- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-768-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05831-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Status optimus“ atstovui advokatui S. Č., atsakovei N. M., atsakovės atstovui advokatui T. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Status optimus“ atstovo advokato S. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10546-451/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Status optimus“ ieškinį atsakovei N. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovės N. M. priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Status optimus“ dėl bankroto administratoriaus atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės, kaip buvusios ieškovės bankroto administratorės, 5 320,38 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. vasario 26 d. ieškovės kreditorių komiteto posėdyje patvirtinta bendra 59 500 Lt administravimo sąmata, kurioje 25 000 Lt plius mokesčiai administratorės atlyginimas pagal pateiktą sąmatą. 2013 m. birželio 4 d. pakartotiniame ieškovės kreditorių susirinkime administratorei nuo 2012 m. vasario 2 d. iki įmonės išregistravimo paskirtas 2 600 plius mokesčiai Lt/mėn., tame skaičiuje administratoriaus atlyginimas 1 300 + mokesčiai Lt/mėn. Šis nutarimas buvo atšauktas 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkime. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovė atstatydinta iš ieškovės bankroto administratoriaus pareigų ir ieškovės bankroto administratoriumi paskirtas M. M.. 2014 m. balandžio 25 d. aktu atsakovė naujai paskirtam administratoriui perdavė 1 863,95 Lt likutį AB DNB banko sąskaitoje ir 0 Lt kasos likutį. Atsakovė administravimo išlaidoms išleido 73 270,22 Lt, o per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. birželio 26 d. į ieškovės sąskaitą AB DNB banke buvo gauta 75 059,92 Lt. 2011 m. birželio 6 d. atsakovė ieškovės vardu sudarė sutartį su N. V. dėl buhalterinių knygų ir ilgo saugojimo dokumentų įrišimo ir apdailos darbų 5 600 Lt sumai. N. V. 2011 m. birželio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 011 išmokėta 1.600 Lt, o 2013 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 029 išmokėta 3 000 Lt, iš viso 4 600 Lt. Tačiau faktiškai buhalterinių knygų ir ilgo saugojimo dokumentų įrišimo ir apdailos darbai (archyvavimo darbai) nebuvo atlikti, nes naujai paskirtam administratoriui perduoti dokumentai nėra suarchyvuoti ir paruošti perduoti Kauno miesto Savivaldybės administracijos archyvo skyriui. 2013 m. birželio 4 d. pakartotiniame ieškovės kreditorių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu nutarta ieškovės reikalavimo teisę į Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ skolą parduoti varžytynėse. 2013 m. rugpjūčio 12 d. A. S. įmokėjo į ieškovės sąskaitą 8 000 Lt varžytynių dalyvio mokestį. 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškovės kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu minėtas nutarimas buvo atšauktas ir paskelbtas negaliojančiu, tačiau atsakovė negrąžino šios pinigų sumos A. S..
