- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-1505-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-01189-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., R. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. G. prašymą dėl leidimo suteikimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys V. B., R. R.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą įeiti ir apžiūrėti skolininkui V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 2-ų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atliekant priverstinį skolos išieškojimą, 2025 m. balandžio 4 d. Turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas: 0,0933 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2-ų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktu turto vertė nenustatyta. Skolininko skola didelė, neišieškota, todėl tikslinga nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą. Antstolės 2025 m. birželio 16 d. patvarkymu minėtam skolininko nekilnojamajam turtui buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. 2025 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku teismo ekspertas informavo, jog su skolininku nepavyksta susitarti dėl buto apžiūros. Teismo ekspertas informavo antstolę, jog telefonu (kai atsiliepia) skolininkas nurodo datą, kada įleis į butą apžiūrai, o atėjus tai datai, skolininkas arba nebeatsiliepia, arba atsiliepęs teigia, jog yra išvykęs. Turto vertintojas negali atlikti turto vertinimo, negalėdamas apžiūrėti vertintino objektą iš vidaus, nėra galimybės objektyviai nustatyti realizuotino turto rinkos vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjos antstolės prašymą tenkinti, leisti antstolei įeiti į skolininkui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tai yra dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėti, kad nustatyti šio areštuoto turto vertę. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3. Dėl faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pagal Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaro 2022 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį įrašą vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojo R. R. naudai. Atliekant vykdymo veiksmus, antstolės 2025 m. balandžio 4 d. turto arešto aktu buvo areštuotas V. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Turto arešto akte nurodyta, jog turto vertė bus nustatyta po jo apžiūros. Antstolė 2025 m. birželio 16 d. patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo nurodė, jog nekilnojamojo turto kainos skiriasi priklausomai nuo turto būklės, geografinės vietos ir kitų individualių savybių, todėl, įvertinusi aplinkybes, antstolė nutarė skirti ekspertizę (turto vertinimą) pavesdama atlikti teismo ekspertui. Nurodė, kad pagal teismo eksperto ir skolininko elektroninį raštą matyti, kad susitarti dėl buto apžiūros nepavyksta.
4. Dėl antstolės prašymo pagrįstumo teismas nurodė, kad skolininkas vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir yra saistomas pareigų, tai yra skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 straipsnis). Siekiant, kad turtas būtų realizuotas nepažeidžiant išieškotojo ir skolininko interesų, būtina nustatyti areštuoto turto rinkos kainą. Teismas sprendė, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas nebendradarbiauja su teismo ekspertu, skolininko gyvenamasis būstas, kurį galima realizuoti, yra areštuotas, todėl, siekiant užtikrinti areštuoto turto įkainojimą rinkos verte, reikalinga apžiūrėti areštuotas gyvenamąsias patalpas, dėl ko nutarė antstolės prašymą tenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti antstolės prašymą leisti įeiti į V. B. priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nurodo, kad iki nutarties priėmimo skolininkas kreipėsi į antstolę su prašymu laikinai, bent 25 dienų terminui, stabdyti turto realizavimo procedūrą iki kol bus priimtas ikiteisminio tyrimo įstaigos galutinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo. Skolininkas antstolei paaiškino, kad R. R. naudai 2021 m. spalio 7 d. pasirašytas vekselis, pagal kurį dabar antstolė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis, nes jokių pinigų skolininkas iš išieškotojo R. R. nesiskolino. Pažymi, kad yra pateikęs pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai brolių J. Z. ir A. Z. bei R. R. sukčiavimo bei neteisėto turto užvaldymo, įskaitant dokumentų klastojimą.
5.2. Nurodo, kad antstolė nesutiko stabdyti turto realizavimo procedūros ir apelianto vertinimu skubotai siekia turto realizavimo parduodant apeliantui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mano, kad antstolė veikia tik išieškotojo interesais ir nepaiso skolininko interesų, o prieš tai nurodytos aplinkybės dėl pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą galėjo lemti kitokį teismo sprendimą dėl antstolės prašymo leisti patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas. Pažymi, kad apeliantas nebuvo informuotas apie antstolės prašymą, negalėjo pateikti savo pozicijos teismui, nebuvo išklausytas, dėl ko mano, kad antstolės prašymas nagrinėtinas iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos. Apeliacijos nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista antstoliui patekti į apeliantui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Apeliantas nurodo, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo skolininkas kreipėsi į antstolę su prašymu laikinai, bent 25 d. terminui, stabdyti turto realizavimo procedūrą iki kol bus priimtas ikiteisminio tyrimo įstaigos galutinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau antstolė nesutiko stabdyti realizavimo procedūros, skubotai siekia realizuoti apelianto turtą. Mano, kad antstolė nepaiso skolininko interesų. Pažymi, kad apeliantas nebuvo informuotas apie antstolės prašymą, negalėjo pateikti savo pozicijos, nebuvo išklausytas, dėl ko mano, kad antstolės prašymas nagrinėtinas iš naujo.
9. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pagal Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaro G. P. 2022 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį įrašą vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojo R. R. naudai. Atliekant vykdymo veiksmus, antstolės I 2025 m. balandžio 4 d. Turto arešto aktu buvo areštuotas V. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 1) 50,55 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) gamybinė patalpa, 111,05 kv. m, esanti (duomenys neskelbtini); 3) 1/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 4) 18/100 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 5) 0,0933 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyta, jog turto vertė bus nustatyta po jo apžiūros. Antstolė 2025 m. birželio 16 d. Patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo nurodė, jog šiuo metu nekilnojamojo turto kainos skiriasi priklausomai nuo turto būklės, geografinės vietos ir kitų individualių savybių, o antstolis turi siekti užtikrinti, kad vykdomoji byla būtų įvykdyta, nepažeidžiant nei vienos iš šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl, įvertinusi visas aplinkybes, antstolė nutarė skirti ekspertizę (turto vertinimą) apelianto nekilnojamojo turto: 1) 0,0933 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 2-ų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, šią ekspertizę (turto vertinimą) pavesdama atlikti teismo ekspertui R. G.. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad teismo ekspertui nepavyksta su apeliantu sutarti dėl buto apžiūros.
10. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra teisė apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį - jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu yra užtikrinamas teismo sprendimo vykdymo teisėtumas ir nepažeidžiamos būsto neliečiamumo garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 24 straipsnyje, kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas antstolio prašymą patikrina šio antstolio atliekamo veiksmo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliantas padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstoliui išduotas leidimas be apelianto sutikimo įeiti į apeliantui priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su tikslu jį apžiūrėti, kad nustatyti šio areštuoto turto vertę. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais, arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
12. CPK 593 straipsnis numato, jog CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ir antstolių pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis). Teismas išnagrinėjęs antstolio pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą priima nutartį (CPK 593 straipsnio 4 dalis). CPK 593 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu. Tokios pozicijos laikomasi ir panašaus pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1613-513/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1544-643/2019, 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1494-661/2019; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1751-1043/2021; Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1329-480/2024; Vilniaus apygardos 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-254-653/2025)
13. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl leidimo antstoliui įeiti į apelianto gyvenamąsias patalpas išdavimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad teismo nutartis gali būti skundžiama, tačiau tai neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių ir negali dalyvaujantiems byloje asmenims sukelti daugiau teisių, negu numatyta įstatyme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties.