Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. P., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. liepos 29 d. 14.30 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė vykdo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administravimo veiklą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 603,21 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu šis butas nuosavybės teise priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. 2001-01-13 tarp UAB „Šnipiškių ūkis“ ir K. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 13, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis atnaujinta 2014-04-03 Nr. 1.41-G14/0123. K. P. mirė 2018-02-21. 2020-12-31 įsakymu Nr. A30-3551/20 „Dėl A. P. laikymo pagrindiniu savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) nuomininku ir nuomos sutarties pakeitimo” SĮ „Vilniaus miesto būstas įpareigota pakeisti 2014-04-03 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0123 su K. P., pasirašyti Vilniaus miesto savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su A. P.. 2021-03-05 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G21/1779, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini).

11. Esminis ginčas šioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu, kyla prievolė sumokėti už butui bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.

12. Ieškovės teigimu, pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, įrodinėdama, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. spalio 31 d. gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos A. P., o skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ žinioje, todėl įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį turėtų būti nukreiptas į faktinį gyvenamųjų patalpų naudotoją ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

13. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

14. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

15. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkams apmokant proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Savininko pareiga proporcingai savo daliai, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei padengti kitas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, kildinama iš įstatymų - CK 4.82 straipsnio 3 dalies, DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkto. Šių teisės aktų normos yra imperatyviosios ir nenustato jokių išlygų, išskyrus išimtis, įtvirtintas CK 4.83 straipsnio 4 dalyje – išlaidas galima atsisakyti mokėti tik kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir kai butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo dėl šių išlaidų (nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016 19 punktas; 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017 17–18 punktai).

17. Viena vertus, pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kita vertus, tokia situacija, kai buto nuomininkas, kuris pagal buto nuomos sutartį ir privalo apmokėti mokesčius, susijusius su nuomojamo buto išlaikymu, teismo vertinimu, iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl nuomos santykių nesudarius rašytinės nuomos sutarties. Tai yra tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog tam, kad būtų konstatuotas teisinis pagrindas administratoriui kreiptis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo bei kitų jo teikiamų paslaugų apmokėjimo į gyvenamųjų patalpų nuomininką, turi būti nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos. Pirma, savivaldybės ir joms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomotojai yra pasinaudoję teise nuomos sutartyje nustatyti, jog bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka ne patys patalpų savininkai, o nuomininkai; antra, konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad tokia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, pagal kurią nuomininkas įsipareigoja apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui; trečia, su tokios sutarties turiniu yra supažindinti tretieji asmenys, ypač teikiantys bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administravimo paslaugas, t. y. tokia sutartis yra išviešinta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).

19. Byloje nustatyta, kad 2001-01-13 tarp UAB „Šnipiškių ūkis“ ir K. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 13, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis atnaujinta 2014-04-03 Nr. 1.41-G14/0123. K. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2021-03-05 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G21/1779, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės skolos laikotarpis yra nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., tačiau pati skola, kaip paaiškino ieškovė, ir kaip patvirtina bylos medžiaga, susidarė iki 2021 m. kovo 5 d., o nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo skaičiuojamos tik palūkanos. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai siekia perkelti pareigą nuomininkui, t. y. trečiajam asmeniui A. P., su kuriuo rašytinė nuomos sutartis buvo sudaryta tik nuo 2021-03-05. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. P. ginčo bute yra registruotas nuo 1991-06-03, todėl visą skolos susidarymo laikotarpį galimai buvo faktinis patalpų naudotojas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog trečiasis asmuo A. P. turėjo pareigą ieškovei mokėti visus mokesčius, susijusius su ginčo butu. Pažymėtina, kad jog be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Be to, buto savininkui perduodant pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, nuomininkui, būtina tokias paslaugas teikiančio asmens sutikimas, t. y. paslaugų tiekėjas turi žinoti, kas jam turi pareigą mokėti. Kaip minėta, buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniui A. P. buvo sudaryta tik nuo 2021 m. kovo 5 d. Pati skola susidarė iki 2021 m. kovo 5 d., o nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo skaičiuojamos tik palūkanos. Be to, iš bylą pateiktos 2001-01-13 nuomos sutarties Nr. 13, sudarytos su jau mirusia ginčo buto nuomininke K. P. (trečiojo asmens A. P. motina) , negalima identifikuoti kam, kokia tvarka ir kokia apimtimi buto nuomininke (t. y. K. P.) turėtų mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą, t. y. nuomos sutartyje nebuvo aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir jų technine priežiūra apmokėjimo tvarka, sutartyje nuomininkė (t. y. K. P.) nebuvo įsipareigojusi apmokėti minėtas išlaidas.

20. Taigi , teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad šioje byloje tinkamu atsakovu yra nuomininkas A. P., yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

22. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Turto patikėtinis jam perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose) ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CK 4.109 straipsnio 1 dalis). Minėtų straipsnių pagrindu turto patikėtiniui yra suteikiamos iš esmės tapačios, kaip ir turto savininkui, teisės, leidžiančios ginti savo turimą turtą, tačiau šios normos neįtvirtina turto patikėtinio pareigos atsakyti pagal turto savininkui tenkančias prievoles, neįtvirtinta reikalavimo teisę turinčių asmenų pareiga savo reikalavimus reikšti būtent turto patikėtiniui, o ne turto savininkui.

23. Atsakovės, kaip ginčo buto savininkės pareiga apmokėti pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nustatyta imperatyviai įstatyme – CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Atsakovės sprendimas butą perduoti trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise, nustatė ir paskirstė tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens teises ir pareigas turto patikėjimo objekto atžvilgiu, tačiau savaime pareigos, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės savininkui, atsakovė trečiajam asmeniui neperdavė. Byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto savivaldybė, įsteigdama savarankišką juridinį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neteko nuosavybės teisių į ginčo butą. Ginčo gyvenamosios patalpos bylos duomenimis nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl, teismo vertinimu, ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei.

24. Taigi, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinį situacijos reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir pareikštas tinkamai atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybei (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-656/2021, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-368/2020). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kaip ginčo buto savininkei, tenka pareiga atsiskaityti su administratoriumi už ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas

25. Ieškovė teismui pateikė 21 sąskaitas, išrašytas už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas ir skolų valdymo ataskaitą, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidarė 603,21 Eur skola. Ginčo, dėl prašomos priteisti sumos dydžio, byloje nėra, tačiau atsakovė nurodė, kad jokių pranešimų dėl skolos iš ieškovės nebuvo gavusi. Visgi, atsakovė neginčija, kad sąskaitos buvo siųstos buto adresu, o tik nurodo, kad jos, kaip atsakovės, adresu nebuvo siųstos. Kadangi skola yra susidariusi už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, ieškovė pagrįstai siuntė sąskaitas šiuo adresu, o atsakovė, kaip buto savininkė, turėjo pareigą tikrinti į pašto dėžutę gaunamą korespondenciją. Taigi atsakovės argumentai apie tai, kad ji negaudavo sąskaitų, nepaneigia fakto, kad ieškovė faktiškai paslaugas suteikė, bei neeliminuoja atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas namo administravimo paslaugas. Priešingu atveju būtų paneigta bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti ir pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai.

26. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai, konkrečiu atveju ir sumokėti turto administratoriui už jo savininko turtui suteiktas paslaugas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

27. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą 603,21 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovei, kaip buto savininkei, kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas nurodytų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus. Ieškovė tinkamai pagrindė prašomo priteisti įsiskolinimo dydį ir pagrindą, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 603,21 Eur skola (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4.84 straipsnio 4 dalis, 4.238 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 603,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 18 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, bei 60 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 80,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

31. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,92 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 603,21 Eur (šešių šimtų trijų eurų ir 21 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (603,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,64 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.