- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2-874-640/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Karolis Kurapka, Valentas Mitrauskas
atsakovų atstovams advokatams Valentui Mitrauskui, Anželai Mirošnikovai, atstovei V. U., atstovei G. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), uždarąja akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Via sportas“, UAB „Parodų1“, UAB „Proksima gama“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl administracinių sprendimų ir pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį prašydama:
1.1. panaikintini (pripažintini niekiniais) dalyje dėl 12 775 m², kaip tai pažymėta schemoje - priede Nr. 9 (skaičiais 9-10-11-12-8), 2021 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį;
1.2. panaikintini (pripažintini niekiniais) dalyje dėl 12 775 m², kaip tai pažymėta schemoje - priede Nr. 9 (skaičiais 9-10-11-12-8), 2021 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį;
1.3. panaikintini (pripažintini niekiniais) dalyje dėl 12 775 m², kaip tai pažymėta schemoje - priede Nr. 9 (skaičiais 9-10-11-12-8), 2022 m. sausio 18 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RJ-364;
1.4. panaikinti 2020 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.);
1.5. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-629-(7.5.), kuriuo atsisakyta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.);
1.6. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-774-(7.5.), kuriuo atsisakyta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.);
1.7. įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams;
1.8. priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo ieškinį grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nurodo, jog 2001 m. gegužės 15 d. sutartimi J. Š. perleido ieškovei J. B. (dabar – J. J.) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, t. y. nuosavybės teisė ieškovei perleista į 5833 kv. m. ploto žemę, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, minėta teisių perleidimo sutartimi ji įgijo teisę į turtą, t. y. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, atstatymą.
2.2. Ieškovė 2001 m. gegužės 15 d. sutarties pagrindu įgijusi teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, valdytą P. Š. žemę 0,5833 ha plote (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdas – turėtoje vietoje.
2.3. 2007 m. spalio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei J. B. (J. J.) tenkančią nekilnojamojo turto dalį: 1) 0,0054 ha žemės grąžinant natūra 0,0054 ha 1034,78 Lt vertės žemės sklypo dalį, esančią 1,3372 ha ploto žemės sklype Nr. 2, (duomenys neskelbtini); 2) tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0012 ha žemės grąžinant natūra 0,0012 ha 204,75 Lt vertės žemės sklypo dalį, esančią 0,3000 ha ploto žemės sklype Nr. 3, (duomenys neskelbtini); 3) tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0014 ha žemės grąžinant natūra 0,0014 ha 258,30 Lt vertės žemės sklypo dalį, esančią 0,3315 ha ploto žemės sklype Nr. 4, (duomenys neskelbtini); 4) tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0088 ha žemės grąžinant natūra 0,0088 ha 1699,80 Lt vertės žemės sklypo dalį, esančią 2,1062 ha ploto žemės sklype Nr. 5, (duomenys neskelbtini), bendros nuosavybės teise su Lietuvos Respublika (iš viso pagal šį sprendimą atkurta nuosavybės teisių į žemės sklypus, kurių bendra suma – 0,0168 ha). Tame pačiame Vilniaus apskrities viršininko sprendime, be kita ko, taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 0,4799 ha žemės bus atkurtos vėliau. Nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,0866 ha žemės atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 01-1810. Todėl vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, ieškovės teisė į nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto atkūrimą buvo nepaneigta, o netgi priešingai – administraciniu aktu garantuota, jog nuosavybės teisės į ieškovei tenkančios žemės valdos dalį 0,4799 ha žemės bus atkurtos vėliau. Iš viso iš ieškovės turėtos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į 5833 kv.m. (t. y. 0,5833 ha) ploto žemę, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), realiai atkurta 0,1034 ha, liko atkurti 0,4799 ha žemės ploto, šiuo metu esančio Vilniuje žemės plote, patenkančiame į iki nacionalizacijos buvusią (duomenys neskelbtini) teritoriją.
2.4. Pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Via Sportas“ (toliau – Bendrovė) įsigijo net 24 119 kv. m. ploto valstybinį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovė pažymi, jog tiek pagal NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18(14.49.101.) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kartografiją, tiek ir pagal 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) patikslintą (duomenys neskelbtini) kartografiją, Žemės sklypas priklauso (duomenys neskelbtini) kaimui. Taigi (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentai, įskaitant ir ieškovę, turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra tame tarpe ir į ginčo Žemės sklypo dalį remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis.
2.5. Ieškovė nurodė, jog Lietuvos miesto valdyba 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. 977V „Dėl žemės sklypo Laisvės pr. Išnuomojimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei „Promenadas“, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 500 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 dalinio pakeitimo“ 1 punktu, 2.1 punktu leista išsinuomoti ne aukciono tvarka 99 metams 24829 m2 ploto žemės sklypą sportiniam-komerciniam centrui statyti. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities Valdytojo administracija 1997 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 273-01 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Vilniaus miesto uždarajai akcinei bendrovei „Promenadas“ 1 punktu nusprendė: „Išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams uždarajai akcinei bendrovei „Promenadas“ 24 127,7 m2 ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) <...>“. Taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas kitai ne žemės ūkio veiklai (sportiniam-komerciniam centui statyti ir eksploatuoti).
2.6. Vadovaujantis aukščiau aptartu įsakymu, 1997 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities viršininkas ir UAB „Promenadas“ sudaro valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 40N1197-12742, kuria išnuomojamas 24 127,7 m2 ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Žemės sklypas). Pagal šią valstybinės žemės sklypo sutartį Žemės sklypas išnuomojama kitai ne žemės ūkio veiklai (sportiniams-komerciniam centrui statyti ir eksploatuoti). 1995 metais šiame Žemes sklype buvo vienintelis prekybos paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinys – tvora.
2.7. 2001 m. liepos 5 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) kaimo kartografija. Kartografijos medžiagoje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) kaimo plotas bei ribos. Pagal minima kartografiją išnuomotas Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje.
2.8. 2002 m. sausio 31 d. AB „Vilniaus bankas“ įkeisto turto perdavimo-priėmimo aktu perėmė likviduojamos UAB „Promenadas“ nekilnojamąjį turtą – 3893,84 m2 bendro ploto prekybos pastatą, esantį išnuomotame Žemės sklype. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklype tuo metu buvo vienintelis pastatas – prekybos pastatas bei kiemo statinys – tvora.
2.9. 2002 m. liepos 10 d. UAB „Promenadas“ buvo likviduota ir 2003 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 1997 m. vasario 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 40N1197-12742 buvo nutraukta. Žemės sklypas buvo paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą.
2.10. 2003 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir AB „Vilniaus bankas“ sudaro naują 24 127,7 m2 ploto Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį Nr. 1189 N01/2003-2816. Išnuomoto Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė (visuomeninės paskirties objektams, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams). Pažymėtina, kad naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcijos galimybė nenumatyta.
2.11. 2003 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria AB „Vilniaus bankas“ pardavė UAB „VIA SPORTAS“ Žemės sklype esantį prekybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais – tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2.12. 2004 m. vasario 9 d. pasirašomas susitarimas, kuriuo iš dalies pakeičiama ir Žemės sklypo nuomos sutartis – vietoje buvusio Žemės sklypo nuomininko AB „Vilniaus bankas“ įrašomas naujasis nuomininkas UAB „VIA SPORTAS“. Tačiau, vėlgi, naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcijos galimybė pagal šį susitarimą nenumatyta.
2.13. 2008 m. spalio 30 d. pasirašomas susitarimas „Dėl 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189N01/2003-28169 (patikslintos 2004-02-09 susitarimu Nr. K01/2004-166 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189N01/2003-28169 dalinio pakeitimo“) dalinio pakeitimo“, kuriuo pakeičiamas žemės nuomos sutarties 1, 3, 6.3, 8, 9 punktai. Pažymėtina, kad naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcijos galimybė vėl nenumatoma.
Motyvuojamoji dalis
2.14. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas yra net 24 127,7 m2 ploto, o jame yra tik vienintelis pastatas – prekybos pastatas, bei kiemo statinys – tvora, (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentės S. D. iniciatyva buvo sudaryta Žemės sklypo schema, kurią sudarė matininkas Š. P. Pagal šią schemą Žemės sklypo 12 775 m2 ploto dalis yra nenaudojama ir neužstatyta UAB „Via Sportas“ priklausančiais pastatais, todėl nereikalinga Žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) eksploatuoti.
2.15. 2015 m. kovo 26 d. šią faktines aplinkybes patvirtino ir antstolis Donatas Kisielius, kuris atliko Žemės sklypo apžiūrą ir surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/15/028. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad: „Matyti, kad sklypas yra apleistas, neprižiūrimas, jame primėtyta šiukšlių, palikta statybinių atliekų. Apžiūrėtoje teritorijoje nėra akivaizdžiai matomų pastatų pamatų.“ Dar daugiau, pati NŽT 2007 m. Žemės sklypo patikrinimo akte pažymėjo, kad Žemės sklype yra tik vienas statinys – prekybos statinys (Priedas Nr. 12).
2.16. Remiantis tuo, (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentė S. D. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo be kita ko prašė panaikinti Žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovai šioje byloje buvo UAB "VIA SPORTAS“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija), bei NŽT.
Žemesnės instancijos teismas
2.17. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-667-734-2017 buvo konstatuota, jog NŽT (būdama šioje byloje atsakovė), kuri kaip valstybės institucija yra atsakinga už valstybinės žemės nuomą ir nuomos sutarčių tinkamo vykdymo kontrolę, iš esmės pripažino ir palaikė ieškovės S. D. ieškinį dėl Žemės sklypo nuomos sutarties panaikinimo. NŽT tiek savo atsiliepime į ieškovės S. D. ieškinį, tiek ir viso teisminio proceso metu, teigė, jog AB „Vilniaus bankui“ Žemės sklypo nuomos sutartimi buvo neteisėtai išnuomotas per didelis Žemės sklypo plotas, todėl ši sutartis turi būti panaikinta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė ieškovės S. D. ieškinį ir NŽT argumentus, tačiau pažymėjo, kad: „Ieškovė nėra ginčo sklypo nuomos sutarties šalis, todėl ji negali įrodinėti aplinkybių dėl nuomininko netinkamai vykdomos nuomos sutarties, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip atstovaujanti sutarties šalį - Valstybę, turi teisę reikšti reikalavimą dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo. Todėl teismas nepasisako dėl ieškovės nurodytų argumentų, jog atsakovas UAB „Via sportas“ netinkamai vykdo žemės nuomos sutartį – apleistas sklypas, nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį, imituoja sklypo naudojimą, vykdo menkaverčių statinių statybas, ir pnš.“. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje civilinėje byloje vertino tik Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo teisėtumą, tačiau atsisakė vertinti pateiktus įrodymus, kad Žemės sklypo nuomos sutartis vykdoma netinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad įrodinėti, jog Žemės sklypo nuomos sutartis vykdoma netinkamai turi teisę tik NŽT.
2.18. Pati atsakovė NŽT nesutiko su tokiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. NŽT apeliaciniame skunde pažymėjo, kad: „<...> yra nepagrįstas teismo argumentas, kad Ieškovei nesant Žemės sklypo nuomos sutarties šalimi ji negali įrodinėti aplinkybių dėl nuomininko netinkamai vykdomos nuomos sutarties, o Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę reikšti reikalavimą dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išnagrinėti visas pateiktas aplinkybes ir faktus, bei įvertinti Ieškovės nurodytus argumentus, jog atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ netinkamai vykdo Žemės sklypo nuomos sutartį. Pabrėžtina, kad Ieškovė turi teisę reikšti tokį reikalavimą, kadangi pripažinus Žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia, jai būtų galima atkurti nuosavybės teisės į ginčo Žemės sklypo dalį.“. Taigi, NŽT apeliaciniu skundu dar kartą pažymėjo, kad Žemės sklypo nuomos sutartis yra vykdoma netinkamai, ir priekaištavo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kad šis nevertino ieškovė S. D. pateiktų įrodymų dėl Žemės sklypo nuomos sutarties netinkamo vykdymo.
2.19. 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1560-653/2018 netenkino pateiktų apeliacinių skundų, tačiau taip pat nurodė, kad: „Pažymėtina, kad apeliantas – atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba – savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškė. Be to, apeliaciniame skunde Nacionalinė žemės tarnyba ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pretendentai, siekiantys atkurti nuosavybės teisę į žemė sklypą, neturi teisės įrodinėti aplinkybių dėl nuomininko netinkamai vykdomos nuomos sutarties. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, visų pirma, kaip buvo minėta, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos šioje byloje, antra, byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis - nei ieškovė, nei Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovas - valstybę atstovaujanti sutarties šalis - nustačius valstybinės žemės netinkamo naudojimo faktus, turėtų spręsti klausimus dėl tolesnio sutarties vykdymo.“ Taigi, Vilniaus apygardos teismas nurodė: pirma, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo sutarties netinkamo vykdymo; antra, tik NŽT, būdama Žemės sklypo nuomos sutarties šalis, turi spręsti šios sutarties nutraukimo ar pakeitimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.20. Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo: „<...>. Šioje byloje apeliantas (autoriaus pastaba: turima omenyje NŽT) yra ginčijamų sandorių šalis – žemės sklypo nuomotojas, kuris įrodinėja, jog žemės sklypo sutartis vykdoma netinkamai, kad žemės sklypas yra per didelis nuomininko statiniams eksploatuoti, tačiau veiksmų tokiai atsakovo išdėstytai situacijai ištaisyti nesiėmė, ko pasekoje sklypas naudojamas ilgą laiko tarpą, jame statomi nauji pastatai, įkeičiama nuomos teisė ir pan. Tokia apelianto (autoriaus pastaba: turima omenyje NŽT) pozicija nėra suderinama ir su viešojo intereso gynimu, kuriuo taip pat grindžiamas Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas.“. Taigi, Vilniaus apygardos teismas pastebėjo: pirma, pati NŽT įrodinėja, kad Žemės sklypo nuomos sutartis vykdoma netinkamai ir kad išnuomotas Žemės sklypas yra per didelis; antra, Vilniaus apygardos teismas stebisi, kodėl NŽT ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų ir toleravo Žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimą. Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad NŽT, kaip institucija turinti pareigą ginti viešąjį interesą, savo veiksmais pati jį ignoruoja.
2.21. Remiantis tokiais teismų išaiškinimais, Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į NŽT, kad ji vykdytų savo pareigą ir prašė jos pakeisti Žemės sklypo 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. NŽT atsisakius įvykdyti šį ieškovės prašymą, ieškovė su skundu kreipėsi į NŽT direktorių, o vėliau ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Specialiajai teisėjų kolegijai nusprendus, kad ši bylą yra teisminga bendrosios kompetencijos teismams, ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, pareiškė reikalavimą priteisti įvykdyti pareigą natūra – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. 4 p.
2.22. Atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje išdėstytus motyvus, ieškovė, kuri yra pretendentė atkurti nuosavybes teises natūra į (duomenys neskelbtini) kaime esančią žemę, 2019 m. balandžio 26 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu imtis veiksmų dėl Žemės sklypo nuomos sutarties ir vėlesnių jos pakeitimų nutraukimo. 2019 m. gegužės (diena nenurodyta) d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimu Nr.49SFN-(tikslus numeris nenurodomas)-(14.49.136E) atsisakė nagrinėti ieškovės, kaip pareiškėjos, prašymą. Šiame sprendime NŽT Vilniaus skyrius nurodė, kad: „<..> Jūsų prašyme keliami klausimai, pagal ieškovė S. D. ieškinį buvo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-667-734-2017), kur 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu ieškovės S. D. ieškinys buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2A-1560-653/2018) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu paliko Vilniaus apylinkės teismo (civilinė byla Nr. 2-667-734-2017) 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą nepakeistą“. Ieškovei apskundus 2019 m. gegužės (diena nenurodyta) d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą Nr.49SFN-(tikslus numeris nenurodomas)- (14.49.136E), 2019 m. rugpjūčio 28 d. NŽT informavo, kad buvo duotas pavedimas (nurodymas) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui „Dėl valstybinės žemės nuomos“ ištirti ir įvertinti turimus dokumentus, kitą medžiagą ir tuo pagrindu spręsti dėl minėtos sutarties nutraukimo, keitimo ar kitų reikalingų veiksmų atlikimo. 2019 m. rugsėjo 19 d. Ieškovė vėl kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu pakeisti 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeisti žemės sklypo ribas t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo ploto dalį pripažinti laisva grąžintina ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. Pastebėtina, kad identiškus prašymus NŽT Vilniaus skyriui yra pateikę ir kiti (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentai.
2.23. 2019 m. spalio 11 d. ieškovės advokatas Karolis Kurapka kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu, informuoti ir pakviesti jį ir kitus (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentus į Žemės sklypo patikrą, kurios metu turi būti nustatoma, ar naujasis valstybinio Žemės sklypo nuomininkas UAB „VIA SPORTAS“ tinkamai vykdo Žemės sklypo nuomos sutartį, bei nustatyti laisvą (pastatų eksploatacijai nereikalingą) Žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad NŽT Vilniaus skyrius advokatui Karoliui Kurapkai nepateikė jokio atsakymo.
2.24. 2020 m. sausio 31 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius sprendimu Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.) ieškovė buvo informuota, kad: „Skyrius 2019 m. spalio 16 d. atliko Sklypo, naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-848-(14.49.74). Patikrinimo metu nustatyta, kad Sklypas, yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta“. Taigi, nepaisant visų (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentų prašymų, 2019 m. spalio 16 d. (iš tikrųjų spalio 14 d.) NŽT Vilniaus skyrius suorganizavo „slaptą“ žemės sklypo patikrą.
2.25. (Duomenys neskelbtini) kaimo pretendentai, atsitiktinai sužinoję apie vykdomą „slaptą“ Žemės sklypo patikrą, atvyko prie Žemės sklypo, tačiau visaverčiai apžiūroje jiems dalyvauti nebuvo leidžiama. Dar daugiau, nuomininko UAB „VIA SPORTAS“ atstovais prisistatę asmenys S. ir V. grasino atvykusiems (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. S. prisistatęs asmuo pareikalavo „palikti ramybėje“ žemės sklypą, kitaip atvykusieji turės „didelių nemalonumų“ ir bus „blogai“. Tuo tarpu UAB „VIA SPORTAS“ atstovas V. pagrasino, kad „neatsisakius savo skundų ar pareiškimų NŽT, ant jos (autoriaus pastaba: turima omenyje ieškovę) kris plytos“. Dėl tokių UAB „VIA SPORTAS“ grasinimų net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas.
2.26. 2020 m. vasario 14 d. ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad NŽT Vilniaus skyriaus pozicija iš esmės prieštaravo NŽT išsakytiems teiginiams ir nustatytoms faktinėms aplinkybės civilinių bylų (Nr. 2-667-734-2017 ir 2A-1560-653/2018) nagrinėjimo metu, pateikė skundą NŽT direktoriui, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. sausio 31 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.). 2020 m. vasario 27 d. ieškovės atstovas advokatas Karolis Kurapka pateikė papildomą skundą dėl 2020 m. sausio 31 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.) panaikinimo. 2020 m. kovo 26 d. ieškovė gavo NŽT 2020 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-629-(7.5.) (toliau tekste – Raštas Nr. 1), kuriuo atsisakyta panaikinti 2020 m. sausio 31 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.). Atitinkamai, 2020 m. balandžio 14 d. ieškovės atstovas Karolis Kurapka gavo NŽT 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-774-(7.5.) (toliau tekste – Raštas Nr. 2), kuriuo atsisakyta panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.). Kaip minėta, Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2 ieškovė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau Specialioji teisėjų kolegija nusprendė, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismams ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2.27. Ieškovė nurodo, jog nepaisant to, nesulaukusi administracinių bylų baigties, 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir UAB „Via sportas“ sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau tekste – Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis1). Vykstant aptartiems teisminiams procesams, tikėtina siekiant trikdyti teisminį procesą, UAB „Via Sport“ parduota 2021 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties (toliau tekste - Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis2) pagrindu perleidžia žemės sklypą susijusiai įmonei - UAB „Parodų 1“. Atitinkamai, 2022 m. sausio 18 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. RJ-364 (toliau tekste - Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis3) pagrindu UAB „Parodų 1“ perleido žemės sklypą UAB „Proksima gama“.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Atsakovės nesutikimo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Nurodo, kad 2017-2018 metais vyko teisminis procesas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), 2003 m. lapkričio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189 Nr. 01/2003-28169 (pakeisto 2004 m. vasario 9 d. susitarimu Nr. K01/2004-166, 2008 m. spalio 31 d. susitarimu Nr. N01/2008-186) (toliau – nuomos sutartis), kuria Žemės sklypas išnuomotos UAB „Via sportas“, pripažinimo negaliojančia. Civilinėse bylose Nr. 2-667-734/2017 ir Nr. 2A-1560-653/2018 buvo nagrinėtas ginčas dėl fakto, ar Žemės sklypas yra valstybės išperkamas taip pat dėl šio Žemės sklypo suteikimo pagal nuomos sutartį ne aukciono tvarka teisėtumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2-667-734/2017, kurį paliko galioti Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi Nr. 2A-1560-653/2018, atmesdami ieškovės S. D. ieškinį nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ginčo Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamam turtui, todėl susiformavę Žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai nėra susiję su ieškovės (S. D.) ir trečiųjų asmenų (tarp jų ir Pareiškėjos), siekiančių nuosavybės teisės atkūrimo natūra grąžinant žemę turėtoje vietoje, ginamos teisėmis. Teismas pažymėjo, jog teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, ar Žemės sklypo nuomininkas ketino naudoti sklypą, taip pat kaip ir aplinkybė ar visas Žemės sklypas yra reikalingas nuomininko statinių eksploatavimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuriam pritarė ir Vilniaus apygardos teismas, padarė išvadą, jog Žemės sklypo nuomos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo normas. Šioje vietoje pastebėtina, kad nuomos ir pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja tie patys teisės aktai, todėl jeigu pripažįstama, kad nuomininkas neatliko kokių nors pažeidimų ir nėra pagrindų nutraukti nuomos sutarties, natūralu, kad teisę nuomotis turinti įmonė, gali inicijuoti žemės sklypo pirkimo procedūrą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog „atsakovas (Nacionalinė žemės tarnyba) – valstybę atstovaujanti sutarties šalis – nustačius valstybės žemės netinkamo naudojimo faktus, turėtų spręsti klausimus dėl tolesnio sutarties vykdymo“. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, jog sutartis yra vykdoma netinkamai, o juolab, jog turėtų būti nutraukta, palikdami nuomos sutarties galimo pažeidimo vertino pareigą – Nacionalinei žemės tarnybai.
3.2. Ieškovė, atsižvelgdama į minėtose civilinėse bylose nustatytas aplinkybes, Nacionalinei žemės tarnybai, jos teritoriniam skyriui – Vilniaus miesto, pateikė 2019 m. balandžio 26 d. prašymą (reg. 49PR3-11), 2019 m. birželio 19 d. prašymą (reg. 1GS-829), Ieškovė kartu su S. D. 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą (reg. Nr. 49GF-4548), kuriais buvo prašoma nutraukti nuomos sutartį sudarytą su UAB „Via sportas“.
3.3. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas nutraukti / panaikinti nuomos / pirkimo pardavimo sutartį, negalima vertinti susidariusios situacijos pernelyg siaurai, kaip tai daro ieškovė, o būtina atsižvelgti į visų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą. Vertinant 2020 m. sausio 31 d. rašto pagrįstumą būtina atsižvelgti tiek į Vilniaus miesto skyriaus atliktus veiksmus (aplinkybių vertinimą), tiek įvertinti buvusio nuomininko įgytas teises bei pradėtus paruošiamuosius statybos darbus Žemės sklype.
3.4. Pabrėžtina, kad šiuo metu UAB „Via Sportas“ Žemės sklypą valdo ne nuomos, bet nuosavybės teisės pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Via Sportas“ 2021 m. balandžio 29 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SUI-8-(14.49.5), kuria be kita ko buvo parduotas ginčo Žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, reikalavimas, susijęs su nuomos sutarties pakeitimu, tampa teisiškai beprasmiai, nes tokia nuomos sutartis jau nebeegzistuoja.
3.5. Atsakovė nurodo, jog 2019 m. spalio 14 d. atliko naudojimo patikrinimą ir 2019 m. spalio 16 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-848-(14.49.74.), kuriame dalyvavo ir ieškovė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas yra paženklintas riboženkliais, pietvakarinėje, pietinėje, pietrytinėje dalyje, įrengta asfalto dangos aikštelė automobilių vairavimo mokymuisi, vakarinėje dalyje yra pastatytas komercinės paskirties statinys, kurio šiaurinėje dalyje yra pastatytas betoniniai stulpai, šiaurės vakarinėje, šiaurinėje, šiaurės rytinėje dalyje užfiksuoti betoniniai pamatai, smulkaus žvyro danga, bordiūrai. Kontūrų aikštelės, metalinių – stiklo konstrukcijų statiniai su pamatu, kurie aptverti tvoromis. Teritorijoje užfiksuoti žemės tvarkymo darbai: grunto kasimo. Šiaurinėje dalyje užfiksuotos statybinės tvoros, auga želdiniai. Teritorija sutvarkyta. Paminėtina, kad gavus ieškovės pranešimus dėl galimo netinkamo nuomos sutarties vykdymo buvo kreiptasi į Žemės sklypo tuometinę nuomininkę UAB „Via Sportas“, prašydamas pateikti informaciją apie Žemės sklype atliekamus / atliktus darbus, vykdant Nuomos sutartį bei įgyvendinant Vilniaus miesto tarybos 2008 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 1-413, patvirtintą detalųjį planą (toliau – Detalusis planas). Tuometinis Žemės sklypo nuomininkas UAB „Via Sportas“ 2019 m. spalio 29 raštu Nr. 19/16 informavo, kad „Žemės sklype nuosekliai rengiasi įgyvendinti projektą – ypatingo statinio, administracinės paskirties pastato statybą. Pagal Detaliojo plano sprendinius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduoto Specialiuosius architektūros reikalavimus (2015 m. gruodžio 15 d. Nr. AR-1479), suderintus (2018 m. balandžio 27 d. Nr. SPP-202/18) ir išviešintus projektinius pasiūlymus, parengtas administracinės paskirties pastato statybos techninis projektas. Minėtas Projektas parengtas vadovaujantis AB ESO išduotiems techninės prisijungimo sąlygomis (2018 m. gruodžio 6 d. Nr. TS-18-53593), UAB „Grinda“ išduotomis techninėmis sąlygomis (2018 m. rugsėjo 26 d. Nr. 18/297), UAB „Vilniaus vandenys“ išduotomis prisijungimo sąlygomis (2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. PS19-2393), UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ išduotomis prisijungimo sąlygomis (2019 m. kovo 29 d. Nr. 19083), UAB „Vilniaus apšvietimas“ išduotomis prisijungimo sąlygomis prie Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų sąlygas (2019 m. kovo 4 d. Nr. 36-19), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išduotomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis (2018 m. gruodžio 10 d. Nr. 18/1317)“. Be kita ko, UAB „Via Sportas“ informavo Vilniaus miesto skyrių, jog nuomininkui išduotas statybą leidžiantis dokumentas – 2019 m. spalio 29 d. leidimas statyti naują statinį registracijos Nr. LSNS-01-191029-01140 (toliau – statybos leidimas). Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją ar Žemės sklypo nuomininkas vykdo įsipareigojimą mokėti Žemės sklypo nuomos mokestį. 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. A414-240/19(2.2.1.46E-AD25) informavo, jog nuomininkas yra atsiskaitęs už 2014-2018 m. valstybinės žemės nuomą. Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – Inspekcija), kurios prašė įvertinti ar numatomi vykdyti statybos darbai Žemės sklype neprieštaraus Žemės sklypo naudojimo būdui. Inspekcija įvertinusi statybos leidimo atitiktų teisės aktų reikalavimas 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. 2D-875 informavo, jog pažeidimų nenustatė. Taigi, Vilniaus miesto skyrius, reaguodamas į ieškovės pateiktą informaciją (skundus, pranešimus) organizavo valstybinę Žemės sklypo kontrolę, konstatavo faktines aplinkybes, kreipėsi į tuometinį nuomininką prašydama pateikti paaiškinimus. Maža to, papildomai buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Inspekciją, tačiau jokie Nuomos sutarties pažeidimai nebuvo nustatyti. Todėl galima teigti, kad Žemės sklypo nuomininkas nuomos sutarties laikėsi tinkamai. Kaip jau minėta, pripažinus, kad yra teisinis pagrindas nuomoti žemės sklypą, galima teigti, kad yra ir pagrindas sudaryti sandorį bei parduoti Žemės sklypą. Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Via Sportas“ sudaryta 2021 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SUI-8-(14.49.56) yra teisėta ir nėra jokio teisinio pagrindo jos naikinti. Kaip jau minėta, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ir nuomos sutarties, nes po pirkimo – pardavimo sandorio ji nustojo galioti.
3.6. Atsakovė teigia, jog ieškovė bando suklaidinti teismą teigdama, kad neva „nepaisant visų (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentų prašymų, 2019 m. spalio 16 d. (iš tikrųjų spalio 14 d.) NŽT Vilniaus miesto skyrius suorganizavo „slaptą“ žemės sklypo patikrą“. Paminėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba nedalyvavo nurodomuose UAB „Via Sportas“ ir (duomenys neskelbtini) kaimų pretendentų konfliktuose. Valstybinis žemės patikėtinis gali tik patvirtinti, kad jokios „slaptos“ patikros nėra ir nebuvo organizuojamos. Pagal teisės aktus yra reikalinga informuoti esamą žemės sklypo naudotoją (nuomininką), tuo tarpu teisės aktai nenumato pareigos informuoti asmenį pretenduojantį ateityje naudoti žemės sklypą. Dar vienas ieškovės bandymas klaidinti teismą – neva neaiški net patikrinimo data (spalio 14 d. ar spalio 16 d.). Natūralu, kad specialistas vykdantis žemės sklypų valstybinę kontrolę negali patikros akto surašyti ir užregistruoti „čia ir dabar“, todėl patikros vykdymo laikas ir patikros akto registravimo Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (DVS) laikas skiriasi. Šiuo atveju patikra buvo atlikta 2019 m. spalio 14 d. 11:00 val. (laikas ir data nurodoma patikros akte), o patikros aktas užregistruotas DVS sistemoje 2019 m. spalio 16 d. (patikros data ir registracijos numeris nurodomas akte).
3.7. Atsakovė nurodo, jog ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog UAB „Via Sportas“ niekada neturėjo teisės statyti naujus statinius ginčo žemės sklype. Buvusios nuomos sutarties 6.3 papunktyje numatyta, kad Žemės sklype <...> pastatų aukštingumas nuo 1 iki 9 aukštų, leistinas užstatymo plotas iki 60 proc. (antžeminei daliai) ir iki 80 proc. (požeminiai daliai), statinių aukštis nuo žemės paviršiaus – iki 35 m, statinių absoliutinė altitudė – iki 132 m <...>, iš to padaryti išvada, kad atsižvelgiant į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.7 punktą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, gali įgyvendinti statytojo teisę, tai suponuoja statinių savininkui UAB „Via Sportas“ ne tik teisę be aukciono įsigyti Žemės sklypą (ankščiau – nuomotis), bet ir statyti jame naujus statinius, ką iš esmės šiuo metu ir bando realizuoti – naujų pastatų statybą pagal gautą statybos leidimą.
3.8. Atsakovė teigia, kad įvertinusi, jog nuomininkas įgijo teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir pradėjo šios teisės įgyvendinimą, o tai, kad ieškovės manymu Žemės sklypas šiuo metu nėra užstatytas pastatais, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta, yra subjektyvus ieškovės aplinkybių vertinimas, kadangi, kaip ir pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tam, kad nuomininkas įgyvendintų statytojo teisę yra reikalingas tam tikras laiko tarpas statybinės dokumentacijos parengimui, reikiamų leidimų gavimui ir statybos darbų atlikimui (ką iš surinktų duomenų Vilniaus miesto skyrius nustatė: yra pradėta įgyvendinti statybos teisė). Kaip jau minėta, Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Via Sportas“ nuomos teisiniai santykiai yra pasibaigę ir dėl to turėtų pasisakyti ieškovė. Kitu atveju toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.
3.9. Atsakovė nurodo, jog būtent savivaldybės administracija turi teisę pasisakyti dėl Žemės sklypo atitikimo laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinės padėties ir ar ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Dėl šios priežasties kritikuotina ieškinio reikalavimo formuluotė: „likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintine žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams“. Toks reikalavimas galėtų būti nukreipiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o ne Nacionalinei žemės tarnybai.
4. Atsakovė UAB „Via sportas“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimo su ieškiniu poziciją grindžia tokiais argumentais:
4.1. Visų pirma atsakovė akcentuoja, jog Žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra apskritai negrąžintinas. Nustačius tai, laikytina, jog ieškovė net neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. prašyti panaikinti dalyje pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė nurodo, jog Vilniaus miesto valdybos 1998 m. sausio 29 sprendimas Nr. 170V, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymas šiais sprendiniais: teritorijos žemės sklypo ribų pakeitimu; sklypo žemės paskirties ir statybos reglamento papildymu; taip pat šiuo sprendimu nustatyta, jog miesto plėtros departamentas patvirtintą projektą nustatyta tvarka įregistruoja Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre, o statytojas privalo su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Ekonomikos ir planavimo skyriumi sudaryti sutartį dėl miesto inžinerinės infrastruktūros darbų vykdymo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 1-413, kuriuo patvirtintas ginčo Žemės sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai: nustatytas sklypo plotas 24128 m2; pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų ir visuomeninių objektų komplekso teritorijos; naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektams ir kultūros objektams statyti ir eksploatuoti; nustatytas statinių aukštis, užstatymo tankis, intensyvumas, automobilių statymo būdas ir kt. Iš minėtų dokumentų matyti, kad Žemės sklypas nuo 1998 m. buvo suplanuotas (skirtas) tiek komercinių objektų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatavimui, tiek ir kaip visuomenės paskirties teritorija mokslo, mokymo, kultūros ir sporto pastatų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatavimui. Kitaip tariant, miesto infrastruktūrai vystyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 1-413, kuriuo patvirtintas ginčo Žemės sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai, buvo ginčytas administraciniame teisme. Tačiau pareiškėjų skundo reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti 2009 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-292-171/2009, kurioje dalyvavo ir pati ieškovė. Todėl nėra jokių abejonių, kad Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, natūra į Žemės sklypą (jo dalį) nuosavybės teisės negali būti atkurtos, o atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nustato atitinkamas teisės aktas.
4.2. Atsakovė pažymi, kad asmenys, pretenduojantys į nuosavybės teisių atkūrimą buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje (įskaitant ir ieškovę), nuo 2007 m. pradėjo kelti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą. UAB „Via sportas“ turimais duomenimis, kompetentingos (nuosavybės teisės atkūrimo procedūrose dalyvaujančios) institucijos vien 2007 – 2015 m. ne mažiau nei 4 kartus pretendentams nurodė, kad Žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir į jį nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Ieškovė aktyviai dalyvavo trečiojo asmens statusu 2015 – 2018 m. Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-667-734/2017 ir Nr. 2A-1560-653/2018, kuriose buvo sprendžiama ir dėl Žemės sklypo priskyrimo prie valstybės išperkamos žemės. Minėtose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Todėl civilinėse bylose Nr. 2-667-734/2017 ir Nr. 2A-1560-653/2018 nustatyta aplinkybė, kad Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, laikytina prejudiciniu – iš naujo neįrodinėjamu – faktu.
4.3. Pastebi, kad nuosavybės teisės natūra į Žemės sklypą negalėtų būti atkurtos ir dėl to, jog, viena vertus, Žemės sklypas yra užstatytas eksploatuojamais statiniais bei, kita vertus, ir toliau Žemės sklypas yra aktyviai vystomas. Nekilnojamojo turto registro duomenys (2021 m. rugsėjo 3 d. atsiliepimo priedas Nr. 32) savarankiškai patvirtina, jog Žemės sklype yra pastatyti statiniai. Ieškovės pateiktuose į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytus faktus paneigia ir kadastro duomenų bylos ir nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie savarankiškai patvirtina, jog Žemės sklypas tuo metu buvo (ir šiuo metu yra) užstatytas.
4.4. Šiuo atveju, nustačius, jog Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamam ir todėl nuosavybės teisės į šį sklypą (sklypo dalį) natūra objektyviai negali būti atkurtos, laikytina, kad Ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti byloje akcentuojamų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų; reikalauti teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą atlikti ieškovės prašomus veiksmus (pakeisti nuomos sutartį; dalį Žemės sklypo pripažinti laisva grąžintina žeme; į dalį Žemės sklypo atkurti pretendentų nuosavybės teises).
4.5. Taip pat atsakovė nurodo, jog teikdama patikslintą ieškinį, ieškovė iš esmės tik kišasi į šalių privačius sutartinius santykius, nors, natūra Žemės sklype negalėdama atkurti nuosavybės teisių, tam neturi visiškai jokio pagrindo (įgalinimų ginti viešąjį interesą Ieškovė taip pat neturi).
4.6. Atsiliepime teigiama, jog ieškovė nepagrįstai prašo panaikinti (pripažinti niekinėmis) pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė nepagristai teigia, kad pirkimo – pardavimo sutartys turėtų būti panaikintos (pripažinta negaliojančia), nes UAB „Via sportas“ buvo parduotas neva per didelis Žemės sklypas. Tačiau ieškovė nepateikia visiškai jokių įrodymų, kurie objektyviai galėtų pagrįsti tokius teiginius. UAB „Via sportas“, priimdama sprendimą įsigyti Žemės sklype esančius statinius, vertino ne tik Žemės sklypą, bet ir Žemės sklypo vystymo galimybes ir kompleksiškai vadovavosi tiek Vilniaus miesto valdybos 1998 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 170V patvirtintais (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano sprendiniais dėl Žemės sklypo ribų bei Žemės sklypo vystymo perspektyvų, tiek atliktais inžinerinio paruošimo darbais. Atitinkamai tais pačiais principais remiantis buvo nustatyta ir Žemės sklypo kaina. Pažymėtina, kad įgijusi Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, UAB „Via sportas“ teisės aktų nustatyta tvarka parengė Žemės sklypo 2008 m. detalųjį planą. Žemės sklypą UAB „Via sportas“ nuolat naudojo pagal Nuomos sutartyje numatytą paskirtį, naudoja sklype esančius statinius, aktyviai veikė ir veikia, siekdama Žemės sklypą naudoti maksimaliai efektyviai: atliko detaliojo planavimo procedūras, pagal detaliojo plano sprendinius bendrovei išduoti architektūriniai reikalavimai, statybos leidimai, suplanuoti statybos darbai ir pan.
4.7. Nurodo, jog ieškovė patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti nuomos sutartį, pakeičiant išnuomojamo sklypo plotą, o likusią Žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. Tačiau tokie reikalavimai yra akivaizdžiai ydingi ir net objektyviai negali būti patenkinti, nes nuomos teisiniai santykiai Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Via sportas“ net nesieja - Žemės sklypas buvo parduotas. Be to, teisiškai ydingas ir ieškovės reikalavimas likusią Žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis teisės aktų detaliai reglamentuotas procesas, kuriame dalyvauja bei skirtingas kompetencijas dalinasi kelios institucijos (įskaitant Nacionalinę žemės tarnybą, savivaldybių administracijas ir kt.). Nacionalinė žemės tarnyba neturi kompetencijos pripažinti, kad atitinkama žemė yra laisva (neužstatyta) ir gali būti grąžinama natūra. Tokia kompetencija priskiriama savivaldybių administracijoms. Atsakovė teigia, jog ieškovės reikalavimas yra visiškai nekonkretus, iš jo netgi nėra įmanoma suprasti, kokią būtent Žemės sklypo dalį ieškovė prašo pripažinti laisva grąžintina žeme.
4.8. Atsakovė nurodo, jog patenkinus patikslintą ieškinį, būtų grubiai pažeisti kitų asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai, neproporcingai apribojamos teisės. Be to, atkreipia dėmesį, kad ieškovė to paties ir tuo pačiu pagrindu administracinių institucijų reikalavo tiek 2007 m., tiek 2015 m. tiek ir 2019 m., prieš inicijuodama šį ginčą. Iš esmės ieškovė eilę metų administracinėms institucijoms teikia tokius pačius prašymus, nors institucijų poziciją bei tai, kad jos reikalavimai negali būti patenkinti – puikiai žino bei supranta. Ieškovė ignoruoja įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus – net ir Lietuvos Respublikos teismams konstatavus, kad pretendentai atkurti nuosavybės teisių natūra į Žemės sklypą negali, toliau inicijuoja teisminius ginčus.
5. Atsakovė UAB „Parodų 1“ nesutinka su ieškiniu, laiko jį nepagrįstu bei atmestinu dėl žemiau išdėstytų argumentų:
5.1. Pagal 2021 m. rugpjūčio 24 pirkimo – pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 10529 žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2.4119 ha (toliau tekste – Sklypas) ir šiame sklype esančius statinius, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Statiniai) atsakovė 2022 m. sausio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. RJ – 364 pardavė UAB „Proksima gama“.
5.2. UAB „Parodų 1“, įsigydama Sklypą ir Statinius, buvo informuota pardavėjo UAB „Via sportas“ apie iškeltas civilines bylas, susijusias su Sklypu (civilinių bylų numeriai e2-174541019/2021, e2-2492-640/2021). UAB „Parodų 1“, žinodama minėtas aplinkybes, sutiko pirkti Sklypą (2021 m. rugpjūčio 24 pirkimo – pardavimo sutarties 2.20 punktas). UAB „Parodų 1“ priėmė sprendimą pirkti Sklypą, dėl kurio vyksta teisminiai procesai, išsamiai susipažinus su pareikštais reikalavimais ir įvertinus su tuo susijusias galimas rizikas.
5.3. UAB „Parodų 1“ visiškai palaiko atsakovės UAB „Via sportas“ poziciją, išdėstytą jos atsiliepime į ieškinį, į patikslintą ieškinį bei triplike.
5.4. Teismų įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-667-734/2017 ir Nr. 2A-1560653/2018 nustatyta, kad Sklypas bet kuriuo atveju priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Tokiu atveju atlyginimas piliečiams nustatomas remiantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsniu.
5.5. UAB „Parodų 1“ laikosi nuomonės, kad ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl Sklypo pardavimo tretiesiems asmenims, nes ji pati neturi subjektinės teisės į Sklypo grąžinimą natūra. Patikslintas ieškinys vertintinas kaip bandymas kvestionuoti prejudicinę galią turinčius teismo sprendimus, o ieškovės procesinis elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu teise.
6. Atsakovė UAB „Proksima gama“ nurodo, jog su visais ieškovės reikalavimais kategoriškai nesutinka ir prašo juos atmesti, kaip visiškai nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šią poziciją patvirtina žemiau nurodomi motyvai:
6.1. Atsakovė, prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, atliko išsamų aktualių aplinkybių faktinį ir teisinį patikrinimą. Jo metu nebuvo nustatytos jokios kliūtys pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, ji neprieštarauja jokiems įstatymams ir šiuo metu Žemės sklypo savininkai naudojosi visu Žemės sklypu pagal pirkimo – pardavimo sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad atsakovė yra laikytina sąžininga Žemės sklypo įgijėja. Atitinkamai, nepriklausomai nuo to, kaip teismas vertins kitas aplinkybes susijusiais su kitais byloje dalyvaujančiais asmenims, tai atsakovei jokių neigiamų padarinių sukelti netgi negalėtų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tuo tarpu daugiau nei akivaizdu, kad jokie nusikaltimai, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, nebuvo padaryti. Ji buvo sudaryta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Ši sutartis buvo patvirtinta ir notaro.
6.2. Nurodo, jog svarbu įvertinti tai, kad Žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir jo dalis natūra negali būti grąžinta, todėl ieškovė apskritai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tai patvirtina galiojantys detalieji planai, kompetentingų institucijų administraciniai aktai ir įsiteisėję teismų sprendimai. Visos šios aplinkybės detaliai atskleistos UAB „Via sportas“ teiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl atsakovė jų papildomai nekartoja.
6.3. Atsakovė taip pat palaiko UAB „Via sportas“ dėstomą poziciją, kad tenkinus ieškovės reikalavimus, būtų grubiai ir visiškai nepagrįstai pažeisti tiek buvusių Žemės sklypų, tiek ir atsakovės interesai. Be to, šiuo atveju ieškovė, inicijuodama jau eilę teisminių procesų, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Jos patikslintame ieškinyje dėstomi argumentai jau yra seniai paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau - administracija) atsiliepime prašo patikslinto ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančių teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje administracijai nėra keliami kokie nors reikalavimai, į tai, kad administracija savo poziciją dėl kilusio ginčo pateikė šiame atsiliepime, šią civilinę bylą prašo nagrinėti administracijos atstovui nedalyvaujant. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Nurodo, jog ieškovė netinkamai formuluoja vieną iš savo keliamų reikalavimų, t. y. vienas iš ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomų reikalavimų yra įpareigoti NŽT pakeisti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e217454-1019/2021 jau buvo nustatęs ieškovės ieškinio trūkumą: „Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai pakeisti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo planą, likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams suformuluoti nekonkrečiai ir ydingai, nes iš pareikštų reikalavimų nėra aišku, kaip prašoma pakeisti Nuomos sutartį (kokias nuostatas), kokią tiksliai žemės sklypo dalį prašoma pripažinti laisva grąžintina žeme“. Ieškovė šio trūkumo neištaisė ir reiškia ydingą reikalavimą.
7.2. Ieškovės patikslintu ieškiniu administracijai nėra reiškiami kokie nors reikalavimai ir į tai, kad administracija nėra susijusi su ginčijamomis pirkimo – pardavimo sutartimis bei ginčijama nuomos sutartimi, dėl šių sutarčių teisėtumo administracija nepasisako.
7.3. Administracija pažymi, kad statytojui UAB „Via sportas“ 2019 m. spalio 29 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-191029-01140, kuriuo suteikta teisė adresu (duomenys neskelbtini), statyti administracinės paskirties pastatą, kitus statinius. 2022 m. vasario 14 d. šis statybą leidžiantis dokumentas buvo perrašytas naujo statytojo UAB „Proksima gama“ vardu nekeičiant sprendinių. Administracijos vertinimu, ginčo teritorija asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, natūra negali būti grąžinama, kadangi žemė laikytina užstatyta.
7.4. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad 2008 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 1-413 Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jo sprendinius. Nustatyta, kad sklypo plotas 24 128 kv. m, pagrindinė tikslinė paskirties – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų ir visuomeninių objektų komplekso teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektams ir kultūros objektams statyti ir eksploatuoti ir t. t. Prie sprendimo pridedamas detaliojo plano brėžinys, kuriame, be kita ko, nurodyta ir sklypo užstatymo riba, užstatymo teritorijos. Iš detaliojo plano brėžinio matyti, kad įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, sklypas ir toliau liks užstatytas. Pažymėtina, kad detalusis planas buvo patikrintas bei suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentu, kuris atlikdamas Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir pateikė motyvuotą išvadą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo.
7.5. Būtina paminėti, kad 2008 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 1-413 ir juo patvirtintas detalusis planas ne vieną kartą buvo ginčytas teismine tvarka pretendentų atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. 2009 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3399-171/2008 (Nr. I-292-171/2009) Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pretendentų skundą administracijai, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-413 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“. Teismas pripažino, kad „byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai apie pradėtą detaliojo teritorijų planavimo procesą žinojo ir galėjo jame dalyvauti visomis teisėmis, taip pat ir teise pateikti pasiūlymus /.../, pareiškėjai šia teise pasinaudojo. Detaliojo teritorijų planavimo organizatorius, turėdamas pareigą į tokius prašymus pateikti motyvuotą atsakymą, šią savo pareigą įvykdė“. Toliau teismas pasisakė, kad „/.../ pareiškėjai nenurodė, kokios kitos teisės aktų nuostatos buvo pažeistos rengiant ir tvirtinant ginčo sklypo detalųjį planą. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 15 d. teritorijų detaliojo planavimo dokumento patvirtinimo akte Nr. (100)-11.81-003 nurodoma, kad projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta“.
Žemesnės instancijos teismas
7.6. 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-667-734-2017 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė vienos iš pretendentų atkurti nuosavybės teises ieškinį, kuriuo be kita ko buvo prašoma panaikinti 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1413, kuriuo patvirtintas sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog ginčo Žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamam pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, o atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nustato šio įstatymo 16 straipsnis. Dėl 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-413, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, teismas pasakė, jog minėtas sprendimas yra teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
7.7. Pažymėtina, jog ieškovės reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 kovo 19 d. sprendimo Nr. 1-413 yra tapatus reikalavimas, kuris yra išspręstas teismo įsiteisėjusiu sprendimu, administracinėje byloje ieškovė dalyvavo bylos šalimi-trečiuoju asmeniu, kaip ir kiti šioje civilinėje byloje dalyvaujantys tretieji asmenys (prijungtos administracinės bylos Nr. I-292-171-2009, teismo sprendimas). 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1560-653/2018 Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu.
