- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-33065-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27259-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Danske Bank A
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys – Danske Bank A/S Lietuvos filialas (išieškotojas), antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, prašydamas panaikinti 2020-09-07 Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-07 Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad 2020-03-14 gavo antstolio Irmanto Gaidelio 2020-03-09 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-03-09 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-03-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių 2020-03-23 pareiškėjas pateikė skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-06 nutartimi c. b. Nr. e2YT-14402-937/2020 nutarė pareiškėjo skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2020-07-09 nutartimi c. b. Nr. e2S-1113-967/2020, išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą, atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-14402-937/2020 iš dalies ir išsprendė klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų tenkino iš dalies, panaikino 2020-03-09 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-03-09 vykdymo išlaidu apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Antstolis Irmantas Gaidelis 2020-07-13 pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2020-07-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1113-967/2020 28 punkte padarytą aritmetinę klaidą, nurodant, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti apskaičiuota 35,84 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų (įskaitant indeksaciją) suma. Teismas 2020-07-15 nutartimi nutarė antstolio prašymo dėl aritmetinės klaidos ištaisymo Vilniaus apygardos teismo 2020-07-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1113-967/2020 netenkinti. 2020-09-08 pareiškėjas gavo el. pašto laišką iš antstolio ir 2020-09-07 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-09-07 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, šie antstolio priimti dokumentai yra nepagrįsti ir neteisėti jo atžvilgiu, todėl pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas prašo panaikinti arba sustabdyti procesinių dokumentų vykdymą ir nepradėti priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesų. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2020-07-09 nutarties, nes pareiškėjas gavo naujus, t. y. identiškus raginimui įvykdyti sprendimą 2020-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimui 2020-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus, todėl nauji procesiniai dokumentai yra naikintini ir stabdytini, kaip prieštaraujantys Vilniaus apygardos teismo 2020-07-09 nutarčiai. Pareiškėjas nurodo, kad vykdomieji dokumentai buvo išduoti ginčijamo teismo sprendimo pagrindu, todėl pareiškėjas pagrįstai prašo teismo panaikinti arba sustabdyti procesinių dokumentų vykdymą, ir kadangi vykdomieji dokumentai buvo išduoti neteisėtai, todėl antstolis negalėjo jų priimti vykdyti, o jo pagrindu priimti skundžiami procesiniai dokumentai yra naikintini arba stabdytini, nes negalėjo būti pradėtas vykdyti ir vykdomas išieškojimas dar ginčijamo sprendimo pagrindu. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai neracionalios, nebūtinos, išpūstos ir ekonomiškai nepagrįstos, nedetalizuotos ir lupikiškos, antstolis galėjo gauti pareiškėjo elektroninio pašto adresą iš viešai prieinamos informacijos arba iš teismų sistemos arba antstolis galėjo siųsti procesinius dokumentus internetu per antstolių informacinę sistemą, todėl antstolio patvarkymai ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas turi būti panaikinti arba sustabdyti. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 659 str. 1 d. nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, bei sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir skunde nurodytų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos, nes tuose teisiniuose procesuose priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią vykdomojoje byloje, ir iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, pandemijos atšaukimo.
Antstolis Irmantas Gaidelis su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.
Antstolis nurodė, kad antstoliui Irmantui Gaideliui pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas dėl 605 Eur sumos išieškojimo, kitų vykdomųjų bylų skolininko atžvilgiu antstolis Irmantas Gaidelis nevykdo, todėl skolininko nurodomos faktinės aplinkybės kitose civilinėse bylose neturi jokios juridinės reikšmės antstolio procesinių veiksmų teisėtumui ir nenagrinėtinos. Skolininkui pakartotinai surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkui nustatytas 10 dienų terminas įvykdyti teismo sprendimą. Antstolio surašytas raginimas ir nustatytas terminas įvykdyti sprendimą atitinka teisės aktų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Antstolis pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodo, kaip raginimas įvykdyti teismo sprendimą pažeidžia skolininko teises ir teisėtus interesus, o pagrindas surašyti naują raginimą buvo būtent Vilniaus apygardos teismo 2020-07-09 nutartis c. b. Nr. e2S-1113-967/2020. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, antstolis turi pareigą raginti skolininką susimokėti skolą, kurios net ir šiam momentui, jau pasibaigus skundžiamo raginimo terminui, skolininkas pats nemoka. Antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis LR Teisingumo ministro patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais įkainiais: vykdomojo dokumento priėmimo metu, t. y. 2020-03-09, galiojusi redakcija numatė, kad būtinos vykdymo išlaidos sudaro 32 Eur ir yra indeksuojamos, taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110, kas atitinkamai sudarė 1.120 žymą – 32x1.120=35,84 Eur, kas atsispindi vykdymo išlaidų apskaičiavime detaliai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-08-20 nutartimi c. b. Nr. e2S-1262-565/2020 yra nustatęs, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotos antstolio vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisingos. Šioje nutartyje taip pat pasisakyta ir dėl eilės skolininko identiškų reikalavimų, kurie reiškiami ir su pateiktu skundu, dėl ko jie nenagrinėtini pakartotinai.
Motyvuojamoji dalis
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai) bei suteikiant galimybę suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą.
Skundas atmestinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.
Dėl antstolio 2020 m. rugsėjo 7 d. Raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini)
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima sprendimą (nutartį, teismo įsakymą), šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai (CPK XLVI skyrius).
Pareiškėjas skundžia antstolio 2020 m. rugsėjo 7 d. priimtus Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pabrėžtina, kad teismas pareiškėjo skundžiamo antstolio raginimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina skundo ribose, t. y. pagal skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir v. b.) matyti, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2228-803/2019 dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. C. (el. v. b. l. 2). 2020 m. kovo 9 d. antstolis Irmantas Gaidelis priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (el. v. b. l. 4-5). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2020 m. kovo 9 d. buvo priimti Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas buvo raginamas per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 605 Eur skolą ir 37,08 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 642,08 Eur, ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad, atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos vykdymo išlaidos – 35,84 Eur būtinos vykdymo išlaidos ir 1,24 Eur už pašto ir kurjerio paslaugas (el. v. b. l. 6-9). Skolininkas, nesutikdamas su antstolio priimtais dokumentais, pateikė skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, skolininko skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi skolininko skundą atmetė. Kadangi skolininkas dėl priimtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų tenkino iš dalies, panaikino 2020 m. kovo 9 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 9 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini); kitą skundo dalį dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vykdymo išlaidos už išieškotiną sumą nuo 600 Eur iki 850 Eur sudaro 32 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog būtinųjų vykdymo išlaidų suma nustatoma įstatymų leidėjo, o ne antstolio Irmanto Gaidelio prerogatyva, 2020 m. kovo 9 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytai 35,84 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų sumai viršijant Sprendimų vykdymo instrukcijoje 50 punkte fiksuotąją 32 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų sumą, 2020 m. kovo 9 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintini, pažeidus imperatyvias Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 ir 50 punktų nuostatas. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad apskaičiuotos 1,24 Eur vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos pagrįstai. 2020 m. liepos 13 d. antstolis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje, nurodydamas, kad teismas, apskaičiuodamas būtinąsias vykdymo išlaidas, padarė aiškią aritmetinę klaidą, kadangi vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110, tuo tarpu 2020 m. kovo 9 d. vartotojų kainų indeksas buvo 1,12, todėl teismas nutarties 28 p. padarė aiškią aritmetinę klaidą ir klaidingai apskaičiavo būtinąsias vykdymo išlaidas, nurodydamas 32 Eur vietoje 35,84 Eur (el. v. b. l. 206). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė antstolio Irmanto Gaidelio prašymo dėl aritmetinės klaidos ištaisymo netenkinti, nurodydamas, kad nei iš vykdymo išlaidų lentelės, nei iš paties 2020 m. kovo 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nėra aišku, kokia yra fiksuota būtinųjų išlaidų suma, kokio dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksu ji yra indeksuojama ir kokią konkrečiai apibrėžtą dalį būtinųjų vykdymo išlaidų indeksuota suma sudaranti (el. v. b. l. 238-239). Antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir apskaičiavo vykdymo išlaidas, priimdamas 2020 m. rugsėjo 7 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (el. v. b. l. 267-270).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas panaikinti antstolio vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus, nurodo, kad vykdomieji dokumentai buvo išduoti neteisėtai, todėl antstolis negalėjo jų priimti vykdyti, o jo pagrindu priimti skundžiami procesiniai dokumentai yra naikintini arba stabdytini, nes negalėjo būti pradėtas vykdyti ir vykdomas išieškojimas dar ginčijamo sprendimo pagrindu, kadangi civilinė byla Nr. e2-2228-803/2019 ir ginčas su banku dar nėra baigtas.
Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, privalo patikrinti 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas).
Taigi antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2228-803/2019 atmetė ieškovo A. C. ieškinį ir priteisė iš A. C. trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-241/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 605 Eur išlaidų išieškojimo iš A. C. Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad, pateikiant vykdymui vykdomąjį dokumentą, būtų buvę nustatytos akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertintina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 7 punkte nurodyta, kad, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą; patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą išsiųsdamas skolininkui. CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Terminas sprendimui įvykdyti imperatyviai nurodytas CPK 659 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nenumatytas įvykdymo terminas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino 2020 m. kovo 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes jame, kaip ir 2020 m. kovo 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta būtinųjų vykdymo išlaidų suma viršijo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą fiksuotąją būtinųjų vykdymo išlaidų sumą, todėl antstolis, kuriam pateiktas 2020-03-04 vykdomasis dokumentas, pagrįstai pakartotinai 2020-09-07 priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos 2020 m. kovo 9 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi buvo panaikintas, konstatavus, kad apskaičiavime nurodyta būtinųjų išlaidų suma (35,84 Eur) viršijo Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte fiksuotąją 32 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, antstolis 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti 2020 m. rugsėjo 7 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai neracionalios, nebūtinos, išpūstos ir ekonomiškai nepagrįstos bei nedetalizuotos ir lupikiškos. Pareiškėjo teigimu, antstolis neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, pateikdamas pareiškėjui analogišką vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
Teismas pažymi, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia; to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis). CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir SVI) (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamame antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (paštas ir kurjeriai).
Vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir jų apskaičiavimas nurodyti vykdymo išlaidų paskaičiavimo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojanti nuo 2020-07-17) 106-109 punktuose, sumos yra fiksuotos. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 82 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktu, vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.6 punktą administravimo išlaidos už išieškotiną sumą nuo 600 Eur iki 850 Eur sudaro 32 Eur (toks pat dydis buvo nustatytas ir pagal iki 2020-07-17 galiojusios SVI 50 punkto 1 lentelės 6 punktą), ši suma indeksuojama pagal SVI 135 punktą. Nagrinėjamu atveju antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdomosios bylos administravimo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais įkainiais, atsižvelgus į taikytiną vartotojų kainų indeksą. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo 1 eilutėje nurodyta, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidų suma yra 35,84 Eur, 4 eilutėje nurodoma, kad 1 eilutėje nurodytos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant 1,12 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą, t. y. iš pateiktų duomenų matyti, kad nurodyta 35,84 Eur suma yra 32 Eur fiksuotas vykdymo išlaidų dydis, indeksuotas taikant 1,12 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą (32 Eur x 112 vartotojų kainų indeksas/ 100 = 35,84 Eur). 2020 m. rugsėjo 7 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede pateiktą Vykdymo išlaidų apskaičiavimo formą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytu įkainiu, kuris indeksuotas taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, šios išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių ir jų apskaičiavimo tvarkos, todėl pareiškėjo argumentas, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra per didelės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog antstolis nepagrįstai priskaičiavo 1,24 Eur sumą pašto ir kurjerio išlaidoms, nes galėjo pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus siųsti elektroninių ryšių priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl 1,24 Eur pašto ir kurjerių išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1113-967/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl antstolio apskaičiuotų 2020-03-09 vykdymo išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio priimti procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami naudojant pašto ir kurjerių paslaugomis, o antstolis Irmantas Gaidelis pagrįstai reikalavęs sumokėti 1,24 Eur už jas patirtas faktines išlaidas. Teismas pažymi, kad pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėjas raštu ar kitokiu būdu būtų išreiškęs valią dokumentus iš antstolio gauti konkrečiu elektroniniu paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 178 straipsnis), todėl, įvertinus į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, kiti skunde nurodyti argumentai esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau apie juos nepasisakytina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. raginimas įvykdyti sprendimą priimtas teisėtai, vykdymo išlaidos apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai, o pareiškėjo deklaratyvūs, tapatūs teiginiai, prielaidos nesudaro pagrindo skundo tenkinimui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, o tokia teismui suteikta diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė teismui prašymą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismas pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą nenustatė, taip pat teismui nėra pateikta argumentų, kodėl CPK 659 straipsnio 1 dalis, pareiškėjo manymu, prieštarauja Konstitucijai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka. Pagal šias pataisas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sudaryta galimybė kiekvienam asmeniui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams. Taigi, jei pareiškėjas mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, jis tą gali padaryti pats ir nereikšdamas teismui prašymų kreiptis į Konstitucinį teismą.
Dėl prašymo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)
Nustatyta, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą iki pareiškėjo skundo bei kitų civilinių bylų Nr. e2-1223-864/2020, Nr. e2-2892-794/2020, Nr. e2-3262-467/2020, Nr. eA2-6953-819/2020 išnagrinėjimo ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo buvo išspręstas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-32424-1064/2020, kuria prašymas atmestas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2020-10-22 nutartimi civilinėje e2S-1582-779/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, teismas pakartotinai neturi pagrindo spręsti šio pareiškėjo prašymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.