Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1993-611/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-10Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-29Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-09Vilniaus apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-12-17Lietuvos apeliacinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2016-07-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2S-1993-611/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14646-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Atsakovas
Nordea Bank AB, Nordea Bank Finland Plc
Ieškovas
M. M., R. M.
Trečiasis asmuo
G. D., Č. D.
Civilinė byla Nr.2S-1993-611/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14646-2014-7Procesinio sprendimo kategorija. 110.1; 121.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nordea Bank AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir R. M. ieškinį atsakovams Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ir A. Ž., tretiesiems asmenims G. D. ir Č. D. dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2008-10-21 kreditavimo sutartį ir papildomus susitarimus prie jos, sudarytą tarp ieškovų ir atsakovo Nordea Bank AB negaliojančia, pripažinti, kad pagal kreditavimo sutartį ir papildomus susitarimus prie jos kredito gavėjas yra A. Ž., kredito davėjas Nordea Bank AB, įkaito davėjas G. D.. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąjį procesą pagal Hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos registre, kol bus išspręstas ginčas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad ieškovai gavo notaro pranešimą, kuriame nurodoma, kad per 20 d. nuo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovams nesumokėjus 201 407,64 Eur skolos bankui, bus atliktas vykdomasis įrašas ir bankas galės ne teismo tvarka priverstinai išieškoti skolą. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nesustabdžius priverstinio išieškojimo, tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas tikėtinai bus parduotas iš varžytinių, prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui įkeisto ir iš varžytinių parduoto nekilnojamojo turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo nėra įmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė vykdomąjį procesą pagal hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos registre iki ieškinio teisme išnagrinėjimo.

Teismas konstatavo, kad tikėtina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, G. D. ir Č. D. priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas tikėtinai gali būti parduotas iš varžytinių nesusijusiems tretiesiems asmenims, o pagal CK 4.96 str. 2 d. iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Priverstinai išieškotų iš ieškovų sumų susigrąžinimas iš banko yra papildoma procedūra, apsunkinant teismo sprendimo vykdymą.

Atskirojo skundo argumentai

Nordea Bank AB atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog jie tol, kol vyksta teisminis ginčas, vykdė ar vykdo sutartines prievoles, dėl ko bankui nebūtų pagrindo pradėti ir tęsti skolos išieškojimo veiksmus priverstine tvarka. Ginčo dėl to, kad ieškovai nevykdo sutarties, nėra. Ieškovų nurodytas atsakovas A. Ž., kuris tariamai nori perimti ieškovų prievolių vykdymą, su banku jokių sutartinių santykių neturi, skolos taip pat nepadengė, be to, niekada nebuvo vertinamas kaip kredito gavėjas, jo finansinė padėtis yra neaiški. Atsakovas yra finansų įstaiga, kuriai keliamas tikslas užtikrinti finansų sistemos stabilumą, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas norint išvengti prievolių vykdymo, neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir laikinųjų apsaugos priemonių adekvatumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai siekia išvengti prievolės pagal kreditavimo sutartį vykdymo, kadangi jie nėra tikroji prievolės šalis, o tokios prievolės vykdymas pažeistų jų teises. Atsakovui pradėjus vykdymo veiksmus, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų dėl papildomų procedūrų ieškovams susigrąžinti priverstinai iš jų išieškotas sumas, o iš varžytinių pardavus trečiųjų asmenų įkeistą turtą, tokio turto susigrąžinimas nebūtų įmanomas dėl sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisės apsaugos, todėl šia dalimi teismo sprendimas taptų nebeįvykdomu.Atsakovo A. Ž. finansinė padėtis ir jos vertinimas nėra reikšmingas byloje, o banko teiginiai, kad jo tikslas užtikrinti finansų sistemos stabilumą nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir tik parodo jo neprofesionalumą sudarant kredito sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Atsakovas Nordea Bank AB ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdomojo proceso pagal hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos registre, sustabdymas iki ieškinio teisme išnagrinėjimo.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei jo faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Nagrinėjamu atveju, šioje bylos stadijoje duomenų, kad ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas nėra. Vis dėlto, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti realią grėsmę ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) G. D. ir Č. D. įkeitė savo turtą užtikrindami 2008-10-21 Kreditavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovų ir Nordea Bank AB, kartu su esamais ir būsimais papildymais tinkamą vykdymą. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti šią 2008-10-21 kreditavimo sutartį negaliojančia, o taip pat siekia pripažinti, kad pagal 2008-10-21 kreditavimo sutartį kredito davėjas yra Nordea Bank AB, kredito gavėjas – A. Ž., o įkaito davėju ir toliau lieka G. D.. Taigi, ieškovai iš esmės neprašo pakeisti hipotekos teisinių santykių, įkeisto turto ir įkaito davėjo, be to, neginčija, kad 2008-10-21 kreditavimo sutarties nebevykdo nei jie, nei jų nurodomas neva tikrasis kredito gavėjas A. Ž.. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo proceso pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas – nėra susijusios su ieškovų ieškinyje išdėstytų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių tarpusavio ryšio nevertino ir nepagrįstai tokias ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė. Dėl aukščiau nurodytų motyvų yra pagrindas atsakovo Nordea Bank AB atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų M. M. ir R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., teismas

nutarė:

Nordea Bank AB atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų M. M. ir R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas Andžej Maciejevski