Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2022-10-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-299-1130/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-25
Bylos Nr.
II-299-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00367-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Bylos Nr. II-299-1130/2021
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00367-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 25 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2022 m. rugsėjo 14 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. 23.40 val. Vilniaus – Mokyklos g., Šalčininkėlių k., Šalčininkų r., kelio Vilnius – Lyda 36 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, t. y. lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje bei sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 – pagrindinis kelias, jam paskirta 180 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Teisme gautas V. B. skundas, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad policijai savalaikiai prieš bylos nagrinėjimą elektroniniu paštu pateikė prašymą pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą nuostatą dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymo bei pridėjo kitus su prašymu susijusius dokumentus, iš institucijos elektroniniu paštu gavo atsakymą, kad pateiktas prašymas su priedais yra gautas ir užregistruotas, tačiau bylą išnagrinėjęs institucijos atstovas apskritai nenagrinėjo šio prašymo, neaišku, ar jį prijungė prie bylos, kadangi iš nutarimo turinio matyti, kad nagrinėjant bylą nebuvo priimtas joks sprendimas dėl jame išdėstytų aplinkybių, jokių argumentų, kodėl jis netenkinamas, neišdėstyta, pareigūnas nenurodė argumentų, dėl ko jis sutinka ar nesutinka tenkinti pateikto prašymo, nes kaip matyti iš paties nutarimo turinio, apie tai informacijos nėra. Mano, kad yra sąlygų taikyti tokią įstatymu numatytą išimtį. Pažymėjo, kad savo kaltę pripažįsta ir neginčija, prašo spręsti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų taikymo. Sutinka, kad administracinė nuobauda, iškaitant ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą buvo skirta už vieną šiurkščių administracinių nusižengimų – leistino greičio viršijimą. Nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo padarymo, tačiau šį pažeidimą padarė nesiekiant tyčia pažeisti įstatymą, ilgą laiką važiavo paskui priekyje lėtai važiavusį automobili, t. y. gerokai lėčiau už leistiną greitį, buvo jau tamsus paros metas, taigi, laukdamas palankaus momento ir žiūrinėdamas, ar nėra automobilių priekyje, ketino aplenkti priekyje esantį automobilį, privažiavus Šalčininkėlių miestelį ir esant dirbtiniam gatvių apšvietimui įsitikino, kad priešpriešinėje juostoje atvažiuojančių automobilių nėra ir nutarė pradėti lenkimo manevrą, kurį pradėjo esant punktyriniai linijai, kur lenkimas yra leidžiamas, t. y. nedraudžiamas, pamatęs, jog priekyje artėja sankryža su šalutiniu keliu, norėjo grįžti į savo juostą, kai dar buvo punktyrinė linija, tačiau lenkiamas automobilis kažkodėl padidino važiavimo greitį, to pasėkoje lenkimo manevrą baigė pėsčiųjų perėjoje bei iš karto už jos esančioje sankryžoje. Atkreipė dėmesį, kad aptariamą manevrą atliko ne tyčia norėdamas pažeisti Kelių eismo taisykles, lenkimo manevro metu kelyje priešpriešinio eismo juostos matomumas buvo geras, kadangi kelias buvo apšviestas (iki 1 km. atstumu), kelias tiesus, jokių transporto priemonių bei kitų eismo dalyvių (pėsčiųjų ir kt.) dėl vėlyvo meto nebuvo, kelio matomumas vairuojant mikroautobusą dėl aukštesnio sėdėjimo buvo pakankamai geras, todėl pavojaus nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams, sukeltas ar kitaip sutrikdytas eismas nebuvo, o lenkimas pradėtas važiuojant ne greičiau nei 50 km./h. Pažymėjo, kad teisė vairuoti yra būtina, yra doras, dirbantis, šeimos žmogus, kartu su sutuoktine užaugino dvi dukteris, abi jau pilnametės, tačiau jaunesnioji G. B. mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje ir yra pilnai išlaikoma jo, be to apmoka už dukros studijas. Nurodė, kad nuo 2019 metų dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, jo darbas yra (duomenys neskelbtini), užsakymų būna ne tik visoje Lietuvos teritorijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Pažymėjo, kad vairavimas yra neatsiejama sąlyga darbinei veiklai vykdyti, darbe vertinamas bei charakterizuojamas teigiamai, tad įmonė tarpininkauja dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pabrėžė, kad neturėdamas teisės vairuoti nors ir trims mėnesiams, praras darbą, tad šeima nukentės ir materialiai, o ypač dabar, kai šalyje įsibėgėjo maisto prekių bei energijos šaltinių kainų infliacija. Pažymėjo, kad per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar labai daug apmąstė, išgyveno dėl šeimos, pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir stengsis, kad ateityje tai daugiau nepasikartotų. Atkreipė dėmesį, kad niekada nebuvo linkęs pažeidinėti įstatymų, per 34 metus vairavimo baustas tik kelis kartus už neesminius KET pažeidimus, niekada nebaustas už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, galiojančių nuobaudų neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo pripažino kaltę, gailėjosi, nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir sutinka sumokėti net ir didesnę baudą, tačiau prašo neatimti teisės vairuoti.

Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepimu prašė palikti nutarimą nepakeistą, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus vienu metu ar paeiliui padarymą, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusi įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Teismas pažymi, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

V. B. prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), o netekus teisės vairuoti transporto priemones net ir minimaliam terminui, jam būtų apsunkintas darbų ir šeimos pareigų vykdymas. Taip pat jis išlaiko studentę dukterį. Be to, teigė, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismo vertinimu visas pareiškėjo aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašas, V. B. parodymai, kurie visą laiką buvo nuoseklūs ir nesikeitė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Taigi, byloje nustatyta, kad V. B. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra, dirba (duomenys neskelbtini), jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, išlaiko studentę dukterį, anksčiau už analogiškas veikas nebaustas, sutiko sumokėti didesnę baudą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį ir V. B. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam negu įstatyme numatytas terminas. Teismo vertinimu vieno mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas padarys pakankamą prevencinį poveikį, pasieks ANK numatytus bausmės tikslus, tačiau neproporcingai neapsunkins V. B. darbinių ir šeimyninių pareigų vykdymo, nes, kaip minėjo skundą padavęs asmuo teismo posėdžio metu, jis turi sukaupęs nepanaudotų atostogų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

V. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnį administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) V. B. skirti vieno mėnesio terminui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis