- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-445-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12519-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- K. J. S.
- Atsakovas
- A. V. S., S. S., L. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-05-3-12519-2011-2)
2013 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. S. ieškinį atsakovams A. V. S., S. S., L. B., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. J. S. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovų A. V. S. ir S. S. sudarytus sandorius: 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7226, bei 2009-09-02 priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 7227, kuriais buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 200,17 kv. m; taikyti restituciją natūra, iš atsakovo S. S., priteisiant atsakovui A. V. S. šias patalpas, o iš atsakovo A. V. S., priteisiant atsakovui S. S. 1 000 Lt; pripažinti A. V. S. ir S. S. 2010-08-03 susitarimą–priedą Nr. 1 prie 2009-09-02 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažinti atsakovų A. V. S. ir L. B. 2011-06-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IR-3986, kuria buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-54 iki 1-84, 1-158, nuo 1-115 iki 120, nuo 1-122 iki 133, nuo 1-135 iki 1-140, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 370,45 kv. m., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją natūra, iš atsakovės L. B. atsakovui A. V. S. priteisiant šias patalpas, o iš atsakovo A. V. S. priteisiant atsakovei L. B. 2 000 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas K. J. S. ieškinyje nurodė, kad 2008-03-04 paskolos sutartimi atsakovui A. V. S. paskolino l 000 000 AUD (Australijos dolerių), o tai paskolos sutarties sudarymo dieną sudarė 2 116 200 Lt. Atsakovas įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti iki 2011-05-01, tačiau skolos negrąžino. Sužinojo, kad atsakovas A. V. S., siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš jam priklausiusio nekilnojamojo turto, šį turtą pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu už neprotingai mažą kainą perleido atsakovams – S. S. už 1 000 Lt ir L. B. už 2 000 Lt. Teigė, kad reali perleisto turto vertė yra 1 087 794 Lt. Siekdamas apginti savo, kaip kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, prašė panaikinti minėtus sandorius. Teigė, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą. Nurodo, kad kreditoriaus reikalavimo teisę patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs 2012-05-14 teismo įsakymas (civ. bylos Nr. L2-9357-568/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-23 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. J. S. atsakovui S. S. 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus sprendimui nutarė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsakovai S. S., L. B. bei trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nedalyvavo ieškovo inicijuotoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-9357-568/2012, todėl joje nustatytos aplinkybės šiems asmenims neturi prejudicinės reikšmės. Nurodė, kad byloje nebuvo pateiktas sutarties originalas, paskolos suma labai ženkli – 1 000 000 Australijos dolerių arba 2 116 200 Lt, tačiau nei ieškovas, nei atsakovas A. V. S., teismui negalėjo pateikti jokių nurodytos pinigų sumos cirkuliacijos duomenų pėdsakų (sąskaitų išrašų, perdavimo aktų ir pan.). Be to, pažymėjo, kad pagal paskolos sutarties 4 punkte atsakovas įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti iki 2011-05-01, tačiau atsakovas A. V. S. iki šiol negrąžino nei dalies paskolos, nors nenustatyta, kad jis negalėtų bent iš dalies įvykdyti savo prievolės. Ieškovas (paskolos davėjas) nuolat gyvena Australijoje, tačiau paskolos sutartyje nustatė sau nenaudingą sąlygą, t. y. kad ginčai pagal paskolos sutartį bus sprendžiami pagal Lietuvos teisę. Ieškovas nedėjo jokių pastangų surasti atsakovo turimo turto (duomenys neskelbtini) mieste, nebandė nukreipti išieškojimo į A. V. S. pajamas, o skola iš kito atsakovo A. V. S. turto t. y., buto, esančio (duomenys neskelbtini), neišieškota. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė pagrindinės actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y., jog jis turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę. Teismas manė, kad ši ieškovo teisė yra abejotina ir sukurta tik tam, kad atsakovas A. V. S. galėtų susigrąžinti prieš daugiau kaip trejus metus perleistą turtą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad nekilnojamasis turtas buvo perleistas už neprotingai mažas kainas ir tuo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės. Teismas nepagrįstai nevertino Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-14 įsiteisėjusio teismo įsakymo, o byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo A. V. S. skolą ieškovui, skolininkas A. V. S. nepareiškė prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo. Nurodo, kad atsakovai S. S. ir L. B. nesikreipė į teismo įsakymą priėmusį teismą dėl proceso atnaujinimo, nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančia paskolos sutartį ar skirti ekspertizę dėl šios sutarties suklastojimo. Paaiškino, kad pinigai atsakovui A. V. S. buvo skolinami dalimis, sudarant pakvitavimus, kurie sudarius paskolos sutartį buvo sunaikinti. Ieškovas žinojo, kad paskolinti pinigai bus investuoti Lietuvoje, todėl nustatė ginčų teismingumą Lietuvos Respublikoje. Mano, kad nukreipus išieškojimą į kitą atsakovo A. V. S. turimą turtą, būtų grąžinta tik dalis paskolintos sumos, todėl būtinybė ginčyti ieškovo interesams prieštaraujančius sandorius išliktų, be to, būtų suėjęs actio Pauliana senaties terminas ieškiniui pareikšti. Nurodo, kad neįvykdytos kreditavimo sutarties pateikimas iš esmės yra pakankamas pagrindas kreditoriaus neabejotinai ir galiojančiai reikalavimo teisei patvirtinti, be to, šią teisę patvirtina išduotas Kauno miesto apylinkės teismo įsakymas. Atsakovei L. B. pripažįstant jos atžvilgiu pareikštus ieškinio reikalavimus, teismas nepagrįstai nepanaikino ieškiniu prašomo panaikinti sandorio. Mano, kad vienerių metų senaties terminas ieškiniui paduoti nėra suėjęs, nes ieškovas apie atsakovų sudarytus sandorius sužinojo 2011 m. liepos mėn. gavus išrašus iš nekilnojamojo turto registro. Akivaizdu, jog atsakovas A. V. S. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, A. V. S. ir atsakovai S. S. bei L. B. sudarydami ginčo sandorius buvo nesąžiningi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. S. prašo apelianto K. J. S. skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Mano, kad apeliantas neįrodė, jog jis turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, ir kad ji nėra tariama. Nurodo, kad nėra įrodymų dėl paskolos perdavimo ir panaudojimo Lietuvoje. Byloje nesant paskolos sutarties originalo, S. S. abejoja parašų joje tikrumu, sutarties sudarymo laiko, ir paaiškino, jog ketina kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo dokumentų klastojimo ištyrimo. Mano, kad paskolos sutartis yra tariamas ir apsimestinis sandoris, sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Nurodo, kad asmenims, kurie nebuvo byloje dalyvaujančiais asmenimis, teismo sprendimas neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, be to, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Mano, kad apeliantas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti dar 2009 m. rugsėjo mėn. Paaiškino, kad iš S. S. asmeninių lėšų įforminant sandorį A. V. S. vardu už 1 000 Lt buvo nupirkta dalis negyvenamųjų patalpų skirtų nugriauti, kurias pagal ginčijamą sandorį už tą pačią sumą S. S. atpirko iš A. V. S.. Mano, kad actio Pauliana instituto tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kai skolininko (atsakovo A. V. S.) sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai, kurių jis neprivalėjo sudaryti, galėjo pažeisti kreditoriaus (ieškovo K. J. S.) teises (actio Pauliana) (CK 6.66 str.).
Ieškovas K. J. S. 2011-08-29 teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2008-03-04 paskolos sutartimi atsakovui A. V. S. paskolino l 000 000 AUD (Australijos dolerių), o tai paskolos sutarties sudarymo dieną sudarė 2 116 200 Lt. Atsakovas A. V. S. paskolos ieškovui negrąžino, vėliau ieškovas sužinojo, jog atsakovas A. V. S., siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš jam priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), šį turtą pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu už neprotingai mažą kainą perleido atsakovams – S. S. už 1 000 Lt ir L. B. už 2 000 Lt sumą. Ieškovo manymu, jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė į atsakovą A. V. S. yra patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-14 įsakymu (civ. bylos Nr. L2-9357-568/2012).
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas neįrodė pagrindinės actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y., jog jis turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad ieškovo K. J. S. ir atsakovo A. V. S. 2008-03-04 paskolos sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.78–1.96 str.). Pirmosios instancijos teismas kėlė klausimą dėl šalių sudarytos paskolos sutarties teisėtumo, tačiau nesiėmė CPK 179 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodinėjimo procese, t. y. nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų dėl šalių sudarytos paskolos sutarties aplinkybių, suformuluoti papildomus reikalavimus, kurie patvirtintų arba paneigtų ieškovo K. J. S. reikalavimo teisę į atsakovą A. V. S.
Atsakovas S. S. išreiškė abejones dėl parašų paskolos sutartyje tikrumo, sutarties sudarymo laiko ir paaiškino, jog ketina kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo dokumentų klastojimo ištyrimo. CPK 184 straipsnis nustato, kad jeigu pareiškiama, jog įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nevisapusiškai ištyrė ir pasisakė dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo.
Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, tačiau byloje nebuvo nustatinėjama atsakovo A. V. S. turtinė padėtis, nėra įrodymų apie jo nemokumą, nenustatytas gaunamų pajamų dydis. Teismo sprendime taip pat nepasisakyta dėl ginčijamais sandoriais perleisto turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, taip pat dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje ir Australijoje, vertės. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė, ar dėl ginčijamų sandorių sudarymo skolininkas tapo nemokus, ar jo turtas gerokai sumažėjo, ir dėl to kreditorius prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies, t. y. nebuvo nustatyta, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus (ieškovo) teises.
Atsakovas S. S. nurodo, kad iš jo asmeninių lėšų 2004-08-30 įforminant sandorį A. V. S. vardu už 1 000 Lt buvo nupirkta dalis negyvenamųjų patalpų skirtų nugriauti, kurias pagal ginčijamą sandorį už tą pačią sumą S. S. atpirko iš A. V. S. Atsakovas A. V. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sutinka su ieškinio argumentu, jog perleisdamas ginčo turtą jis siekė išvengti savo prievolės įvykdymo ieškovui K. J. S., tačiau taip pat pažymėjo, jog turtą jis perleido įkalbėtas atsakovo S. S., kuris patarė jam taip pasielgti prieš nutraukiant santuoką su žmona H. A. S. ir taip nuslėpti dalį turto. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė tikrųjų šalių ketinimų sudarant prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius, neatsižvelgė į šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamą paskirstymą, nepasiūlė šalims pateikti įrodymų, pagrindžiančių atsakovų A. V. S. ir S. S. bendrą jungtinę ūkinę-komercinę veiklą, nesiaiškino dėl atsakovų A. V. S. ir L. B. ryšių, kurie galėjo sąlygoti ginčijamo nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymą (CPK 178, 179, 225 str. 1 p., 226 str.).
Pažymėtina, kad civilinėje byloje nėra 2011-06-23 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos atsakovų A. V. S. ir L. B., ar jos kopijos, kurią prašoma panaikinti, todėl teismas privalo šią sutartį iš šalių išreikalauti. Teismas taip pat nesiėmė veiksmų pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus dėl ginčijamais sandoriais perleisto turto, kuriam prašoma taikyti restituciją, statybos teisėtumo, sprendimo nugriauti statinį nebuvimo ir pan.
Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenagrinėjo ieškinio senaties, pareiškiant actio Pauliana ieškinį, termino taikymo klausimų, todėl dėl šio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Teismui neištyrus šių esminių bylos aplinkybių, konstatuotina, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, pažeistos teisės normos, reglamentuojančios actio Pauliana sąlygų nustatymą ir įrodymų vertinimą (CK 6.66 str. CPK 185 str.). Spręsdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi išsamiai įvertinti ir ištirti prieš tai nurodytas aplinkybes. Neatlikus visapusiško tyrimo, ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai galėjo būti išspręsti neteisingai. Išnagrinėjęs bylą bei įvertinęs įrodymų visetą, teismas galės spręsti apie ieškinio dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo šioje byloje pagrįstumą.
Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla gražintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Ieškovo K. J. S. atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2008-03-04 paskolos sutarties originalą, kurį po bylos išnagrinėjimo prašo grąžinti ieškovo atstovams. Civilinę bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nurodyto dokumento grąžinimo klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.