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė išleido 73,270,22 Lt yra nepagrįsti. Atsakovė eidama ieškovo bankroto administratorės pareigas, 59 989,15 Lt gavo iš buvusio ieškovės bankroto administratorius UAB „Verslavda“, 2013 m. rugpjūčio 12 d. atsakovei 8 000 Lt dalyvio mokestį varžytinėse sumokėjo A. S., kuriam šis mokestis nebuvo grąžintas, nes minėtas asmuo kaip varžytinių laimėtojas per nustatytą laiką nesumokėjo visos turto pardavimo kainos; ieškovės kreditorius UAB „Inkomlita“ sumokėjo atsakovei 61 Lt už dokumentų kopijų pateikimą. Atsakovė, eidama ieškovės bankroto administratorės pareigas iš viso gavo 68 050,15 Lt pajamų, išleido 66 186,20 Lt, o 1 863,95 Lt skirtumą perdavė dabartiniam bankroto administratoriui M. M.. Ieškovės 66,186,20 Lt patirtas išlaidas sudaro bankroto administratorės atlyginimas – 33 750 Lt (įskaitant mokesčius), 32 436,20 administravimo išlaidos už laikotarpį, kada atsakovė ėjo administratorės pareigas (į šią sumą įskaičiuota 20 750,54 Lt suma, kuri buvo skirta advokato teisinei pagalbai apmokėti). Atsakovės nuomone, N. V. sutartį įvykdė tinkamai, ką patvirtina 2011 m. birželio 14 d. darbų priėmimo - perdavimo aktas. Bankroto bylos metu buvo pateiktas ieškinys dėl sandorių ginčijimo tarp Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ ir ieškovės. N. V. perrinko didelį kiekį dokumentų, segtuvai buvo išardomi, dokumentai kopijuojami, teikiamos kopijos teismui, byloje dalyvaujantiems asmenims, po to dokumentai vėl būdavo surūšiuojami ir surenkami, tačiau dėl nebaigtos bylos su Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti ir nebuvo priduoti saugoti į archyvą. Dėl šios priežasties N. V. nebuvo sumokėta visa sutartyje nustatyta suma. Atsakovė nurodė, kad 2011 m. birželio 6 d. sutartis sudaryta tarp ieškovės ir N. V., o ne tarp atsakovės ir N. V., todėl ieškovė, turėdama pretenzijų dėl minėtos sutarties vykdymo, jas privalo reikšti N. V., o ne atsakovei, kuris nėra šios sutarties šalis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad N. V. sutartį įvykdė netinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 7 153,61 Eur (24 700 Lt) atlyginimą. Nurodė, kad ji, eidama ieškovės bankroto administratorės pareigas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., atlyginimo iš ieškovės negavo. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 16 d. ieškovė išrašė sąskaitą -faktūrą (serija MAN Nr. 001) 24 700 Lt (7 153,61 Eur) sumai už suteiktas administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo atšauktas (panaikintas) ankstesnis nutarimas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, gali būti taikomas tik į ateitį, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 5 d.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atlyginimo atsakovei nemoka teisėtai, nes neturi lėšų iš kurių galėtų jį mokėti. Atsakovė pati yra išsimokėjusi 5 320,38 Eur, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovės atsakovei 7 153,61 Eur neišmokėtą atlyginimą.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo vykdant ieškovės bankroto procedūras bei atsakovei kaip bankroto administratorei neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovė atsakovės padarytą žalą įmonei kildino iš trijų pozicijų: atsakovė vykdydama bankroto procedūras 13 770,22 Lt viršijo bendrą 59 500 Lt administravimo sąmatą, kuri buvo patvirtina 2010 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime, išleisdama 73270,22 Lt; neteisėtai negrąžino varžytinių dalyviui A. S. 8 000 Lt varžytinių dalyvio mokesčio; 2011 m. birželio 6 d., sudarydama su N. V. buhalterinių knygų ir ilgo saugojimo įrišimo ir apdailos darbų sutartį, už darbus, kurie nebuvo atlikti tinkamai N. V. sumokėdama 4 600 Lt. Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 26 d. kreditorių komiteto posėdyje buvo patvirtinta 59 500 Lt, administravimo sąmata, kur 25 000 Lt plius mokesčiai sudarė administratorės atlyginimas. Šio nutarimo pagrindu 2010 m. spalio 12 d. buvo sudaryta su atsakove pavedimo sutartis Nr. 02/09, kurios 6 punktu patvirtintas atlyginimas administratorei nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2012 m. vasario 2 d. sudarė 33 750 Lt. 2013 m. birželio 4 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti bankroto procedūrų finansavimą nuo 2012 m. vasario 2 d. dienos iki įmonės išregistravimo, skiriant 2 600 Lt plius mokesčiai per vieną mėnesį, tame tarpe buvo patvirtintas ir administratoriaus atlyginimas 1 300 Lt plius mokesčiai per mėnesį. Šio nutarimo pagrindu 2013 m. birželio 4 d. buvo pasirašytas priedas prie 2010 m. kovo 12 d. sutarties, patikslinant administravimo išlaidas. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. uždraudė vykdyti 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau 2013 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismas panaikino draudimą , o Apeliacinis teismas 2014 m. sausio 23 d. apeliacinį procesą nutraukė. 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimų nutarimu buvo atšauktas 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, tačiau teismo vertinimu, šie nutarimai laikomi negaliojančiais ne nuo jų priėmimo momento, nes taip kreditorių susirinkimas nenutarė, todėl administravimo išlaidų keitimo įsigaliojimas (mažinimas) turi būti taikomas į ateitį, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 5 d., o iki šio nutarimo priėmimo galiojo 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų. Teismas laikė, jog šiuo atveju administravimo išlaidų skaičiavimas susideda iš dviejų laikotarpių – nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2012 m. vasario 2 d. ir nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., kurios sudaro (59500+70200) 129 700 Lt. (70 200 Lt = 2600x20 mėn. plius mokesčiai). Teismas nurodė, kad 2010 m. kovo 12 d. pavedimo sutarties Nr. 02/09 6 punktą bankrutuojančios įmonės kreditorių pareiga ir buvo nustatyti naujas administravimo išlaidas ir patvirtinti naują atlyginimo dydį įmonės bankroto administratorei, kas ir buvo padaryta 2013 m. birželio 4 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime. Nepaisant to, kad šio susirinkimo nutarimą 2013 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apygardos teismas uždraudė vykdyti, tačiau šios laikinosios apsaugos priemonės 2013 m. spalio 31 d. buvo panaikintos. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartyje nurodė, kad 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai teisėti ir administratorė turėjo juos vykdyti. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškovės argumentą, kad neturi būti skaičiuojamos administravimo išlaidos pagal 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą. Nurodė, kad nutarimo vykdymas buvo sustabdytas savaime neapsprendžia šio nutarimo teisėtumo ar neteisėtumo ir nutarimo vykdymo sustabdymas nepanaikina jo galiojimo ir tai negali turėti pasekmių priimtiems sprendimams nutarimo galiojimo metu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neviršijo kreditorių nustatyto administravimo išlaidų dydžio net ir pagal ieškovės apskaičiuotas faktines bankroto administratorės turėtas išlaidas (73 270,22 Lt), kadangi administravimo išlaidos sudarė 129 700 Lt.
Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 4 d. pakartotiniu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta parduoti ieškovės reikalavimo teisę į Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ 615 534,18 Lt skolą. Varžytinės įvyko, varžytinių laimėtoju paskelbtas A. S., kuris prieš varžytines įmokėjo 8 000 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovė neturėjo grąžinti A. S. jo įmokėto varžytinių mokesčio, nes jis nesumokėjo likusios sumos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad A. S. kreipėsi dėl įmokėto varžytinių mokesčio grąžinimo. Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 6 d. ieškovė atstovaujama atsakovės ir N. V. sudarė sutartį, pagal kurią N. V. įsipareigojo atlikti buhalterinių knygų ir ilgo saugojimo dokumentų įrišimo ir apdailos darbus už 5 600 Lt. N. V. sumokėta 4 600 Lt. Teismas nenustatė, kad šalys buvo sutarusios, jog darbai bus paruošti perdavimui į archyvą, nes N. V. privalėjo atlikti ilgo saugojimo dokumentų įrišimo ir apdailos darbus. Ieškovės pateikto 2015 m. spalio 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo ji įrodinėjo aplinkybes dėl N. V. neatliktų darbų, teismas nevertino, kadangi laikė, kad faktinės aplinkybės konstatuotos praėjus keturiems metams po dokumentų perdavimo, negali patvirtinti atliktų ar neatliktų darbų pagal 2011 m. birželio 6 d. sutartį kiekio ir kokybės. Nesant kitų rašytinių įrodymų, teismas padarė išvadą, jog sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, o atsakovės, kaip bankroto administratorės veiksmai nepažeidė jai ĮBĮ suteiktų funkcijų bei įmonės kreditorių teisių. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad ieškovė tinkamai neįvykdė 2013 m. birželio 9 d. priedo prie 2010 m. kovo 12 d. pavedimo sutarties Nr. 02/09, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. nemokėjo atsakovei atlyginimo, atsakovė pateikė 2014 m. balandžio 16 d. sąskaitą faktūrą MAN Nr. 001, kuri ieškovės nebuvo apmokėta, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą teismas laikė pagrįstu ir įrodytu, todėl iš ieškovės atsakovei priteisė 7 153,61 Eur (arba 24 700 Lt) neišmokėtą atlyginimą. Teismas nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta (CK 6.189 str. 1 d.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, o ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad administravimo išlaidų keitimo įsigaliojimas (mažinimas) turi būti taikomas į ateitį, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. Teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-112/2012 suformuota teismų praktika. Šioje byloje, skirtingai nei minėtoje teismų praktikoje, kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo ginčijami. Netgi priešingai dėl 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškovės kreditorių susirinkimo protokolo teisėtumo buvo iškelta atskira civilinė byla. Atsakovės skundą Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi (c. b. Nr. B2-119-173/2013) atmetė. Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieškovės 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, tarp jų ir nutarimas 7 darbotvarkės klausimu atšaukti 2013 m. birželio 4 d. ieškovės pakartotinai kreditorių susirinkimo nutarimus ir juos laikyti negaliojančiais, yra teisėti ir galiojantys. Šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimu 7 darbotvarkės klausimu;
