Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Sonatai Aidukei, dalyvaujant ieškovo atstovei L. M., atsakovo atstovams A. L., advokatui E. M., trečiojo asmens atstovui P. R., trečiojo asmens atstovei N. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ieškinius atsakovui UAB „IĮ Eksperts“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, vadovaudamasis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalimi, 6.246 - 6.249 straipsniais, 6.256 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsniu ir 23 straipsnio 1 dalimi bei Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SP-904, prašo iš atsakovo priteisti: 5 390,00 Eur (be PVM) žalą; 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. lapkričio 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paslaugų pirkimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovo filialo Vilniaus geležinkelių infrastruktūra kilnojamojo turto vertinimą, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, sutartyje nustatyta tvarka sumokėjo atsakovui 5 390 Eur sumą be PVM. Atsakovas atliko sutartyje nurodyto turto vertinimą ir perdavė ieškovui turto vertintojo A. L. IĮ „Eksperts" vardu parengtą Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18/08-094 (toliau - Ataskaita). Šios Ataskaitos pagrindu ieškovas perleido Ataskaitoje nurodytą turtą ieškovo dukterinei bendrovei – trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Geležinkelio tiesimo centrui (toliau - GTC), padidinant GTC įstatinį kapitalą Ataskaitoje nurodyta turto verte. GTC įstatinis kapitalas buvo pakoreguotas pagal Ataskaitoje nustatytą turto vertę ir šiuo pagrindu pakeisti GTC įstatai, kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre.

3. Atliekant išorinį auditą, buvo nustatyta, jog galimai Ataskaita buvo parengta neteisingai ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

4. Kompetentinga įstaiga, t. y. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. balandžio 4 d. priėmė patikrinimo aktą Nr. GT7-27, kuriuo konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas sutartyje numatytą kilnojamojo turto vertinimą, nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 str. 4 d. 12 p., 22 str. 4 d. 13 p., Turto arba verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika) 62.4 p., 71.2 p., 71.4 p., 71.5 p. Vadovaujantis Įstatymo 23 str. 1 d., tokio patikrinimo akto priėmimas reiškia, kad atsakovo atliktas turto vertinimas yra neteisėtas ir juo negali būti vadovaujamasi.

5. Nurodė, jog Tarnybos konstatuoti pažeidimai yra ypatingai reikšmingi ir svarbūs, stipriai nulėmę nustatytą turto vertę, todėl konstatuotina, jog atsakovas neįvykdė sutartyje numatytos pareigos įvertinti kilnojamąjį turtą, dėl ko kyla atsakovo civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

6. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. kovo 12 d. UAB „Newsec valuations“ atliko to paties kilnojamojo turto, kurį vertino ir atsakovas, vertinimą 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvusiai vertei nustatyti. UAB „Newsec valutaions“ atlikto vertinimo metu nustatyta vertė dvigubai skyrėsi nuo atsakovo nustatytos vertės (UAB „Newsec valuations“ tą patį turtą įvertino 1 510 046 Eur suma, o atsakovas – 3 032 580 Eur suma).

7. Atsakovas IĮ „Eksperts“ atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog laiku atliko Sutartimi sulygtą paslaugą ir pateikė užsakovui Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18/08-094. Nurodė, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atlikta kilnojamojo turto vertinimo paslauga buvo tiek ydinga, jog reikėjo atlikti naują vertinimą ar rengti naują Ataskaitą.

9. Nurodė, jog Tarnyba, vertindama pradinę Ataskaitą, nustatė nedidelių pažeidimų, tačiau atsakovas daug laiko skyrė bendradarbiavimui su Tarnyba ir su ieškovu, tarp jų vyko susirašinėjimas, buvo teikiami papildomi dokumentai ir paaiškinimai dėl Ataskaitos. Iki užsakovo pretenzijos pateikimo paslaugos teikėjui, dar nagrinėjant užsakovo prašymą Tarnyboje, Tarnybai bei užsakovui iš atsakovo pusės buvo pateiktas priedas prie Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, kuriuo Ataskaita buvo papildyta ir patikslinta, ištaisant tuos nežymius trūkumus, kuriuos turėjo pradinė Ataskaita. Ataskaitos papildymas pateiktas su detaliais skaičiavimais, nuotraukomis, aprašymais, kurie iki tol buvo laikomi vertintojo archyve. Taigi, paslaugos teikėjas ištaisė trūkumus kaip įmanoma greičiau, tačiau Tarnyba tyrė tik pradinę užsakovo siųstą Tarnybai Ataskaitą, kadangi to prašė užsakovas.

10. Pažymėjo, kad užsakovas net nesikreipė į atsakovą dėl ataskaitos taisymo ar tikslinimo, nors tokia pareiga numatyta Sutartyje, kurią parengė pats užsakovas.

11. Iš esmės atsakovas tinkamai vykdė sutartį, tuo tarpu užsakovas nesilaikė šalių sudarytos Sutarties punktų: 5.1.3. p., 7.7. p., 8.2. p.

12. Pabrėžė, kad net ir pašalinus tuos nežymius Ataskaitos trūkumus, pats kilnojamojo turto įvertinimas nepasikeitė, t. y. kilnojamojo turto rinkos vertė, galutinis vertinimo rezultatas liko toks pats, kadangi Ataskaita iš esmės buvo teisinga, joje buvo nenurodytos kai kurios taikytos metodikos, tačiau jos esmės tai visiškai nepakeitė.

13. Ieškovas neįrodė jokių civilinės atsakomybės sąlygų, siekdamas prisiteisti neva patirtą turtinę žalą.

14. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog IĮ „Eksperts“ Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita yra teisinga ir nepripažinta neteisinga nei vertintojo veiklą kontroliuojančios institucijos, nei nenuginčyta teisme, dėl ko nėra jokio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad yra konstatuota atsakovo kaltė, bet kokia jos forma teikiant kilnojamojo turto vertinimo paslaugas, dėl ko nesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo, bet kokio dydžio žalą, prašo teismo ieškinį atmesti.

15. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ savarankišku patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4942,07 Eur žalos atlyginimą; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo dienos; 121 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Dėl sumažinto ieškinio dalyko, UAB „Geležinkelio tiesimo centrui“ grąžinti 111 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoką.

16. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad pradiniu ieškiniu, kurio suma 10 332,07 Eur, buvo reikalaujama žalos atlyginimo iš delikto pagal CK 6.245 str. 2 d. ir 4 d. Patikslintu ieškiniu mažinamas prašomos priteisti sumos dydis.

17. Nurodė, jog 2018 m. spalio 23 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. AS-20 pagrindu buvo padidintas trečiojo asmens įstatinis kapitalas 3 032 321,40 eurų vertės turtiniu įnašu, išleidžiant 10 470 paprastųjų vardinių bendrovės (trečiojo asmens) akcijų ir padidinant trečiojo asmens įstatinį kapitalą iki 40 103 681,40 eurų. Naujai išleidžiamos akcijos buvo apmokamos ieškovo turtiniu nepiniginiu įnašu. Turtinio įnašo dydis buvo nustatytas remiantis IĮ „Ekspertis“ pateikta Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18/08-094.

18. Atliekant ieškovo įmonių grupės 2018 metų nepriklausomą finansinį auditą UAB „KPMG Baltics“, (toliau tekste - Auditorius), pateikti pastebėjimai, kad negalima surinkti pakankamai tinkamų audito įrodymų dėl nepriklausomų vertintojų nustatytų turto verčių, kuriomis remiantis buvo padidintas turtiniu nepiniginiu įnašu trečiojo asmens kapitalas. Atsižvelgiant į šias pastabas Auditorius pateikė rekomendaciją trečiojo asmens vadovybei peržiūrėti atliktus vertinimus, įvertinti būtinybę atlikti naujus turto vertinimus bei priimti sprendimą dėl patronuojamajai bendrovės perleisto turto galimo vertės koregavimo.

19. Vadovaujantis minėta Auditoriaus rekomendacija buvo atliktas naujas turto vertinimas, kurį atliko UAB „Newsec valuation“ (toliau - Vertintojas).

20. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais trečiojo asmens įstatinis kapitalas du kartus buvo didintas turtiniu nepiniginiu įnašu ir abu kartus vertinimus atliko skirtingi vertintojai (IĮ „Eksperts“ ir UAB „Capital vertinimas“), o Auditorius savo rekomendaciją pateikė dėl abiejų vertintojų turto verčių nustatymo peržiūrėjimo, trečiasis asmuo naują vertinimą užsakė dėl abiejų turto vertintojų vertintų turtų pervertinimo, todėl naujojoje turto vertinimo ataskaitoje pateikiama bendra turto vertė.

21. Atlikus naują vertinimą nustatytos vertės: turto, kurį vertino atsakovas rinkos vertė 2018-08-31 dienai yra 1 510 046 Eur. Atsakovas savo turto rinkos vertę nustatė - 3 032 580,00 Eurų (šia suma buvo padidintas trečiojo asmens įstatinis kapitalas). Pervertinus atsakovo vertintą turtą, nustatyta turto vertė - 1 510 046,00 Eurų. Skirtumas - 1 522 534,00 Eurų.

22. Atsižvelgiant į Auditoriaus pateiktas rekomendacijas ir naujai atlikto turto vertinimo ataskaitoje pateiktas turto vertes bei remiantis LR akcinių bendrovių įstatymo 52 str. 2 d. 4 p., trečiojo asmens akcininko sprendimu Nr. IS(AS)-28 buvo sumažintas trečiojo asmens įstatinis kapitalas 8 318 571,49 Eur, anuliuojant ieškovui nuosavybės teise priklausančias 28 722 paprastąsias vardines akcijas.

23. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovas savo profesines pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

24. Turto vertinimo ataskaita, didinant įstatinį kapitalą turtiniu įnašu, yra labai reikšmingas dokumentas, vertinant turtinio įnašo dydį. Atsakovas, netinkamai vykdęs pareigą parengti teisingą turto vertinimo ataskaitą, savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos trečiajam asmeniui padarymo, todėl turi ją atlyginti.

25. Dėl atsakovo aplaidaus elgesio trečiasis asmuo patyrė žalą, kurią sudaro: 4 616,27 Eur – skirtumo tarp 10 006,27 Eur naujai atliktos turto vertinimo ataskaitos kainos (jos dalies), kurią GTC turėjo įsigyti tam, kad būtų ištaisyta atsakovo pateikto vertinimo klaida ir 5 390,00 Eur ieškovo pareikšto reikalavimo; 294,23 Eur – pakartotinės notarinio registro išlaidos; 31,57 Eur – pakartotinės GTC įstatų registravimo išlaidos Registrų centre.

26. Iš patikslinto ieškinio dalyko sudėtinių dalių matyti, kad ieškiniu suformuotas reikalavimas mažinamas ieškovo reikalavimo apimtyje.

27. Atsakovas IĮ „Eksperts“ atsiliepimu į patikslintą trečiojo asmens ieškinį nurodė, jog GTC turi teisę mažinti savo ieškinio reikalavimus, atsisakydamas dalies ieškinio, todėl, įvertinus tai, iš GTC priteistina atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis, tenkanti sumažinto reikalavimo daliai.

Ieškiniai tenkintini.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d. AB „Lietuvos geležinkeliai" su IĮ „Eksperts" sudarė Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SP-904, kuria susitarė, kad atsakovas atliks ieškovo filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra" kilnojamojo turto, nurodyto sutarties priede Nr. 1, vertinimą.

29. Atsakovas atliko sutartyje nurodyto turto vertinimą ir perdavė ieškovui turto vertintojo A. L. IĮ „Eksperts" vardu parengtą Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų Nr. 18/08-094. Už suteiktą paslaugą, t. y. parengtą Ataskaitą, ieškovas atsakovui sumokėjo 5 390,00 Eur (be PVM) sumą.

30. Atsakovo atliktos Ataskaitos pagrindu ieškovas perleido Ataskaitoje nurodytą turtą ieškovo dukterinei bendrovei – trečiajam asmeniui byloje GTC, padidinant GTC įstatinį kapitalą Ataskaitoje nurodyta turto verte. Pakoregavus GTC įstatinį kapitalą, buvo pakeisti ir GTC įstatai, kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre.

31. Ieškovui atliekant išorinį auditą, buvo nustatyta, jog Ataskaita galimai buvo parengta neteisingai ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtina UAB „KPMG Baltics" 2019 m. vasario 11 d. raštas „Dėl patronuojamai UAB Geležinkelio tiesimo centrui perleisto turto vertinimo“, kuriame nurodoma, kad atsakovo atliktas turto vertinimas neatitinka Lietuvoje galiojančios vertinimo metodologijos, todėl neįmanoma patikrinti nustatytos turto vertės, taip pat, kad dalis perleisto turto nėra tinkami eksploatuoti be papildomo kapitalinio remonto, vadinasi, vertinant turtą, nebuvo įsitikinta, ar visas vertintas turtas yra tinkamas eksploatuoti, todėl UAB „KPMG Baltics" ieškovui rekomendavo peržiūrėti atliktą vertinimą, įvertinti būtinybę atlikti naują vertinimą bei priimti sprendimą dėl patronuojamajai GTC perleisto turto galimo vertės koregavimo.

32. Ieškovas 2019 m. vasario 22 d. raštu „Dėl turto vertinimo ataskaitų vertinimo“ Nr. SD(DI)-440 kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikdamas prašymą nustatyti, ar atsakovo parengta Ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas.

33. 2019 m. balandžio 5 d. Tarnyba pateikė raštą „Dėl išvados pateikimo“ Nr. (9.17.)D2-976 su 2019 m. balandžio 4 d. Patikrinimo aktu Nr. GT7-27, kuriame konstatavo, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų t. y.: 1) Ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto - Ataskaitoje vertintas įvairių rūšių turtas, tačiau pateikti tik penkių rūšių aprašymai rusų kalba; 2) Ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto - Ataskaitoje nepateikta vertinto turto vertės pagrindimas ir nepateikti vertės skaičiavimai; 3) Ataskaita neatitinka Metodikos 62.4 punkto - Ataskaitoje nepateikta vertinto turto vertės nustatymo eiga, taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos, kad būtų aiški atliktų skaičiavimų seka; 4 ) Ataskaita neatitinka Metodikos 71.2 punkto - Ataskaitoje nenurodytos vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės; 5) Ataskaita neatitinka Metodikos 71.4 punkto - Ataskaitoje nenurodomos vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės.; 6 ) Ataskaita neatitinka Metodikos 71.5 punkto - Ataskaitoje nenurodytos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos.

34. 2020 m. kovo 12 d. ieškovo užsakymu UAB „Newsec valuations“ atliko to paties kilnojamojo turto, kurį vertino ir atsakovas, vertinimą 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvusiai vertei nustatyti. UAB „Newsec valuations“ tą patį turtą įvertino 1 510 046 Eur suma, kai atsakovas – 3 032 580 Eur suma.

35. Teismas bylos nagrinėjimo metu įtraukė išvadą teikiančią instituciją - Tarnybą, kad pateiktų išvadą dėl 2019 m. kovo 12 d. UAB „Newsec valuations“ pateiktos ataskaitos Nr. LT-19-03-08-5516 įvertinimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio ir turto vertinimo metodikos reikalavimams.

36. Tarnyba 2021 m. birželio 18 d. patikrinimo aktu Nr. GT7-19 patvirtino, kad UAB „Newsec valuations“ atliktas kilnojamojo turto vertinimas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo

37. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neįvykdė sutartyje numatytos pareigos įvertinti kilnojamąjį turtą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 390,00 Eur (be PVM) žalą, remdamasis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, 6.246 - 6.249 straipsniais, 6.256 straipsnio 2 dalimi, kurią ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisingai ir neteisėtai atlikto turto vertinimo.

38. Atsakovas atsikerta, jog jo atliktas turto vertinimas buvo su nedideliais trūkumais, kuriuos jis ištaisė, tačiau ieškovas pakoreguotos turto vertinimo ataskaitos nevertino ir nepagrįstai užsakė naują turto vertinimą.

39. Ieškovas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl netinkamai įvykdytos sutarties CK 6.245 straipsnio 3 dalies pagrindu.

40. Teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas, t. y. nustatyti ir pritaikyti faktinį ieškinio pagrindą atitinkančias teisės normas. Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Tačiau teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-457/2011; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021,kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

41. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalykas buvo ieškovo filialo kilnojamojo turto vertinimo paslaugų pirkimas pagal Paslaugų teikimo techninę specifikaciją, o tikslas - nuosavybės teisių perleidimas. Pagal paslaugų techninę specifikaciją pirkimo objektas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teise valdomo turto, skirto nurašymui arba perdavimui kitiems asmenims, vertinimas – nešališkas turto vertės apskaičiavimas, apimantis vertinamo turto aprašymą, vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą bei tikėtiną piniginę vertę.

42. Pagal CK 6.716 straipsnį, reglamentuojantį paslaugų sutarties sampratą, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

43. Pagal CK 6.644 straipsnį, reglamentuojantį rangos sutarties sampratą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

44. Taigi, nors šalių pasirašyta sutartis įvardijama kaip paslaugų teikimo sutartis, tačiau savo esme tai yra rangos sutartis, kadangi atsakovas įsipareigojo savo rizika ne tik atlikti darbą pagal užsakovo užduotį – įvertinti turtą, bet ir perduoti šio darbo rezultatą – pateikti kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Todėl sutiktina su trečiojo asmens atsakovo pusėje pozicija, jog tokiu atveju ieškovas pirko produktą arba darbų rezultatą, kuris buvo netinkamas, todėl sukūrus darbų rezultatą, atsakovui taikoma ne civilinė atsakomybė dėl netinkamai įvykdytos sutarties, bet rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą (CK 6.665 straipsnis).

45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

46. Kasacinis teismas byloje, kurioje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo kildinamas iš rangos sutarties, konstatavo, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

47. Minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė CK įtvirtintomis bendrosiomis sutartinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Teismas pažymi, kad šis teisinis reikalavimų pagrindas gali būti taikomas nagrinėjamam ginčui tiek, kiek ieškovo teisės negalėtų būti apgintos CK 6.665 straipsnio pagrindu, taikant specialiuosius užsakovo rangos sutartyje nurodytus teisių gynimo būdus.

48. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką. Reikalavimas priteisti iš atsakovo už pastarojo atliktą darbą (atliktą turto vertinimą) jam sumokėtą sumą, vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

49. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sutartimi susitarė dėl techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti kilnojamojo turto vertinimo paslaugos: turi atitikti standartus, techninius liudijimus, įstatymus, poįstatyminius aktus ir kt. (paslaugų teikimo techninės specifikacijos 3 punktas).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui 2019 m. vasario 22 d. pasikreipus į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekiant nustatyti, ar atsakovo parengta Ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, 2019 m. balandžio 4 d. Tarnybos Patikrinimo aktu Nr. GT7-27 konstatuota, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos 62.4 punkto, numatančio, jog turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skiačiavimų sekas bei rezultatus, kas Ataskaitoje nebuvo pateikta. Taip pat nustatyta, kad Ataskaita neatitinka Metodikos 71.2 punkto, numatančio, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, ko tiriamoje Ataskaitoje nebuvo nurodyta. Ataskaita neatitinka Metodikos 71.4 punkto, numatančio, kad ataskaitoje turi būti nurodomos vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, kas taip pat nebuvo padaryta. Taip pat Ataskaita neatitinka Metodikos 71.5 punkto, numatančio, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos, kas nebuvo padaryta. Ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o būtent 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto, numatančio, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodomas vertinamo turto aprašymas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, nors buvo vertintas įvairių rūšių turtas, tačiau užsakovui pateikti tik penkių rūšių aprašymai rusų kalba. Ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, numatančio, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodomas turto nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

52. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas Tarnybos vyriausiasis specialistas R. L. dėl jo atlikto patikrinimo dėl atsakovo užsakovui pateiktos Ataskaitos. Specialistas R. L. patvirtino, jog Tarnybos nustatyti atsakovo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, kadangi vertintojas neatliko pagrindinės savo pareigos - nepagrindė turto vertės. Be to, išsamiai neaprašė vertinamo turto, aprašė nedidelius turto kiekius, kelis daiktus, nepadarė nuotraukų, nenurodė, kaip atliko turto vertinimą. Paaiškino, kad atsakovas atsiuntė ataskaitos patikslinimą, kur buvo visi vertinto turto aprašymai, tačiau Tarnyba ataskaitos patikslinimo nevertino, vadovaudamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be to, atsakovas atsiuntė daug failų, kuriuose buvo sunku susiorientuoti, jie buvo pildyti ranka, buvo daug sutrumpinimų, nepaaiškinant, ką jie turi reikšti.

53. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tarnybai 2019 m. balandžio 4 d. Patikrinimo aktu Nr. GT7-27 konstatavus Ataskaitos neatitikimą įstatymo ir norminio akto reikalavimams, konstatuotina, jog atsakovo atliktas turto vertinimas yra neteisėtas ir juo negalima buvo vadovautis.

54. Be to, atsakovo padaryti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, kaip tai bando pagrįsti atsakovas, nes jie nėra numatyti 2016 m. rugsėjo 5 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie finansų ministerijos įsakymo Nr. Nr. V1-349 „Dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių“ 16 punkte. Priešingai nei nurodo atsakovas, Tarnybos nustatyti pažeidimai yra itin reikšmingi, iš esmės nulėmę nustatytą turto vertę, ką patvirtina 2020 m. kovo 12 d. UAB „Newsec valuations“ atliktas to paties kilnojamojo turto, kurį vertino ir atsakovas, vertinimas 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvusiai vertei nustatyti (UAB „Newsec valuations“ tą patį turtą įvertino 1 510 046 Eur suma, kai atsakovas – 3 032 580 Eur suma). Teismui bylos nagrinėjimo metu įtraukus išvadą teikiančią instituciją, tikslu nustatyti, ar UAB „Newsec valuations“ atliktas turto vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus, Tarnyba 2021 m. birželio 18 d. patikrinimo aktu Nr. GT7-19 patvirtino, kad UAB „Newsec valuations“ atliktas kilnojamojo turto vertinimas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad atsakovo atlikti pažeidimai nulėmė reikšmingą turto vertės skirtumą.

55. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Metodikos 50-53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Teismas pabrėžė, kad pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Metodikos reikalavimams (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014, 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1268-442/2016).

56. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, susiję su tuo, jog užsakovas, remdamasis šalių sudarytos Sutarties 5.1.3 punktu, privalėjo leisti atsakovui savo sąskaita pašalinti netinkamai suteiktų paslaugų trūkumus. Kaip teisingai nurodė ieškovas, ši sutarties nuostata šiuo atveju negali būti taikoma, nes ji taikoma tais atvejais, kai paslauga suteikta su trūkumais, kurie gali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Nagrinėjamu atveju, Tarnybai priėmus išvadą, kad ataskaita neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, parengta ataskaita laikoma negaliojančia, o paslauga laikoma suteikta netinkamai. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas, ši sutarties nuostata gali būti aiškinama tik atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus reikalavimus. Kadangi teisės aktai leidžia taisyti ne visus parengtos ataskaitos trūkumus, o tik mažareikšmius, todėl užsakovas negalėjo atsakovui leisti tikslinti Ataskaitą. Šiuo atveju, atlikdamas turto vertinimą, atsakovas padarė tokio pobūdžio pažeidimus, kurie pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, negali būti laikomi mažareikšmiais ir negali būti pataisomi parengiant patikslinimą ar ataskaitos priedą.

57. Tarnybai priėmus patikrinimo aktą, kuriuo konstatuota atsakovo atliktos Ataskaitos pažeidimai imperatyvioms teisės nuostatoms, atsakovo parengta ataskaita laikoma neteisinga ir ja negali būti naudojamasi pagal paskirtį, todėl ieškovas, pagal sutartį, sumokėjęs atsakovui už paslaugą, gali reikalauti priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą, kas vertintina kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius), nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

58. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovui priteistina 5 390,00 Eur (be PVM) suma.

59. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 Procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 390,00 eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60. Ieškovui iš atsakovo priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 147 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Dėl trečiojo asmens ieškinio reikalavimų

61. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4942,07 Eur žalos atlyginimą; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo dienos; bylinėjimosi išlaidas; grąžinti žyminio mokesčio permoką. Ieškinį grindžia CK 6.246 - 6.249 str., 6.263 straipsniais.

62. Trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovo Ataskaitos pagrindu ieškovas perleido Ataskaitoje nurodytą turtą ieškovo dukterinei bendrovei – trečiajam asmeniui GTC, padidinant GTC įstatinį kapitalą Ataskaitoje nurodyta turto verte, pakeičiant GTC įstatus. Netinkamai parengtoje Ataskaitoje turto vertė buvo nustatyta klaidingai ir dėl šių priežasčių susidarė situacija, kad GTC įstatinį kapitalą padidinus Ataskaitoje nurodyto kilnojamojo turto verte, GTC įstatinis kapitalas buvo padidintas neteisingai, todėl GTC teko naujai atlikti jai įstatinio kapitalo didinimo metu perduoto turto vertinimą ir naujo vertinimo pagrindu koreguoti GTC įstatuose nurodytą neteisingą GTC įstatinio kapitalo sumą. Patikslintu ieškiniu trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovo 4 616,27 Eur (skirtumą tarp 10 006,27 Eur naujai atliktos turto vertinimo ataskaitos kainos (jos dalies), kurią GTC turėjo įsigyti tam, kad būtų ištaisyta atsakovo pateikto vertinimo klaida ir 53 90,00 Eur ieškovo pareikšto reikalavimo); 294,23 Eur ( pakartotinės notarinio registro išlaidos); 31,57 Eur (pakartotinės GTC įstatų registravimo išlaidos Registrų centre).

63. Bylos duomenys patvirtina, kad remiantis atsakovo ieškovui pateikta Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18/08-094, 2018 m. spalio 23 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. AS-20 pagrindu buvo padidintas trečiojo asmens įstatinis kapitalas 3 032 321,40 eurų vertės turtiniu įnašu, išleidžiant 10 470 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų ir padidinant trečiojo asmens įstatinį kapitalą iki 40 103 681,40 eurų.

64. Trečiojo asmens užsakymu 2019 m. kovo 12 d. UAB „Newsec valuation“ atliko naują turto vertinimą ir pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. LT-19-03-08-5516, kurioje turto, kurį vertino atsakovas, rinkos vertę 2018 m. rugpjūčio 31 d. nustatė - 1 510 046 Eur, t. y. per pusę mažesnę, nei nustatė atsakovas. 2021 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi į bylą buvo įtraukta išvadą teikianti institucija - Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadai pateikti dėl 2019 m. kovo 12 d. UAB „Newsec valuation“ pateiktos ataskaitos Nr. LT-19-03-08-5516 atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio ir turto vertinimo metodikos reikalavimams. 2021 m. birželio 18 d. patikrinimo aktu Nr. GT7/119 Tarnyba konstatavo, kad UAB „Newsec valuation“ turto vertinimo ataskaita atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.

65. Trečiasis asmuo už naujai atliktą turto vertinimo ataskaitą (jos dalį, nes užsakytos buvo dvi ataskaitos), sumokėjo 10 006,27 Eur.

66. Siekiant, kad būtų ištaisytos AB „Lietuvos geležinkeliai" 2018 m. spalio 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. AS-20 įstatinio kapitalo didinimo metu padarytos klaidos dėl netinkamai atlikto GTC perleidžiamo turto vertinimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 1 p., 52 str. 2 d. 4 p., 3 d. 2 p., 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimtas GTC vienintelio akcininko AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimas Nr. ĮS(AS)-28, kuriuo buvo sumažintas GTC įstatinis kapitalas 8 318 571,49 Eur, anuliuojant AB „Lietuvos geležinkeliai" nuosavybės teise priklausančias 28 722 paprastąsias vardines akcijas, kurios kiekvienos nominali vertė - 289,62 Eur, o bendra nominali vertė - 8 318 465,64 Eur, skirtumu, lygiu mažinamo įstatinio kapitalo dydžiui ir anuliuojamų akcijų nominaliai vertei - 105,85 Eur, sumažinant akcijų priedus. Taip pat buvo pakeisti GTC įstatai.

67. Pagal akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 5 dalį, jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 7 punktą, akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę. Pagal akcinių bendrovių įstatymo 45¹ straipsnio 3 dalies 2 punktą, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) iniciatyva nepiniginis įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka ir turi būti parengta turto vertinimo ataskaita, jei atsirado naujų svarbių aplinkybių, kurios iki akcijų apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos ir apmokėjimo nepiniginiu įnašu dieną labai pakeistų nepiniginio įnašo vertę. Taigi, turto vertinimo ataskaitos svarba ir būtinumas yra nustatytas įstatyme, todėl tiek didinant, tiek mažinant įstatinį kapitalą, buvo reikalingas turto vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad visų GTC akcijų savininkas yra AB „Lietuvos geležinkeliai", vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalimi, jo raštiški sprendimai prilygsta GTC visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

68. Atsakovas, netinkamai vykdęs pareigą parengti įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą, atliko neteisėtus veiksmus, kurie prisidėjo prie žalos trečiajam asmeniui padarymo, t. y. dėl atsakovo neteisingai atliktos ir neteisėtai pripažintos Ataskaitos pateikimo, susidarė situacija, kad GTC įstatinį kapitalą padidinus Ataskaitoje nurodyto kilnojamojo turto verte, GTC įstatinis kapitalas taip pat buvo padidintas neteisingai. Dėl šių priežasčių GTC teko naujai atlikti jai įstatinio kapitalo didinimo metu perduoto turto vertinimą ir naujo vertinimo pagrindu koreguoti GTC įstatuose nurodytą neteisingą GTC įstatinio kapitalo sumą bei pakartotinai keisti bendrovės įstatus, pakartotinai registruoti juos Juridinių asmenų registre.

69. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymuose nurodytais atvejais - ir neturtinę žalą. Nors kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veikla nepadarytų nepateisinamos žalos kitiems asmenims (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis), tačiau profesionalo rūpestingumo pareigos specifiką nulemia profesijos ypatumai – teorinės žinios ir praktinė patirtis. Turto vertintojas – nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, turintis atitinkamą išsimokslinimą oficialiai pripažintoje mokymo institucijoje, kvalifikacinį turto vertinimo pažymėjimą ir pakankamai patirties bei kompetencijos, kad galėtų įvertinti turtą.

70. Atsakovas, pažeisdamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio nuostatas, Metodikos 62.4 punkto, 71.2 punkto, 71.4 punkto, 71.5 punkto nuostatas, ką patvirtino priežiūros įstaiga, tokiais savo aplaidžiais veiksmai taip pat pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalį.

71. Dėl atsakovo aplaidaus elgesio, trečiasis asmuo patyrė žalą, kurią sudaro naujai atliktos turto vertinimo ataskaitos kainos dalis, kurią trečiasis asmuo turėjo įsigyti tam, kad būtų ištaisyta ieškovo pateikto vertinimo klaida ir atitinkamai atliktos įstatinio kapitalo dydžio korekcijos. Kadangi atsakovas už atliktą darbą iš ieškovo gavo atlygį, žalos dydis trečiojo asmens pagrįstai buvo sumažintas atsakovo atliktos ataskaitos užmokesčio dalimi. Be to, trečiasis asmuo patyrė papildomas išlaidas dėl naujų įstatų registravimo bei notarinio registro sąnaudas, dėl ko yra pagrindas trečiojo asmens patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo 4.616,27 Eur nuostolių atlyginimo, 294,23 Eur už notarinio registro sąnaudas; 31,57 Eur už naujų įstatų registravimą. Iš viso iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 4.942,07 Eur žalos atlyginimo.

72. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4.942,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

73. Remiantis CPK 87 str. 2 d. GTC grąžintina dalis sumokėto žyminio mokesčio - 111 Eur (232*47,83%:100%).

74. Iš atsakovo trečiajam asmeniui GTC priteistina likusi dalis žyminio mokesčio - 121 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo IĮ „Eksperts“ ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai 5 390,00 Eur (be PVM) sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 390,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo asmens UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo IĮ „Eksperts“ trečiajam asmenui UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ 4 942,07 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 942,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ 111 Eur žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.