Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2023 m. lapkričio 2 d., apie 21.57 val., viešoje vietoje, bare (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, be jokios pateisinamos priežasties, priėjęs prie nukentėjusiojo D. N., dešine ranka suėmė pastarajam už kaklo ir jį pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusysis D. N. su galva atsitrenkė į sieną. Po to A. V. nukentėjusįjį D. N. pargriovė ant grindų ir abejomis rankomis jį laikė. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kakle.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nelabai ką prisimena. Tai nutiko 2023 m. lapkričio 2 d., apie 21.57 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tada laukė žmonos, ji turėjo atvykti, nes buvo išvažiavusi pas motiną. Nuvažiavo į barą apie 7 val. ir padaugino. Jam kažkas pasivaideno, savo elgesio nepateisina. Kaltas prieš aplinkinius ir nukentėjusįjį D. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Problemų su alkoholiu neturi. Ieškinį pripažįsta, bet norėtų, kad teismas nuspręstų. Turtinę žalą prižįsta. Neturtinės žalos (2 000 eurų) neprižįsta, pripažįsta iki 500 eurų. Advokato išlaidas pripažįsta. Jis dirba (duomenys neskelbtini), pajamos 1 200 eurų. Sutuoktinė taip pat dirba, jos pajamos 620 eurų. Mano, kad 500 suma yra nemaža ir to pakaks. Kai sužinojo, kokia bausmė laukia, jam buvo nemiga ir stresas. Kas liečia sveikatą, tai jam po įvykio buvo nemiga ir stresas, kai sužiojau, kokia bausmė manęs laukia.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 19.00 val., atvyko į barą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Bare buvo vienas ir vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė trauktinę. Kiek išgėrė, neprisimena, bet nuo alkoholio buvo labai apsvaigęs, todėl ne visas įvykio aplinkybes tiksliai prisimena. Kiek pamena, bare buvo labai daug žmonių. Bare tarp jo ir kitų asmenų jokių konfliktų nebuvo. Pamena, kad vienu momentu buvo priėjęs prie baro ir šalia jo pamatė vyriškį. Šio vyriškio jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą, jo vardo ir pavardės nežino, sužinojo iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą, o būtent tai buvo D. N.. Pamatęs D. N., jam kažkas pasivaideno ir jis priėjęs prie jo sugriebė jam už kaklo, pastūmė jį, dėl ko jis galva atsitrenkė į sieną. Tada koja sudavė jam į pilvą ir laikydamas už kaklo pargriovė jį ant grindų. Pargriovęs laikė pora sekundžių, tada, jam rodos, kažkas prie jo priėjo, jis jį paleido ir išėjo į lauką. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Greičiausiai padaugino alkoholinių gėrimų, dėl to jam atrodė, kad jis (D. N.) daro kažką blogo. Savo poelgio nepateisina, todėl labai gailisi, norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Taip pat sutinka atlyginti žalą (b. l. 86-88).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. nurodė, kad lieka prie savo pirminės apklausos duotų parodymų. Norėtų papildyti, kad įvykio metu buvo labai neblaivus, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisimena labai gerai. Pamena, kad vienu momentu priėjo prie baro ir būdamas šalia jo pamatė vyriškį. Šio vyriškio jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą, jo vardo ir pavardės nežino, sužinojo iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą, o būtent tai buvo D. N.. Pamatęs D. N., jam kažkas pasivaideno ir jis priėjęs prie jo sugriebė jam už kaklo, pastūmė jį, ko pasėkoje, jam atrodo, jis atsitrenkė į sieną. Pirminėje apklausoje pasakė, kad jam trenkė į pilvo sritį, nes tuo metu jam taip atrodė, tačiau, praėjus kuriam laikui, prisiminė, kad jis jam nespyrė į pilvą. Po to, laikydamas jam už kaklo, pargriovė jį ant grindų. Pargriovęs, laikė pora sekundžių. Tada, jam rodos, kažkas prie jo priėjo, jis jį paleido ir išėjo į lauką. Savo poelgio nepateisina, todėl labai gailisi, norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Taip pat sutinka atlyginti žalą (b. l. 109-112).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju A. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Jis nurodė, kad prie jo duotų parodymų norėtų patikslinti, kad žalą sutinka atlyginti, tačiau nukentėjusiojo D. N. pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis, todėl jo apmokėti negali. Sutinka padengti žalą, jeigu suma būtų iki 500 eurų (b. l. 115-117).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. N. nurodė, kad jis niekada nesimušė, jam tai buvo šokas. Nepripažįsta agresijos ir prievartos. Prieš 2 metus su savo vyru, (duomenys neskelbtini), išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes ten prasidėjo karo veiksmai. Tai paveikė jo orumą, pasitikėjimą savimi, jam buvo šokas. Po įvykio kelis mėnesius sapnuodavo, kaip žmogus jį smaugia. Tai jam buvo didelė psichologinė trauma. Pradžioje jam buvo sunku lankytis viešose įstaigose, nes niekada nebuvo susidūręs su agresija. Vaikystėje tėvas grįždavo namo girtas, smurtavo prieš motiną, jis su motina eidavo iš namų. Jam toks elgesys nesuprantamas ir nepriimtinas. Po to atsirado problemų dėl hormonų sutrikimo. Gydytojai sakė, kad tai gali būti susiję su stresu. Gydytojai nesiūlė kreiptis į psichologus. Į medicinos centrą kreipėsi dėl to, kad skaudėjo kaklą. Pas jį nuo vaikystės osteochondroze ir periodiškai skauda. Jis (A. V.) jam paėmė už kaklo ir trenkė į sieną. Jis dirbantis. Įvykis jį paveikė, buvo nemiga. Jis yra (duomenys neskelbtini). Buvo psichologiškai prislėgtas, nieko negalėjo daryti, tai truko pusantros - dvi savaites. Fizinis skausmas truko apie pusantro mėnesius, bet kai yra stuburo patologija, tai geriau jos nepažeidinėti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. N. nurodė, kad prieš kelias dienas su savo vyru O. R. atvyko į Lietuvą kaip turistai. Lietuvoje planuoja viešėti 2-3 mėnesius. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 21.00 val., kartu su vyru atėjo į barą (duomenys neskelbtini), nes jie išgirdo, kad bare vyksta gyvos muzikos koncertas. Apie 21.50 val. jis vienas stovėjo prie sienos šone baro ir klausėsi koncerto. Aplinkui buvo kiti baro lankytojai. Jo vyras tuo metu buvo kažkur nuėjęs. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir nieko nepasakęs, be jokios priežasties, vieną kartą trenkė jam į pilvą. Jis pajuto fizinį skausmą. Tuomet minėtas vyras parvertė jį ant grindų ir pradėjo jį mušti abiejomis rankomis ir spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Jis pajuto 8 – 10 smūgių ir nuo smūgių jautė fizinį skausmą. Staiga minėtas vyriškis liovėsi jį mušti ir nuėjo link išėjimo. Jis atsistojo, susirado savo vyrą ir pasakė jam apie įvykusį incidentą. Jie su vyru kreipėsi į baro administraciją ir sužinojo, kad bare yra vaizdo stebėjimo kameros. Jo vyras iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus ir nustatė jį užpuolusio vyriškio tapatybę. Jis su greitosios medicinos pagalbos medikais nuvyko į ligoninę, kur jam buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, gerklės sumušimas. Jį užpuolęs vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, galbūt šiek tiek žemesnis, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, šatenas, vilkėjo tamsios spalvos džinsus, smėlio spalvos megztinį ir tamsios spalvos striukę. Jį pamatęs galėtų atpažinti. Jo sutuoktinis paties įvykio nematė, tačiau jam minėjo, kad jį užpuolęs vyriškis yra tas pats asmuo, kuris apie 21.30 val. lauke iš jų prašė cigaretės. Jie pavaišino jį cigarete, o už vaišingumą vyriškis davė 2 eurus. Jokio konflikto ar ginčo su minėtu vyriškiu prieš užpuolimą nebuvo. Dėl kokios priežasties jis jį užpuolė, jis nežino. Prašo minėtą vyriškį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl įvykio jis patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį, kai įvertins patirtos žalos dydį (b. l. 27-29).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas D. N. nurodė, kad prie duotų parodymų norėtų patikslinti, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 21.00 val., jis kartu su savo vyru atėjo į barą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bare vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė kelis stikliukus trauktinės, nuo alkoholio buvo šiek tiek apsvaigęs. Pirminėje apklausoje nurodė, kad baro (duomenys neskelbtini) viduje, jam stovint prie staliuko, prie jo priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris rankos kumščiu sudavė jam į pilvo sritį, po ko parvertė jį ant grindų, spardė ir mušė rankomis, sudavė apie 8 – 10 smūgių. Pirminėje apklausoje taip pasakė, kadangi buvo šoko būsenoje ir jam tuo momentu labai skaudėjo kaklą ir galvą, todėl galėjo suklysti sakydamas smūgių kiekį bei eiliškumą. Šiuo metu gali nurodyti, kad jam įtariamasis sudavė į pilvo sritį, kaklą, galvą (b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Y. K. nurodė, kad dirba bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra vadovė. 2023 m. lapkričio 2 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką nuo 18.00 val. Jai bedirbant, kelinta tai valanda buvo, neprisimena, bet buvo vėlu, ji tuo metu buvo sandėlyje ir išgirdo labai didelį triukšmą. Išgirdusi triukšmą, ji nuėjo pažiūrėti, kas vyksta baro viduje. Atėjusi pamatė, kad vienas vyriškis guli ant grindų. Minėto vyriškio nei vardo nei pavardės nežino, jį matė pirmą kartą. Ji ir dar vienas pilietis padėjo jam atsistoti. Jis pasakė, kad jam labai sukasi galva, todėl barmenas jį nuvedė į lauką. Ji liko bare ir nuėjo apžiūrėti vaizdo įrašus. Bare bei ant vyro nebuvo matyti jokio kraujo. Po poros minučių į barą grįžo minėtas vyriškis su savo vyru ir jie prie jų priėjo. Minėto vyriškio vyras pradėjo juos kaltinti, kad jų baro darbuotojai sumušė jo vyrą. Ji aiškino, kad tikrai jo nesumušė jų baro (duomenys neskelbtini) darbuotojai, todėl pasiūlė abiem pasižiūrėti vaizdo įrašą. Vaizdo įrašą žiūrėjo abu vyriškiai, tiek nukentėjęs tiek jo vyras. Kiek pamena, vaizdo įraše buvo matyti, kad prie nukentėjusiojo vyriškio prieina vyriškis, kuris jam griebia už striukės, nustumia į sieną ir parverčia ant grindų, po ko prie jų prieina keli žmonės ir kaltininkas paleidžia nukentėjusįjį. Tačiau nukentėjusiojo vyras ir toliau kaltino, kad jie sumušė jo vyrą. Tada ji pasiūlė kviesti policiją, greitąją ir nukentėjusiojo vyras iškvietė policiją ir greitąją. Abu vyriškiai buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau tas vyriškis, kuris buvo nukentėjęs, buvo labiau apsvaigęs nuo alkoholio. Tada atvyko policijos pareigūnai, kurie po to atvedė vyriškį, kuris sumušė nukentėjusįjį. Jai paklausus, kodėl vyriškis taip padarė, jis pasakė, kad jam pasirodė, jog nukentėjęs vagia vaikus (b. l. 67-69).

1) D. N. nustatyti odos nubrozdinimai kakle, kurie padaryti kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

2) Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. N. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

Dėl nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. A. V. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 19.00 val., atvyko į barą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, bare buvo labai daug žmonių. Jam kažkas pasivaideno ir jis priėjęs prie D. N. sugriebė jam už kaklo, pastūmė jį, dėl ko nukentėjusysis galva atsitrenkė į sieną. Tada koja sudavė jam į pilvą ir laikydamas už kaklo pargriovė jį ant grindų. Pargriovęs laikė porą sekundžių. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo D. N. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų Y. K., Y. B. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, apžiūros protokolai, vaizdo įrašas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamąjį A. V. charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 127), administracine tvarka nebaustas (b. l. 126), dirbantis (b. l. 124). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Parinkdamas bausmių rūšis teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. paskyrus BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – baudą. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje padarymą skirtina 51 MGL ( 2 550 Eur) dydžio bauda.

Kadangi A. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 130,85 Eur turtinės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 44). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas D. Ž. nurodė, kad civilinį ieškinį mažina iki 2 085 Eur, kartu pateikia medicinos centro dokumentus – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1304711, iš kurios matosi D. N. atliktas 85 Eur mokėjimas medicinos centrui (duomenys neskelbtini). Taip pat nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo 200 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Vertindamas D. N. civilinį ieškinį, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas jį pripažįsta pagrįstu, nes tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, tai patvirtina medicinos centro (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra Nr. 1304711, kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo, todėl civilinis ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš D. V. D. N. naudai priteisiant 85 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. N. nurodė, kad jis niekada nesimušė, todėl jam tai buvo šokas, nemiga. Tai paveikė jo orumą, pasitikėjimą savimi. Po įvykio kelis mėnesius sapnuodavo, kaip žmogus jį smaugia. Jam buvo sunku lankytis viešose įstaigose, nes niekada nebuvo susidūręs su agresija. Buvo psichologiškai prislėgtas, nieko negalėjo daryti, tai truko pusantros/dvi savaites. Fizinis skausmas truko apie pusantro mėnesio. Atsirado problemų dėl hormonų sutrikimo. Gydytojai sakė, kad tai gali būti susiję su stresu.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, 1A-253-576/2023; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų D. N. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Iš UAB (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo formos Nr. E025 matyti, kad D. N. diagnozė – kaklo ir liemens paviršiniai sužalojimai bei žaizdos padariniai. Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, kurį laiką jautė diskomfortą, kita vertus, civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, kad po įvykio patiria ilgalaikius sveikatos sutrikimus, kad tokie sutrikimai konstatuoti kompetentingo gydytojo, be to duomenų, kad lankėsi pas psichologą taip pat nėra pateikta. Nukentėjusiojo prašoma 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti žymiai viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, todėl įvertinus visas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, civiliniam ieškovui D. N. iš kaltinamojo A. V., priteisiant 500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokia suma susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktiką.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas Džigitas Žebelys prašė iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiojo naudai priteisti 200 Eur išlaidas už advokato paslaugas apmokėti. Pateikti tai patvirtinantys duomenys – pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1141939. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad kaltinamasis šias išlaidas pripažino, ieškinys tenkintinas, priteisiant iš A. V. D. N. naudai 200 Eur atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas (1 vnt.) su vaizdo įrašu, esantis prie bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 51 MGL ( 2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo D. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V. D. N. naudai 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 585 (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) taip pat 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų už advokato paslaugas apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką (1 vnt.) su vaizdo įrašu, esantį prie bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.