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas netinkamai aiškino Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis uždrausta administratorei vykdyti 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir pasirašyti reikalavimo teisių į LSD „Žalgiris“ pardavimo dokumentus, galiojimo klausimą, konstatavęs, kad šis draudimas buvo panaikintas 2013 m. spalio 31 d. Kadangi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo skubaus vykdymo, todėl tai, kad vėliau jos buvo panaikintos, nereiškia, kad šios nutarties buvo galima laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. (nutarties priėmimo) iki 2013 m. rugsėjo 5 d. (kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo) nevykdyti, nes tokia teismo išvada reikštų, kad teismas leidžia pažeidinėti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-142/2014), nutraukdamas apeliacinį procesą neišnagrinėjo 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimo. 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimas panaikinti 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus sukėlė tas pačias pasekmes, kokias būtų sukėlusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Taigi esant panaikintiems 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimams, jais vadovautis iš viso nebuvo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai ieškinys turėjo būti patenkintas, o priešieškinis atmestas;
3. Teismas neįvertino, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. varžytynių protokolu Nr. 2 varžytynių laimėtoju pripažintas A. S., likusią 93 000 Lt sumą turėjo sumokėti iki 2013 m. rugpjūčio 23 d., tačiau nesuėjus šiam terminui Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias pasaugos priemones - uždraudė administratoriui vykdyti 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir pasirašyti reikalavimo teisių į LSD „Žalgiris“ pardavimo dokumentus. Kadangi buvo uždrausta tęsti neatliktus varžytynių veiksmus, dėl to likusi suma negalėjo būti sumokėta. 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkime, t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atšaukus 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir juos laikyti negaliojančiais, teismo motyvas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad varžytynės buvo atšauktos, todėl netaikytina aprašo 15 dalis dėl užstato grąžinimo, yra nepagrįsta, nes nutarimo skelbti varžytines vykdymo draudimas, o vėliau panaikinimas, reiškia ir varžytynių atšaukimą. A. S. ne kartą žodžiu domėjosi ir reikalavo grąžinti užstatą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog ieškovė neturi šio užstato. Atsakovė neturėjo teisės panaudoti administravimo išlaidoms 8 000 Lt užstato;
4. Teismas, pasisakydamas dėl A. S. veiksmų, pasisakė dėl šio asmens teisių, todėl nepagrįstai jo neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu;
5. 2011 m. birželio 14 d. perdavimo priėmimo aktas yra fiktyvus, nes naujai paskirtam administratoriui perduoti dokumentai nėra suarchyvuoti ir paruošti perduoti archyvui. Tai, kad faktiškai dokumentai net nebuvo archyvuoti patvirtina ne tik faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bet ir patys dokumentų 2010 m. vasario 2 d. perdavimo priėmimo aktas Nr. 1 ir 2014 m. vasario 25 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2 . Lyginat šiuos aktus, matyti, kad atsakovė M. M. perdavė tuos pačius dokumentus kuriuos buvo gavusi, be jokių jų tvarkymo požymių. Pagal 2011 m. birželio 14 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą iš viso tariamai suarchyvuota 81 byla, o pagal dokumentų perdavimo aktus yra 89 bylos, todėl 81 byla negalėjo būti suarchyvuota. Tai, kad dokumentų įrišimo ir archyvavimo darbai nėra atlikti, pripažino atsakovė atsiliepime, nurodydama, kad dėl civilinės bylos ji turėjo išrišti suarchyvuotas bylas. Šis motyvas paneigtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio nuotraukų matosi, kad bylos net nebuvo susiūtos (surištos), nes nėra siuvimo žymių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą; skirti ieškovės bankroto administratoriui M. M. 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus atsakovė nurodė tokius motyvus:
1. Apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kokią įtaką turi skirtingos faktinės aplinkybės, jeigu teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė yra tinkama ir taikytina šioje byloje.
2. Varžytinės vyko galiojant nesant sustabdytam 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimui. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismas uždraudė atsakovei pasirašyti reikalavimo teisių į LSD „Žalgiris“ pardavimo dokumentus, tačiau šioje nutartyje teismas nieko nepasisakė apie vykdomų varžytinių sustabdymą, todėl šios nutarties priėmimas nesustabdė varžytinių eigos, atsakovei, kaip bankroto administratorei, buvo uždrausta tik pasirašyti pardavimo dokumentus, t. y. galutinį dokumentą, todėl varžytines laimėjęs pirkėjas privalėjo iki nustatytos dienos įmokėti likusią sumą. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo tas, kad nebūtų perleista reikalavimo teisė, todėl buvo taikytas draudimas pasirašyti reikalavimo teisės perleidimo dokumentus. Tuo atveju, jeigu varžytines laimėjęs asmuo būtų sumokėjęs likusią sumą, o vėliau nutarimas dėl varžytinių būtų atšauktas ar panaikintas, jam būtų grąžintos visos sumos. Kadangi varžytines laimėjęs asmuo nesumokėjo likusios sumos, todėl avanso grąžinti jam nėra pagrindo;
3. Aplinkybė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimas nutarė panaikinti (atšaukti) nutarimą dėl reikalavimo teisės į Lietuvos sporto draugiją „Žalgiris“ perleidimo, nereiškia, kad A. S. turi būti grąžintas jo sumokėtas dalyvio mokestis, nes tai prieštarautų aukščiau nurodytais teismų praktikai. Aprašas taip pat nenumato varžytinių mokesčio grąžinimo , kreditorių komitetui nusprendus panaikinti nutarimą dėl varžytinių;
4. Teismas nepasisakė dėl A. S. teisių. Teismas pasisakė dėl atsakovės teisių ir pareigų, nurodydamas, kad atsakovė neturėjo pagrindo grąžinti A. S. jo įmokėto varžytinių mokesčio;
5. Teismas tinkamai įvertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ieškovė savo teiginiams kaip turėjo būti archyvuojami dokumentai pagrįsti įrodymų nepateikė;
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliaciniame skunde nepaneigtos teismo išvados dėl priešieškinio pagrįstumo;
7. Ieškovė siekia ne realios teisminės gynybos, o visai kitų tikslų. Nesąžiningai reikalauja nuostolių atlyginimo aiškiai nepagrįstomis aplinkybėmis, nepagrįstai „atstovaujant“ A. S. tariamai pažeistas teises, kuomet pats A. S. nelaiko, kad jo teisės buvo pažeistos, nepagrįstai reiškiant pretenzijas atsakovei dėl N. V. darbų, kuomet jokių pretenzijų N. V. nereiškiama, nepagrįstai ginčijant teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio tenkinimo nenurodant jokių argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo. Ieškovė spaudimo būdu siekia prasimanyti pajamų administravimo išlaidoms ir bankroto administratoriaus atlyginimui išmokėti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, jog 2009-05-05 ieškovui UAB „Status optimus“ iškelta bankroto byla ( t.1, b. l. 10 ), bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslaveda“. Atsakovė N. M. bankroto administratoriumi paskirta 2010-01-25, atstatydinus UAB „Verslaveda“ (t.1, b. l. 11). 2010-02-26 kreditorių komiteto posėdyje buvo patvirtinta bankrutuojančios įmonės administravimo sąmata (t.1, b.l. 15). 2010-03-12 BUAB „Status optimus“ ir N. M. pasirašė pavedimo sutartį nr.02/09, kurios 5-8 p. nustatė administravimo išlaidas, jų sąmatą, apmokėjimo terminus ir tvarką. 2014-04-15 d. Kauno apygardos teismas priėmė N. M. atsistatydinimą (t.1, b.l. 38,). 2014-04-25 dokumentų perdavimo - priėmimo aktu, atsakovė perdavė naujai paskirtam administratoriui dokumentus bei likusius bankrutuojančios įmonės pinigus bei sąskaitą apie neišmokėtą atlyginimą.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo vykdant BUAB „Status optimus“ bankroto procedūras bei atsakovei kaip bankroto administratorei neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas.
Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010).
Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
Dėl administravimo išlaidų
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2013-09-05 kreditorių susirinkimas atšaukė 2013-06-04 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, tame tarpe ir dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo nustatymo, todėl laiko, kad N. M. galėjo išleisti 59 500 Lt, o faktiškai išleido 73 720,22 Lt. Skirtumą sudaro 13 770,22 (tarp jų 8000 Lt gautas užstatas iš A. S.), be to, atsakovė nepagrįstai išmokėjo 4 600 Lt už nesutvarkytą archyvą. Ieškovas BUAB „Status optimus“ laiko, kad atsakovė N. M. iš viso padarė 5 320,38 Eur žalą, kuri turėjo būti iš jos priteista.
2010-02-26 BUAB „Status optimus“ kreditorių komiteto posėdyje buvo patvirtinta bankrutuojančios įmonės administravimo sąmata, ji sudarė 59500 litų, tame tarpe 25000 litų plius mokesčiai administratorės atlyginimas. Sąmata sudaryta 24 mėn. laikotarpiui ( t.1, b. l. 15 ). Šio nutarimo pagrindu 2010-03-12 buvo sudaryta su atsakove pavedimo sutartis nr. 02/09 ir pagal sutarties 5 p. numatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas ar komitetas, 6 šios sutarties punktu patvirtintas atlyginimas administratoriui nuo 2010-02-02 iki 2012-02-02 sudarė 33750 litų. 2013-06-04 pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Nr.3 ( t.1, b.l. 19-23), patvirtina, jog buvo nutarta patvirtinti bankroto procedūrų finansavimą nuo 2012-02-02 dienos iki įmonės išregistravimo, skiriant 2600 litų plius mokesčiai per vieną mėnesį, tame tarpe buvo patvirtintas ir administratoriaus atlyginimas 1300 litų plius mokesčiai per mėnesį. Šio nutarimo pagrindu 2013-06-04 buvo pasirašytas priedas prie 2010-03-12 dienos sutarties, patikslinant administravimo išlaidas.
Byloje nustatyta, jog dėl 2013-06-04 kreditorių susirinkimo nutarimų buvo paduotas skundas. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė BUAB „Status optimus“ administratoriui vykdyti 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus (t.1, b. l. 31-32). Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi skundas buvo atmestas ir panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Iš BUAB „Status optimus“ 2013-09-05 kreditorių susirinkimo protokolo ( t.1, b. l. 24-28) matosi, kad buvo atšaukta 2013-06-04 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai 1-5 darbotvarkės klausimais ir juos susirinkimas pripažino negaliojančiais. Šiuo nutarimu buvo atšauktas 2013-06-04 dienos pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas ir dėl administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui patvirtinimo. Tačiau kreditorių susirinkimas nepriėmė nutarimo, jog šie nutarimai negaliojantys nuo jų priėmimo momento, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administravimo išlaidų keitimas turi būti taikomas į ateitį, t.y. nuo 2013-09-05, o iki šio nutarimo priėmimo galiojo 2013-06-04 dienos pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų, jog nuo 2012-02-02 skaičiuojama 2600 litų plius mokesčiai administravimo išlaidų, administratoriaus atlyginimas sudaro 1300 litų plius mokesčiai per vieną mėnesį.
