Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Rimai Leonavičiūtei, Dainorai Vaitiekūnaitei, Eglei Macijauskienei, Irenai Urbštaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Birutei Čekauskienei, prokurorui Vytautui Nacikūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. pagal 2000 m. balandžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys nekslebtini), dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) buhaltere – kasininke, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) 11 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, veikdama vieninga tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateiktą informaciją, pažeidė:

1. BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: 3) apskaitos dokumento data“; ir 6) asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas ir pareigos“, LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, kadangi pasirašė kasos dokumentus: 2008 m. gruodžio 22 d. kasos aparato kasos žurnale, 2008 m. gruodžio 29 d. kasos aparato kasos žurnale, 2008 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 438, 2008 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderyje SFE Nr. 1012553, 2010 m. gruodžio mėn. 27 d. kasos aparato kasos žurnale, 2011 m. sausio 7 d. kasos aparato kasos žurnale, 2012 m. vasario 15 d. kasos pajamų orderyje SFE Nr. 1014093, 2012 m. vasario 15 d. kasos pajamų orderyje SFE Nr. 1014094, 2012 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderyje SFE Nr. 1014109, 2012 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderyje SFE Nr.1014110, 2012 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 44, 2013 m. vasario 25 d. kasos aparato kasos žurnale, 2013 m. kovo 1 d. kasos pajamų orderyje SFE Nr. 1014619, 2014 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 24, 2015 m. vasario 24 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 34, nors pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis tuo metu nedirbo, tokiu būdu minėtuose apskaitos dokumentuose savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų surašymo datą;

2. BAĮ 4 straipsnį, kuriame numatyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų“1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka...“, 19 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai saugomi 10 metų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kuriame nustatyta, kad “kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 nauja įstatymo redakcija) 15 straipsnio 9 dalį, kuriame nustatyta, kad „iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ 12 punktą (2001 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), kuriame nustatyta, kad „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kur PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma iš raidinių simbolių arba skaitmenų. 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija unikalumą, tai yra skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 78 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, 79 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1817 redakcija), kuriame nustatyta, kad „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta: 1) nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“, nes Bendrovės kasoje neapskaitė 12252,80 Lt (3548,66 Eur), gautų iš asmenų pagal kasos pajamų orderių kvitus, ir neparodė pardavimo operacijų, o būtent:

- 2013 m. rugsėjo 12 d. iš R. S. priėmė 5712 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą SFE Nr. 1014939, kurio neapskaitė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė, bei neišrašė PVM sąskaitos-faktūros;

- 2014 m. birželio 18 d. iš A. Ž. priėmė 1090 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą SFE Nr. 1015324, kurio neapskaitė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė, bei neišrašė PVM sąskaitos-faktūros;

- 2014 m. birželio 26 d. iš E. B. priėmė 3976 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą SFE Nr. 1015285 bei 2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą/faktūrą Nr. ELD2014/634 neįvardintam pirkėjui - „pirkimai-kasos pajamų orderis“, kurioje užfiksavo, kad už plieninės stogo dangos 141,15 kv. m., varžtų 1000 vnt., paukščių užtvarą 22 vnt. bei transporto paslaugas priskaityta 3285,95 Lt, paskaičiuota 690,05 Lt PVM (21 %), bendra suma 3976 Lt. Šių dokumentų neapskaitė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė. Tos pačios dienos data, numeriu ir serija išrašė ir apskaitė kitą 2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ELD2014/634 neįvardintam pirkėjui, kurioje užfiksavo, kad už plieninės stogo dangos 55,97 kv. m priskaityta 826,45 Lt, paskaičiuota 173,55 Lt PVM (21 %), bendra suma 1000 Lt.;

- 2014 m. liepos 21 d. iš R. K. paslaugų įmonės priėmė 1074,80 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą SFE Nr. 1015317 bei 2014 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ELD2014/735, kurioje užfiksavo, kad už plieninės stogo dangos 53,74 kv. m. priskaityta 888,26 Lt, paskaičiuota 186,54 Lt PVM (21 %), bendra suma 1074,80 Lt. Šių dokumentų neapskaitė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė. Sekančios dienos data, tuo pačiu numeriu ir serija išrašė ir apskaitė kitą 2014 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ELD2014/735 R. L., kurioje užfiksavo, kad už kraigą, varžtus, plieninę stogo ir sienų dangą ir transporto paslaugas priskaityta 5999,75 Lt, paskaičiuota 1259,95 Lt PVM (21 %), bendra suma 7259,70 Lt.;

- 2014 m. gruodžio 1 d. iš A. S. priėmė 400 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą SFE Nr. 1015526, kurio neapskaitė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė, bei neišrašė PVM sąskaitos-faktūros;

3. BAĮ 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka...“, 19 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai saugomi 10 metų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų “Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių” 10 punktą (2012 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), kuriame nustatyta, kad „PVM sąskaitos faktūros komplektą turi sudaryti ne mažiau kaip 2 egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius skirtas prekių (paslaugų) pirkėjui, antrasis – prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), tai yra pardavėjui. PVM sąskaitoje faktūroje turi būti visi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje ar 9 dalyje nustatyti privalomi rekvizitai….“, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 78 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, kadangi 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros ELD2014/Nr.590 egzemplioriuose nurodė skirtingą ūkinės operacijos turinį, o būtent, uždarosios akcinės bendrovės „Realas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ELD2014/Nr.590 įrašė skardos 12,67 kv. m. pardavimą už 282,64 Lt, priskaičiuota 59,36 Lt PVM, bendra suma 342 Lt, o uždarosios akcinės bendrovės „Eldoradas“ esančioje PVM sąskaitoje faktūroje ELD2014/Nr.590 įrašė trijų prekių pardavimą: lankstinių 4 m., plieninės stogo dangos „Banga“ 5,32 kv. m., plieninės sienų dangos „Banga TPB-20“ 6,06 kv. m. pardavimą už 282,64 Lt, priskaičiuota 59,36 Lt PVM, bendra suma 342 Lt. Uždarosios akcinės bendrovės „Realas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ELD2014/Nr.590 neįtraukė į bendrovės apskaitą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino ar paslėpė.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ 12.1 punktą (2001 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), kuriame nustatyta, kad „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka“, BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1960 redakcija, 2009 m. gruodžio 3 d. Nr. XI-518 redakcija), 79 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1817 redakcija), kuriuose nurodyta, kad „dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus, nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas“, kadangi laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. bendrovės PVM sąskaitas faktūras išrašė ne eilės tvarka, o būtent:

2007 m. rugpjūčio 9 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2007/ 997- ELD2007/ 1004 bei ELD 2007/ 1010 (nėra šią dieną Nr. ELD2007/ 1005- ELD2007/ 1009), 2008 m. rugsėjo 22 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2008/ 911, ELD2008/ 1222, ELD 2008/ 1271- ELD2008/ 1273, ELD2008/ 1278, ELD2008/ 1279 (nėra šią dieną ELD2008/ 1274- ELD2008/ 1277, o pirmosios dvi sąskaitos neturi eiliškumo), 2009 m. spalio 22 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2009/ 1048, ELD2009/ 1049, ELD2009/ 1051, ELD2009/ 1053, ELD2009/ 1055, ELD2009/ 1156, ELD2009/ 1174, ELD2009/ 1180, ELD2009/ 1181, ELD2009/ 1186 (nėra šią dieną ELD2009/ 1050, ELD2009/ 1052, ELD2009/ 1054, kitos paskutinės penkios sąskaitos neturi eiliškumo), 2010 m. spalio 1 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2010/ 714, ELD2010/ 841, ELD2010/ 953, ELD2010/ 955, ELD2010/ 960, ELD2010/ 969, ELD2010/ 970, ELD2010/ 992 (nėra šią dieną ELD2010/ 954, ELD2010/ 956- ELD2010/ 959, ELD2010/ 961- ELD2010/ 968, ELD2010/ 971 - ELD2010/ 991, kitos dvi pirmosios sąskaitos neturi eiliškumo), 2011 m. rugpjūčio 5 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2011/ 630, ELD2011/ 768, ELD2011/ 771- ELD2011/ 778 (nėra šią dieną ELD2011/ 769, ELD2011/ 770, pirmoji sąskaita neturi eiliškumo), 2012 m. liepos 1 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2012/ 636, ELD2012/ 652, ELD2012/ 658- ELD2012/ 667 (nėra šią dieną ELD2012/ 637- ELD2012/ 651, ELD2012/ 653- ELD2012/ 657). 2012 m. liepos 15 d. visos sąskaitos ne iš eilės, nes jų numeriai ELD2012/ 524, ELD2012/ 587, ELD2012/ 699, ELD2012/ 718, ELD2012/ 720, 2013 m. gegužės 28 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2013/ 368, ELD2013/ 396- ELD2013/ 398, ELD2013/ 402, ELD2013/ 403 (nėra šią dieną ELD2013/ 369- ELD2013/ 395, ELD2013/ 399, ELD2013/ 400, ELD2013/ 401), 2014 m. vasario 11 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2014/ 79, ELD2014/ 102, ELD2014/ 103 (nėra šią dieną ELD2014/ 80- ELD2014/ 101), 2015 m. gegužės 6 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2015/ 291, ELD2015/ 296- ELD2015/ 301, ELD2015/ 370 (nėra šią dieną ELD2015/ 292- ELD2015/ 295, ELD2015/ 302- ELD2015/ 369).

Taip pat apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko už 2008, 2010-2015 metus iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat ji laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. pagal 2000 m. balandžio 17 d. darbo sutartį Nr. 125 dirbdama (duomenys neskelbtini) buhaltere - kasininke, užimamų pareigų ir 2000 m. balandžio 18 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties pagrindu turėdama teisę valdyti Bendrovės pinigines lėšas ir būdama už jas materialiai atsakinga, Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)

1) 2013 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderio kvitu SFE Nr. 1014939 iš R. S. už produkciją priėmė 5712 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje;

2) tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. birželio 18 d. kasos pajamų orderio kvitu SFE Nr. 1015324 iš A. Ž. už produkciją priėmė 1090 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje;

3) tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvitu SFE Nr. 1015285 iš B. už produkciją priėmė 3976 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje;

4) tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. liepos 21 d. kasos pajamų orderio kvitu SFE Nr. 1015317 iš R. K. paslaugų įmonės priėmė 1074,80 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje;

5) tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. gruodžio 1 d. kasos pajamų orderio kvitu SFE Nr. 1015526 iš A. S. už produkciją priėmė 400 Lt, tačiau šių pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje.

Viso laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., veikdama vieninga tyčia, neapskaitė Bendrovės kasoje 12 252,80 Lt (3548,66 Eur), kuriuos panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Taip pasisavino jai patikėtą svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigines lėšas 12 252,80 Lt (3548,66 Eur), tuo padarydama (duomenys neskelbtini) 12 252,80 Lt (3548,66 Eur) turtinę žalą

Taip pat ji pagal 2000 m. balandžio 17 d. darbo sutartį Nr. 125 dirbdama (duomenys neskelbtini) - kasininke, užimamų pareigų ir 2000 m. balandžio 18 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties pagrindu turėdama teisę valdyti Bendrovės pinigines lėšas ir būdama už jas materialiai atsakinga, Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 2 d. atleidžiama iš pareigų ir keičiantis materialiai atsakingam asmeniui - kasininkui- perdavimo priėmimo aktu neperdavė vyr. finansininkei R. B. Bendrovės kasoje buvusių 4056,21 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. birželio 2 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Taip pasisavino jai patikėtą svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigines lėšas 4056,21 Eur, tuo padarydama (duomenys neskelbtini) 4056,21 Eur turtinę žalą.

Kaltinamoji A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo nustatyta vadovo taisyklėse, kad jeigu klientas paprašo išankstinės sąskaitos, būdavo išduodamas programoje tam tikras numeris, kaip išvardinta l2014, l2015, drop, skaičius. Jei klientas sutinka pirkti tą skardą, jis ateina ir išsirašo sąskaitą-faktūrą su tuo pačiu numeriu, nes pagal vidaus taisykles, pačio vadovo taip yra nustatyta. Jis visą laiką sakydavo išduoti numerį pagal eiliškumą buhalterinėje programoje „Agnum“. Kadangi jie išrašydavo sąskaitą-faktūrą, tai eiliškumas sąskaitos ir atsispindėdavo išankstinėje sąskaitoje, nebuvo pas juos nustatyta, kad išankstinė sąskaita būtų įvardinta kažkokiu kitu numeriu, todėl tas eiliškumas ir prasilenkdavo keliomis dienomis, tai čia buvo toks vadovo nurodymas, ne ji nustatė tas taisykles. Pas juos buvo vieša paslaptis, kad jų direktorius neišleisdavo atostogų ir jiems vokeliuose mokėdavo atostoginius ir dirbdavo per atostogas, todėl gali būti, kad buvo ir pasirašyta tuo metu, nes vis tiek dirbo. Paskui juos išleisdavo tik nemokamų atostogų. Dėl kasos 4000 Eur trūkumo, tai finansininkė su S.pasielgė labai bjauriai, kadangi kasoje visiškai nebuvo nustatytas trūkumas, tik jie sugadino patį paskutinį kasos išlaidų orderį po kelių dienų nuo išėjimo iš darbo. Jie išplėšė kasos pajamų orderį 4000 Eur ir taip jai padarė kasoje trūkumą, nes tą pačią dieną viską perdavė vyr. finansininkei, jokio trūkumo nebuvo, atsisveikino gražiai. Pirmą kartą po kelių dienų sužinojo, kad kasoje yra trūkumas, kai jau buvo atleista, jokia pretenzija nebuvo pareikšta, tai žinojo direktorius, jo žentas. Buvo vieša paslaptis, kad pas juos buvo stogdengiai, kurie dirbo pagal individualios veiklos pažymas ir jie pas juos produkciją imdavo be dokumentų. Kadangi jie imdavo be dokumentų, jiems buvo nustatyta kita kaina. Būdavo, kad neapsižiūrėjus išrašai tą dokumentą stogdengiui, bet nereikėjo jam dokumento rašyti su direktoriaus žinia, o kai direktorius pamatydavo, kad išrašyta, sakydavo išimti kasos pajamų orderį, kadangi jie yra stogdengiai, pagal individualią veiklą, jiems kainos yra visai kitokios, ženkliai mažesnės ir jie buvo pastovūs pirkėjai. Visi pinigai buvo apskaityti. Dienos apyvarta buvo atiduodama vakare P. V.. Pas juos buvo tokie „žali“ sąsiuviniai, kurios reikėdavo slėpti, kad nerastų Valstybinė mokesčių inspekcija. Pagal tą sąsiuvinį pinigai buvo atiduodami P. V., jis niekur nepasirašydavo, viskas vyko su vadovo žinia. P. V., būdamas vaiko auginimo atostogose, sėkmingai dirbo ir dalyvavo visuose šiuose procesuose. Direktorius šalia buvo įkūręs (duomenys neskelbtini) ir visos žaliavos, visa produkcija buvo gaminama (duomenys neskelbtini) vardu, bet parduodama (duomenys neskelbtini) vardu. Ji dirbo (duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) savininkė buvo vadovo dukra. Buhalterė R. B. atstovavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kada reikėdavo išrašyti sąskaitą matydavosi, kad prekių nėra sandėlyje, P. V. sakydavo, kad nėra tos žaliavos sandėlyje, o direktorius puikiai žinodavo ir paduodavo jai lapelį ir sakydavo, kad nurašyčiau žaliavą. Dalis žaliavų buvo jų įmonėje, bet pirkėjas nežiūri kurios įmonės skardą perka ir sąskaitą-faktūrą išrašydavo ji, jų įmonės vardu. Ją kaltina, kodėl ji pakeitė sąskaitoje pagal tą užsakymą, kuris nėra įmonės apskaitos dokumentas, tai yra pirmas gamybinis lapelis. Tuos gamybinius lapelius susekdavo ir atiduodavo vadovui ir niekada niekas neužkliuvo. Kai ji paprašė išeitinių ir atlyginimo, staiga po mėnesio jai prasidėjo kaltinimai, grasinimai, buvo „įlysta“ į jos elektroninį paštą, gąsdinama, kad niekur neįsidarbins. Reikalavo kažkokių nebūtų pinigų, gavo spaudimą, kiek ji paėmė. Viskas prasidėjo dėl to, kad paprašė atostoginių už 8 metus ir uždirbto atlyginimo, kuriuos sudarė apie 3000 Eur ir kai vadovas pamatė, kad vyr. finansininkė paskaičiavo šitą atlyginimą. Iš darbo išeiti nusprendė pati. Buvo vieša paslaptis, kad jis įdarbins savo sugyventinę ir dukrą, kuri grįžta iš motinystės atostogų. Visi žinojo, kad visiems vietos neužteks, turės išeiti iš darbo, todėl parašė pareiškimą. Pagal susitarimą atidavė 6148 Eur. Ji iš seifo pasiėmė savo uždirbtus pinigus 3000 Eur. Kai pasakė, kad pasiėmė tuos pinigus, vadovas supyko ir ji po 2 val. juos grąžino. Tada vadovas privertė pasirašyti ant lapų, kad atsisako savo atostoginių, darbo užmokesčio ir dar susidarė suma 3148 Eur, todėl susidarė 6148 Eur. Išeidama 3000 Eur. negavo. Į darbo inspekciją, dėl neišmokėto darbo užmokesčio nesikreipė, kadangi vadovas pasakė, kad nelaimės, visur pažintys. Įmonėje dirbo nuo 2000 m. iki 2015 m. gegužės 31 d., pareigos buvo buhalterė–kasininkė, dirbo dar vyr. finansininkė R. B., ji buvo jos vadovė. P. V. buvo vadybininkas. Jos pareigos buvo tvarkyti kasą. Buvo sudariusi darbo sutartį, materialinės atsakomybės sutartį, nebuvo gavusi drausminių nuobaudų. Sąskaita-faktūra buvo išrašoma ant firminio blanko. Sąskaitos-faktūros būdavo jau registruojamos. Ji išrašydavo sąskaitas ir sąskaitas-faktūras, jas galėdavo išrašyti ir vadybininkai. Grynieji buvo atnešami jai arba vyr. finansininkei. Gavus grynuosius, išrašydavo kasos pajamų orderį, jį įtraukdavo į kasos knygą, o vakare viską įtraukdavo į žurnalą, vadinamą „juodą“ sąsiuvinį ir atiduodavo direktoriui arba P. V.. Pinigai galėjo būti sumokami ankščiau arba tą pačią dieną sąskaita-faktūra, o eiliškumas pabėgdavo 3-4 dienų laikotarpyje. Visos prekės buvo išrašomos (duomenys neskelbtini) vardu. A. R. S., kuris buvo skardininkas, imdavo be dokumentų, nes jam būdavo mažesnės kainos, jam nereikėjo dokumentų, įrodymų, jam užtekdavo gamybos lapų ir atsiskaitydavo jis su direktoriumi, P. V., vadybininkais. Turi inžinerinį išsilavinimą, buhalterinio neturi. Kasos orderiai buvo atiduodami direktoriui arba P. V.. Pripažįsta, kad išrašydavo kasos orderį, o su visomis lėšomis atiduodavo vadovui arba P. V., visi atvejai analogiški. Staklės darydavo „broką“ ir žmonės priekaištaudavo, o tada su direktoriaus žinia buvo suderinta, kad bus padaryta nuolaida, o kasos pajamų orderis būdavo pas direktorių, kas toliau vykdavo nežino. Buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėdavo tokios pretenzijos ar pinigų grąžinimai. R. S. ir A. Ž. suskaičiavo 3548 Eur neapskaitytų pinigų. Pamena stogdengį R. S.. Kai duodavo neapskaitytus pinigus, vadovas nedėdavo parašo, kadangi tai buvo „juodi“ sąsiuviniai, tie sąsiuviniai buvo atiduodami J. S. ir vėl ryte juos pasiimdavo. Jos atleidimo dieną grynųjų pinigų nebuvo, finansininkei perdavė kasos aparato likutį, kuris buvo apie 30 Eur. Kai išrašė kasos pajamų orderius ir suprato, kad jų nereikia apskaityti, atidavė direktoriui arba P. V.. Kasos pajamų orderiai yra spausdinami, galima nustatyti ar jie buvo išrašyti ar keitėsi. Kasos knyga nebūdavo pildoma kasdien iš kasos knygos viskas buvo perkeliama į „žalią“ sąsiuvinį. Kai buvo gautas pranešimas, kad ateina tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija, tai „žalią“ sąsiuvinį, kuriame buvo pinigai, kurie nebuvo rodomi buhalterijoje, paslėpė ir jo neberado, tai vyko galbūt 2013 metais ir tas sąsiuvinis galbūt ir buvo pas direktorių. Jame atsispindėdavo pajamos ir išlaidos, ką direktorius išleisdavo, dienos apyvarta. Jį vesdavo ji ir vakare atiduodavo direktoriui. Sąsiuvinyje buvo ir reikšmingos sumos, nes vairuotojai atlyginimus gaudavo „juodais“ pinigais. Tas sąsiuvinis buvo pildytas gal dvi savaites. Nebuvo parodytos vidaus tvarkos taisyklės, nebuvo supažindinta su pareigybiniais nuostatais, savo pareigų, atsakomybių nežinojo. Nurodymus gaudavo žodžiu, darbdavį atstovaudavo J. S. arba P. V., kuris buvo vadybininkas, privalėjo klausyti P. V.. Su „Agnum“ programa pradėjo dirbti nuo 2000 m. balandžio mėn., ji nebuvo perduota pasirašytinai. Kai buvo atleista iš darbo savo noru, nebuvo jokio perdavimo akto, perdavė P. V. ir R. B. kasos likutį, trukumo nebuvo. Jei trūkdavo prekių likučių, direktorius viską surašydavo, ką vietoje ko pakeisti, pagal jo nurodymus keisdavo. Pretenzijos jai buvo išsakytos vadovo įmonėje, kad ji jam padarė žalą. Ji atvažiavo birželio 2 d. ir vadovas jai pradėjo „kaišioti“ lapus, kad ji jam padarė žalą. Gynėjas advokatas E. M. pagarsino 22 tomo, 69-84 bylos lapų, priedą Nr. 1. Kaltinamoji A. A. patvirtino, kad tai jos parašas, šį dokumentą pateikė bendrovės direktoriui. Gynėjas pagarsino 22 tomo, 86 bylos lapo, priedą Nr. 2. Kaltinamoji patvirtino, kad tai jos parašas ir dokumentą pateikė bendrovės direktoriui. Gynėjas pagarsino 22 tomo, 82 bylos lapo, priedą Nr. 3. Kaltinamoji patvirtino, kad tai jos parašas. Gynėjas pagarsino 22 tomo, 88 bylos lapo, priedą Nr. 4. Kaltinamoji patvirtino, kad tai iš oficialaus žurnalo, buvo pateikta bendrovės direktoriui, buvo pateiktos visos lėšos. Gynėjas pagarsino 22 tomo, 88 bylos lapo, priedą Nr. 5. Kaltinamoji patvirtino, kad tai jos parašas. Klientus atlydėdavo P. V. ir pasakydavo, kad „šitas“ be dokumentų bus. Gynėjas pagarsina dokumentą iš 1 tomo, 55 bylos lapo. Kaltinamoji patvirtino, kad šis aktas jai buvo „pakištas“ birželio 23 d., bedrovės direktorius reikalavo, kad ji šiuos aktus pasirašytų, jis reikalavo, kad atiduotų jam pinigus. Kad veda „juodąją buhalteriją“ nesuprato, nes viskam vadovavo vadovas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Civilinio ieškovo atstovas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Žala buvo padaryta 2015 m. birželio 2 d. Pastebėjo, kad einamųjų sąskaitų registre yra neįtraukiamos pajamos. Pasikvietus A. A. viską išsiaiškinti, ji pradėjo verkti, teigti, kad jos dukra važiuoja į Ameriką, kad jai reikia pinigų. Išaiškėjus, kad yra neįtrauktos pinigų sumos į atsiskaitymo registrą, po pietų kaltinamoji atvežė 3000 Eur ir parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, kurį iškart jis pasirašė. Kai pastebėjo trūkumą dar nebuvo parašytas jos pareiškimas. Teisėja pagarsino 1 tomo, 53 bylos lapą. Civilinio ieškovo atstovas J. S. parodė, kad A. A. atvežė grynais 3000 Eur, vyr. finansininkė paskaičiavo atlyginimą ir atostoginius apie 3000 Eur ir jis jai padavė šią sumą, o ji išrašė kasos pajamų orderį ir jis pasirašė, kad iš A. A. gavo 6100 Eur. Teisėja pagarsino 1 tomo, 54 bylos lapą. J. S. patvirtino, kad šį susitarimą pasirašė po įmokėjimo. Tie pinigai jam nesumokėti. Teisėja pagarsino 1 tomo, 55 bylos lapą. J. S. patvirtino, kad toks aktas buvo. Komisijai patikrinus 2014 metus buvo rastos neatiduotos pinginės lėšos už šiuos metus jam. A. A. viską peržiūrėjo kartu su finansininke, su viskuo sutiko, sutiko su 2884 Eur suma, pasirašyti atsisakė. Tada ji pasiūlė mokėti 50 Eur kas mėnesį, jam nesutikus, ji išvažiavo. „Žali“ žurnalai buvo atiduoti policijai, juose buvo nuslėptos pajamos. Kad pajamų orderis yra su dviem numeriais nustatė, kadangi jiems klientas atneša kasos pajamų orderį, tada pas juos su tokiu pačiu numeriu yra įvardintas visai kitas žmogus. Tokių epizodų buvo ir daugiau. Susitarimas tarp jo ir A. A. buvo laisva valia. Su ja kalbėjo automobilyje, viskas buvo fiksuota su autoregistratoriumi. Visi dokumentai buvo pasirašyti, žodinių nurodymų neduodavo. A. A. buvo supažindinta su pareigybiniais nuostatais. „Elit“ programa skirta gamybos įmonėms ir yra vartojimo lygis, kurį turėjo vyriausia finansininkė ir A. A., joks vadybininkas sąskaitų neišrašinėdavo, visas sąskaitas išrašinėdavo A. A.. A. A. ko gero buvo supažindinta žodžiu su registrais, dėl dokumentų saugumo pasirašytinai nebuvo supažindinta. Prie A. A. kompiuterio teoriškai galėjo bet kuris darbuotojas prieiti, nes ji dirbo prie dviejų stalų, bet kitas asmuo negalėjo keisti buhalterinės apskaitos įrašų, nes reikia turėti savo prieigą, slaptažodį, jis slaptažodį žinojo. A. A. nebuvo perduota pasirašytinai naudotis darbo priemonėmis. Su visais teiginiais sutinka specialisto išvadoje. 2016 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje buvo suskaičiuota padaryta žala 9810,30 Eur. Viską supildo vadybininkas, kokia kaina, kiekiai, transporto paslauga, tada einama į buhalteriją ir buhalterė rašo išankstinę sąskaitą arba sąskaitą išrašo vėliau. Auditorė suskaičiavo, kad pervežimo paslauga iš šios sąskaitos dingsta ir atsiranda lygi skarda arba kažkokios tai prekės. Tokiu būdu buvo nurašomos prekės, kurios buvo parduotos ir lėšos pasisavinamos. Vadybininkas išrašydavo užsakymą, o buhalterė, išrašydama sąskaitą, pakeisdavo kas buvo vadybininko užsakyme. Vadybininko užsakyme parašyta, kad reikalinga lankstiniai, varžtai ir transporto paslauga nuvežti į vietą. Tai yra mūsų vidaus dokumentas, o ne žmogui apmokėjimui. Sąskaita faktūra išrašoma ir dingdavo transporto paslauga, būdavo įrašomi varžtai, bet galutinė suma likdavo ta pati. Paslaugos būdavo pakeičiama prekėmis. Tokiu būdu prekių turėtų būti per daug, bet jų nebūdavo per daug. Prekės būdavo parduodamos ir gryni pinigai pasisavinami. Tokia suma susidarė nuo 2010 m. iki 2015 m. Ginčija abi specialistų išvadas. Nuo 2008 metų įvesti šitie užsakymų blankai. Medžiagų nurašymą, sąskaita faktūra ir gamybos aktais atlikdavo A. A. buhalterinėje programoje ,,Agnum”. Reikia atlikti buhalterinėje programoje gamybos operaciją, kur iš žaliavos, tai yra iš lygios skardos, pagaminamos prekės. Tik po to galima išrašyti sąskaitą faktūrą, kada atliekama šita buhalterine programa gamybos operacija. Tą operaciją atlikdavo ir turėjo atlikti A. A.. Ji pakeisdavo operacijas kitokiomis, negu iš tikrųjų buvo daromos. Pinigai įplaukdavo į sąskaitą visi, kaip būdavo pagal užsakymą. Pinigais viskas kaip ir tvarkoje, o sandėlyje lieka lygios skardos perteklius. Tada kitas klientas ateina lygios skardos, užpildomas lapelis, perkama lygi skarda, pavyzdžiui 10 kvadratinių metrų, susimoka pinigus, A. A. sunaikina užsakymą ir pinigus pasiima. Atlikus inventorizaciją, nei trūkumo, nei pertekliaus nebuvo. Nepastebėsi, jeigu tos prekės arba žaliavos parduotos, o pinigai pasisavinti, sunaikinant patį užsakymo lapelį. Dvi tris sąskaitas užslėpti tarp dviejų šimtų per mėnesį, nesunku. Pripažįsta aplinkybę, kad sąskaitos faktūros buvo atspausdintos jau nedirbant A. A.. 2015 m. birželio 2 d. buvo pastebėta, kad grynų pinigų iš apyvartos priduodama yra žymiai mažiau, nei suprekiaujama įmonėje. A. A. paaiškino, kad jos dukra važiuoja į Ameriką, jai reikėjo pinigų ir ji pasiėmė 3000. Surašė patikrinimo aktą, neatitikimas buvo 6923,99. A. A. pasirašė patikrinimo aktą, pripažino žalą ir atvežė 3000 grynais, likusi suma buvo paskaičiuota atlyginimas ir atostoginiai, kuriuos sumokėjo į kasą, liko - 775,16, bet neatlygino. Pinigai turėjo būti atiduodami jam, nes yra vienintelis akcininkas. Jo vardu išduota kortelė ir jis įnešdavo į sąskaitą po darbo. Nežinojo apie dubliuotų žurnalų vedimą.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad vienintelį kartą prieš keturis - penkis metus pirko skardą tvorai tverti, sumokėjao300-400 Eur, buvo išrašyta sąskaita faktūra. Teisėja pagarsino liudytojo apklausos protokolą 3 tomas, 62-63 bylos lapai. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Negali atpažinti asmenų, su kuriais bendravo. Liudytojas patvirtinimo, kad 3 tome 71 bylos lape pateiktas dokumentas yra jo. Teisėja parodė liudytojui dokumentą 6 tome, 70 bylos lape. Liudytojas patvirtinimo, kad patvirtinimas dėl pirktų gaminių yra rašytas jo rašysena.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke, direktorius visada buvo J. S.. A. A. dirbo kasininke, jos pareiga buvo tvarkyti grynus pinigus. Ji priimdavo klientus, kuriems reikėjo susimokėti, rašydavo sąskaitas faktūras, medžiagas nurašydavo, suvesdavo į programą pirkėjų apmokėjimo duomenis, vykdė kasos apskaitą. Dienos apyvartą užpajamuodavo į įmonės kasą. Jei pinigų parveždavo vairuotojas, jie būdavo užpajamuojami, įtraukiami į žalią sąsiuvinį ir paduodama direktoriui. Direktorius turėjo banko kortelę ir įnešdavo pinigus į banką. Žalias sąsiuvinis yra einamųjų sąskaitų registras, bet neįteisintas, nes direktorius norėjo žinoti, kokia pinigų apyvarta pagal klientus. Jame turėjo būti tokie patys duomenys, kaip kasos knygoje. Ji nekontroliavo, ką ji rašė, nes tai nebuvo jos pareiga. Direktorius pateikdavo įneštų pinigų čekius ir tai būdavo matyti sąskaitos įplaukose. Ji nepastebėjo, kad trūktų pinigų pagal įnašus. Kai A. A. atleido iš darbo, pastebėjo, kad yra 4056 kasos likutis popierinis — trūkumas. Matė kai po pokalbio su direktoriumi birželio 2 d. A. A. grįžo iš namų su pinigais. Kai patikrino 2015 m., duomenys nesutapo, tada pradėjo tikrinti kiekvieną užsakymą, kiekvieną sąskaitą ir rado, kad pajamų orderiai buvo perrašomi, prie sąskaitų būdavo pridedama analogiškos sumos visai su tuo nesusijusių asmenų arba įmonių, kad pati sąskaita performuota. Buvo vieni dokumentai naikinami, nors žmonės turėjo pajamų orderio šakneles, bet tie būdavo faktiškai panaikinami ir rašomi tuo pačiu numeriu kitam asmeniui ar įmonei. Dokumentas tas pats, numeris tas pats, o suma kita arba sublokuojama iš kelių užsakymų, kad atitiktų tą sumą. Jeigu būdavo kasos aparato įplaukos, keli užsakymai, tai ji sugrupuodavo tą sumą, kad ji atitiktų tą kasos aparato apyvartą. Vadybininkai priima klientą, užpildo užsakymą ir tada pateikia, kai pagaminta, A. A., kad išrašytų sąskaitą, pinigus paimtų. Būdavo sąskaitoje išrašyta transporto paslauga, o atsidarius programą, būdavo jau kokia nors medžiaga. Inventorizacijos komisijose būdavo ji, A. A., vadybininkai. Asmeniškai nematė, kad A. A. savinosi pinigus.

Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku nuo 2006 metų. Buvo toks sąsiuvinis, kur būdavo suvestinė pinigų. Su pinigais nieko bendro neturi, jo darbas buvo priimti klientą, nuvažiuoti pas klientą išmatuoti stogą, sudaryti sąmatą, kokia suma išeina, koks užsakymo kiekis ir pasiklausti ar pinigai sumokėti ir nešti į gamybą ir pristatymas. Jeigu direktorius atostogaudavo, A. A. atnešdavo įmautę su pinigais ir būdavo lapelis su pinigų suma ir įnešdavo į banką. Nė vienas klientas nesikreipė, kad užsakė vienus dalykus, o gavo kitus. Sąskaitas faktūras atnešdavo pasirašyti A. A., jei prekes išdavė, nors jie jų ir neišduodavo. Tai patvirtina, kad tą prekę išdavė klientui. Būdavo, kad atnešdavo daugiau sąskaitų vienu metu, net kelių mėnesių senumo.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku nuo 2002 m. iki 2017 m. gegužės. Jo funkcijos buvo priimti iš kliento, tiek iš juridinių, tiek fizinių asmenų užsakymus, sudaryti sąmatą. Jei užsakymas didesnis, turėjo teisę daryti nuolaidą. Iš pastovių klientų avanso nereikėjo imti, užsakymai jo vardu kaupiasi buhalterijoje ir gale mėnesio atsiskaitydavo. ,,AV” reiškia avansas. Grynus pinigus įmonėje ėmė buhalterė kasininkė. Žalias sąsiuvinis buvo, matydavo, kad A. A. su juo darbo pabaigoje eidavo pas direktorių.

