Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Alonos Romanovienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Kęstučio J. S. (K. J. S.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-05 sprendimo ir 2014-10-01 papildomo sprendimo civilinėje pagal K. J. S. ieškinį atsakovams A. V. S., S. S., L. B. dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos miestų skyriai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis mano, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje, ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir civilinio proceso principų, o, priešingai, užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl byla pagal apelianto apeliacinį skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės CK 6.66 str. pagrindu ginčyti atsakovų 2009-03-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį bei 2009-09-02 priėmimo–perdavimo aktą, kuriais buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir ginčijamu sandoriu nėra pažeistos kreditoriaus teisės, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Apeliantas teigia, kad atsakovo turimo turto nepakanka skolai padengti, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo teisės ir interesai.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir tos sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditiniams reikalavimams patenkinti. Šiems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto neužteka skolai grąžinti. Bylos duomenimis, atsakovas ginčijamu 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sandoriu pardavė jam nuosavybės teise priklausantį turtą už 1000 Lt, kai reali šio turto vertė – 1 087 794 Lt. Nors atsakovas teigia, kad šio turto reali vertė ir buvo 1000 Lt, nes šios patalpos turėjo būti nugriautos, tačiau ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra sąlygos, kad parduodamos patalpos turės būti nugriautos. Teisėjų kolegijos nuomone, turtas buvo parduotas akivaizdžiai už mažą ir neatitinkančią rinkos kainos kainą ir tokiu būdu atsakovas akivaizdžiai sumažino savo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas ieškovui turimos skolos išieškojimas, vertę. Šiuo metu atsakovo skola ieškovui sudaro 2 363 679,32 Lt, atsakovas turi turto už 1 408 500 Lt, taigi atsakovo turto vertės nepakanka ieškovo reikalavimas patenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas sudaręs sandorį ir netapo visiškai nemokus, tačiau jis labai sumažino savo turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ir šiuo metu turto ir jo gaunamų pajamų neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad nors atsakovas santuoką jau yra nutraukęs, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvusių sutuoktinių turtas būtų padalytas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo sudarytas ginčijamas sandoris akivaizdžiai pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir interesus ir tik panaikinus ginčijamą sandorį būtų atkurtas atsakovo mokumas, kuris leistų atsiskaityti su ieškovu.

Konstatavusi, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir atsakovų sudarytas ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus interesus, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kitų būtinų actio Pauliana sąlygų egzistavimo.

Bylos duomenimis, atsakovas nėra grąžinęs ieškovui paskolos pagal 2008-03-04 paskolos sutartį, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-14 įsakymu ieškovui iš atsakovo A. V. S. priteista išieškoti 2 116 200 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2012-05-03 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas pateiktas vykdyti antstolei S. Vaicekauskienei. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį.

Skolininko kreditoriaus teisių pažeidimas yra viena būtinų actio Pauliana instituto sąlygų, apribojanti šalių teisę laisvai sudaryti sutartis, t. y. nustatanti sutarties laisvės principą ribojančią išimtį (CK 6.156 str. 1 d.). Taigi šalys nėra laisvos sudaryti susitarimus ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tokiu susitarimu pažeidžiamos skolininko kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. V. S. patvirtino, kad sandorį su atsakovu S. S. sudarė siekdamas nuslėpti turtą nuo sutuoktinės. Toks atsakovo elgesys pripažintinas nesąžiningu, ginčijamas sandoris prieštarauja geros moralės principams, atsakovas neprivalėjo sudaryti šio sandorio, o sudarydamas tokį sandorį pažeidė imperatyvias įstatymo normas (CK 1.85 str., 6.156 str. 1 d., 6.158 str.).

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai buvo artimi draugai, atsakovas A. V. S., kai prasidėjo skyrybų procesas, norėjo nuslėpti turtą nuo savo sutuoktines, atsakovas S. S. žinojo apie atsakovo skyrybų procesą ir jo norą nuslėpti nuo sutuoktinės turtą. Taigi šalys, sudarydamos ginčijamą sandorį, tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudaryta sutartis, sukurti fiktyvų pagrindą atsakovui nuslėpti turtą nuo savo sutuoktinės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas S. S., užsiimantis nekilnojamojo turto, statybų verslu, turėjo žinoti, kad parduodamo turto kaina realiai neatitinka tikros parduodamo turto vertės. Atsakovas S. S. žinojo ir apie atsakovo skolą ieškovui, apie jo sunkią finansinę padėtį. Įvertinus šiuos atsakovo S. S. veiksmus darytina išvada, kad atsakovas, sudarydamas sandorį tik dėl akių su ieškovo skolininko, buvo nesąžiningas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamojoje byloje yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos ir yra pagrindas pripažintina negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7226, 2009-09-02 priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 7227, kuriais buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., ir pripažinti A. V. S. ir S. S. 2010-08-03 susitarimą-priedą Nr. 1 prie 2009-09-02 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 6.66 str.). Pripažinus pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu taikytina dvišalė restitucija natūra ir šalys grąžintinos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, t. y. iš atsakovo S. S. priteistinas atsakovui A. V. S. nekilnojamasis turtas – negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., kurių bendras plotas 200,17 kv. m, o iš atsakovo A. V. S. priteistina atsakovui S. S. 1000 Lt (289,62 EUR) (CK 6.154 str. 1 d.).

Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtinas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos iš antrosios šalies išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovų priteistina po 81,53 EUR žyminio mokesčio už ieškinį. Bylos duomenimis, ieškovas už teisines paslaugas advokatui G. Černiauskui sumokėjo 23 960,20 Lt (t. 2, b. l. 106–107), byloje pateiktos advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir parneriai sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovui buvo suteiktos teisinės paslaugos už 17 596,70 Lt (t. 2, 103–105), tačiau byloje nėra pateikta šių turėtų išlaidų detalizacija. CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalus dydžius, į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo advokatas, skaičių, į sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad 2896,20 EUR išlaidos laikytinos protingomis ir būtinomis, todėl priteistinos ieškovui iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 1448,10 EUR ( (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.). Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris paminėtais motyvais naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ? ieškinys tenkintinas. Panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-05 sprendimą, naikintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 papildomas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-05 sprendimą.

Pripažinti tarp atsakovų A. V. S. ir S. S. sudarytus sandorius: 2009 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7226, bei 2009-09-02 priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 7227, kuriais buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., kurių bendras plotas 200,17 kv. m, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Pripažinti A. V. S. ir S. S. 2010 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą-priedą Nr. 1 prie 2009-09-02 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Taikyti restituciją natūra ir iš atsakovo S. S. priteisti atsakovui A. V. S. nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas – poilsio patalpas nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., kurių bendras plotas 200,17 kv. m, o iš atsakovo A. V. S. priteisti 289,62 EUR (1 000 Lt) atsakovui S. S..

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 papildomą sprendimą.

Priteisti ieškovui K. J. S. (K. J. S.) iš atsakovo A. V. S. 81,53 EUR ir iš atsakovo S. S. 18,53 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui K. J. S. (K. J. S.) iš atsakovo A. V. S. 1448,10 EUR ir iš atsakovo S. S. 1448,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.