Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. S., atstovui advokatui R. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. S. ir nuteistosios A. A. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (dėl 3 548,66 Eur žalos), 183 straipsnio 1 dalį (dėl 4 056,21 Eur žalos) ir nuteista:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4 519 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 3 548,66 Eur žalos) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 4 056,21 Eur žalos) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (dėl 3 548,66 Eur žalos), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 120 MGL (4 519 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 4 056,21 Eur žalos) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL (6 402 Eur) dydžio bauda.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš A. A. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 456,04 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. A. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 750 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., pagal 2000 m. balandžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) buhaltere – kasininke, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) 11 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, veikdama vieninga tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateiktą informaciją, pažeidė:

1.1. BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: 3) apskaitos dokumento data“; ir 6) asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas ir pareigos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, kadangi pasirašė kasos dokumentus: 2008 m. gruodžio 22 d. kasos aparato kasos žurnale, 2008 m. gruodžio 29 d. kasos aparato kasos žurnale, 2008 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio mėn. 27 d. kasos aparato kasos žurnale, 2011 m. sausio 7 d. kasos aparato kasos žurnale, 2012 m. vasario 15 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 15 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 25 d. kasos aparato kasos žurnale, 2013 m. kovo 1 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 24 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), nors pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis tuo metu nedirbo, tokiu būdu minėtuose apskaitos dokumentuose savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų surašymo datą;

1.2. BAĮ 4 straipsnį, kuriame numatyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų“1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nustatyta, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka...“, 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai saugomi 10 metų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kuriame nustatyta, kad “kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 nauja įstatymo redakcija) 15 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad „iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ 12 punktą (2001 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), kuriame nustatyta, kad „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kur PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma iš raidinių simbolių arba skaitmenų. 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija unikalumą, tai yra skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, 79 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1817 redakcija), kurioje nustatyta, kad „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta: 1) nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“, nes Bendrovės kasoje neapskaitė 12 252,80 Lt (3 548,66 Eur), gautų iš asmenų pagal kasos pajamų orderių kvitus, ir neparodė pardavimo operacijų, o būtent:

- 2013 m. rugsėjo 12 d. iš R. S. priėmė 5 712 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neapskaitė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė, bei neišrašė PVM sąskaitos-faktūros;

- 2014 m. birželio 18 d. iš A. Ž. priėmė 1 090 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neapskaitė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė, bei neišrašė PVM sąskaitos-faktūros;

- 2014 m. birželio 26 d. iš E. B. priėmė 3 976 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) neįvardintam pirkėjui - „pirkimai-kasos pajamų orderis“, kurioje užfiksavo, kad už plieninės stogo dangos 141,15 kv. m., varžtų 1 000 vnt., paukščių užtvarą 22 vnt. bei transporto paslaugas priskaityta 3 285,95 Lt, paskaičiuota 690,05 Lt PVM (21 %), bendra suma 3 976 Lt. Šių dokumentų neapskaitė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė. Tos pačios dienos data, numeriu ir serija išrašė ir apskaitė kitą 2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) neįvardintam pirkėjui, kurioje užfiksavo, kad už plieninės stogo dangos 55,97 kv. m priskaityta 826,45 Lt, paskaičiuota 173,55 Lt PVM (21 %), bendra suma 1 000 Lt;

- 2014 m. liepos 21 d. iš R. K. paslaugų įmonės priėmė 1 074,80 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksavo, kad už plieninės stogo dangos 53,74 kv. m. priskaityta 888,26 Lt, paskaičiuota 186,54 Lt PVM (21 %), bendra suma 1 074,80 Lt. Šių dokumentų neapskaitė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė. Sekančios dienos data, tuo pačiu numeriu ir serija išrašė ir apskaitė kitą 2014 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) R. L., kurioje užfiksavo, kad už kraigą, varžtus, plieninę stogo ir sienų dangą ir transporto paslaugas priskaityta 5 999,75 Lt, paskaičiuota 1 259,95 Lt PVM (21 %), bendra suma 7 259,70 Lt.;

- 2014 m. gruodžio 1 d. iš A. S. priėmė 400 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neapskaitė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė, bei neišrašė PVM sąskaitos-faktūros;

1.3. BAĮ 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nustatyta, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka...“, 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai saugomi 10 metų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų “Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių” 10 punktą (2012 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), kuriame nustatyta, kad „PVM sąskaitos faktūros komplektą turi sudaryti ne mažiau kaip 2 egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius skirtas prekių (paslaugų) pirkėjui, antrasis – prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), tai yra pardavėjui. PVM sąskaitoje faktūroje turi būti visi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje ar 9 dalyje nustatyti privalomi rekvizitai….“, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, kadangi 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) /Nr. (duomenys neskelbtini) egzemplioriuose nurodė skirtingą ūkinės operacijos turinį, o būtent, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) /Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė skardos 12,67 kv. m. pardavimą už 282,64 Lt, priskaičiuota 59,36 Lt PVM, bendra suma 342 Lt, o uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ esančioje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) /Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė trijų prekių pardavimą: lankstinių 4 m., plieninės stogo dangos „Banga“ 5,32 kv. m., plieninės sienų dangos „Banga TPB-20“ 6,06 kv. m. pardavimą už 282,64 Lt, priskaičiuota 59,36 Lt PVM, bendra suma 342 Lt. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) /Nr. (duomenys neskelbtini) neįtraukė į bendrovės apskaitą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė;

1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ 12.1 punktą (2001 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), kuriame nustatyta, kad „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka“, BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1960 redakcija, 2009 m. gruodžio 3 d. Nr. XI-518 redakcija), 79 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1817 redakcija), kuriose nurodyta, kad „dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus, nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas“, kadangi laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. bendrovės PVM sąskaitas faktūras išrašė ne eilės tvarka, o būtent:

- 2007 m. rugpjūčio 9 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008 m. rugsėjo 22 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini), o pirmosios dvi sąskaitos neturi eiliškumo), 2009 m. spalio 22 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini), kitos paskutinės penkios sąskaitos neturi eiliškumo), 2010 m. spalio 1 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini), kitos dvi pirmosios sąskaitos neturi eiliškumo), 2011 m. rugpjūčio 5 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini), pirmoji sąskaita neturi eiliškumo), 2012 m. liepos 1 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini)). 2012 m. liepos 15 d. visos sąskaitos ne iš eilės, nes jų numeriai (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 28 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini)), 2014 m. vasario 11 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini)), 2015 m. gegužės 6 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini)). Taip apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko už 2008, 2010-2015 metus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. A. A. taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. pagal 2000 m. balandžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere kasininke, užimamų pareigų ir 2000 m. balandžio 18 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties pagrindu turėdama teisę valdyti Bendrovės pinigines lėšas ir būdama už jas materialiai atsakinga, Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini): 1) 2013 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderio kvitu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. S. už produkciją priėmė 5 712 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje; 2) tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. birželio 18 d. kasos pajamų orderio kvitu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. Ž. už produkciją priėmė 1 090 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje; 3) tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvitu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš B. už produkciją priėmė 3 976 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje; 4) tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. liepos 21 d. kasos pajamų orderio kvitu SFE Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. K. paslaugų įmonės priėmė 1 074,80 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje; 5) tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. gruodžio 1 d. kasos pajamų orderio kvitu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. S. už produkciją priėmė 400 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje. Iš viso laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., veikdama vieninga tyčia, neapskaitė Bendrovės kasoje 12 252,80 Lt (3 548,66 Eur), kuriuos panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Taip pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 12 252,80 Lt (3548,66 Eur), tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12 252,80 Lt (3 548,66 Eur) turtinę žalą.

3. A. A. taip pat nuteista už tai, kad pagal 2000 m. balandžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere kasininke, užimamų pareigų ir 2000 m. balandžio 18 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties pagrindu turėdama teisę valdyti Bendrovės pinigines lėšas ir būdama už jas materialiai atsakinga, Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 2 d. atleidžiama iš pareigų ir keičiantis materialiai atsakingam asmeniui – kasininkui, perdavimo priėmimo aktu neperdavė vyr. finansininkei R. B. Bendrovės kasoje buvusių 4 056,21 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. birželio 2 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Taip pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 4 056,21 Eur, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 056,21 Eur turtinę žalą.

6.10. Nuteistosios gynėjo įsitikinimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesivadovavo byloje surinktais duomenimis, patvirtinančiais A. A. nurodytą aplinkybę, kad ji niekada nebuvo išėjusi apmokamų atostogų, kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo dėl A. A. atleidimo iš darbo Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. gegužės 20 d.) matyti, kad įmonės direktorius įsakė išmokėti buhalterei-kasininkei A. A. nepanaudotų apmokamų kasmetinių atostogų kompensaciją už 235,12 kalendorinių dienų. Tačiau įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-05-20) priėmimo metu A. A. turėjo neišnaudotų atostogų už 8,39 metų laikotarpį, t. y. apėmė laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. Teismas neatsižvelgė ir nuteisė A. A. epizoduose dėl parašų 2008 m. gruodžio 22 d., 2008 m. gruodžio 29 d. kasos aparato kasos žurnale, 2008 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nors šioje dalyje jau buvo suėjęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Teismas neatsižvelgė ir nuteisė A. A. už 2007 m. rugpjūčio 9 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (nebuvo 2007 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008 m. rugsėjo 22 d. išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini), o pirmosios dvi sąskaitos neturi eiliškumo, 2009 m. spalio 22 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini), kitos paskutinės penkios sąskaitos neturi eiliškumo), nors šioje dalyje jau buvo suėjęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios gynėjo ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai atmetami.

10. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo.

25. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nesiaiškino, ar A. A. galėjo priimti ir tvarkyti jai patikėtą neapibrėžtą buhalterinės apskaitos dalį, nevertino jos atsakomybės ribų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvertinus tai, jog A. A. buvo įdarbinta kasininke buhaltere, pagal darbo sutartį ji buvo atsakinga už teisingą dokumentų pildymą ir pinigines lėšas, esančias jos apskaitoje, būtent ji ir buvo atsakinga už tai, kad dokumentai būtų surašomi ir grynieji pinigai apskaitomi teisės aktų nustatyta tvarka. Daryti priešingą išvadą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

28. Apeliaciniame skunde nuteistosios A. A. nekaltumas grindžiamas ir tuo, kad pirminius apskaitos dokumentus – užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengė vadybininkai ir kiti darbuotojai, tačiau užsakymai būdavo nepilni, neturėjo visų rekvizitų. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad užsakymai, kaip apskaitos dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2005 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kaip naudotini apskaitos dokumentai, nėra nurodyti. Jie nenurodyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje apskaitos politikoje (11 t., b. l. 108–111). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnį valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Šiuo atveju užsakymai, kaip apskaitos dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo numatyti, todėl jie nelaikytini pirminiu apskaitos dokumentus, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Toks šių dokumentų (užsakymų) vertinimas pateiktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą tyrusios specialistės išvadose. Be to, nuteistajai A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos – apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo – faktinės aplinkybės nėra susijusios su klientų užsakymais, jų užpildymu, todėl užsakymų, kurie nėra apskaitos dokumentas, turinio vertinimas A. A. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių kontekste nėra aktualus ir jos atsakomybei teisinės reikšmės neturi.

29. Skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms, kad byloje nėra duomenų, jog A. A. buvo supažindinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politika, įsakymais dėl apskaitoje naudotinų dokumentų blankų ir jų įforminimo tvarkos, dokumentų saugojimo, kasos darbo organizavimo, kad nebuvo išreikalauti dokumentai, turėję reglamentuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Šių skundo argumentų kontekste visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad reikalavimai, taikytini apskaitos tvarkymui, yra įtvirtinti norminiuose teisės aktuose (Buhalterinės apskaitos įstatyme, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse ir kt.), kurių reikalavimai apskaitą tvarkantiems asmenims yra privalomi. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistajai A. A. jos darbinei veiklai taikytini teisės aktų reikalavimai, jos darbo pobūdis ir apimtis buvo žinomi, nekyla. A. A. patvirtino, kad dirbdama buhaltere kasininke ji priimdavo grynuosius pinigus, išrašydavo kasos pajamų orderius, kvitus, pinigus išimdavo išrašydama kasos išlaidų orderius, išrašydavo sąskaitas faktūras klientams, tvarkydavo kasos apskaitą. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke buhaltere dirbo ilgą laiką – nuo 2000 metų, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbo darbą, reikalaujantį atitinkamos kvalifikacijos, suponuoja pagrįstą manymą, kad apskaitą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus nuteistoji žinojo, tačiau, kaip nustatyta byloje, jų nesilaikė. Atsižvelgiant į tai, duomenų apie nuteistosios A. A. supažindinimą raštu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaliniais norminiais aktais nebuvimas byloje, jos atsakomybės dėl padarytų apskaitą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių aktų pažeidimų nešalina.

30. Bylos nagrinėjimo neišsamumo nerodo ir nuteistosios veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės šiuo atveju neturi ir tai, kad nebuvo tenkinti prašymai dėl dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita, išreikalavimo, nepaskirta buhalterinės apskaitos ir finansų ekspertizė, netirta programa „Agnum“. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, jog teismas galėtų padaryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, jog teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai nurodyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

31. Skundžiamame nuosprendyje išvados dėl A. A. kaltės yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu surinktais įrodymais, kurių visuma yra pakankama konstatavimui, kad A. A. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista ne dėl lokaliniuose norminiuose aktuose, o dėl įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimo, kurie buvo nustatyti specialistei ištyrus ir įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. Kaip minėta, teisiamajame posėdyje apklausiama specialistė paaiškino, kad „Agnum“ programa yra tik priemonė apskaitai vesti, ūkinės finansinės veiklos tyrimo objektas yra atspausdinti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie šiuo atveju buvo pateikti ir ištirti, pateiktų dokumentų užteko išvadoms padaryti. Taigi konstatuoti esminį baudžiamojo proceso pažeidimą vien dėl to, kad nebuvo išreikalauti apelianto nurodomi duomenys (dokumentai), netirta programa Agnum, nepaskirta ekspertizė, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Byloje esant pakankamai A. A. kaltės įrodymų ir apeliantui nenurodžius jokių naujų esminių duomenų ar aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paminėtų dokumentų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo tikslingumas nenustatytas ir apeliacinėje instancijoje. Prašymas paskirti ekspertizę buvo apsvarstytas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir dėl jo priimta motyvuota nutartis prašymą atmesti, teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad paskyrus ekspertizę nauji reikšmingi duomenys nebus gauti, į prašyme nurodytus klausimus buvo atsakyta specialisto išvadose, specialistės apklausoje, todėl sprendimą galima priimti įvertinus byloje esančius įrodymus (30 t., b. l. 162).

32. Skunde pažymima, kad už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, todėl A. A. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo baudžiamojon atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Vertinant šio skundo argumento pagrįstumą pažymėtina, kad iš tikrųjų, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013, 2K-202-303/2020 ir kt.). Tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pirminius buhalterinius dokumentus rengdavo, ūkinių operacijų turinį juose fiksuodavo ir šiuos dokumentus apskaitydavo nuteistoji A. A., t. y. buhalterinius dokumentus ji sudarydavo ne pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktus duomenis, informaciją, o pagal ūkines operacijas, susijusias su grynųjų pinigų priėmimu ir jų apskaita, prekių tiekimu, paslaugų teikimu. A. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdama buhaltere kasininke, tiesiogiai iš pirkėjų priimdavo grynuosius pinigus, taip pat išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir šiuos savo pačios išrašytus dokumentus turėdavo apskaityti. Objektyvių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. S. iki nuteistosios atleidimo iš darbo buvo žinoma apie apgaulingai tvarkomą apskaitą, nuteistosios daromus apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus, byloje nėra. Taigi sutikti su apeliantu, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo A. A. baudžiamojon atsakomybėn patraukta nepagrįstai, nėra pagrindo.

33. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl inventorizavimui taikytinų norminių aktų reikalavimų nesilaikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad ilgalaikio turto, atsargų, pinigų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, skolų įmonei, griežtos atskaitomybės blankų inventorizacija pagal apskaitos duomenis atlikta pažeidžiant Inventorizacijos taisyklių reikalavimus (inventorizacijos aprašuose nenurodytas materialiai atsakingas asmuo ir nėra jo parašų, nenurodyti paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos, aprašų sudarymo vieta, nenurodyti ilgalaikio turto inventoriaus numeriai, surašytas turtas, kuris apskaitytas skirtingose buhalterinės apskaitos sąskaitose, surašytas turtas, kurio skirtingos buvimo vietos, nustatyti inventorizacijos aprašų atspausdinimo ir inventorizacijos baigimo datų neatitikimai). Taip pat nustatyta, kad 2007, 2009, 2011, 2012, 2014 metais inventorizacijos aprašuose materialiai atsakingas asmuo A. A. nepasirašė, jog iki inventorizacijos pradžios visi vertybių užpajamavimo ir nurašymo dokumentai pateikti buhalterijai, visos materialinės vertybės perduotos jos materialinei atsakomybei ir užpajamuotos, o išduotos nurašytos bei tai, kad 2008-2014 metais keičiantis kasininkui nebuvo atliktos pinigų inventorizacijos, o 2015 metų inventorizacijos aprašai iš viso nepateikti. Vis tik šioje byloje nustatytų nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių kontekste šie Inventorizavimo taisyklių pažeidimo atvejai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. A. kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia.

34. Kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų trūkumas buvo nustatytas objektyviais duomenimis: pagal paskutinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, sudarytos prieš 2015 m. birželio 2 d. patikrinimą, duomenis (knyga sudaryta už 2015 m. gegužės 28-29 d.), pinigų likutis kasoje laikotarpio pabaigai buvo 4 056,21 Eur. Knygą sudarė ir joje pasirašė buhalterė kasininkė A. A.. Pagal 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 2 d. išrašytus kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius buvo priimta 920,69 Eur ir tokia pati suma išmokėta. Taigi po šių pinigų išmokėjimo 2015 m. birželio 2 d., kasos likutis buvo toks pats, kaip kasos knygoje, sudarytoje už 2015 m. gegužės 28-29 d. – 4 056,21 Eur. Toks pat grynųjų pinigų trūkumas kasoje užfiksuotas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte (11 t., b. l. 55), todėl vien tai, kad aktas neatitiko Inventorizacijos taisyklių reikalavimų (nesurašytas inventorizavimo aprašas, nesudarytas sutikrinimo žiniaraštis, nėra atsakingo asmens raštiško paaiškinimo) paties pinigų trūkumo fakto nepaneigia. Su patikrinimo aktu A. A. susipažino, 2015 m. birželio 2 d. susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu dalį žalos atlygino, likusią dalį susitarė atlyginti iki 2015 m. gruodžio 31 d. (11 t., b. l. 69–71). Specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal pateiktų dokumentų duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardinti grynųjų pinigų trūkumai, išskyrus 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte užfiksuotą 4 056,26 Eur trūkumą, bendrovės kasoje keičiantis kasininkui, nėra pagrįsti dokumentais, t. y. objektyviai pagrįstas yra tik 4 056,26 Eur trūkumas.

35. Taigi šiuo atveju grynųjų pinigų trūkumas kasoje buvo nustatytas objektyviai, už kasos apskaitą buvo atsakinga A. A., šių pinigų, kurie jai nepriklausė, ji neperdavė, taip juos pasisavindama. Tokie nuteistosios veiksmai teisingai vertinti kaip atitinkantys BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaip minėta, veika kaip svetimo turto pasisavinimas, kvalifikuojama tada, kai kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą, t. y. kitam asmeniui priklausantį, turtą. A. A., neperduodama kasoje buvusio grynųjų pinigų likučio, t. y. piniginių lėšų, priklausiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, juos panaudojo savo reikmėms, t. y. pasisavino, pasisavindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusius pinigus, nuteistoji neabejotinai suprato, kad pasisaviną svetimą turtą ir to norėjo – veikė tiesiogine tyčia. Taigi jokių abejonių dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikaltimo – turto pasisavinimo – sudėties požymių A. A. veikoje nekyla. Nors nuteistoji A. A. neigė pasisavinusi kasoje buvusius pinigus tvirtindama, kad direktorius ir finansininkė sunaikino paskutinį kvitą, kad ji buvo priversta pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo, šių deklaratyvių teiginių jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Kaip minėta, grynųjų pinigų trūkumas kasoje buvo nustatytas pagal pačios nuteistosios sudarytą kasos knygą ir kasos pajamų, kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos likutis kasoje turėjo būti 4 056, 26 Eur. Duomenų, kad šie pinigai iki nuteistosios atleidimo iš darbo buvo išimti ir perduoti direktoriui ar kitiems asmenims, nėra, o byloje esantys nuteistosios ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. S. pokalbių įrašai, jų turinys (1 t., b. l. 61–84), jam neprieštaraujantys J. S. parodymai, paneigia nuteistosios versiją, kad dėl pinigų pasisavinimo ji prisipažino ir susitarimą atlyginti žalą pasirašė tik dėl to, kad buvo priversta tai daryti.

36. Nepagrįsti skundo argumentai dėl senaties taikymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad epizoduose dėl parašų 2008 m. gruodžio 22 d., 2008 m. gruodžio 29 d. kasos aparato kasos žurnale, 2008 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 438, 2008 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), eiliškumo nesilaikymo 2007 m. rugpjūčio 9 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūrose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (nebuvo 2007 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008 m. rugsėjo 22 d. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini), o pirmosios dvi sąskaitos neturi eiliškumo, 2009 m. spalio 22 d. išrašytų sąskaitų numeriai (duomenys neskelbtini) (nėra šią dieną (duomenys neskelbtini), kitos paskutinės penkios sąskaitos neturi eiliškumo) jau buvo suėjęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

37. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti senaties terminai, kuriems suėjus apkaltinamasis nuosprendis asmeniui negali būti priimamas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą nustato nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija, išskyrus tuos atvejus, kai naujesnė redakcija nustato trumpesnį senaties terminą (tokiu atveju baudžiamojo įstatymo pakeitimai, lengvinantys asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl atskirų BK 222 straipsnio sudėtį (objektyviuosius požymius) sudarančių epizodų 2008 m. gruodžio 22, 23, 29 d. (dėl pasirašymo kasos aparato kasos žurnale, kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiuose) ir 2007 m. rugpjūčio 9 d., 2008 m. rugsėjo 22 d., 2009 m. spalio 22 d. (dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ne eilės tvarka), nuosprendžio priėmimo metu buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad A. A. padaryti apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai buvo kvalifikuoti ne kaip pavienės veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Dalis nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, epizodų, buvo padaryti ne tik 2007, 2008, 2009 metais, bet ir 2010, 2012, 2014, 2015 metais, taigi jie buvo tęstinio pobūdžio ir buvo daromi iki 2015 metų. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio redakcijoje (redakcija nuo 2014 m. gegužės 22 d.) numatyta, kad jeigu asmuo iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta (BK 95 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistoji padarė ir kitą nusikalstamą veiką – pasisavino svetimą turtą, šį nusikaltimą padarė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. birželio 2 d., todėl net ir tuo atveju, jeigu 2007-2009 metais nuteistosios veiksmai būtų vertinti kaip atskiros nusikalstamos veikos, kaip juos skunde vertina apeliantas, jų senaties eiga būtų nutrūkusi ir skaičiuojama tik nuo 2015 m. birželio 2 d., t. y. BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pabaigos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad senaties terminas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio tyčinio nusikaltimo yra 12 metų, dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo – 8 metai, akivaizdu, kad nuteistoji A. A. patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu priimtas nepasibaigus baudžiamajame įstatyme nurodytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

38. Konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė A. A. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius ir pagrįstai ją pripažino kalta dėl šių nusikaltimų padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai įrodo, kad A. A., dirbdama buhaltere kasininke, būdama atsakinga už dokumentų pildymą ir jos žinioje esančias pinigines lėšas, būdama materialiai atsakingas asmuo, neįtraukdama į buhalterin apskaitą pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių, išrašydama dokumentus tuo pačiu numeriu, buhalteriniuose dokumentuose nurodydama, savo parašu patvirtindama neteisingus duomenis, buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Pažeidimai nebuvo pavieniai, buvo skirtingo pobūdžio ir daromi ilgą laiką (2007-2015 metais), dėl jų, kaip nustatyta specialisto išvadose, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008, 2010–2015 metus. Taip pat pagrįsta yra ir teismo išvada, kad nuteistoji, priėmusi iš klientų grynuosius pinigus (iš viso 3 548,66 Eur) ir jų neapskaičiusi kasoje bei panaudojusi asmeniniams poreikiams, neperdavusi vyr. finansininkei R. B. kasoje buvusių 4 056,21 Eur, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – klientų už pirktą produkciją sumokėtas pinigines lėšas, bei lėšas, buvusias bendrovės kasoje. Skirdamas nuteistajai bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54, 62 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Paskirta bausmė savo rūšimi (bauda) ir dydžiu (ženkliai mažesnės, nei vidurkis), įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tyčinį padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą (padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimas), tai, kad nuteistoji neteista, administracine tvarka nebaustas, dirba, nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, nuteistosios asmenybei. Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl A. A. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jos atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo.

39. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti išsprendimu, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonei padaryta turtine žala pripažino A. A. iš klientų už parduotą produkciją priimtas ir pasisavintas lėšas (3 548,66 Eur) bei kasos trūkumą, nustatyta 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo kate (4 056,21 Eur), tačiau nepagrįstai atmetė kitus civilinio ieškinio reikalavimus, tokio sprendimo nuosprendyje nemotyvavo. Teisėjų kolegija skundo argumentus dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio atmeta, kaip nepagrįstus.

40. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas tik priimant teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir tik kai yra visų šių sąlygų visuma: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Be to, byloje turi būti pateikta pakankamai įrodymų turtinės žalos dydžiui pagrįsti.

41. Kaip matyti iš skundo turinio, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš nuteistosios A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 456,04 Eur turtinei žalai atlyginti, nėra ginčijamas. Toks nuteistosios padarytos ir neatlygintos turtinės žalos dydis buvo nustatytas įvertinus tai, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog nuteistoji A. A. pasisavino 7 604,87 Eur (3 548,66 Eur + 4 056,21 Eur), dalį padarytos žalos – 6 148,83 Eur – atlygino. Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nepagrįstais pripažino civilinio ieškovo reikalavimus, susijusius su žalos padarymu įmonės produkciją perkant A. K., A. M., R. Š., J. S., N. U., A. P., B., A. E., V. Z., K. R., M. Š., A. B., K., M. R. už bendrą 4 841,20 Eur sumą. Be to, nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio reikalavimą atlyginti 2 884,67 Eur dydžio žalą, kuri nustatyta 2015 m. birželio 23 d. patikrinimo metu už 2014 metus. Taip pat reikalavimą atlyginti 9 810,30 Eur dydžio žalą, kuri nustatyta 2016 m. vasario 10 d. specialistės išvadoje bei 12 504,71 Eur dydžio žalą, kuri nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje programoje „Agnus“ pakeitus PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, aplinkybių, teikiančių pagrindą manymui, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas minėtus civilinio ieškovo reikalavimus, kaip nepagrįstus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos dydžio klausimą išsprendė neteisingai, nenustatė.

42. Civilinio ieškovo apeliaciniame skunde įvardinti asmenys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai. Liudytoja J. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko skardą, užsakymą priėmė moteris, pinigus mokėjo pas kasininkę, išrašė kasos kvitą, sumos nepamena (29 t., b. l. 71, 72). Liudytojas A. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną kartą yra pirkęs skardą, viena moteris išrašė kvitą, kita paėmė pinigus, mokėjo per du kartus, iš kompiuterio buvo atspausdintas dokumentas, jo neišsaugojo (29 t., b. l. 72). Liudytojas A. B. parodė, kad yra kelis kartus pirkęs skardą UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo kvitą, suprato, kad jei ima pinigus, tai yra buhalterė (29 t., b. l. 73). Liudytoja I. K. parodė, kad pirko kartu su vyru R. K., galėjo pirkti 2011 metais, 2015-2016 metais, visada mokėjo grynais kasoje, dokumentai gal ir buvo išrašomi, bet jų neišsaugojo (29 t., b. l. 74). Liudytojas V. Z. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkęs skardą, galėjo būti 2014 metai, mokėjo grynais buhalterijoje, gavo kvitą (29 t., b. l. 98, 99). Liudytoja V. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko skardą, viskuo rūpinosi vyras, jis rūpinosi užsakymu, sumokėjo, gal sakė, kad mokėjo kasoje, parvežė čekį (29 t., b. l. 100, 101). Liudytojas A. E. parodė, kad pirkdavo produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakė žmonėms skardą, nuvežė, pasakė kiek mokėti, paėmė pinigus, paėmė čekį ir nuvežė užsakiusiam žmogui. Žmonės, kuriems pirko, sakė, kad čekių neturi (29 t., b. l. 101). Liudytojas K. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkęs skardą, mokėjo iš karto, sumokėjo buhalterijoje, dokumento neišsaugojo (29 t., b. l. 101, 102). Liudytojas M. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminius yra pirkęs ne vieną kartą, daugiausiai pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, gaudavo sąskaitas ir mokėdavo pavedimu, kai pirkdavo savo reikmėms, gaudavo pinigų priėmimo kvitą, 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 9 d. užsakymai galėjo būti jo (liudytojo) (29 t., b. l. 102, 103). Liudytoja A. K. parodė, kad yra pirkusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakė skardą, sumokėjo visą sumą grynais buhalterijoje, davė sąskaitą faktūrą arba kasos pajamų orderį, bet neišsaugojo, suma galėjo būti 600 Lt (29 t., b. l. 164, 165). Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos A. M. parodymų matyti, kad 2015 m. gegužės 18 d. ji pateikė užsakymą, užsakė skardos gaminius, už gaminius atsiskaitė grynaisiais pinigais, kas pinigus priėmė, ar gavo čekį ar kitą dokumentą – nepamena. Antrą kartą taip pat pirko skardas, sumokėjo grynais pinigais, ar gavo čekį, nepamena, taip pat nepamena, kas paėmė pinigus (3 t., b. l. 175; 29 t., b. l. 165). N. U. nagrinėjant bylą teisme neapklaustas, gavus jo prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes yra išvykęs į užsienį ir dėl skardų pirkimo nieko negali paliudyti, nelabai ką atsimena (29 t., b. l. 94), o dėl liudytojo R. Š. nustatyta, kad šis asmuo miręs.

43. Kaip matyti iš aptartų liudytojų parodymų, jie iš tikrųjų patvirtino, kad yra pirkę gaminius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kuriuos grynais pinigais mokėdavo buhalterijoje, būdavo išrašomi dokumentai. Tačiau minėti asmenys tikslių pirkimo aplinkybių neatsiminė, įvardinti, kada, kam ir kokias tiksliai pinigų sumas mokėjo už perkamą produkciją, negalėjo, dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą pagal užsakymus (kada ir kiek sumokėjo, kas pinigus priėmė) nepateikė. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, civilinio ieškovo manymas, kad A. A. pasisavino iš minėtų asmenų priimtas, už jų įsigytus gaminius sumokėtas pinigines lėšas ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą, yra grindžiamas tuo, kad toks pat pasisavinimo mechanizmas nustatytas pirkėjų R. S., A. Ž., E. B., R. K. ir A. S. atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad turtinės žalos dydis, kaip ir asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali būti preziumuojamas, o turi būti įrodytas patikimais bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus. Tokie duomenys dėl žalos padarymu įmonės produkciją perkant A. K., A. M., R. Š., J. S., N. U., A. P., B., A. E., V. Z., K. R., M. Š., A. B., K., M. R. už bendrą 4 841,20 Eur ir A. A. pasisavinant šias pinigines lėšas nebuvo gauti. Kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus inventorizaciją 2007-2015 metais, ilgalaikio turto, žaliavų ir komplektavimo gaminių, kitų medžiagų ir atsargų, pinigų lėšų kasoje ir banke, skolų, griežtos atskaitomybės blankų trūkumas nenustatytas, išskyrus grynųjų pinigų – 4 056,21 Eur trūkumą kasoje 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte, keičiantis materialiai atsakingam asmeniui – kasininkui bei 3 548,66 Eur, neapskaitytus pagal 5 kasos pajamų orderius (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors specialistė nustatė, kad inventorizacija buvo atliekama nesilaikant nustatytų reikalavimų, tai nekeičia fakto, kad inventorizacijos aprašuose piniginių lėšų trūkumas kasoje nebuvo nustatytas, išskyrus minėtus atvejus, kai šis trūkumas buvo nustatytas kitais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, taip pat į tai, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, yra aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuoti, kad A. A. iš civilinio ieškovo skunde nurodytų pirkėjų priėmė grynuosius pinigus, iš viso 4 841,20 Eur, jų neapskaitė ir pasisavino, nėra pagrindo. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo ir tenkinti civilinio ieškinio reikalavimą dėl 4 841,20 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir civilinio ieškinio reikalavimus dėl 2 884,67 Eur (nustatyta 2015 m. birželio 23 d. patikrinimo akte) bei 9 810,30 Eur (nustatyta 2016 m. vasario 10 d. specialistės išvadoje) pripažinimo turtine žala ir jos atlyginimo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 23 d. patikrinimo akto matyti, kad komisija, sudaryta iš J. S., A. A. ir P. V., atlikusi apskaitos dokumentų atitikimo su Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų registru už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, palyginimą, nustatė, kad A. A. neperdavė grynųjų pinigų, kurių bendra suma 2 884,67 Eur (9 960,19 Lt) (1 t., b. l. 55). Tačiau kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), šis patikrinimo aktas buvo įvertintas kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų visumoje ir padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardinti grynųjų pinigų trūkumai, tarp jų ir 2015 m. birželio 23 d. akte nurodyta 2 884,67 Eur suma, nepagrįsti jokiais dokumentais, išskyrus jau minėtą 4 056,21 Eur trūkumą kasoje, užfiksuotą 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte. Taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardintą grynųjų pinigų trukumą nustatė palyginusi oficialios buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis su vidaus apskaitos registro – einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų registro, kuris nepagrįstas dokumentais, duomenimis, t. y. atliko dokumentinį palyginimą, o trūkumas nustatomas, kai faktiškai rasti pinigų likučiai palyginami su buhalterinės apskaitos duomenimis. Kaip minėta, grynųjų pinigų trūkumas, atlikus inventorizacijas 2012-2014 metais, nebuvo nustatytas. Specialisto išvada buvo pateikta įvertinus visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus apskaitos dokumentus, bylos medžiagą, abejoti jos patikimumu ir specialistės išvadų pagrįstumu nėra pagrindo. Taigi, nesant jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą 2015 m. birželio 23 d. akte nurodyta 2 884,67 Eur suma vertinti kaip nuteistosios A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperduotas ir pasisavintas lėšas, šią sumą laikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtine žala nėra pagrindo.

45. Tokia pati išvada darytina ir dėl apeliaciniame skunde nurodomos 9 810,30 Eur sumos. Iš tikrųjų, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad neatitinka pardavimai, nurodyti užsakymuose ir PVM sąskaitose faktūrose (neparodyti paslaugų, o parodyti medžiagų pardavimai, parodyti ne tų medžiagų pardavimai), 2008 m., 2010-2015 metais buvo nepagrįstai nurašytos medžiagos, kurios buvo nepanaudotos ir kurių savikaina 9 810,30 Eur. Nepagrįstai nurašius medžiagas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 9 810,30 Eur nuostolis. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad atlikus papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal papildomai pateiktus dokumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderių kvitus, pinigų priėmimo kvitus (pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų), liudytojų apklausų duomenis, asmenų raštus dėl santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“), buvo nustatyta, kad nepasitvirtino duomenys, jog nepagrįstai nurašyta medžiagų, kurių savikaina 9 810,30 Eur ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 9 810,30 Eur nuostolis. Specialistė, ištyrusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad kasoje nebuvo apskaityti 5 kasos pajamų orderiai, kurių kvitai buvo išduoti pirkėjams ir pagal kuriuos iš pirkėjų buvo priimtas bendra 3 548,66 Eur suma, dėl kurios pasisavinimo A. A. ir buvo pripažinta kalta. Taigi, priešingai, nei nurodoma skunde, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistė nenustatė, kad buvo nepagrįstai nurašytos medžiagos, kurių savikaina 9 810,30 Eur ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 9 810,30 Eur žala. Kaip jau minėta, specialistės išvadų patikimumas ir objektyvumas abejonių nekelia, duomenys, kurie nebuvo pateikti specialistei, jos ištirti bei įvertinti ir kurie išvadas paneigtų, nebuvo gauti nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje.

46. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nepagrįstai teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtine žala nelaikė 12 504,71 Eur žalos, kuri buvo nustatyta palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje programoje „Agnum“ pakeistus PVM sąskaitų faktūrų duomenis, tačiau pritarti tokiam civilinio ieškovo atstovo vertinimui teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 3 d. pateikė raštą (paaiškinimą) su priedais Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad palyginus klientams pateiktas sąskaitas su buhalterinėje programoje „Agnum“ suformuotomis sąskaitomis, nustatė neatitikimus („Agnum“ programoje daryti prekių kiekio, rūšies keitimai, nurašytos kitokios prekės), dėl to už 2010-2015 metų laikotarpį priskaičiuota 12 504,71 Eur žala dėl nepagrįstai nurašytų medžiagų (25 t., b. l. 1–137). Iš rašto priedų (PVM sąskaitų faktūrų) matyti, kad klientams ūkinių operacijų metu (joms įvykus) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir vėliau iš „Agnum“ programos atspausdintų sąskaitų faktūrų turinys skiriasi – neatitinka prekių pavadinimai, kiekiai, vietoje paslaugų įrašytos prekės. Tačiau ši aplinkybė, pati savaime, neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 12 504,71 Eur turtinė žala ir šią žalą padarė nuteistoji A. A..

47. Kaip minėta, Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Apskaitos dokumentas – popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio tapatumą taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinti apskaitos dokumento turiniui, išrašymo laikui keliami reikalavimai suponuoja, kad po A. A. atleidimo iš darbo iš apskaitos programos „Agnum“ atspausdinti dokumentai nelaikytini apskaitos dokumentais Buhalterinės apskaitos įstatymo prasme. Tokį vertinimą teisiamajame posėdyje pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinė veiklos tyrimą atlikusi specialistė, kuri paaiškino, kad jeigu naudojama apskaitos programa, buhalterinės apskaitos dokumentai turi būti atspausdinti popierine forma. Taigi šiuo atveju Buhalterinės apskaitos reikalavimus atitinkančiais apskaitos dokumentais laikytinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) rašto prieduose esančios, klientams ūkinių operacijų metu (joms įvykus) išrašytos, PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuotų duomenų teisingumas jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigtas. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijų metu medžiagų (žaliavų, komplektavimo gaminių, atsargų) trūkumas ar didesnis, nei turėtų būti pagal dokumentus, kiekis, nebuvo nustatytas, neatitikimą tarp Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkančiose klientams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir vėliau iš „Agnum“ programos atspausdintuose dokumentuose, kurie nelaikyti apskaito dokumentais, vertinti kaip įrodantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio reikalavimo 12 504,71 Eur sumai pagrįstumą nėra pagrindo. Civilinio ieškovo atstovo manymas, kad A. A. 2010-2015 metų laikotarpyje „Agnum“ programoje pakeitė PVM sąskaitų faktūrų turinį, dėl ko nepagrįstai buvo nurašytos medžiagos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 12 504,71 Eur žala, yra paremtas tik prielaidomis, kurių jokie objektyvūs duomenys, atitinkantys įrodymams keliamus reikalavimus, nepatvirtina.

48. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkindamas iš dalies ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. A. priteisdamas 1 456,04 Eur turtinės žalos atlyginimą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistosios A. A. nusikalstamais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos dydžio, nuteistosios atlygintos ir likusios neatlygintos žalos dalies, yra pagrįsta įrodymais, todėl dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio priimti kitokį sprendimą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl BPK 256 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog A. A. pasisavino didesnės, negu nustatyta nuosprendyje, vertės turtą, dėl ko būtų pagrindas jos veiką kvalifikuoti pagal kitą BK 183 straipsnio dalį, nebuvo gauta.

Dėl kitų klausimų.

49. Civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde buvo prašoma A. A. taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Šis prašymas buvo išspręstas apeliacinio nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi prašymas buvo atmestas teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad apriboti nuteistosios A. A. nuosavybės teisę nėra pagrindo (30 t., b. l. 150–152).

50. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. S. apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas prašymas dėl apeliacinio skundo parengimo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, šių išlaidų sumą priteisiant iš nuteistosios A. A.. Iš 2022 m. sausio 26 d. sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas ir 2022 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymo matuti, kad advokatui R. M. už teisinės situacijos įvertinimą konsultacijas, apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 500 Eur (30 t., b. l. 112, 113).

51. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinėje instancijoje, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nuosprendį apskundė nuteistosios A. A. gynėjas ir civilinis ieškovas. Tiek nuteistosios gynėjo, tiek civilinio ieškovo apeliaciniai skundai atmetami, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmestus civilinio ieškovo apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, susijusios su civilinio ieškinio išsprendimu, kaip nepagrįstą, priteisti ši nuteistosios A. A. civilinio ieškovo apeliacinėje instancijos turėtas atstovavimo išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. S. ir nuteistosios A. A. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistosios A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinėje instancijoje turėtų atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 1 500 Eur, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.