Liudytojas Z. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, pristatydavo klientams produkciją. Būdavo buhalterijos duodama sąskaita faktūra, kelionės lapas ir orderis. Jam surašydavo sąskaitą buhalterė, o adresą duodavo vadybininkas. Jei reikia paimti pinigus, duodavo pinigų paėmimo orderį. Būdavo tokia sąskaita, jei klientas atsiskaitydavo grynais, viena dalis likdavo klientui, kitą su pinigais parveždavo į buhalteriją ir jis pasirašydavo ant pinigų gavimo. Klientui būdavo paduodama su jo parašu, kad paėmė pinigus. Kliento parašą parveždavo buhalterei, ant sąskaitos pasirašydavo klientas. Prekė sutapdavo su sąskaita, nes pasitikrindavo, kad viskas yra ir pasirašydavo. Paimdamas prekes, irgi susitikrindavo ar atitinka sąskaitą faktūrą. Klientui likdavo lapas su sandėlininkės parašu ar A., būdavo ir vadybininko parašas, kurio užsakymas. Ant važtaraščio būdavo jo parašas, kad krovinį veža. Kai parveždavo pinigus, kasininkė pasirašydavo ir atsižymėdavo, kad atvežė pinigus. Vežti nurodydavo vadybininkai.

Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba nuo 2007 m. liepos 23 d. administratore. Vėliau pradėjo pildyti ir užsakymus. Pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Jeigu žmogaus nebuvo darbe dėl ligos ar atostogų, tai taip ir rašydavo. Jei A. A. nebuvo darbe, o pasirašė dokumentus, žmogiška klaida. Ji eidavo atostogų kartu su visais, o sirgo labai retai. Žalias žurnalas tam, kad parodyti direktoriui dienos pajamas ir išlaidas. Traukiami tik gryni pinigai, kad direktorius matytų dienos apyvartą. Kiekvieną vakarą A. A. nešdavo direktoriui pinigus ir žalią žurnalą. Atlikus patikrinimą buvo nustatytas neatitikimas tarp dokumentų – 4400 suma yra nustatyta perimant kasą A. A. išeinant iš darbo. A. A. buvo pateiktas aktas susipažinimui ir ji pasirašė, kad susipažino. Jai buvo suskaičiuota atostoginių kompensacija ir jai buvo išmokėti pinigai, kuriuos ji įnešė į kasą, padengdama trūkumą, bet to nepakako ir buvo sutarta, kad likusią sumą padengs iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes likutis buvo virš 700 eurų. Direktorius pamatė birželio 2 d. aktą ir liepė patikrinti ir už ankstesnius metus, buvo parašytas įsakymas ir tikrino, rado 9960,19 neperduotų grynųjų pinigų suma, A. A. perskaitė ir nepasirašė, nes nesutiko. B. žalią žurnalą pildė, kai nebuvo A. A. darbe. Nurašymo aktus galima padaryti tik vienu kompiuteriu, kuriuo dirbo A. A..

Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku 2005 metų iki 2015 metų. Darbas buvo, kad gavus užsakymą iš kliento ateiti išsirašyti sąskaitą ir pakrauti vairuotojui. Kas išrašyta sąskaitoje, netikrindavo. 2013 ar 2014 metų vasarą pats pirko sodo nameliui stogo dangą, sumokėjo apie 3000 litų, pinigus nuėmė nuo sąskaitos ir padavė A., pirkinį formino stogininko R. vardu, nes didesnė nuolaida. Dokumento neėmė, nes tai nebuvo svarbu. Matė prie A. A. kompiuterio ir įmonės vadovą, J., A., vadovas vesdavo tuo kompiuteriu likučius.

Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) sandėlininke 15 metų iki 2006 metų. Kas mėnesį likučiai turi atitikti korteles. Atiduodavo užsakymą A. A., pagal tą užsakymą nurašydavo kiekius kompiuteryje. Kortelėse niekada neatitikdavo. Medžiagas nurašinėjo direktorius ir A. A.. Kiekvieną mėnesį turėjo duoti ataskaitą kas yra sandėlyje ir nežiūrėdavo kas yra kompiuteryje. Mėnesio gale rasdavo neatitikimų. Inventorizaciją darydavo iš kompiuterio, o ji duodavau ataskaitą natūroje. Visi žinojo, kad yra dar kita buhalterija. Jos kortelėse trūkumų nebuvo, taip buvo ir natūroje.

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pirkęs skardą, atėjo, išsirinko, sumokėjo atvežė į vietą. Liudytojas neprieštaravo dėl parodymų pagarsinimo. Teisėja pagarsino liudytojo apklausos protokolą 3 tomo, 31-32 bylos lapai. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Teisėja parodė 3 tomo, 42-43 bylos lapus. Liudytojas patvirtino, kad tai jo parašas ir parodė, kad pinigus priėmė moteris, vidutinio amžiaus. Užsakyme jo parašo nėra.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirko stogui skardą. Liudytojas neprieštaravo dėl parodymų pagarsinimo. Teisėja pagarsino liudytojo apklausos protokolą 3 tomo, 45-46 bylos lapai. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Teisėja parodė 3 tomo, 59 bylos lapą. Liudytojas parodė, kad sutampa jo užsakymas ir parašas yra jo. Teisėja parodė 3 tomo, 60 bylos lapą. Liudytojas parodė, kad kvitą numeris 1015317 gavo iš kontoros, o kieno parašas, negali atsakyti, gali būti ne jo. Kas pateikė orderį, nežino. Iš pradžių paliko depozitą, paskui likusią sumą sumokėjo, kai atvažiavo pasiimti prekių.

Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirko metalo gaminių, skardos. Liudytojas neprieštaravo dėl parodymų pagarsinimo. Teisėja pagarsino liudytojo apklausos protokolą 3 tomo, 73-74 bylos lapai. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Mokėjo bankiniu pavedimu. Teisėja parodė 3 tomo, 85 bylos lapą. Liudytojas patvirtino, kad šioje sąskaitoje faktūroje yra jo parašas. Prekės išvardintos visos, kurias pirko ir jas atvežė.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. A. ir J. S. darbo reikalais. Anksčiau pirkdavo stogus, nes jis dengdavo stogus. (duomenys neskelbtini) daug užsakydavo savo vardu. Atsiskaitymai būdavo visokie, kartais pinigus atveždavo iš užsakovo, kartais užsakovai patys ir susimokėdavo, gaudavo čekį, jei reikia. Kai ateidavo atsiskaityti, grynus pinigus paduodavo A. A.. Kartais išrašydavo sąskaitas.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) gal 2014 metais du kartus pirko skardos gaminių. Atvyko, užsakė vėjalentes, kitą kartą atvyko atsiimti, sumokėjo pinigus buhalterijoje, gavo kvitą, pasiėmė gaminius. Suma buvo nedidelė, gal 200 litų, pinigus mokėjo tą dieną, kai atvyko atsiimti gaminių. Sumokėjo A. A.. Kitą kartą, kai pirko, aptarnavo vyrukas ir taip pat davė dokumentą - kasos pajamų orderį. Teisėja parodė 1 tomo, 161 bylos lapą. Liudytojas parodė, kad šitas užsakymas yra jo, tik primiršo sumą, čia nurodyta 400 litų, data atitinka, gaminys atitinka. Teisėja parodė 3 tomo, 90 bylos lapą. Liudytojas parodė, kad būtent šitas kvitas ir buvo išduotas, kurį atidavė policijai. Kasininkė nurodyta A. A., suma 400 litų, data 2014 m. gruodžio 14 d. Užsakymas buvo gruodžio pradžios, pagamino per savaitę. Mokėjo visą sumą iš karto.

Liudytojas I. E. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Buhalterinės programos Agnum poėmis nebuvo daromas. Buvo nustatyta kokiu konkrečiai kompiuteriu A. A. naudojasi. Kompiuterio apžiūra buvo atlikta, tikrinant darbinį paštą. Prie kompiuterio prisijungdavo kiti darbuotojai. Nebuvo įsakymo, kad A. A. atsakinga už einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymo registro vedimą. Apklausų metu buvo tikrinamos aplinkybės dėl pinigų perdavimo direktoriui. Buvo apklausose nurodyta, kad kiekvienos dienos pabaigoje buhalterė atiduoda grynus pinigus direktoriui.

Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirko skardą vieną kartą. Užsakymą priėmė moteris. Mokėjo pinigus grynais pas kasininkę, kasos kvituką išmušė. Liudytoja neprieštaravo dėl parodymų pagarsinimo. Teisėja pagarsino liudytojos apklausos protokolą 3 tomo, 149 bylos lapas. Sumokėti ėjo į kasą, gavo kasos pajamų orderį, viską sumokėjo vienu kartu. Teisėja parodė 27 tomo, 55 bylos lapą. Liudytoja patvirtino, kad užsakymas jos.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) skardos. Kai nuėjo mokėti ten buvo dvi moterys, viena išrašė kvitą, kita paėmė pinigus. Mokėjo litais. Buvo 2014 m. ruduo. Iš kompiuterio atspausdino dokumentą, jo neišsaugojo. Teisėja pagarsino liudytojos apklausos protokolą 4 tomo, 110 bylos lapas. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Suma buvo 900 litų ir mokėjo per du kartus.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) kelis kartus pirko skardos. Teisėja pagarsino liudytojos apklausos protokolą 4 tomo, 2 bylos lapas. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Gavo kvitą rašytą ranka, ar užpildytą. Avanso nemokėjo, nes užsakymai buvo menki. Teisėja parodė 27 tomo, 51 bylos lapo antra pusė. Liudytojas patvirtino, kad pirko kelis kartus, durims du kartus, stogeliui kitą kartą.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pirko keletą kartų skardą nuo 2011 m. iki 2015 m. ar 2016 m. Visada mokėjo kasoje grynais, pinigus priimdavo moteris. Gaudavo kažkokius dokumentus. Derindavo daugiausia su moterimi užsakymus.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) prieš 6-7 metus pirko metalo gaminius. Liudytojas neprieštaravo dėl parodymų pagarsinimo. Teisėja pagarsino liudytojo apklausos protokolą 3 tomo, 9-11 bylos lapai. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Pinigus davė vadybininkui, pavardės nepamena. Jis pats sau užsirašė avansą, jam nieko nedavė ir paskui priskaičiavo prie galutinės sumos. Iš viso sumokėjo 5512. Pinigus padavė R. S., tam, kuris dengė stogą ir jis atvežė kvitą ir sertifikatą. Jis viską padavė S., nes jis gaudavo didelę nuolaidą ir jis nunešė.

Liudytojas V. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) vieną kartą pirko didesnį kiekį skardos, mokėjo grynais. Mokėjo buhalterijoje. Liudytojas neprieštaravo dėl parodymų pagarsinimo. Teisėja pagarsino liudytojo apklausos protokolą 4 tomo, 15 bylos lapas. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Pirko kaip privatus asmuo, ne kaip įmonė. Negali tiksliai pasakyti ar gavo kvitą.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirko skardą vieną kartą. Sumokėjo grynais pinigais, gavo čekį. Teisėja pagarsino liudytojos apklausos protokolą 4 tomo, 6 bylos lapas. Liudytoja patvirtino savo parodymus. Sumos tikslios neatsimena. Teisėja parodė 1 tomo, 171 bylos lapą. Liudytoja parodė, kad ten yra jos vyro telefonio numeris.

Liudytojas A. E. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) perka skardą. Čekiai būdavo ir jo vardu. Praktiškai visada būdavo išrašomas pinigų priėmimo kvitas, nes reikėdavo parodyti žmonėms. Pinigus (duomenys neskelbtini) atiduodavo ten esančiai moteriai buhalterei. Iš anksto nėra mokėjęs pinigų. Teisėja pagarsino 1 tomo, 137 bylos lapą. Liudytojas patvirtino, kad taip buvo, nepamena, kur rašė.

Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirko skardą. Liudytojas neprieštaravo dėl parodymų pagarsinimo. Teisėja pagarsino liudytojo apklausos protokolą 3 tomo, 194 bylos lapą. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Mokėjo iš karto. Teisėja parodė 1 tomo, 142 bylos lapą. Liudytojas parodė, kad nežino kas yra ,,Vilkdanga”, nieko bendro su ja neturėjo, už ką mokėta neturi supratimo, šito dokumento nematęs, bet telefono numeris jo.

Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad su J. S. yra kažkada dirbęs. (duomenys neskelbtini) pirko gaminius ne vieną kartą. Teisėja pagarsino liudytojo apklausos protokolą 3 tomo, 200 bylos lapą. Liudytojas patvirtino savo parodymus. Daugiausia pirkdavo gaminius uždarajai akcinei bendrovei ,,Marijus ir partneriai” ir būdavo išrašomos sąskaitos ir sumokėta pavedimu. Sumos būdavo 20-30 eurų. Visais atvejais gaudavau pinigų priėmimo kvitą. Teisėja parodė 27 tomo, 64 bylos lapo antrą pusę. Liudytojas parodė, kad šitas užsakymas jo. Nebuvo, kad skirtųsi užsakymas nuo gaminio.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirko skardą vieną kartą. Buhalterijoje sumokėjo visą sumą iš karto grynais. Negali tiksliai pasakyti ar buvo sąskaita faktūra ar kasos pajamų orderis. Teisėja parodė 6 tomo, 148 bylos lapą. Liudytoja parodė, kad šitas užsakymas jos, telefono numeris jos, prekės skirtos jai. Pinigus padavė moteriai.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. M. duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytoja parodė, kad 2015 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) pateikė skardos gaminių užsakymą. Už gaminius atsiskaitė grynais pinigais juos pasiimant. Neprisimena ar gavo mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Antrą kartą gaminius užsakinėjo telefonu, užsakymą darė savo vardu ir atsiskaitė grynais pinigais.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) administratorės pareigose. Nuo 2015 m. iki 2016 m. gegužės pabaigos dirbo buhalterės – kasininkės pareigose. Nuo 2010 metų dirba (duomenys neskelbtini) direktore, yra vienintelė įmonės akcininkė. Pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), kasą perdavė vyr. buhalterė. 2015 metais nekeitė (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentacijos. Ji tik spausdino dokumentą ta data, bet nekeitė jo įrašo. Pakeitimai buvo daryti A. A. darbo metu. Išspausdintose sąskaitose yra vienos medžiagos, o “Agnum” programoje kitos sukeistos medžiagos. Dokumentai neturėtų skirtis, kadangi “Agnum” programoje yra nurašomos tos medžiagos kurios parduodamos. Jos negali būti sukeistos, tačiau jos buvo keitinėjamos. Buvo atsidariusi dokumentą PVM 2012 m. liepos 25 d. Nr. 724 esantį 5 tome, 59 bylos lape, sistema rodė 2012 m. rugpjūčio 13 d. 15:57, kad koreguota prisijungusi buvo A. A.. Sąskaitoje paskutinė data reiškia spausdinimo datą, o atsidarius rodo ir paskutinio redagavimo data. Atsidarius programą ir įrašius dokumentą į laikmeną atsispindi spausdinimo data.

Specialistė A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad patvirtina savo duotas išvadas. Atliekant užduotį jai buvo pateikti dokumentai, progamos Agnum netikrino, ji skirta vidinei kontrolei, oficialūs yra popieriniai dokumentai su rekvizitais. Skiriasi dokumentai, kurie buvo pateikti iš pradžių kaip originalai, o po to buvo pateikti dokumentai, kurie nesutapo. Jeigu įmonė ir turėjo atsispausdinusi, tai jie turėjo sutapti. Dokumentų atspausdinimo data neturi reikšmės. Jeigu kasos pajamų orderyje numeris ir data yra viena dviejuose dokumentuose, skiriasi sumos ir pardavėjų pavardės, tai yra apskaitos pažeidimai. Visi dokumentai turi būti įtraukti į apskaitą, net jei ir pasitaikė su vienodais numeriais, ir įrašyti į kasos knygą. Pagal pateiktus dokumentus nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, daliai užsakymų buvo išrašytos, bet nebuvo pateiktos todėl duomenys nepatikimi ir neleido nustatyti trūkumo. Perduodant pinigus turėjo būti atlikta inventorizacija. Inventorizacijos dokumentai yra surašyti, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pirmoji išvada buvo patikslinta, surašant antrąją, tačiau ji neprieštarauja pirmai. Ji surašė, kad 3000 yra kaip nuostoliai, o kas juos padarė, nenustatinėjo, vertino tik kasos knygas.

2000 m. balandžio 17 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. A. įdarbinama (duomenys neskelbtini) buhaltere-kasininke. Darbo sutartis nutraukta 2015 m. birželio 2 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (1 t. b. l. 56-59).

Tipinė visiško individualios materialinės atsakomybės sutartis, kurioje nurodyta, kad A. A. prisiima visišką materialinę atsakomybę, jeigu neužtikrins jai patikėtų materialinių vertybių saugumo (1 t. b. l. 60).

2015 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad grynųjų pinigų perdavimo-priėmimo metu išaiškėjo, kad bendrovės kasoje trūksta 4056,21 Eur, o atliekant apskaitos dokumentų duomenų su Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų registro, pateikiamo bendrovės direktoriui už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 2 d. laikotarpį, atitikimą nustatyta, kad A. A. neperdavė viso 6923,99 Eur (1 t. b. l. 52).

2015 m. birželio 2 d. pinigų priėmimo kvitas Serija TSB Nr. 0375480, kuriame nurodyta, kad už žalos atlyginimą A. A. sumoka 6148,83 Eur, kuriuos priima J. S. (1 t. b. l. 53).

2015 m. birželio 2 d. susitarimas, kuriame nurodyta, kad A. A. ir J. S. susitarė dėl žalos padengimo: 6148,83 Eur įnešti į bendrovės kasą, o 775,16 Eur sumą - iki 2015 m. gruodžio 31 d. (1 t. b. l. 54).

2015 m. birželio 23 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad atliekant apskaitos dokumentų duomenų su Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų registro, pateikiamo bendrovės direktoriui už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, atitikimą nustatyta, kad A. A. neperdavė viso 9960,19 Lt (2884,67 Eur) (1 t. b. l. 55).

Kasos knyga sudaryta už 2015 m. gegužės 28-29 d., iš kurios matyti, kad pinigų likutis kasoje laikotarpio pabaigai 4056,21 EUR (11 t., b. l. 63).

2015 m. liepos 15 d. atmintinės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta atmintinė, pateikta J. S.. Atmintinę pajungus į kompiuterį rodomas atmintinės pavadinimas „B.“. Atidarius atmintinę joje yra aplankas „100DSCIM“. Aplanke yra šešiolika vaizdo medžiagos failų, einančių eilės tvarka nuo „PICT6189“ iki „PICT6204“. (1 t. b. l. 61-84).

2013 m. rugsėjo 12 d. atitikties deklaracija Nr. 2408, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gamina ir realizuoja metalinę profiliuotą dangą „Banga“. Metalo markė PO-305. Kiekis 189,67 m2 (3 t., b. l. 12).

2013 m. rugsėjo 10 d. užsakymas, kuriame nurodyta pirkėjas R. S.. Produkcija Po 305, 24,6 kv. m, suma 467,4 varžtai 305, 2000 vnt. suma 320 (2 t., b. l. 52).

2013 m. rugsėjo 10 d. užsakymas, kuriame nurodyta pirkėjas R.. Produkcija profilis „Banga“. 189,67 kv. m Suma 4931,48. Atlikti matematiniai veiksmai, surašyti ranka: 320 pridėta prie 5820 ir atimta 108. Suma 5712 (2 t., b. l. 53).

2013 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderio kvitas SFE Nr. 1014939 iš R. S. už produkciją priimta 5712 Lt. Kasininkas A. A.. Pasirašyta (3 t., b. l. 13).

(duomenys neskelbtini) kasos knygos lapas, sudarytas už 2013 m. rugsėjo 10-12 d., kuriame nurodyta, kad apskaitytas 2013 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderis SFE Nr. 1014939, pagal kurį apskaityta 1239,18 Lt, inkasuotų iš (duomenys neskelbtini) kasos aparato, gavimas (22 t., b. l. 87).

2014 m. birželio 13 d. užsakymas. Pirkėjas „Ž. Prekė – profilis „Banga“, 43,88 kv. m. Suma 1090 (ranka surašyta suma) (21 t., b. l. 4).

2014 m. birželio 18 d. kasos pajamų orderio kvitas SFE Nr. 1015324, kuriuo iš A. Ž. priimta 1090 Lt už produkciją. Kasininkas A. A.. Pasirašyta (3 t., b. l. 71).

2014 m. liepos 28 d. kasos pajamų orderis SFE Nr. 1015324, pagal kurį apskaityta 1639,58 Lt, kuriuos į kasą įnešė A. A., juos priėmusi iš K. pagal pinigų priėmimo kvitą TSB Nr. 0375364 (22 t., b. l. 92).

(duomenys neskelbtini) kasos knygos lapas, sudarytas už 2014 m. liepos 25-29 d., kuriame nurodyta, kad apskaitytas 2014 m. liepos 28 d. kasos pajamų orderis SFE Nr. 1015324, pagal kurį apskaityta 1639,58 Lt, kuriuos į kasą įnešė A. A., juos priėmusi iš K. (vardas nenurodytas) (22 t., b. l. 93).

2014 m. birželio 23 d. užsakymas. Pirkėjas B.. Prekė – profilis Banga, 141,15 kv. m. Suma 3669,88. Ranka prirašyta 200 Lt varžtai, 30 Lt transp., Bendra suma 3976 (t. 21, b. l. 6).

2014 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvitas SFE Nr. 1015285. Priimta iš B.už produkciją 3976 Lt. Kasininkas A. A.. Pasirašyta (3 t., b. l. 42).

2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą/faktūrą Nr. ELD2014/634. Pirkėjas „pirkimai-kasos pajamų orderis“, kurioje užfiksuota, kad už plieninės stogo dangos 141,15 kv. m. , varžtų 1000 vnt., paukščių užtvarą 22 vnt. bei transporto paslaugas. Bendra suma 3976 Lt. Sąskaitą išrašė A. A.. Pasirašyta (3 t., b. l. 43).

2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ELD2014/634. Pirkėjas – pirkimai-kasos pajamų orderis, už plieninės stogo dangos 55,97 kv. m. priskaityta 826,45 Lt, paskaičiuota bendra suma 1000 Lt (22 t., b. l. 116).

(duomenys neskelbtini) kasos knygos lapas, sudarytas už 2014 m. birželio 26 d., kuriame nurodyta, kad apskaitytas 2014 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderis SFE Nr. 1015285, pagal kurį apskaityta 1338,94 Lt priėmimas, kuriuos į kasą įnešė Z. Č., juos priėmęs iš Čiuplio (22 t., b. l. 97).

2014 m. liepos 16 d. užsakymas K. vardu, užsakyta Banga-20, 53,74 kv. m, suma 1074,84 (t. 21, b. l. 8).

2014 m. liepos 21 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. ELD2014/735, kuriame užfiksuota, kad už plieninės stogo dangos 53,74 kv. m. priskaityta 888,26 Lt, paskaičiuota 186,54 Lt PVM (21 %), bendra suma 1074,80 Lt. Pirkėjas R. K. PĮ. Sąskaitą išrašė A. A.. Pasirašyta (3 t., b. l. 59).

2014 m. liepos 21 d. pajamų orderio kvitas SFE Nr. 1015317, kuriame nurodyta, kad iš R. K. paslaugų įmonės A. A. priėmė 1074,80 Lt pagal dok. Nr. ELD2014/735-1074,8 Lt. Pasirašyta (3 t., b. l. 60).

2014 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ELD2014/735, kurioje užfiksavo, kad už kraigą, varžtus, plieninę stogo ir sienų dangą ir transporto paslaugas priskaityta 5999,75 Lt, paskaičiuota 1259,95 Lt PVM (21 %), bendra suma 7259,70 Lt. Pirkėjas ūkininkas R. L.. Sąskaitą išrašė A. A.. Pasirašyta (3 t., b. l. 85).

(duomenys neskelbtini) kasos knygos lapas, sudarytas už 2014 m. liepos 17-21 d., kuriame nurodyta, kad apskaitytas 2014 m. liepos 21 d. kasos pajamų orderis SFE Nr. 1015317, pagal kurį apskaityta 1974,80 Lt, inkasuotų iš (duomenys neskelbtini) kasos aparato, gavimas (22 t., b. l. 102).

Išrašas R. L. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2014 m. liepos 24 d. gavėjas (duomenys neskelbtini) suma 7259,7 Eur (3 t., b. l. 76).

2014 m. lapkričio 26 d. užsakymas, kuriame nurodyta, kad pirkėjas “A.”, suma 400 Lt (1 t., b. l. 161).

2014 m. gruodžio 1 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija SFE Nr. 1015526. priimta iš A. S. už produkciją 400 Lt (3 t., b. l. 94).

2014 m. spalio 31 d. čekis Nr. 5094, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) priimta 106,80 Lt (3 t., b. l. 96).

2014 m. lapkričio 25 d. čekis Nr. 5183, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) priimta 9 Lt (3 t., b. l. 96).

(duomenys neskelbtini) kasos knygos lapas, sudarytas už 2014 m. gruodžio 1-3 d., kuriame nurodyta, kad apskaitytas 2014 m. gruodžio 1 d. kasos pajamų orderis SFE Nr. 1015526, pagal kurį apskaityta 3904,49 Lt, inkasuotų iš (duomenys neskelbtini) kasos aparato, gavimas (22 t., b. l. 108).

2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra ELD2014/Nr.590 (pateikta "Realo"), kurioje nurodyta, kad pirkėjas uždaroji akcinė bendrovė „Realas“, prekė - skardos 12,67 kv. m. pardavimas už 282,64 Lt, priskaičiuota 59,36 Lt PVM, bendra suma 342 Lt. Kopijoje taip pat yra (duomenys neskelbtini) kvito kopija Nr. 006991, kurioje nurodyta, kad sumokėta 342 Lt (6 t., b. l. 64).

2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra ELD2014/Nr.590 (esanti (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad pirkėjas uždaroji akcinė bendrovė „Realas“, prekės - lankstinių 4 m., plieninės stogo dangos „Banga“ 5,32 kv. m., plieninės sienų dangos „Banga TPB-20“ 6,06 kv. m., bendra suma 342 Lt (6 t., b. l. 119).

2008 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nurodyta, kad A. A. 2008 m gruodžio 22-31 dienomis atostogavo (11 t., b. l. 123-124).

2010 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nurodyta, kad A. A. 2010 m gruodžio 27-31 dienomis atostogavo (11 t., b. l. 127-128).

2011 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nurodyta, kad A. A. 2011 m. sausio 2-9 dienomis atostogavo (11 t., b. l. 129-130).

2012 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nurodyta, kad A. A. 2012 m. vasario 20 d. atostogavo (11 t., b. l. 131-132).

2013 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nurodyta, kad A. A. 2013 m. vasario 25 d. atostogavo (11 t., b. l. 133-134).

2013 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nurodyta, kad A. A. 2013 m. kovo 1 d. atostogavo (11 t., b. l. 135-136).

2014 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nurodyta, kad A. A. 2014 m. sausio 31 d. atostogavo (11 t., b. l. 137-138).

2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nurodyta, kad A. A. 2015 m. vasario 24 d. nedirbo (11 t., b. l. 141-142).

Kasos aparato kasos žurnalas, nurodyta, kad pinigus atidavė ir priėmė 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2008 m. gruodžio 29 d. A. A.. Pasirašyta (11 t., b. l. 150-151).

Kasos aparato kasos žurnalas, nurodyta, kad pinigus atidavė ir priėmė 2010 m. gruodžio 27 d. A. A.. Pasirašyta (11 t., b. l. 169-170).

2008 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis Nr. 438, nurodyta, kad išmokėjo pinigus -2000 Lt M. R.. A. A. pasirašiusi kaip kasininkė (11 t. b. l. 153).

2008 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Serija SFE Nr. 1012553. Nurodyta, kad priimta 3000 Lt iš J. S.. Gavo kasininkė A. A., pasirašyta (11 t., b. l. 154).

Kasos aparato kasos žurnalas, nurodyta, kad pinigus atidavė ir priėmė 2011 m. sausio 7 d. A. A. (11 t., b. l. 173-174).

2012 m. vasario 15 d. kasos pajamų orderis SFE Nr. 1014094, nurodyta, kad A. A. pasirašiusi, kad priėmusi pinigus (11 t., b. l. 195).

2012 m. vasario 15 d. kasos pajamų orderis SFE Nr. 1014093, nurodyta, kad A. A. pasirašiusi, kad priėmusi pinigus (11 t., b. l. 196).

2012 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 44, kad išdavė pasirašyta A. A. (11 t., b. l. 199).

2012 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderiai SFE Nr. 10140110 ir 1014109, nurodyta, kad A. A. pasirašiusi, kad priėmusi pinigus (11 t., b. l. 200).

Kasos aparato kasos žurnalas, nurodyta, kad pinigus atidavė ir priėmė 2013 m. vasario 25 d. A. A. (12 t., b. l. 1-2).

2013 m. kovo 1 d. kasos pajamų orderis Nr. 1014619, kad gavo pasirašyta A. A. (12 t., b. l. 10).

2014 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 24, kad išdavė pasirašyta A. A. (12 t., b. l. 17).

2015 m. vasario 24 d. kasos išlaidų orderis Nr. 34, kad išdavė pasirašyta A. A. (12 t., b. l. 28).

2016 m. vasario 10 d. specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/22, kurioje nurodyta, kad pagal elektroninio kasos aparato kasos žurnalo duomenis pinigus į kasos aparatą priimdavo ir iš jo inkasuodavo buhalterė-kasininkė A. A.. A. A. pasirašiusi kasos aparato kasos žurnale, kad „pinigus atidaviau“ bei „įrašą patikrinau/pinigus priėmiau“. Tame tarpe elektroninio kasos aparato kasos žurnale, kad pinigus 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2008 m. gruodžio 29 d. į kasos aparatą priėmė ir inkasavo pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A., nors pagal 2008 m gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis 2008 m gruodžio 22-31 dienomis nedirbo, nes atostogavo (70,80 priedai). Pagal 2008 m gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis, 2008 m gruodžio 22-31 dienomis A. A. nedirbo –atostogavo, tačiau kaip kasininkė sudariusi kasos knygą už 2008 m. gruodžio 19-29 d. laikotarpį (knygos lapas Nr. 25). Be to, kaip kasininkė pasirašiusi 2008 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 438, kad išmokėjo pinigus - 2000 Lt M. R. bei priėmė pinigus - 3000 Lt iš J. S. pagal 2008 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderį SFE Nr. 1012553. A. A. pagal 2008 m gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis 2008 m gruodžio 22-31 dienomis nedirbo ir vyr. finansininkė R. B. (70,81-86 priedai). Pagal elektroninio kasos aparato kasos žurnalo duomenis pinigus į kasos aparatą priimdavo ir iš jo inkasuodavo buhalterė-kasininkė A. A.. A. A. pasirašiusi kasos aparato kasos žurnale, kad „pinigus atidaviau“ bei „įrašą patikrinau/pinigus priėmiau“. Tame tarpe elektroninio kasos aparato kasos žurnale, kad pinigus 2010 m. gruodžio 27 d. į kasos aparatą priėmė ir inkasavo pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A., nors A. A. pagal 2010 m gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis 2010 m gruodžio 27-31 dienomis atostogavo (72,97 priedai). Pagal elektroninio kasos aparato kasos žurnalo duomenis pinigus į kasos aparatą priimdavo ir iš jo inkasuodavo buhalterė-kasininkė A. A.. A. A. pasirašiusi kasos aparato kasos žurnale, kad „pinigus atidaviau“ bei „įrašą patikrinau/pinigus priėmiau“. Tame tarpe elektroninio kasos aparato kasos žurnale, kad pinigus 2011 m. sausio 7 d. į kasos aparatą priėmė ir inkasavo pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A., nors A. A. pagal 2011 m sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis 2011 m. sausio 2-9 dienomis atostogavo (73,100 priedas). A. A. pasirašiusi, kad priėmusi pinigus pagal 2012 m. vasario 15 d. kasos pajamų orderius SFE Nr. 1014093, SFE Nr. 1014094, 2012 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderius SFE Nr. 10141109, SFE Nr. 1014110 bei išmokėjusi pagal 2012 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 44 Z. Č. 726 Lt už atraižas, nors šiuo laikotarpiu atostogavo. A. A. elektroninio kasos aparato kasos žurnale pasirašiusi 2013 m. vasario 25 d., nors šią dieną atostogavo (75,76,119 priedai). A. A. pasirašiusi kaip kasininkė priėmusi pinigus pagal 2013 m. kovo 1 d. kasos pajamų orderį SFE Nr. 1014619, nors šiuo laikotarpiu atostogavo. A. A. pasirašiusi kaip kasininkė pagal 2014 m. sausio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 24 išmokėjusi 4436,15 Lt uždarajai akcinei bendrovei “Erinta“ už nuomą, nors šiuo laikotarpiu atostogavo. 2015 m. vasario 24 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 34 kaip kasininkė pasirašiusi A. A., kuri išmokėjo 19,95 Lt M. R. už kurą, nors šią dieną nedirbo dėl ligos. Kaip iš išdėstyta, 2008, 2012, 2013, 2014, 2015 metais kasos dokumentus pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A., nors pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis tuo metu nedirbo-atostogavo arba sirgo. Šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: 3) apskaitos dokumento data“; ir 6) asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas ir pareigos“, Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 punktas ( 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), kuriame nustatyta, kad “pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“.

(duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros 2007-2015 m. išrašytos ne eilės tvarka, nors pagal sąskaitose nurodytus duomenis, jas išrašydavo vienas asmuo – A. A.: 2007 m. rugpjūčio 9 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2007/ 997- ELD2007/ 1004 bei ELD 2007/ 1010 (nėra šią dieną Nr. ELD2007/ 1005- ELD2007/ 1009). 2008 m. rugsėjo 22 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2008/ 911, ELD2008/ 1222, ELD 2008/ 1271- ELD2008/ 1273, ELD2008/ 1278, ELD2008/ 1279 (nėra šią dieną ELD2008/ 1274- ELD2008/ 1277, o pirmosios dvi sąskaitos neturi eiliškumo). 2009 m. spalio 22 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2009/ 1048, ELD2009/ 1049, ELD2009/ 1051, ELD2009/ 1053, ELD2009/ 1055, ELD2009/ 1156, ELD2009/ 1174, ELD2009/ 1180, ELD2009/ 1181, ELD2009/ 1186 (nėra šią dieną ELD2009/ 1050, ELD2009/ 1052, ELD2009/ 1054, kitos paskutinės penkios sąskaitos neturi eiliškumo). 2010 m. spalio 1 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2010/ 714, ELD2010/ 841, ELD2010/ 953, ELD2010/ 955, ELD2010/ 960, ELD2010/ 969, ELD2010/ 970, ELD2010/ 992 (nėra šią dieną ELD2010/ 954, ELD2010/ 956- ELD2010/ 959, ELD2010/ 961- ELD2010/ 968, ELD2010/ 971 - ELD2010/ 991, kitos dvi pirmosios sąskaitos neturi eiliškumo). 2011 m. rugpjūčio 5 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2011/ 630, ELD2011/ 768, ELD2011/ 771- ELD2011/ 778 (nėra šią dieną ELD2011/ 769, ELD2011/ 770, pirmoji sąskaita neturi eiliškumo). 2012 m. liepos 1 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2012/ 636, ELD 2012/ 652, ELD2012/ 658- ELD2012/ 667 (nėra šią dieną ELD2012/ 637- ELD2012/ 651, ELD2012/ 653- ELD2012/ 657). 2012 m. liepos 15 d. visos sąskaitos ne iš eilės, nes jų numeriai ELD2012/ 524, ELD2012/ 587, ELD2012/ 699, ELD2012/ 718, ELD2012/ 720. 2013 m. gegužės 28 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2013/ 368, ELD2013/ 396- ELD2013/ 398, ELD2013/ 402, ELD2013/ 403 (nėra šią dieną ELD2013/ 369- ELD2013/ 395, ELD2013/ 399, ELD2013/ 400, ELD2013/ 401). 2014 m. vasario 11 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2014/ 79, ELD2014/ 102, ELD2014/ 103 (nėra šią dieną ELD2014/ 80- ELD2014/ 101) 2015 m. gegužės 6 d. išrašytų sąskaitų numeriai ELD2015/ 291, ELD2015/ 296- ELD2015/ 301, ELD2015/ 370 (nėra šią dieną ELD2015/ 292- ELD2015/ 295, ELD2015/ 302- ELD2015/ 369. Šiuo atveju pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) “Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių” 12.1. punktas (2012 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), nes uždarosios akcinės bendrovės „Eldoradas“ PVM sąskaitos faktūros visu tiriamuoju laikotarpiu buvo išrašytos ne eilės tvarka. Kadangi sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 2 dalimi (2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1960 redakcija, 2009 m. gruodžio 3 d. Nr. XI-518 redakcija), 79 straipsnio 2 dalimi (2011 n. gruodžio 20 d. Nr. XI-1817 redakcija), kad dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus, nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Dėl išvardintų priežasčių už 2008, 2010-2015 metus iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. A. atleista iš (duomenys neskelbtini) buhalterės-kasininkės pareigų 2015 m. birželio 2 d. (2015 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. P-15023). Pagal šių dokumentų duomenis, 2015 m. birželio 2 d. keitėsi (duomenys neskelbtini) materialiai atsakingas asmuo - kasininkas tai yra vyko grynųjų pinigų perdavimas –priėmimas iš vieno asmens kitam, kurio metu nustatytas grynų pinigų - 4056,21 EUR trūkumas (duomenys neskelbtini) kasoje, kuris užfiksuotas 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo aktu, kurį pasirašė direktoriaus įsakymu Nr. G-7 sudaryta komisija: komisijos pirmininkas - administratorė J. S., nariai: vadybininkas A. A. ir vadybininkas P. V., kuri pasiūlė, kad A. A. atlygintų bendrovei padarytą žalą. Patikrinimo akte yra parašas bei nuoroda „susipažinau“ (vizualiai tai A. A. parašas). Pagal paskutinės (duomenys neskelbtini) kasos knygos, sudarytos prieš 2015 m. birželio 2 d. patikrinimą, duomenis (knyga sudaryta už 2015 m. gegužės 28-29 d.), pinigų likutis kasoje laikotarpio pabaigai 4056,21 EUR. Knygą sudariusi bei joje pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A. (38 priedas). 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų "Inventorizacijos taisyklių" 5 punkto, 51 punkto, 52 punkto, 63 punkto , 65-66 punktų, "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 26 punkto, nes keičiantis materialiai atsakingam asmeniui pinigų inventorizacijai nesurašytas inventorizavimo aprašas, turintis privalomus ir papildomus rekvizitus. 2015 m. birželio 2 d. direktorius J. S. ir buhalterė kasininkė A. A. pasirašė susitarimą, pagal kurį A. A. 6148,83 Eur įneš į kasą, o likusią sumą sumokės iki 2015 m. gruodžio 31 d. Iš 2015 m. birželio 2 d. pinigų priėmimo kvito Nr. TSB Nr. 0375480 matyti, kad A. A. sumokėjo dalį paskaičiuotos žalos, tai yra 6148,83 Eur į bendrovės kasą (kasos pajamų orderis Nr. SFE 1015684) (7 t., b. l. 94-202).

2018 m. spalio 26 d. specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-21-11535, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kasoje nebuvo apskaityta penki kasos pajamų orderiai (toliau ir kpo): 2013 m. rugsėjo 12 d. Serija SFE Nr. 1014939, 2014 m. birželio 18 d. Serija SFE Nr. 1015324, 2014 m. birželio 26 d. Serija SFE Nr. 1015285, 2014 m. liepos 21 d. Serija SFE Nr. 1015317, 2014 m. gruodžio 1 d. Serija SFE Nr. 1015526, kurių kvitai buvo išduoti pirkėjams R. S., A. Ž., A. B., R. K., A. S.. (duomenys neskelbtini) išrašytuose kasos pajamų orderiuose, kurie apskaityti buhalterinėje apskaitoje, ir jų kvituose, išduotose pirkėjams, užfiksuotos skirtingos pinigų gavimo operacijos, o būtent:

1. bendrovės kasos knygoje už 2013 m. rugsėjo 12-13 d. apskaitytas 2013 m. rugsėjo 12 d. kpo Nr. SFE Nr. 1014939, pagal kurį apskaityta 1239,18 Lt., inkasuotų iš bendrovės kasos aparato, gavimas. Šio kpo kvitas neišduotas. Tačiau pirkėjo ir mokėtojo R. S. pateiktame 2013 m. rugsėjo 12 d. kpo kvite SFE Nr. 1014939 užfiksuota, kad iš R. S. priimta 5712 Lt.

2. bendrovės kasoje už 2014 m. liepos 25-29 d. apskaitytas 2014 m. liepos 28 d. kpo Nr. SFE1015324, pagal kurį apskaityta 1639,58 Lt, kuriuos į kasą įnešė A. A., juos priėmusi iš K. pagal pinigų priėmimo kvitą TSB Nr. 0375364. Tačiau pirkėjo ir mokėtojo A. Ž. pateiktame 2014 m. birželio 18 d. kpo kvite Nr. SFE1015324 užfiksuota, kad iš A. Ž. už produkciją priimta 1090 Lt.

3. bendrovės kasoje už 2014 m. birželio 26 d. apskaitytas 2014 m. birželio 26 d. kpo SFE Nr. 1015285, pagal kurį apskaitytas 1338,94 Lt priėmimas, kuriuos į kasą įnešė Z. Č., priėmęs iš Č. pagal pinigų priėmimo kvitą TSB Nr. 0375349. 2014 m. birželio 26 d. išrašyta s/f ELD2014/Nr. 642 šiai sumai. Tačiau pirkėjo ir mokėtojo E. B. pateiktame 2014 m. birželio 26 d. kpo kvite SFE Nr. 1015285 užfiksuota, kad A. A. iš B. priėmė 3976 Lt. Aukščiau nurodytas pirkėjas ir mokėtojas E. B. kartu su 2014 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvitu SFE Nr. 1015285 pateikė ir 2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ELD2014/634, išrašytą neįvardintam pirkėjui-„pirkimai-kasos pajamų orderis“, kurioje užfiksuota, kad už plieninės stogo dangos 141,15 kv. m., varžtų 1000 vnt., paukščių užtvarą 22 vnt. bei transporto paslaugas priskaityta 3285,95 Lt, paskaičiuota 690,05 Lt PVM (21 %), bendra suma 3976 Lt. Šią sąskaitą, kad „išrašė“ pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A.. Ši 2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ELD2014/634, kaip ir apmokėjimas pagal ją, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ir neparodyta pardavimo operacija. Tačiau (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta kita tokiu pat numeriu ir serija PVM sąskaita faktūra tai yra apskaityta tos pačios dienos datos - 2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ELD2014/634, išrašyta neįvardintam pirkėjui - „pirkimai-kasos pajamų orderis“, kurioje užfiksuota, kad už plieninės stogo dangos 55,97 kv. m. priskaityta 826,45 Lt, paskaičiuota 173,55 Lt PVM (21 %), bendra suma 1000 Lt. Šie pinigai įnešti A. V. pagal 2014 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvitą TSB Nr. 0375348.

4. bendrovės kasoje už 2014 m. liepos 17-21 d. apskaitytas 2014 m. liepos 21 d. kpo SFE Nr. 1015317, pagal kurį apskaityta 1974,80 Lt, inkasuotų iš bendrovės kasos aparato, gavimas. Tačiau pirkėjo ir mokėtojo R. K. paslaugų įmonės pateiktame 2014 m. liepos 21 d. kpo kvite SFE Nr. 1015317 užfiksuota, kad iš R. K. priimta 1074,80 Lt. R. K. paslaugų įmonės pateiktoje papildomam tyrimui (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ELD2014/735, išrašytoje R. K. paslaugų įmonei, užfiksuota, kad už plieninės stogo dangos 53,74 kv. m. priskaityta 888,26 Lt, paskaičiuota 186,54 Lt PVM (21 %), bendra suma 1074,80 Lt. Šią sąskaitą, kad „išrašė“ pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A., kad „prekes išdavė“- vadybininkas A. A., o kad „prekes gavo‘ - savininkas R. K.. Ši R. K. paslaugų įmonei išrašyta 2014 m. liepos 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ELD2014/735, kaip ir apmokėjimas pagal ją, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ir neparodyta pardavimo operacija. Tačiau (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta tokiu pat numeriu ir serija PVM sąskaita faktūra, išrašyta kitam pirkėjui tai yra apskaityta sekančios dienos datos - 2014 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ELD2014/735, išrašyta ūkininkui R. L., kurioje užfiksuota, kad už kraigą, varžtus, plieninę stogo ir sienų dangą ir transporto paslaugas priskaityta 5999,75 Lt, paskaičiuota 1259,95 Lt PVM (21 %), bendra suma 7259,70 Lt. Pagal šią sąskaitą 7259,70 Lt ūkininkas R. L. sumokėjo 2014 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 21.

5. bendrovės kasos knygoje už 2014 m. gruodžio 1-3 d. apskaitytas 2014 m. gruodžio 1 d. kpo SFE Nr. 1015526, pagal kurį apskaityta 3904,49 Lt, inkasuotų iš bendrovės kasos aparato, gavimas. Tačiau pirkėjo ir mokėtojo A. S. pateiktame 2014 m. gruodžio 1 d. kpo kvite SFE Nr. 1015526 užfiksuota, kad iš A. S. priimta 400 Lt.

Todėl (duomenys neskelbtini) kasoje 2013-2014 m. nebuvo apskaityta 12252,80 Lt (3548,66 EUR), kurie buvo priimti iš pinigus sumokėjusių asmenų. Dėl to (duomenys neskelbtini) buvo padarytas piniginis nuostolis 12252,80 Lt (3548,66 EUR). Visuose kasos pajamų orderių kvituose yra kasininkės A. A. parašai, patvirtinantys, kad priėmė pinigus iš mokėtojų. Pagal šiuos išdėstytus duomenis (duomenys neskelbtini) nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) (2008 m. birželio 26 d. Nr.X-1633 nauja įstatymo redakcija) 15 straipsnio 9 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 punkto (2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360 redakcija), nes uždarosios akcinės bendrovės “Eldoradas“ išduotų pirkėjams kasos pajamų orderių kvitų orderiai nebuvo apskaityti ir apskaitoje neparodytos pinigų gavimo operacijos. Taip pat nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), 19 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917 redakcija), Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, nes neišsaugoti kasos pajamų orderių kvitų, išduotų pirkėjams, orderiai.

Taip pat aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ELD2014/735 ir Nr. ELD2014/634 išrašytos vienodais numeriais ir serijomis, tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų “Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių” 12 punkto (2012 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), kuriame nustatyta, kad “PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų. 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, tai yra skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)”. Taip pat neužtikrintas ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio, reikalavimas, kad “ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

Be to, PVM sąskaita faktūra Nr. ELD2014/735, išrašyta R. K. paslaugų įmonei bei E. B. pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. ELD2014/634, išrašyta neįvardintam pirkėjui - „pirkimai-kasos pajamų orderis“, nebuvo išsaugotos. Tuo buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), 19 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917 redakcija), Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto.

Kadangi neišrašytos PVM sąskaitos faktūros R. S., A. Ž., A. S., nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr.X-1633 nauja įstatymo redakcija ) 15 straipsnio 9 dalies.

