Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-04-18 · Civilinė byla Nr. e2-24-514/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
e2-24-514/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
M. L., V. L.
Atsakovas
E. R.
Civilinė byla Nr. e2-24-514/2017Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01534-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.8.4; 3.2.6.1
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 18 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovų atstovui adv. P. M.,atsakovės atstovui adv. M. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. L., V. L. ieškinį atsakovei E. R. dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai M. L. ir V. L. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės E. R. ieškovų naudai 1 000 Eur baudos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2016-06-17 tarp ieškovų M. L. ir V. L. (kaip pirkėjų) ir atsakovės E. R. (kaip pardavėjos) buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pagal kurią ieškovai įsipareigojo nupirkti 2,6 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Veiviržėnų s., Klaipėdos r. sav., o atsakovė įsipareigojo parduoti šį sklypą, priklausantį jai nuosavybės teise. Šalių susitarimu buvo nustatyta pardavimo kaina – 6 000 Eur plius pelno mokesčio suma, kurią atsakovei (pardavėjai) reikės sumokėti VMI už žemės sklypo pardavimą. Preliminarios sutarties 4 p. buvo sutarta sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį iki 2016-08-30, o pagal preliminariosios sutarties 5 p. ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovei 1 000 Eur avansą, kuris pagal sutartį yra nekilnojamojo turto kainos dalis. Remiantis šia nuostata, ieškovai sumokėjo avansą atsakovei. 2016-07-04 ieškovai iš atsakovės gavo pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriuo atsakovė prašė nutraukti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, sudarytą 2016-06-17, ir pranešė, jog avansinis mokėjimas 1 000 Eur yra grąžintas į ieškovo M. L. banko sąskaitą. Preliminariosios sutarties 12.1 p. numatė, jog jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant gražina gautą 1 000 Eur avansą pirkėjui ir per 10 kalendorinių dienų sumoka pirkėjui 1000,00 Eur baudą. Atsakovė nesumokėjo 1 000 Eur baudos per 10 dienų, todėl ieškovai kreipėsi į ją su pretenzija ir paragino sumokėti baudą per papildomas 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, tačiau atsakovė baudos, numatytos preliminariojoje sutartyje nesumokėjo. Ieškovai, remdamiesi preliminariosios sutarties 12 p., CK 6.71 str. 1 d., prašė priteisti baudą iš atsakovės teismine tvarka, taip pat procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalių 2016-06-17 sudarytoje preliminariojoje sutartyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Veiviržėnų s.. Klaipėdos r., pirkimo-pardavimo nustatyta, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016-08-30, o sutarties 12.1 punkte buvo numatyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant grąžina gautą 1 000 Eur dydžio avansą ir per 10 kalendorinių dienų sumoka pirkėjui 1 000 Eur dydžio baudą. Atsakovė nesutiko su ieškovų kaltinimu dėl nesąžiningumo ir nurodė, jog pareigą elgtis sąžiningai pažeidė ieškovas, neatskleisdamas visos informacijos apie savo tikruosius ketinimus, kurie prieštaravo atsakovės interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Po preliminarios sutarties sudarymo paaiškėjo, kad ieškovas M. L. visiškai neketina žemės sklype vykdyti ūkinės veiklos, o siekia panaudoti sutarties dėl žemės sklypo įsigijimo sudarymo faktą kaip spaudimo priemonę sprendžiant savo asmeninius ginčus su gretimuose žemės sklypuose veiklą vykdančiais ūkininkais, su kuriais atsakovė palaiko ilgalaikius ir gerus dalykinius santykius. Jeigu atsakovė būtų žinojusi realią situaciją dėl ieškovo M. L. tikrųjų ketinimų ir kad papuls į tokią įkaito padėtį teisine ir ekonomine prasme, atsakovė nebūtų sudariusi preliminarios sutarties su ieškovu. Dėl šios priežasties 2016-07-04 atsakovė ir kreipėsi raštu į ieškovus su pageidavimu dėl preliminarios sutarties nutraukimo, kadangi tolesnis šalių bendradarbiavimas, paaiškėjus realiai situacijai, atsakovės supratimu, tapo nebeįmanomas. Nesiekdama nei kaltinti ieškovų, nei pasipelnyti jų sąskaita, atsakovė sąžiningai grąžino sumokėtą avansą. Ieškovės nuomone, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nei dėl vienos iš šalių kaltės, todėl ieškovai reikalauti sumokėti baudą neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Be to, tiek Civilinio kodekso nuostatos (6.158 ir 6.163 str.), tiek šalių sudaryta sutartis (10 p.), numato, kad šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, kad vykdydamos sutartį šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdant sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Atsakovės manymu ieškovų reikalavimas neatitinka ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų (CK 1.5 str.), 1 000 Eur dydžio netesybos yra neprotingai didelės, suteikiančios ieškovams pernelyg didelį teisinį ir ekonominį pranašumą prieš atsakovę, todėl reikalavimas priteisti prašomo dydžio baudą yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovai reikalavimą sumokėti baudą grindžia tarp šalių 2016 m. birželio 17 d. sudaryta preliminariąja sutartimi dėl žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) k., Veiviržėnų s., Klaipėdos r. sav.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. birželio 17 d. sudarė preliminarią sutartį, kurioje susitarė iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojoje daikto - 2,6 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo – pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau iki nustatyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Tarp šalių ginčas kyla dėl pagrindinę sutartį sudaryti atsisakiusios šalies (turto pardavėjo) pareigos sumokėti kitai šaliai (turto pirkėjams) preliminariojoje sutartyje numatytą baudą.

Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Šalių sudarytoje 2016 m. birželio 17 d. preliminarioje sutartyje (12 p.) numatyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant grąžina gautą 1000 Eur avansą pirkėjui ir per 10 kalendorinių dienų sumoka pirkėjui 1000 Eur baudą. Sudarytoje preliminariojoje sutartyje pardavėjo pareiga mokėti netesybas yra siejama su pardavėjo kalte. Taigi, pagrindinė reikalavimo sumokėti netesybas sąlyga yra nepagrįstas priešingos šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva 2016 m. liepos 4 d. apie sutarties nutraukimą informavus ieškovus, nepaaiškinus jokių sutarties nutraukimo priežasčių. Sutarties nutraukimą atsakovės iniciatyva ieškovai vertina kaip atsakovės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovai, sudarydami preliminariąją sutartį, neatskleidė visos informacijos apie savo tikruosius ketinimus, prieštaraujančius atsakovės interesams. Atsakovės teigimu ji tik po preliminariosios sutarties sudarymo sužinojo, kad ieškovas M. L. neketina žemės sklype vykdyti ūkinės veiklos, o siekia panaudoti sutarties dėl žemės sklypo įsigijimo sudarymo faktą kaip spaudimo priemonę, sprendžiant savo asmeninius ginčus su gretimuose žemės sklypuose veiklą vykdančiais ūkininkais.

Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės.

Iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, kad M. L. vardu 2009-03-20 įregistruotas ūkininko ūkis (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0126277), 2013-05-31 įregistruota žemės ūkio valda, kuriai suteikta identifikavimo kodas, o jos valdytoju - ieškovas M. L. (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2013-05-31 pranešimas SDŽ Nr. 2640389), 2017-07-29 ieškovas deklaravo apie turimą ūkinių gyvūnų bandą. Šie ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas ūkininkauja ir ūkininkavo dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, todėl niekuo nepagrįstos atsakovės abejonės, kad ieškovas neketina žemės sklype, dėl kurio pirkimo-pardavimo šalys susitarė preliminariąja sutartimi, vykdyti ūkinės veiklos. Faktas, kad ieškovas tik po preliminariosios sutarties sudarymo deklaravo ūkinių gyvūnų bandą, nepatvirtina atsakovės abejonių, kadangi ieškovas ūkininko ūkį yra įregistravęs dar 2013 m.

Preliminariosios sutarties sudarymo paskirtis ir tikslai apibrėžti CK 6.165 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Įstatyme konkrečiai nurodoma, jog preliminariojoje sutartyje aptariamos pagrindinės sutarties sudarymo sąlygos, tai reiškia, jog preliminariąją sutartį sudaręs asmuo įgyja pareigą sudaryti pagrindinę sutartį kaip tik tomis sąlygomis, kurios nurodytos preliminariojoje sutartyje.

Šalys 2016 m. birželio 17 d. preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarusios dėl kokių nors papildomų sąlygų, susijusių su ieškovo vykdytina veikla perkamame sklype, šalys susitarė dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo, todėl atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį atsisakymą siejant su ieškovo ketinimais vykdyti vienokią ar kitokią veiklą, vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl atsakovės kaltės.

Iš atsakovės atsiliepime išdėstytų paaiškinimų seka, kad atsakovės veiksmus, nutraukiant preliminarią sutartį, įtakojo faktas, kad tik po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė sužinojo apie ieškovo asmeninius ginčus su gretimuose žemės sklypuose veiklą vykdančiais ūkininkais, su kuriais atsakovė palaiko ilgalaikius ir gerus dalykinius santykius. Siekdama ir toliau išlaikyti susiklosčiusius santykius, atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Šios atsakovės nurodomos aplinkybės apie konfliktinius ieškovo ir gretimų sklypų valdytojų santykius nevertintinos kaip svarbia priežastimi, dėl kurios atsakovę būtų galima atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė 2016-07-04, t. y. tą pačią dieną, kai ieškovus informavo apie preliminariosios sutarties nutraukimą, žemės sklypą, dėl kurio pirkimo-pardavimo buvo susitarta preliminariąja sutartimi, padovanojo J. K.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė sprendimą nutraukti preliminariąją sutartį priėmė po to, kai atsirado ir kiti pretendentai, pageidaujantys įsigyti atsakovės parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, apie kuriuos atsakovė pasirašydama preliminariąją sutartį galimai nežinojo.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą reglamentavo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kuriuo nustatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Pagal minėto įstatymo nuostatas (5 straipsnio 1 dalis) pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi - žemės sklypo bendraturčiai; parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus; asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas atsakovės pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties 2,60 ha žemės sklypą, kas įrodo, kad atsakovei apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo tvarką buvo žinoma. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio apskrities žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriui pristatė ne atsakovė, bet ieškovas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia atsakovės ketinimų ją sudaryti, parduodant žemės sklypą pasirinktam pirkėjui, t.y. ieškovams. Priešingai, tokie veiksmai įrodo, kad šalys bendradarbiavo, abi dėjo pastangas sudaryti pagrindinę sutartį.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas nustato pirmumo teisę turinčių asmenų sąrašą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016-02-22 pranešimo, skirto ieškovams, matyti, kad ieškovai yra asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti atsakovės E. R. parduodamą 2,6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nors kitų duomenų, ar ieškovai atitiko visus kriterijus, kaip žemės sklypo naudotojai, turintys pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, nėra, tačiau vertinant dokumentų, kuriuos ieškovai turėjo pateikti kartu su sutikimu pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, sąrašą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos r. skyriaus 2016-08-23 pranešimą, kuriuo ieškovas įrašytas į pirmumo teisę turinčių pirkti žemės sklypą (nors ir kt.) asmenų sąrašą, darytina išvada, kad ieškovai šiuos kriterijus atitiko.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas nustato, kad tuo atveju kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (5 straipsnio 5 dalis). Pagal minėto įstatymo nuostatas atsakovė turėjo teisę spręsti, kuriam iš pirmumo teisę turinčių asmenų žemės sklypą parduoti. Ieškovas priskirtinas prie asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti atsakovės parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl atsakovės atstovo argumentai, kad sudarant preliminariąją sutartį galimai buvo pažeista žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka nepagrįsti.

Atsakovė neabejotinai turėjo teisę rinktis ir nuspręsti, kuriam iš pirmumo teisę turinčių asmenų žemės sklypą parduoti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovė sprendimą parduoti žemės sklypą pakeitė jau po preliminariosios sutarties sudarymo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.

Ieškovai, remdamiesi tuo, kad preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nesudaryta pagrindinė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartis, prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur netesybų.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Teismų praktikoje pažymima, kad pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Konkrečiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

Pagal preliminariosios sutarties 12 punktą šalys susitarė, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant grąžina gautą 1000 Eur avansą pirkėjui ir per 10 kalendorinių dienų sumoka pirkėjui 1 000 Eur baudą. Byloje nustačius atsakovės kaltę dėl preliminarios sutarties neįvykdymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo, pripažintina, kad ieškovai turi teisę į preliminarioje sutartyje numatytas netesybas.

Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

Nors šalys preliminariojoje sutartyje nurodė žemės sklypo pardavimo kainą 6000 Eur, pagal atsakovės pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą vidutinė rinkos vertė 1940 Eur, t.y. baudos dydis sudaro pusę vidutinės rinkos vertės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai nuostolių dėl sutarties nesudarymo nepatyrė, preliminarioji sutartis, sudaryta 2016-06-17, nutraukta 2016-07-04, t.y. po 17 dienų po preliminariosios sutarties sudarymo. Iš pateikto šalių susirašinėjimo dėl preliminariosios sutarties sudarymo matyti, kad sutarties sąlygos buvo aptariamos skubotai (ieškovo el. laiškas su sutarties projektu atsakovei siųstas 2017-06-17 00.22 val., tą pačią dieną pasirašyta preliminarioji sutartis), dėl ko atsakovė neturėjo galimybės išanalizuoti ir įvertinti ieškovo siūlomos sutarties sąlygų. Įvertinus šias aplinkybes (šalių sutartinių santykių trukmę, prievolės pobūdį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų dydį ir nebuvimą byloje duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių dydį), tai, kad avansas, sumokėtas pagal preliminariąją sutartį, ieškovams nedelsiant grąžintas bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad netesybų (baudos) dydis nagrinėjamu atveju turėtų būti mažinamas iki 600 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Likusioje dalyje ieškovų ieškinys dėl netesybų netenkintinas (CPK 178 str.).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovams, ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas CPK 93 str. nustatyta tvarka. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

Ieškovų išlaidos teisinei pagalbai sudaro 600 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (60%) ieškovams atlygintina 360 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 650 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl dalį šių išlaidų turėtų atlyginti ieškovai. Įvertinus tai, kad ieškovų reikalavimai patenkinti 60 procentų, atsakovė turi teisę į 260 Eur išlaidų atlyginimą.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, iš atsakovės išieškotina 100 Eur ieškovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. R. 600 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo lygiomis dalimis M. L. ir V. L. bei 115 Eur bylinėjimosi išlaidų M. L.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Volskytė