7.8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracijos vertinimu, ir nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažįstama, kad ginčo sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamam. Tai lemia ne tik nurodyti teisės aktai, galiojantis detalusis planas ir įsiteisėję teismų sprendimai, bet ir aplinkybė, kad statytojui UAB „Via sportas“ 2019 m. spalio 29 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-191029-01140, kuriuo suteikta teisė adresu (duomenys neskelbtini) statyti administracinės paskirties pastatą, kitus statinius. Statytojui (šiuo metu UAB „Proksima gama“) reikalingas ginčo sklypas statybai pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą vykdyti, o tai rodo ir tai, kad ginčo sklypas ir toliau liks užstatytas. Todėl ieškovės reikalavimai dėl žemės sklypo dalies pripažinimo laisva grąžintina žeme ir nuosavybės teisių atkūrimo galėtų būti laikomi nenagrinėtinais teisme, kadangi tai yra tvarkoje įvardintų institucijų kompetencija ir būtent šių institucijų sprendimus, kai jie bus priimti, ieškovė ir turės teisę skųsti. Teismas neturėtų vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų vietoje kompetentingų institucijų.
8. Teismo posėdžio metu šalys palaiko savo argumentus ir prašo tenkinti jų procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus.
Teismas konstatuoja:
Dėl faktinių aplinkybių
9. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. balandžio 6 d. priėmė potvarkį „Dėl žemės sklypo Laisvės pr. išnuomojimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei „Promenadas““ Nr. 977V. Šiuo potvarkiu buvo nutarta, įgyvendinus potvarkyje nurodytas sąlygas (įnešus 1 373 665 Lt Vilniaus miesto infrastuktūros tobulinimui), leisti UAB „Promenadas“ išsinuomoti Žemės sklypą ne aukciono tvarka 99 metams, suteikiant teisę statyti sportinį-komercinį centrą. 1995 m. balandžio 12 d. tarp Vilniaus miesto valdybos ir UAB „Promenadas“ buvo sudaryta aukščiau nurodytą potvarkį tikslinanti sutartis dėl planuojamos Žemės sklypo nuomos. 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracija priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Vilniaus mieste UAB „Promenadas““, kuriuo buvo įsakyta išnuomoti Žemės sklypą UAB „Promenadas“. 1997 m. vasario 19 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „Promenadas“ buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 40 N01/97-12742 dėl Žemės sklypo nuomos 99 metams. 1998 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto valdyba priėmė sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymo tvirtinimo“ Nr. 170 V. 2000 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2³⁹-1299/2000 priėmė nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „Promenadas“. 2001 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2³⁹-101/2001 priėmė nutartį, kuria UAB „Promenadas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. AB „Vilniaus bankas“ 2002 m. sausio 31 d. perėmė UAB „Promenadas“ nekilnojamąjį turtą, buvusį Žemės sklype, bei Žemės sklypo nuomos teises. AB „Vilniaus bankas“ 2002 m. gegužės 7 d. informavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių apie tai, kad perėmė UAB „Promenadas“ nekilnojamąjį turtą esantį Žemės sklype bei Žemės sklypo nuomos teises. Tuo pačiu buvo pateiktas prašymas sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį su AB „Vilniaus bankas“ kaip UAB „Promenadas“ teisių perėmėju. 2002 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba priėmė sprendimą „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ Nr. 2013V, kuriuo patikslino Žemės sklypo plotą ir ribas. Tame pačiame sprendime buvo įtvirtintas ir siūlymas Vilniaus apskrities viršininko administracijai Žemės sklypą parduoti arba išnuomoti 99 metams. 2003 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir išnuomojimo AB „Vilniaus bankas“ Nr. 5640-01, kuriuo 99 metams išnuomojo Žemės sklypą AB „Vilniaus bankas“. 2003 m. lapkričio 20 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir AB „Vilniaus bankas“ buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1189 N01/2003-28169 dėl Žemės sklypo nuomos (toliau - Nuomos sutartis). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. gruodžio 8 d. išdavė pažymą, kad neprieštarauja Žemės sklype esančių statinių pardavimui ir Žemės sklypo nuomos teisių perleidimui. 2003 m. gruodžio 9 d. tarp AB „Vilniaus bankas“ ir atsakovės UAB „Via sportas“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 13035, kurios pagrindu UAB „Via sportas“ įgijo nuosavybės teises į Žemės sklype esančius statinius ir nuomos teises į Žemės sklypą. 2004 m. vasario 9 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Via sportas“ buvo sudarytas susitarimas „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189 N01/003-28169 dalinio pakeitimo“ Nr. K01/2004-166, kuriame buvo įtvirtintas Žemės sklypo nuomininko teisių ir pareigų perėjimas UAB „Via sportas“. 2005 m. spalio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija pritarė Žemės sklypo detaliajam planui.
10. 2007 m. asmenys, pretenduojantys į nuosavybės teisių atkūrimą buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, pradėjo kelti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad Žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir į jį nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Analogišką atsakymą tuo metu pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
11. 2008 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija išdavė sutikimą UAB „Via sportas“ dėl 1 statinio ir transformatorinės pastotės statybos Žemės sklype. 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. 1-413, kuriuo patvirtino patikslintą Žemės sklypo detalųjį planą. 2008 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, kuriuo patikslino Žemės sklypo duomenis. 2008 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija išdavė sutikimą UAB „Via sportas“ dėl 3 nesudėtingų statinių statybos Žemės sklype. 2008 m. spalio 31 d., atsižvelgiant į patvirtinto Žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „VIA SPORTAS“ buvo sudarytas susitarimas „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189 N01/003-28169 dalinio pakeitimo“ Nr. K01/2008-186. 2008 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija išdavė sutikimą UAB „VIA SPORTAS“ statyti Žemės sklype statinius, kurie buvo numatyti 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. 1-413.
12. 2008 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo inicijuota administracinė byla Nr. I-3399171/2008 dėl 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. 1-413 panaikinimo. Minėtoje byloje dalyvavo ir ieškovė (jos pavardė tuo metu buvo B.). Minėtoje byloje dalis pretendentų atkurti nuosavybės teises buvusioje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje buvo pareiškėjais ir, naudodami iš esmės tuos pačius motyvus, kurie buvo nurodyti ir nagrinėjamoje byloje, reikalavo panaikinti 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. 1-413, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo planas. Pareiškėjų skundo reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti 2009 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-292-171/2009.
13. 2015 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Via sportas“ Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1479, nustatančius sąlygas administracinės paskirties pastato techniniam projektavimui.
14. 2015 m. kovo 24 d. ieškovė kartu su kitais pretendentais atkurti nuosavybės teises buvusioje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą dėl žemės grąžinimo (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuo paprašė panaikinti Žemės sklypo Nuomos sutartį ir atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą. 2015 m. balandžio 2 d. ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai pateikė dar vieną prašymą, prie kurio papildomai pridėjo 2015 m. kovo 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo grindė Žemės sklypo nenaudojimo faktą. 2015 m. gegužės 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad Žemės sklypas yra išperkamas valstybės (užimtas pastatais, statiniais (tiek statomais, tiek pastatytais, teisės aktai nenumato per kiek laiko turi būti pastatyti statiniai)). Tokią pačią poziciją Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. birželio 17 d. pateikė ir Rizikos vertinimo departamentui bei tokią poziciją palaikė ir NŽT savo 2015 m. birželio 30 d. rašte.
15. 2015 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko Žemės sklypo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-453. Patikrinimo metu, kuriame dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentai kartu su atstovais, NŽT Vilniaus miesto skyrius nenustatė, kad išnuomojus Žemės sklypą būtų pažeistos teisės aktų nuostatos. 2015 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus rašte taip pat buvo nurodyta, kad išnuomojant Žemės sklypą UAB „VIA SPORTAS“ teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Iš 2016 m. kovo 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymo matyti, jog UAB „VIA SPORTAS“ statybas Žemės sklype vykdė teisėtai.
16. 2016 m. balandžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko pakartotinį Žemės sklypo patikrinimą vietoje ir surašė 2016 m. balandžio 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-116, kurio metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų.
17. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-667-734/2017 bei Vilniaus apygardos teisme byloje Nr. 2A-1560-653/2018, kuriose ieškovė dalyvavo trečiojo asmens statusu, ieškovė S. D. bei tretieji savarankiškus reikalavimus pareiškę asmenys prašė panaikinti administracinius aktus, kuriais Žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas UAB „VIA SPORTAS“, susitarimus dėl Žemės sklypo nuomos ir sprendimus bei administracinius aktus, susijusius su Žemės sklype teisėtai pastatytais (statomais) statiniais. Ieškovės reikalavimai buvo atmesti, o įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-667-734/2017 ir Nr. 2A-1560-653/2018 konstatuota, kad: „darytina išvada, jog ginčo žemės sklypas, esantis <..>, priskirtina valstybės išperkamam pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (<..>) 12 str. 1 dalies 3 punkto nuostatas, o atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nustato šio įstatymo 16 straipsnis.“ Taip pat pasisakyta: „pirmosios instancijos teismas, vertindamas teritorijos detaliojo planavimo teisės aktus, pagrįstai konstatavo, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamam.“
18. Taip pat minėtais įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, jog Žemės sklypas UAB „VIA SPORTAS“ išnuomotas teisėtai; UAB „VIA SPORTAS“ perėmė ankstesnių nuomininkų teises ir pareigas, UAB „VIA SPORTAS“ turėjo ir turi teisę Žemės sklype statyti statinius, Žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas; nustačius, kad Žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, tolesni Nacionalinę žemės tarnybą bei UAB „VIA SPORTAS“ siejantys valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai nėra susiję su asmenų, siekiančių nuosavybės teisės atkūrimo natūra, ginamomis teisėmis.