Nesutampa 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros ELD2014/Nr.590, išrašytos bendrovei "Realas" egzemplioriai, esantys uždarojoje akcinėje bendrovėje "Eldoradas" ir uždarojoje akcinėje bendrovėje "Realas": (duomenys neskelbtini) esančioje PVM sąskaitoje faktūroje ELD2014/Nr.590 užfiksuota trijų prekių pardavimas: lankstinių 4 m., plieninės stogo dangos „Banga“ 5,32 kv. m., plieninės sienų dangos „Banga TPB-20“ 6,06 kv. m., pardavimas už 282,64 Lt, priskaičiuota 59,36 Lt PVM, bendra suma 342 Lt. Šiame sąskaitos egzemplioriuje nurodyta, kad ją „išrašė“ ir pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A. bei kad „prekes gavau“ E. L.. Sąskaitos atspausdinimo data 2014 m. birželio 12 d., 15.41 val. Uždarojoje akcinėje bendrovėje "Realas" pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje ELD2014/Nr.590 užfiksuota skardos 12,67 kv. m. pardavimas už 282,64 Lt, priskaičiuota PVM 59,36 Lt. Bendra suma 342 Lt. Šiame sąskaitos egzemplioriuje nurodyta, kad ją „išrašė“ ir pasirašiusi buhalterė-kasininkė A. A. bei kad „prekes išdavė“ vadybininkas A. A.. Sąskaitos atspausdinimo data 2014 m. birželio 12 d., 13.17 val. Šie duomenys rodo, kad PVM sąskaitos faktūros ELD2014/Nr.590 nėra to paties dokumento egzemplioriai. Tuo buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) patvirtintų “Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių” 10 punkto (2012 m. spalio 10 d. Nr. 1240 redakcija), kuriame nustatyta, kad “PVM sąskaitos faktūros komplektą turi sudaryti ne mažiau kaip 2 egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius skirtas prekių (paslaugų) pirkėjui, antrasis – prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), tai yra pardavėjui. PVM sąskaitoje faktūroje turi būti visi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje ar 9 dalyje (jeigu išrašoma supaprastinta PVM sąskaita faktūra) nustatyti privalomi rekvizitai, išskyrus šiose Taisyklėse nustatytus atvejus“.

Dėl papildomai pateiktų dokumentų keičiasi 2016 m. vasario 10 d. specialisto išvada dalyje, kurioje buvo konstatuota, kad nepagrįstai nurašyta medžiagų, kurių savikaina 9810,30 Eur, dėl ko uždarajai akcinei bendrovei "Eldoradas" padarytas tokio dydžio nuostolis, kadangi gavus papildomus duomenis nepasitvirtino, kad užsakymuose, o ne PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys teisingi (22 t., b. l. 69-84).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Veika, dėl kurios padarymo kaltinama A. A., susijusi su jos pareigomis įmonėje ((duomenys neskelbtini) dirbant buhaltere – kasininke, buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tokios veikos tyrimui reikalingos specialios žinios. Todėl tiriant A. A. veiką buvo gautos dvi specialisto išvados 2016 m. vasario 10 d. dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/22 ir 2018 m. spalio 26 d. dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-21-11535. Abi specialisto išvados buvo atliktos pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Tiek pagal BK 222 straipsnio dispoziciją, nusikalstamos veikos dalyku, tiek pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau ir Buhalterinės apskaitos įstatymas), buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos. Ūkinė operacija nėra buhalterinė apskaita, tačiau ūkinės operacijos įforminimas pinigų apskaitos dokumentu, kuriame nurodyta grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacija, yra finansinė operacija, kuri privalo būti fiksuojama apskaitoje. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai surašoma buhalterinė pažyma). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šį imperatyvą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Bylos proceso metu surinktus įrodymus įvertinus laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, teismas, remdamasis bylos duomenimis, galima pagrįstai daryti išvadą, kad A. A., (duomenys neskelbtini) atlikdama buhalterės – kasininkės pareigas ir priimdama grynuosius pinigus iš įmonės klijentų, privalėjo įnešti juos į įmonės kasą, įrašydama į kasos knygą (apskaitydama). Išduodami griežtos atskaitomybės pinigų gavimo kvitai (kasos pajamų orderai, kasos kvitai) yra numeruotini dokumentai. Už minėtų dokumentų tikrumą atsako šiuos dokumentus pasirašę asmenys. Visi pajamavimai iš karto turėjo atsirasti įmonės apskaitoje, be to įmonėje įdiegta buhalterinė programa.

A. A. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš dalies pačios kaltinamosios paaiškinimais, ji yra atlyginusi dalį padarytos žalos įmonei. Taip pat civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovo J. S. parodymais, liudytojų R. B., P. V., A. A., Z. Č., J. S., A. Ž., M. R., L. P., S. B., R. K., R. L., R. S., A. S., I. E., D. J., J. V. parodymais, specialisto išvadomis (7 tomas, b. l. 94- 202; 22 tomas, b. l. 69 – 80), kitais rašytiniais įrodymais. Teisiamajame posėdyje buvo apklausta ir specialistė.

Neįtraukdama į buhalterinę apskaitą pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių, išrašydama pinigų priėmimo dokumentus tuo pačiu numeriu A. A. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nurodydama buhalteriniuose dokumentuose neteisingus duomenis (BK 222 straipsnio 1 dalis). Jai, kaip buhalterei – kasininkei buvo patikėtos įmonės piniginės lėšos, kurios turėjo būti apskaitytos buhalterinėje apskaitoje nustatyta tvarka.

A. A. tvarkė pirminę įmonės apskaitą, ji buvo specialiai tam į darbą priimtas asmuo, buvo materialiai atsakingas asmuo. (duomenys neskelbtini) vyriausioji buhalterė bei direktorius nežinojo apie pirminės apskaitos duomenų neobjektyvumą, o A. A., būdamas (duomenys neskelbtini) buhalterė - kasininkė, bendrovei pateikdamas neobjektyvius duomenis apie jos realiai priimtus piniginius įnašus, sąmoningai siekė, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų. A. A. veikė kaip nusikaltimo vykdytojas, apgaulingai tvarkydama pirminius apskaitos dokumentus, todėl yra pripažintina BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Asmeniui įmokėjus pinigus už suteiktą paslaugą ar parduotą prekę, ūkinė operacija laikytina įvykusia. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai atsiranda tada, kai visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nesant pagrįstų duomenų, kokios pinigų sumos buvo įmokėtos (duomenys neskelbtini) finansinės institucijos negalėjo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Neįtraukus gautų piniginių įnašų į įmonės apskaitą, padaroma žala ne tik ūkio subjektui, bet ir sudaromos sąlygos sumažinti įmonės pajamas ir apskaičiuojamus mokesčius. Be to tai sudarė sąlygas pasisavinti patikėtas pinigines lėšas (BK 183 straipsnio 1 dalis). A. A. paaiškinimai, kad ji vykdė įmonės vadovo nurodymus, nepagrįsti. Jeigu savo pareigas, susijusias su piniginių lėšų priėmimu, apskaita, dokumentų registravimu, ji būtų vykdžiusi pagal teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą, nustatytą tvarką, žala įmonei nebūtų galėjusi būti padaryta, net jeigu darbo organizavimas (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas , kaip nurodo pati A. A., patvirtina J. S., R. B.. Įrašai taip vadinamuose „Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų registruose“ turėtų atitikti kasos knygų duomenis.

Dėl bausmės skyrimo.

A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę.

A. A. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, dirba.

Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad A. A. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi nesunkūs nusikaltimai ir viena apysunkis nusikaltimas, A. A. asmenines savybes, darytina išvada, kad bausmės skyrimo tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti skiriant A. A. bausmę – baudą.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, jai skirtina 120 MGL dydžio bauda, už nusikalstamą veiką, numatytą 183 straipsnio 1 dalyje (dėl 3 548,66 Eur žalos), jai skirtina 100 MGL dydžio bauda, už nusikalstamą veiką už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl 4 056,21 Eur žalos), jai skirtina 100 MGL dydžio bauda, baudos dydį skaičiuojant pagal veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (dėl 3 548,66 Eur žalos) subendrintinos apėmimo būdu ir A. A. skirtina subendrinta 120 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi prie subendrintos bausmės pridėtina dalis bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl 4 056,21 Eur žalos), ir galutinė subendrinta bausmė A. A. skirtina 170 MGL dydžio bauda.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)117 straipsniai), klausimai, kurių nereglamentuoja BPK, sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso ir kitų teisės aktų nustatytas tvarką.

(duomenys neskelbtini) šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad ieškinio sumą sudaro 44 263,55 Eur, A. A. yra atlyginusi 6 148,83 Eur, prašoma priteisti 38 114,72Eur žalos atlyginimui, taip pat 3 750,00 bylinėjimosi išlaidų (28 t., 108 – 111 b. l.).

Tarp civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) ir kaltinamosios A. A. darbo sutarties pagrindu buvo susiformavę civiliniai darbo darbdavio ir darbuotojo santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau ir DK). Tarp (duomenys neskelbtini) ir A. A. taip pat buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia, žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių (DK 154 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, o nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Kaip buhalterė – kasininkė A. A. turėjo priimti iš (duomenys neskelbtini) klientų apmokėjimą grynais pinigais, išduoti pinigų priėmimo dokumentą. Atskirais atvejais tai būdavo kasos kvitas arba kasos pajamų orderis, kurio antroji dalis atiduodama klientui. Gautos piniginės lėšos turėdavo būti pajamuojamos įmonės kasoje, įtraukiant ir registruojant pajamų dokumentus į buhalterinę apskaitą, kasos pajamų knygą. Kasos pajamų knyga pildoma kiekvienos dienos pabaigoje. Gauti pinigai įnešami į įmonės sąskaitą banke, įprastai tai daro apskaitą tvarkantys asmenys. (duomenys neskelbtini) pagal nusistovėjusią tvarką buhalterė – kasininkė kiekvienos darbo dienos pabaigoje gautus grynuosius pinigus perduodavo įmonės direktoriui arba kitam jo nurodytam asmeniui, bet ne pagal kasos knygą, o pagal įmonėje naudotą Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų registrą, taip vadinamus žaliuosius sąsiuvinius, kurie nelaikytini buhalteriniais dokumentais, naudojami vidinėms įmonės reikmėms. Pinigų perdavimas nebūdavo niekaip įforminamas. Tikėtina, kad perduoti grynieji pinigai turėjo būti įnešti į įmonės sąskaitą banke, iki A. A. atleidimo iš darbo įmonės vadovai nebuvo nustatę pinigų ar kitų materialinių vertybių trūkumo. Todėl negalima daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad visais civiliniame ieškinyje nurodytais atvejais ieškovei buvo padaryta žala, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Konstatuotina, kad A. A. nusikalstamais veiksmai (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 7 604,87 Eur dydžio žala, kurios atlyginimo klausimas spręstinas, sprendžiant dėl žalos priteisimo iš kalto asmens. A. A. šiuo metu jau yra atlyginusi 6 148,83 Eur padarytos žalos, todėl iš jos civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 1 456,04 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Pripažinus A. A. kalta, padarius nusikalstamas veikas, žalą, ieškinį patenkinus iš dalies, iš jos priteitina suma dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mažintina ir priteistina UAB „Eldoradas“ naudai 5 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kiti klausimai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. A. paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, - naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) dokumentų originalus, saugomus prie bylos ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate, grąžintini (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. A. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 120 MGL (4 519,00 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devyniolikos eurų) dydžio baudą;

pripažinti A. A. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (dėl 3 548,66 Eur žalos) ir skirti jai 100 MGL (3 766.00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio baudą;

pripažinti A. A. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (dėl 4 056,21 Eur žalos) ir skirti jai 100 MGL (3 766.00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtąsias pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (dėl 3 548,66 Eur žalos) subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. A. subendrintą bausmę 120 MGL (4 519,00 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devyniolikos eurų) dydžio baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi prie subendrintos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl 4 056,21 Eur žalos), ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti 170 MGL (6 402,00 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų) dydžio baudą.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. A. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini)“ naudai 1 456,04 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 4 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. A. (duomenys neskelbtini) naudai 5 750 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) dokumentų originalus, saugomus prie bylos (2007 – 2015 m. Kasos apskaitos dokumentus pagal 2021 m. kovo 5 d. raštą, Apskaitos politiką ir priedus, Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų registrus pagal 2020 m. birželio 18 d. raštą) ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate, grąžinti UAB Eldoradas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus