Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Status optimus“ ieškinį atsakovei N. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA Insurance Company SE, A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas BUAB „Status optimus“ 2015 m. kovo 19 d. pareiškė ieškinį atsakovei N. M., kuriuo iš atsakovės, kaip buvusios BUAB „Status optimus“ bankroto administratorės, prašė priteisti 5320,38 Eur žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t. 3-8 b.l.). 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas ieškovės BUAB „Status Optimus“ ieškinį atmetė, atsakovės N. M. priešieškinį patenkino ir priteisė atsakovei iš ieškovės 7153,61 Eur neišmokėtą atlyginimą.

2016 m. birželio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl A. S. sumokėto varžytynių dalyvių mokesčio (2316,96 Eur) priteisimo iš atsakovės N. M. ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą, todėl šioje civilinėje byloje nagrinėjama ieškovės ieškinio dalis, dalyje dėl 2316,96 Eur (8000 Lt) varžytynių dalyvio mokesčio, kaip įmonei padarytos žalos, priteisimo iš atsakovės N. M..

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad A. S. yra savarankiškas asmuo, gali ginti savo teises asmeniškai. Ieškinys yra nepagrįstas, kadangi pareikštu ieškiniu ieškovė gina trečiojo asmens teises, kai pats trečiasis asmuo materialinio reikalavimo nereiškia. Ieškinys yra pareikštas asmens, neturinčio materialinio suinteresuotumo tokiam reikalavimui reikšti ir turėtų būti atmestas. Teismui nusprendus, kad ieškovė vis tik turi teisę tokį reikalavimą pareikšti, nėra suprantama, kodėl ieškinio reikalavimas nukreipiamas į N. M., o ne pačią bankrutuojančią įmonę, į kurios atsiskaitomąją sąskaitą ir buvo įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad N. M. viršijo administravimo išlaidų sąmatą – nors Kauno apylinkės teismas, o vėliau ir Kauno apygardos teismas, šiuos reikalavimus atmetė, būtų galimą ieškovės reikalavimą nukreipti į N. M.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendime nustatytas aplinkybes, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad N. M. viršijo administravimo išlaidų sąmatą – N. M. neturi būti tapatinama su bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove, todėl ieškovės ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Net ir tuo atveju, jei ieškinyje atsakove būtų įvardinta bankrutuojanti akcinė bendrovė, ji neturėtų pareigos grąžinti trečiajam asmeniui sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio, kadangi ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas formaliai pagrindais – į civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas A. S., tačiau grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė nepateikė jokių išvadų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Atsakovės atstovas sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad Kauno apygardos teismas 2013-08-14 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė administratoriui vykdyti 2013-06-04 kreditorių susirinkimo nutarimus ir pasirašyti reikalavimo teisių į Lietuvos sporto draugiją „Žalgiris“ pardavimo dokumentus, tačiau šia nutartimi buvo uždrausta tik pasirašyti pardavimo dokumentus, bet pačių varžytynių proceso minėta nutartis nesustabdė, todėl A. S. privalėjo iki 2013-08-23 sumokėti visą varžytynių kainą. Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 15 punktas numato, kad jeigu varžytynių laimėtojas per Aprašo 21 punkte nustatytą terminą nesumoka visos sumos ar paaiškėja, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, varžytynių dalyvio mokestis jam negrąžinamas. Ieškovė nurodo, kad kreditorių susirinkimas 2013-09-05 atšaukė nutarimą skirti varžytynes, tačiau varžytynių dalyvio mokesčio A. S. negrąžino. Atsakovės atstovas nurodo, kad šis mokestis ir neturi būti grąžinamas, kadangi teismų praktika patvirtina, kad jei kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta kai kuriuos klausimus spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusių nutarimų sukurtų padarinių, t. y. A. S. 2013-08-12 paskelbtas varžytynių laimėtoju privalėjo iki 2013-08-23 sumokėti visą reikalavimo teisės į Lietuvos sporto draugiją „Žalgiris“ kainą, tačiau to nepadarė, todėl, remiantis įstatymu, jo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis nėra grąžinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, jog 2009-05-05 ieškovei UAB „Status optimus“ iškelta bankroto byla (1 t. 10 b. l.), bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslaveda“. Atsakovė N. M. bankroto administratoriumi paskirta 2010-01-25, atstatydinus UAB „Verslaveda“ (1 t. 11 b. l.). 2014-04-15 Kauno apygardos teismas priėmė N. M. atsistatydinimą (1 t. 38 b. l.). 2014-04-25 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu atsakovė perdavė naujai paskirtam administratoriui dokumentus bei likusius bankrutuojančios įmonės pinigus bei sąskaitą apie neišmokėtą atlyginimą (1 t. 39-47 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo vykdant BUAB „Status optimus“ bankroto procedūras.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.). Nustačius, kad bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės turėtų bankroto administratorius. Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, bankroto administratoriaus veikla ir elgesys turi būti įvertinti pagal bankroto administratoriui taikytinus profesinės veiklos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).

Ieškovės teigimu, žala įmonei atsirado dėl to, kad atsakovė, būdama įmonės bankroto administratore, nevykdė ir netinkamai vykdė bankroto administratorės pareigas, negrąžino A. S. sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio.

Nustatyta, kad 2013-06-04 pakartotiniu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta parduoti reikalavimo teisę į Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ 615534,18 litų skolą.

2015 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (7 p.) buvo nutarta atšaukti 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1-5 darbotvarkės klausimais ir juos laikyti negaliojančiais (1 t. 28 b.l.).

Varžytynes vykdė atsakovė N. M.. Apie vyksiančias varžytynes paskelbta įstatymo nustatyta tvarka 2013-06-28 (varžytynių tvarkos aprašo 6 p., 7 p., 8 p.). 2013-08-12 dienos varžytinių protokolas Nr.2 (1 t. 95-96 b. l.) patvirtina, kad varžytynės įvyko, varžytynių laimėtoju paskelbtas A. S., kuris buvo sumokėjęs 8000 Lt varžytynių dalyvio mokestį į BUAB „Status optimus“ sąskaitą (1 t. 60-61 b.l.). Varžytinių protokolo papildyme (1 t. 97 b. l.) 2013-08-26 atsakovė nurodė neįvykusių varžytynių priežastį – varžytynių dalyvis per nustatytą laiką nesumokėjo visos turto pardavimo kainos. Atsakovės teigimu, pagal Aprašo 15 p., tokiu atveju varžytinių dalyvio mokestis jam negrąžinamas. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad 2013-06-04 dienos pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas galiojo iki tol, kol jis buvo atšauktas, t.y. iki 2013-09-05 dienos. Tačiau 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei vykdyti 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus bei pasirašyti 615534,18 Lt reikalavimo teisių į LSD „Žalgiris“ pardavimo dokumentus (1 t. 31-32 b.l.). Nepaisant to, kad šioje nutartyje teismas atskirai nepasisakė apie vykdomų varžytynių sustabdymą, nutarties aprašomojoje dalyje konstatuodamas, kad prašymo nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti duomenys apie varžytynių eigą, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje atsakovei, kaip bankroto administratorei, buvo uždrausta ne tik pasirašyti pardavimo dokumentus, t. y. galutinį dokumentą, bet ir vykdyti 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus (1 t. 31-32 b.l.), o susirinkimo darbotvarkės 4 punktu buvo nutarta parduoti skolą varžytynėse (1 t. 21-22 b.l.). Ši nutartis privalėjo būti vykdoma skubiai. Varžytynes vykdantis bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Esant tokiai situacijai, varžytynių eigą administratorė turėjo nedelsiant sustabdyti, iki kol nebus panaikinti šia Kauno apygardos teismo nutartimi administratorei nustatyti draudimai, t.y. administratorė inter alia neturėjo pagrindo reikalauti sumokėti likusios sumos už parduodamą turtą. Be to, akivaizdu, kad termino, per kurį varžytynių laimėtojas turėjo sumokėti likusią nupirkto turto kainos dalį, eigoje jau buvo kilęs ginčas teisme dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl reikalavimo teisių į Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ skolą pardavimo teisėtumo ir šios aplinkybės iš 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kurios vykdymas yra skubus, administratorei neabejotinai buvo žinomos. 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimui atšaukus savo 2013-06-04 susirinkimo nutarimus ir pripažinus juos negaliojančiais, atsakovei neliko teisinio pagrindo tęsti varžytynių procedūrą. Kitoks byloje nustatytų aplinkybių vertinimas teismo įsitikinimu neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Varžytynių dalyvių pradiniai įnašai nėra bankrutuojančios įmonės pajamos ar turtas iki varžytynių pabaigos, t. y. turto pardavimo akto viešosiose varžytynėse surašymo arba varžytynių pripažinimo neįvykusiomis. Tokia išvada grindžiama tuo, kad tam tikrais atvejais, t. y. varžytynėms neįvykus arba varžytynėse nieko nepirkusiems varžytynių dalyviams, varžytynių vykdytojas per 7 dienas turi pervesti į varžytynių dalyvių nurodytas sąskaitas jų pradinius įnašus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 30 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-610-241/2016).

Kadangi atsakovei buvo uždrausta pasirašyti reikalavimo teisių pardavimo dokumentus, administratorė, kaip savo srities profesionalė, turėjo numatyti faktą, kad panaikinus kreditorių nutarimus dėl reikalavimo teisių pardavimo (kas faktiškai ir įvyko 2013-09-05), varžytynių dalyviams turės būti grąžinami jų sumokėti pradiniai įnašai. Nepaisydama to, administratorė savo iniciatyva neteisėtai panaudojo varžytynių dalyvių pradinius įnašus administravimo išlaidų išsimokėjimui (1 t. 61-65 b. l.). Dėl nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių teismas sprendžia, kad varžytynių dalyvių pradiniais įnašais atsakovė N. M. neturėjo teisės disponuoti iki bus išspręstas klausimas dėl varžytynių pabaigos. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovei šią sumą, kurią bankrutuojanti įmonė privalėjo grąžinti varžytynių dalyviui, panaudojus administravimo išlaidoms apmokėti, įmonei padaryta žala, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistinas neteisėtai išsimokėtas varžytynių dalyvio mokestis - 8000 Lt (CK 6.246 str. - 6.249 str.).

Atsakovės nuomone, ieškovė šioje dėl 8000 Lt priteisimo yra netinkama, tokį reikalavimą galėjo pareikšti tik A. S.. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, kurį kildino iš atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant BUAB „Status Optimus“ bankroto administravimo procedūras. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus siejo su aplinkybe, jog atsakovė, būdama bankrutavusios įmonės turto administratore, negrąžino trečiajam asmeniui A. S. 8000 Lt varžytynių dalyvio mokesčio. Tai, kad įmonė šios sumos negrąžino A. S., jis patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose (2 t. 58 b.l.). Kaip jau minėta, varžytynių dalyvių pradiniai įnašai nėra bankrutuojančios įmonės pajamos ar turtas iki varžytynių pabaigos. Atsakovei panaudojus šią sumą kitiems tikslams ir šių lėšų įmonės sąskaitoje nebelikus, dėl ko įmonė neišgali atsiskaityti su varžytynių dalyviu, ieškovė laikytina tinkama ieškove tokiam reikalavimui pareikšti.

Ieškinį dėl 2316,96 Eur (8000 Lt) žalos atlyginimo patenkinus, ieškovės prašymu nuo šios sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų procesinės metinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš bylą pralaimėjusios atsakovės N. M. valstybės naudai priteistina 70 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti BUAB „Status optimus“, juridinio asmens kodas 300152228, iš N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2316,96 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų 96 ct) žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 2316,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.