19. Ieškovė 2019 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą NŽT dėl Nuomos sutarties nutraukimo. 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą dėl Nuomos sutarties keitimo. 2019 m. spalio 11 d. per atstovą kreipėsi su prašymu dėl sąlygų dalyvauti Žemės sklypo patikroje sudarymo bei laisvo (pastatų eksploatacijai nereikalingo) Žemės sklypo dalies nustatymo. 2020 m. sausio 31 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei nurodė, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą; jokių žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta; UAB „VIA SPORTAS“ tinkamai vykdo Nuomos sutartyje įtvirtintas pareigas ir todėl nėra jokio pagrindo modifikuoti Nuomos sutartį.
20. Ieškovė 2020 m. vasario 14 d. pateikė NŽT skundą Žemės sklypo Nuomos sutarties pakeitimo, 2020 m. vasario 27 d. skundą dėl 2020 m. sausio 31 d. sprendimo. 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. sprendimai NŽT atsisakė panaikinti 2020 m. sausio 31 d. sprendimą.
21. 2020 m. balandžio 27 d. ieškovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (toliau - Skundas), kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimą, 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT pakeisti Nuomos sutartį, pakeičiant Žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, likusią Žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. Pateikto skundo pagrindu buvo inicijuota administracinė byla Nr. el3-3431-426/2020. Specialioji teisėjų kolegija bylą pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame buvo inicijuota civilinė byla Nr. e2-17454-1019/2021. Pastarojoje 2021 m. birželio 22 d. nutartyje buvo nustatyti procesinio dokumento trūkumai ir teismas nurodė: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad prašoma pakeisti Nuomos sutartimi išnuomotas Valstybinės žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Taigi neaišku, kokias materialines teisines pasekmes ieškovei sukels ginčijamų NŽT sprendimų panaikinimas.“
22. 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „VIA SPORTAS“ sudarė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB „VIA SPORTAS“ nuosavybės teises į Žemės sklypą perdavė UAB „Parodų 1“. 2022 m. sausio 18 d. buvo sudaryta dar viena Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Parodų 1“ nuosavybės teises į Žemės sklypą perdavė UAB „Proksima gama“.
23. 2022 m. kovo 10 d. ieškovė patikslino savo reikalavimus nagrinėjamojoje byloje ir prašo: panaikinti (pripažinti niekinėmis) aukščiau minėtas Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis dalyje dėl 12 775 m², kaip tai pažymėta ieškovės nurodomoje schemoje; panaikinti su tuo susijusius NŽT sprendimus; įpareigoti NŽT pakeisti dalį Žemės sklypo ir pripažinti laisva grąžintina žeme bei atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams.
Dėl ieškovės reikalavimo teisės
24. Ieškovė reiškia reikalavimus dėl Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčių dalyje dėl 12 775 m², kaip tai pažymėta ieškovės nurodomoje schemoje; panaikinimo ir su tuo susijusių NŽT sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo NŽT pakeisti dalį Žemės sklypo, pripažinti jį laisva grąžintina žeme bei atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams.
25. Atsakovai nurodo, jog Žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei ir jo dalis natūra negali būti grąžinta, todėl ieškovė apskritai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
26. Byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo nagrinėtas ir spręstas klausimas dėl ginčo Žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei.
27. Nustatyta, jog ginčo Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 1-413 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinti detaliojo plano sprendiniai. Detalusis planas buvo patikrintas bei suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentu, kuris atlikdamas Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir pateikė motyvuotą išvadą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo.
28. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-667-734-2017 (prijungta prie šios nagrinėjamos bylos) pagal ieškovės S. D. ieškinį, kuriuo be kita ko buvo prašoma panaikinti Žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovams UAB „VIA SPORTAS“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, bei NŽT.
29. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė ieškinį, tame tarpe ir dėl 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-413, kuriuo patvirtintas sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai, panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad „Vilniaus miesto valdyba 1998 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 170V nusprendė patvirtinti (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymą sprendiniais: teritorijos žemės sklypo ribų pakeitimu, sklypo žemės paskirties ir statybos reglamento papildymu, taip pat šiuo sprendimu nustatyta, jog miesto plėtros departamentas patvirtintą projektą nustatyta tvarka įregistruoja Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre, o statytojas privalo su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Ekonomikos ir planavimo skyriumi sudaryti sutartį dėl miesto inžinerinės infrastruktūros darbų vykdymo. Iš šio Vilniaus miesto valdybos sprendimo turinio matyti, kad Vilniaus miesto žemės sklype, į kurio sudėtį įeina ir ginčo žemės sklypas, patvirtinto detaliojo plano sprendiniai – žemės naudojimo paskirtis-visuomeninė-komercinė, numatyta daugiaaukštė statyba, automobilių parkavimo aikštelės ((duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano brėžinys. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 1-413 patvirtintas ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo sprendiniai: nustatytas sklypo plotas 24 128, pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų ir visuomeninių objektų komplekso teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektams ir kultūros objektams statyti ir eksploatuoti, nustatytas statinių aukštis, užstatymo tankis – iki 60 proc. (antžeminis) ir iki 80 proc. (požeminis), užstatymo intensyvumas, automobilių statymo būdas – požeminis ir antžeminis. Taip pat šiuo sprendimu nuspręsta išduoti statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) statybos leidimą, pasirašius paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartį. Nustačius šias faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinas valstybės išperkamam pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. 12 str. 1 dalies 3 punkto nuostatas, o atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nustato šio įstatymo 16 straipsnis“.
30. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1560-653/2018 Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad „iš minėtų teritorijų planavimo dokumentų matyti, kad sklypas ginčijamų 2013 m. lapkričio 20 d., 2004 m. vasario 9 d. nuomos sutarčių sudarymo metu buvo suplanuotas kaip komercinių objektų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatavimui, taip ir kaip visuomenės paskirties teritorija mokslo, mokymo, kultūros ir sporto pastatų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatavimui. Nuo 2007 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija atsakymuose į pretendentų atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą skundus nurodė, jog šis žemė sklypas yra valstybės išperkama žemė bei kad detaliųjų planų rengimo funkcija yra priskirta savivaldybėms. Šie viešojo administravimo subjektų sprendimai nebuvo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, patvirtintuose detaliuose planuose ginčo teritorija nuo 1998 m., kaip ir ginčo sandorių sudarymo 6 metu, priskirta komercinės paskirties objektų eksploatavimui, socialinės infrastruktūros plėtrai, visuomeninės paskirties objektų statybai. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad iki 2000 m. balandžio 26 d. Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. numatė galimybę teritorijų planavimo dokumentais rezervuoti teritorijas (sklypus) gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių plėtrai. Kadangi ieškovė reiškė reikalavimus dėl minėtų 1998 m. sausio 29 d., 2008 m. birželio 2 d. administracinės teisės aktų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigė apeliantė, pagrįstai analizavo su atitinkamu laikotarpiu susijusias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant ir dėl kitų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Vadovaudamasi išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas teritorijos detaliojo planavimo teisės aktus, pagrįstai konstatavo, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamam“.
31. Tokiu būdu konstatuotina, jog jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas faktas, jog Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamam. Šis faktas nagrinėjamu atveju laikytinas prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnis), nes abiejose bylose dalyvavo tos pačios šalys, buvo sprendžiama dėl tų pačių faktinių aplinkybių.
32. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Tokiu būdu darytina išvada, jog Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, natūra į Žemės sklypą (jo dalį) nuosavybės teisės negali būti atkurtos, o atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nustato minėto įstatymo 16 straipsnis.
33. Byloje konstatavus, jog Žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamam, ir todėl nuosavybės teisės į šį sklypą (sklypo dalį) natūra objektyviai negali būti atkurtos, laikytina, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti NŽT sprendimų, taip pat prašyti įpareigoti NŽT atlikti ieškovės prašomus veiksmus (pakeisti Nuomos sutartį; dalį Žemės sklypo pripažinti laisva grąžintina žeme; į dalį Žemės sklypo atkurti pretendentų nuosavybės teises).
34. Taip pat neturėdama teisės natūra Žemės sklype atkurti nuosavybės teisių, ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovų sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, jog ieškovė neturi įgalinimų ginti viešąjį interesą.
35. Įvertinus aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Dėl Nuomos sutarties pažeidimų
36. Ieškovė ginčija ir prašo panaikinti 2020 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-629-(7.5.), kuriuo atsisakyta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-774-(7.5.), kuriuo atsisakyta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.).
37. NŽT sprendimai ginčijami nurodant, jog dalis Žemės sklypo yra neužstatyta ir nenaudojama; atsakovė UAB „Via sportas“ niekada neturėjo teisės statyti naujus statinius ginčo žemės sklype.
38. Teismas nurodo, jog minėtoje prijungtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog „atsakovas (Nacionalinė žemės tarnyba) – valstybę atstovaujanti sutarties šalis – nustačius valstybės žemės netinkamo naudojimo faktus, turėtų spręsti klausimus dėl tolesnio sutarties vykdymo“. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, jog sutartis yra vykdoma netinkamai, o juolab, jog turėtų būti nutraukta, palikdami nuomos sutarties galimo pažeidimo vertino pareigą – Nacionalinei žemės tarnybai.
39. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, po tokio teismo sprendimo buvo imtasi priemonių ir patikrintas Nuomos sutarties vykdymas.
40. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. spalio 14 d. atliko naudojimo patikrinimą ir 2019 m. spalio 16 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-848-(14.49.74.), kuriame dalyvavo ir ieškovė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas yra paženklintas riboženkliais, pietvakarinėje, pietinėje, pietrytinėje dalyje, įrengta asfalto dangos aikštelė automobilių vairavimo mokymuisi, vakarinėje dalyje yra pastatytas komercinės paskirties statinys, kurio šiaurinėje dalyje yra pastatytas betoniniai stulpai, šiaurės vakarinėje, šiaurinėje, šiaurės rytinėje dalyje užfiksuoti betoniniai pamatai, smulkaus žvyro danga, bordiūrai. Kontūrų aikštelės, metalinių – stiklo konstrukcijų statiniai su pamatu, kurie aptverti tvoromis. Teritorijoje užfiksuoti žemės tvarkymo darbai: grunto kasimo. Šiaurinėje dalyje užfiksuotos statybinės tvoros, auga želdiniai, teritorija sutvarkyta.
41. Iš bylos duomenų matyti, jog gavus ieškovės pranešimus dėl galimo netinkamo nuomos sutarties vykdymo, NŽT kreipėsi į UAB „Via sportas“, prašydama pateikti informaciją apie Žemės sklype atliekamus/atliktus darbus, vykdant Nuomos sutartį bei įgyvendinant Vilniaus miesto tarybos 2008 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 1-413, patvirtintą detalųjį planą (toliau – Detalusis planas). Tuometinis Žemės sklypo nuomininkas UAB „Via sportas“ 2019 m. spalio 29 raštu Nr. 19/16 informavo, kad „Žemės sklype nuosekliai rengiasi įgyvendinti projektą – ypatingo statinio, administracinės paskirties pastato statybą. Pagal Detaliojo plano sprendinius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduoto Specialiuosius architektūros reikalavimu (2015 m. gruodžio 15 d. Nr. AR-1479), suderintus (2018 m. balandžio 27 d. Nr. SPP-202/18) ir išviešintus projektinius pasiūlymus, parengtas administracinės paskirties pastato statybos techninis projektas. Minėtas Projektas parengtas vadovaujantis AB ESO išduotiems techninės prisijungimo sąlygomis (2018 m. gruodžio 6 d. Nr. TS-18-53593), UAB „Grinda“ išduotomis techninėmis sąlygomis (2018 m. rugsėjo 26 d. Nr. 18/297), UAB „Vilniaus vandenys“ išduotomis prisijungimo sąlygomis (2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. PS19-2393), UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ išduotomis prisijungimo sąlygomis (2019 m. kovo 29 d. Nr. 19083), UAB „Vilniaus apšvietimas“ išduotomis prisijungimo sąlygomis prie Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų sąlygas (2019 m. kovo 4 d. Nr. 36-19), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išduotomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis (2018 m. gruodžio 10 d. Nr. 18/1317)“. Be kita ko, UAB „VIA SPORTAS“ informavo NŽT, jog nuomininkui išduotas statybą leidžiantis dokumentas – 2019 m. spalio 29 d. leidimas statyti naują statinį registracijos Nr. LSNS-01-191029-01140 (toliau – statybos leidimas). NŽT kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją ar Žemės sklypo nuomininkas vykdo įsipareigojimą mokėti Žemės sklypo nuomos mokestį. 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. A414-240/19(2.2.1.46E-AD25) informavo, jog nuomininkas yra atsiskaitęs už 2014-2018 m. valstybinės žemės nuomą. NŽT kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kurios prašė įvertinti ar numatomi vykdyti statybos darbai Žemės sklype neprieštaraus Žemės sklypo naudojimo būdui. Inspekcija įvertinusi statybos leidimo atitiktų teisės aktų reikalavimas 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. 2D-875 informavo, jog pažeidimų nenustatė.
45. Nesutiktina su ieškinio teiginiais, kad dalis Žemės sklypo yra neužstatyta ir nenaudojama. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog Žemės sklype yra pastatyti statiniai. Žemės sklypo naudojimą patvirtina ir 2019 m. spalio 29 d. UAB „Via sportas“ išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSN-01-1910-29-01140, kuriuo suteikta teisė Žemės sklype statyti administracinės paskirties pastatą, kitus statinius. Tuo tarpu ieškovės byloje pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (2015 m. kovo 26 d. ir 2020 m. spalio 16 d.) nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių ir neįrodo ieškovės teiginių. Ieškovės teiginius paneigia ir byloje pateikti 2015 m. rugsėjo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/15/079, 2016 m. balandžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/16/030, kadastro duomenų bylos ir nekilnojamojo turto registro duomenys.
46. Ieškovė taip pat teigia, kad UAB „Via sportas“ niekada neturėjo teisės statyti naujus statinius ginčo žemės sklype.
47. Buvusios nuomos sutarties 6.3 papunktyje numatyta, kad Žemės sklype <...> pastatų aukštingumas nuo 1 iki 9 aukštų, leistinas užstatymo plotas iki 60 proc. (antžeminei daliai) ir iki 80 proc. (požeminiai daliai), statinių aukštis nuo žemės paviršiaus – iki 35 m, statinių absoliutinė altitudė – iki 132 m <...>. Todėl atsižvelgiant į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.7 punktą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, tai suponuoja UAB „Via sportas“ ne tik teisę be aukciono įsigyti Žemės sklypą (ankščiau – nuomotis), bet ir statyti jame naujus statinius, ką iš esmės šiuo metu ir bando realizuoti – naujų pastatų statybą pagal gautą statybos leidimą.
48. NŽT priimdama ginčijamus sprendimus vertino tai, jog nuomininkas įgijo teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir pradėjo šios teisės įgyvendinimą; taip pat atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, jog tam, kad nuomininkas įgyvendintų statytojo teisę yra reikalingas tam tikras laiko tarpas statybinės dokumentacijos parengimui, reikiamų leidimų gavimui ir statybos darbų atlikimui (ką iš surinktų duomenų Vilniaus miesto skyrius nustatė: yra pradėta įgyvendinti statybos teisė).
49. Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog NŽT, išnagrinėjusi ieškovės prašymus dėl Nuomos sutarties nutraukimo, ėmėsi tinkamų veiksmų ir atliko patikrinimą bei nenustačius pagrindų Nuomos sutarties nutraukimui, tinkamai ir išsamiai pagrindė ginčijamus sprendimus, todėl pagrindo jų naikinti nėra nustatyta.
Dėl reikalavimo likusią Žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini)kaimo pretendentams
50. Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams.
51. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis teisės aktų detaliai reglamentuotas procesas, kuriame dalyvauja bei skirtingas kompetencijas dalinasi kelios institucijos (įskaitant Nacionalinę žemės tarnybą, savivaldybių administracijas ir kt.).
52. Atkreiptinas dėmesys, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi kompetencijos pripažinti, kad atitinkama žemė yra laisva (neužstatyta) ir gali būti grąžinama natūra. Tokia kompetencija priskiriama savivaldybių administracijoms (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ („Tvarka“) 106¹ punktas).
53. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106¹ punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2010-525/2015). Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą. Todėl kompetencija pripažinti žemės sklypą laisvu, ir teikti jį Nacionalinei žemės tarnybai tam, kad ji galėtų vykdyti jai pavestą funkciją – priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimą, pavesta savivaldybių administracijoms.
54. Tokiu būdu būtent savivaldybės administracija turi teisę pasisakyti dėl Žemės sklypo atitikimo laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinės padėties ir ar ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Dėl šios priežasties reikalavimas „likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintine žeme ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams“ galėtų būti nukreipiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o ne Nacionalinei žemės tarnybai. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2129-415/2021).
55. Be to, pažymėtina, jog kaip jau aukščiau konstatuota, ginčo Žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl natūra negali būti grąžinamas. Tokiu būdu negali būti perduodamas (atkuriama) piliečiams, įskaitant ir ieškovę.
Dėl bylos baigties
56. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi; byloje nenustatyta, jog ginčijami NŽT sprendimai yra neteisėti; nustatyta, jog ginčo Žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurios detalizuojamos CPK 88 straipsnyje. Pagal minėtą normą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 punktas).
58. Atmetus ieškinį, atsakovei UAB „Via sportas“ priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
59. Byloje atsakovės UAB „Via sportas“ yra pateiktos šios PVM sąskaitos faktūros: 1) PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-08-121 išrašyta 4 404,40 Eur sumai; 2) PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-09-132 išrašyta – 338,80 Eur sumai; 3) PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-10-089 išrašyta 2 250,60 Eur sumai; 4) PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-10-090 išrašyta 2 226,40 Eur sumai; 5) PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-11-147 išrašyta 72,60 Eur sumai; ir 5) PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-11-148 išrašyta 992,20 Eur sumai. Viso PVM sąskaitos faktūros išrašytos bendrai 10 285 Eur sumai.
60. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Via sportas“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo tokiomis sumomis, t. y. 2021 m. spalio 7 d. pavedimu apmokėjo sąskaitą faktūrą Nr. 2021-08-121 2000,40 Eur suma; 2021 m. spalio 20 d. pavedimu apmokėjo sąskaitas faktūras Nr. 2021-09-131 (minėta sąskaita byloje nepateikta) ir Nr. 2021-09-132 1 113,20 Eur sumai; 2021 m. lapkričio 22 d. pavedimu apmokėjo sąskaitą faktūrą Nr. 2021-10-089 2 250,60 Eur suma; 2021 m. gruodžio 3 d. pavedimu apmokėjo sąskaitą faktūrą Nr. 2021-10-090 2 226,40 Eur suma; 2022 m. sausio 3 d. pavedimu apmokėjo sąskaitas faktūras Nr. 2021-11-147 ir Nr. 2021-11-148 1 064,80 Eur suma. Taigi, byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros iš viso yra apmokėtos 7 881 Eur (2 000,40 Eur + 338,80 Eur + 2 250,60 Eur + 2 226,40 Eur + 1 064,80 (72,60 + 992,20)) sumai.
61. Įvertinus tai, jog byla yra didelės apimties (sujungtos dvi bylos), sudėtinga bei byloje atsakovė teikė daug procesinių dokumentų, atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, teismas nurodo, jog atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais apmokėjimo dokumentais, t. y. 7 881 Eur sumai (CPK 93,98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Via sportas“, juridinio asmens kodas 123259511, naudai 7 881 Eur (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją siųsti VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.