Byloje nustatyta, kad administravimo išlaidų skaičiavimas susideda iš dviejų laikotarpių: nuo 2010-02-02 iki 2012-02-02 - 59500 litų ir nuo 2012-02-02 iki 2013-09-05 – 70 200 litų, iš viso 129700 litų. Iš 2010-03-12 pavedimo sutarties nr. 02/09 6 p. matosi, jog atsakovės kaip įmonės bankroto administratorės atlyginimas už teikiamas paslaugas buvo nustatytas nuo 2010-02-02 iki 2012-02-02, todėl bankrutuojančios įmonės kreditorių pareiga ir buvo nustatyti naujas administravimo išlaidas ir patvirtinti naują atlyginimo dydį įmonės bankroto administratorei, kas ir buvo padaryta 2013-06-04 pakartotiniame kreditorių susirinkime. Tai, kad nutarimo vykdymas buvo sustabdytas nepanaikina jo galiojimo ar teisėtumo iki 2013-09-05 BUAB „Status optimus“ kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administratorė neviršijo nustatytą administravimo išlaidų dydį.
Dėl archyvo tvarkymo
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal 2011-06-06 BUAB „Status optimus“, atstovaujamos N. M. ir N. V. sudarytą sutartį, pagal kurią N. V. įsipareigojo atlikti buhalterinių knygų ir ilgo saugojimo dokumentų įrišimo ir apdailos, darbai nebuvo atlikti, todėl N. V. nepagrįstai buvo išmokėta 4 600 litai, ši pinigų suma turėjo būti priteista iš atsakovės kaip žalos atlyginimas.
Pagal 2011-06-06 BUAB „Status optimus“ atstovaujamos bankroto administratorės N. M. ir N. V. sudarytą sutartį, N. V. įsipareigojo atlikti buhalterinių knygų ir ilgo saugojimo dokumentų įrišimo ir apdailos darbus už 5600 litų. Iš byloje esančių kasos išlaidų orderių nustatyta, kad N. V. sumokėta 4600 litų (2011-06-14 – 1600 litų, 2013-05-10 – 3000 litų). Iš byloje esančio 2011-06-14 darbų priėmimo-perdavimo akto (t.1, b.l. 98) matosi, kad atsakovė ir N. V. pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, pretenzijų dėl darbų pareikšta nebuvo. Nors apeliantas nurodo, jog darbai atlikti nebuvo, nes naujai paskirtam administratoriui perduoti dokumentai nėra suarchyvuoti ir paruošti perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijos archyvo skyriui, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pateiktos 2011-06-06 sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, jog šalys buvo sutarusios, kad darbai bus paruošti perdavimui į archyvą, N. V. privalėjo atlikti ilgo saugojimo dokumentų įrišimo ir apdailos darbus.
Ieškovas byloje pateikė 2015-10-15 dienos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 151-165), kuriuo įrodinėja neatliktus darbus pagal 2011-06-06 dienos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismas negali vertinti šio rašytinio įrodymo ieškovo naudai, kadangi perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas 2011-06-14 d., antstolis faktines aplinkybes konstatavo 2015-10-15, todėl praėjus keturiems metams po dokumentų perdavimo, faktinių aplinkybių konstatavimas negali patvirtinti atliktų ar neatliktų darbų pagal 2011-06-06 sutartį, kiekio ir kokybės. Neesant kitų rašytinių įrodymų, teismas pagrįstai laikė, jog sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, o atsakovės, kaip bankroto administratorės veiksmai nepažeidė jai ĮBĮ suteiktų funkcijų bei įmonės kreditorių teisių.
Dėl A. S. įmokėto varžytynių mokesčio
Ieškovas atsiradusią žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kildina ir iš be pagrindo negrąžinamų A. S. 2316,96 Eur (8000 litų), kuriuos jis sumokėjo kaip varžytynių dalyvis.
Iš BUAB „Status optimus“ 2013-08-12 varžytynių protokolo nr.2 (t.1, b.l. 95-96, ) matosi, kad laimėtoju paskelbtas A. S., kuris prieš varžytynes įmokėjo 8000 litų. Byloje pateiktas varžytynių protokolo papildymas patvirtina, jog 2013-08-26 atsakovė nurodė neįvykusių varžytynių priežastį - varžytinių dalyvis per nustatytą laiką nesumokėjo visos turto pardavimo kainos (aprašo 25.3 p.), todėl, atsakovės nuomone, ji pagrįstai negrąžino A. S. sumokėto dalyvio mokestį.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs varžytynių eigą nusprendė, kad vadovaujantis varžytynių tvarkos aprašo 15 p. A. S. neturi būti grąžinamas varžytynių mokestis, nes jis iki nustatytos dienos nesumokėjo visos turto pardavimo kainos. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl A. S. teisių, neįtraukdamas jo į bylą dalyvaujančiu asmeniu. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Į bylą pateiktas A. S. 2015-10-12 prašymas BUAB „Status optimus“ dėl varžytynių įnašo grąžinimo. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens materialiųjų teisių, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl A. S. pradinio įnašo priteisimo, naikinama ir perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėjant bylos dalį, būtina spręsti dėl A. S. įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu.
Dėl neišmokėto atlyginimo
Atsakovė N. M. byloje pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovo BUAB „Status optimus“ 7153,61 Eur atlyginimą, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiai aplinkybei pagrįsti, atsakovė pateikė 2014-04-16 sąskaitą faktūrą serija MAN nr. 001 (94, b.l.), kurią ji perdavė naujai paskirtam bankroto administratoriui.
Atsakovė N. M. prašė priteisti iš BUAB „Status optimus“ 7153,61 Eur atlyginimą, naujai paskirtam bankroto administratoriui pateikė 2014-04-16 sąskaitą faktūrą serija MAN Nr. 001 (t.1, b.l. 94), kuri išrašyta už suteiktas administravimo paslaugas laikotarpiu 2012-02-02 iki 2013-09-05. Kadangi jau pasisakyta, kad 2013-06-04 dienos pakartotinis susirinkimo nutarimas galiojo iki 2013-09-05, todėl administratorės atlyginimas nuo 2012-02-02 iki 2013-09-05 sudaro ( 24700 Lt (neįskaitant mokesčių) 7153,61 Eur..
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorė reikalavo sumokėti šią sumą, tačiau dabartinis BUAB „Status Optimus" bankroto administratorius su N. M. neatsiskaitė. Įstatymas numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205str.). Teismas neginčijamai nustatė, kad BUAB „Status Optimus" tinkamai neįvykdė 2013-06-09 priedo prie 2010-03-12 pavedimo sutarties Nr. 02/09, t. y. laikotarpiu nuo 2012-02-02 iki 2013-09-05 nemokėjo bankroto administratorei atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė jai priklausantį neišmokėtą atlyginimą. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas šiuo metu neturi lėšų, iš kurių galėtų mokėti atlyginimą atsakovei neturi teisinės reikšmės priimtam sprendimui dėl atlyginimo priteisimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. M. prašo ieškovo bankroto administratoriui M. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant aiškiai nepagrįstą skundą skirti 5792 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei N. M.. CPK 95 straipsnio 1dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą , pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas BUAB „Status optimus“ pateikdamas apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesinės teisėmis, todėl atsakovės N. M. prašymas skirti baudą netenkinamas.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos dalis, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2316,96 Eur (8000 litų) priteisimo iš atsakovės, kaip priklausantis grąžinti A. S. sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, naikinamas ir ši bylos dalis perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.), kita skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl A. S. sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio 2316,96 Eur (8000 litų) priteisimo iš atsakovės N. M. ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.