- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1429-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26785-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Corpus A“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Corpus A“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė nurodė, jog 2016 m. gruodžio 15 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojams keičiant apskaitos prietaisus įvyko avarija. Avarijos metu nutekėjęs vanduo sugadino (duomenys neskelbtini) bute esantį turtą. Compensa Vienna Insurance Group, ADB ir E. V. Z. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikui atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atlikusi žalos sureguliavimą, išmokėjo 2017,75 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Teigia, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalą padariusio asmens.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nustatė, jog šalto vandens apskaitos prietaisą keitė trečiasis asmuo UAB „Corpus A“. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2016 m. gegužės 10 d. sudarė Šalto vandens skaitiklių išmontavimo ir sumontavimo daugiabučių namų butuose ir patalpose paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią paslaugos teikimo metu, įvykus vandentiekio avarijai ir/ar sugadinus savininko turtą dėl tiekėjo kaltės, tiekėjas atsiradusius nuostolius dėl sugadinto savininko turto padengia savo sąskaita. Teigia, kad pagal pateiktą aktą darytina prielaida, jog avarija galimai kilo dėl vidaus tinklų trūkumų, t. y. supuvusio sriegio. Atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekėja, yra atsakinga už geriamojo vandens infrastruktūrą iki daugiabučio namo įvado, tačiau negali būti atsakinga dėl už daugiabučio namo įvado ribų esančių vidaus tinklų ar jų sudedamųjų dalių trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto iki įvadinio vandens skaitiklio imtinai (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-09 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 38 punktą, abonentai ir (ar) vartotojai turi pareigą remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas. Šalys neginčijo, kad vandens skaitiklį atsakovės pavedimu keitė trečiasis asmuo UAB „Corpus A“. Į bylą pateikta 2016 m. gegužės 10 d. Šalto vandens skaitiklių išmontavimo ir sumontavimo daugiabučių namų butuose ir patalpose paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 03-959/(23.07)/8-1/2016/216099, sudaryta tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Corpus A“, kurios pagrindu atsakovė pirko šalto vandens skaitiklių išmontavimo ir sumontavimo daugiabučių namų butuose ir patalpose paslaugas iš UAB „Corpus A“.
4. Teismas nurodė, jog Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad prieš pradėdamas teikti paslaugas tiekėjas turi vizualiai įvertinti bute įrengtą skaitiklį, jei pastebės netvarkingą, t. y. pažeistą skaitiklį (skaitiklis nesisuka, sudaužytas, suskilęs, nuplėšta plomba ar kita), jo pažeidimus turi surašyti 2 egzemplioriais perkančiosios organizacijos pateiktos formos akte (Techninės specifikacijos 2.12 punktas). Paslaugos teikimo metu ar garantinio laikotarpio teikimo metu įvykus vandentiekio avarijai ir/ar sugadinus savininko turtą dėl tiekėjo kaltės, tiekėjas organizuoja avarijos likvidavimo darbus ir atsiradusius nuostolius dėl sugadinto savininko turto padengia savo sąskaita (techninės specifikacijos 8.21 punktas). Teismo vertinimu, ieškovė niekaip neįrodė ir nepagrindė aplinkybės, jog buto savininkas tinkamai naudojo ir prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausančio vandentiekio tinklų sudedamąsias dalis, o ventilis buvo veikiamas jėgos ir išimtinai lūžo atsakovės ar atsakovės pavedimu trečiojo asmens darbuotojui keičiant skaitiklį. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu niekaip plačiau neargumentavo ir nepateikė duomenų apie tai, kad atvykus keisti skaitiklį galimai buvo matomi jo pažeidimai, buvo galima numanyti apie prastą vamzdyno būklę, dėl ko darbuotojai galėjo suprasti, jog skaitiklio keitimas yra rizikingas, nes gali kilti avarija, ir turėdami galimybę nekeisti skaitiklio bei surašyti aktą, vis tiek rizikuodami vykdė darbus, t. y. atsakovės veiksmai neatitiko tos srities profesionalui keliamo elgesio standarto ir buvo neteisėti civilinės atsakomybės prasme (CPK 178 straipsnis).
5. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad vandens išsiliejimas įvyko dėl susidėvėjusio nuo senumo, paveiktos korozijos (supuvus) sriegio, nulūžus ventiliui, o ne dėl normalia rizika atsakovės ir jos pavedimu trečiojo asmens darbuotojų atliekamų elementarių vandens skaitiklio keitimo darbų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliantė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
7. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta ieškinį tenkinti, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė nurodė, byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog vanduo išsiliejo būtent dėl mechaninio poveikio, ventiliui daryto skaitiklio keitimo metu, o ne savaiminio atsitiktinumo. Asmuo, keisdamas vandens skaitiklį, nulaužė ventilį - vandens išsiliejimą įtakojo darbuotojo, keitusio skaitiklį, veiksmai susiję su jėgos panaudojimu. Vertinant 2016-12-15 Atsakovės sudarytą geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo / keitimo aktą matyti, kad ventilio sriegis ne tik, kad buvo paveiktas korozijos, bet akte nurodyta, kad jis buvo supuvęs, t. y. buvo labai stipriai paveiktas korozijos. Ginčo dėl to byloje nebuvo. Atsakovė, atlikdama jai pavestus darbus, turi užtikrinti, kad darbai būtų atlikti tinkamai, rūpestingai, kad juos atliktų kvalifikuoti specialistai, būtų imtasi visų reikiamų apsaugos priemonių užtikrinant jiems patikėtų vandens apskaitos prietaisų kontrolę, tame tarpe ir jų keitimą bei taisymą. Nurodyta situacija, kai atsakovės pasitelkti asmenys atliko darbus neįsitikinę, kad jų veiksmai nepadarys žalos, neatitinka atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, todėl toks atsakovės elgesys laikomas neteisėtu (CK 6.246 straipsnio 1dalis).
Atsiliepimas
8. Atsakovė Vilniaus vandenys prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad byloje yra pateiktas 2016-12-15 UAB „Vilniaus vandenys” geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo/keitimo bute aktas (bylos tomas I, puslapis 13), kuriame matyti pastabose pažymėta aplinkybė, jog „švs keitimo metu nulūžo ventilis (supuvęs sriegis) ir buvo užpiltas butas”. Civilinėje byloje tai yra vienintelis avarijos priežasties įrodymas ir akivaizdu, jog šiame rašytiniame įrodyme užfiksuota, jog avarija įvyko dėl supuvusio sriegio – t. y. vidaus tinklo sudedamosios dalies trūkumo, dėl kurio Atsakovė nėra atsakinga. Atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekėja, yra atsakinga už geriamojo vandens infrastruktūrą iki daugiabučio namo įvado, tačiau negali būti atsakinga dėl už daugiabučio namo įvado ribų esančių vidaus tinklų ar jų sudedamųjų dalių trūkumus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-09 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 38 p. numatyta, jog „Abonentai ir (ar) vartotojai turi <...> remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas <...>„.
9. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog vidaus tinklų sudedamųjų dalių korozija įprastinėmis sąlygomis vyksta dėl metalo sąlyčio su vandeniu, dėl to ji prasideda metalinės detalės viduje (kur bėga vanduo), o išorėje gali būti vizualiai nepastebima. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog Atsakovės veiksmai neva neatitiko atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, kadangi Atsakovė (jos pasitelkti asmenys), nesant vizualiai matomų vamzdyno trūkumų, negalėjo numatyti, jog įvyks avarija. Vidaus tinklų būklę stebėti, periodiškai keisti susidėvėjusias detales naujomis, turi vidaus tinklų savininkas, bet ne Atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
11. Pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, nepaisant jo kaltės. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-09 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 38 p. numatyta, jog „Abonentai ir (ar) vartotojai turi <...> remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas <...>„.
12. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovei neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas. Kolegijos nuomone, apeliantė (ieškovė) bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog vidaus tinklai buvo tinkamos būklės, taip pat neįrodė, jog vamzdynų būklė buvo tokios blogos būklės, dėl ko Atsakovė neturėjo atlikti apskaitos prietaiso keitimo.
13. Visų pirma, Atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekėja, yra atsakinga už geriamojo vandens infrastruktūrą iki daugiabučio namo įvado. Taigi, ji negali būti atsakinga dėl už daugiabučio namo įvado ribų esančių vidaus tinklų ar jų sudedamųjų dalių trūkumus. Antra, byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčo vamzdis buvo surūdijęs. Nagrinėjamu atveju, civilinėje byloje trečiojo asmens UAB „CorpusA“ atstovė patvirtino, jog vizualiai matant, jog vidaus vamzdynas turi matomų trūkumų, skaitiklio keitimo darbai nėra atliekami, dėl avarijos prevencijos (2020-02-25 posėdžio įrašo 21:13 minutė). Trečia, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog Atsakovės veiksmai neatitiko atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, kadangi Atsakovė (jos pasitelkti asmenys), nesant vizualiai matomų vamzdyno trūkumų, negalėjo numatyti, jog įvyks avarija. Kaip ne kartą minėta civilinės bylos nagrinėjimo metu, vidaus tinklų būklę stebėti, periodiškai keisti susidėvėjusias detales naujomis, turi vidaus tinklų savininkas, bet ne Atsakovė. Kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylos baigties
14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
15. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
16. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį pateikusios apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.