Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui H. J. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 24 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu H. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9792626001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur kreditas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminui su 78,82 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 114,60 proc.). Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 440,48 Eur kredito kainą iki 2017 m. sausio 24 d., pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą mokėjimo grafiką, pirmą įmoką sumokant praėjus trims mėnesiams po sutarties sudarymo, t. y. nuo 2015 m. vasario 24 d., tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.

Tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovo UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas 2017 m. liepos 3 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovas tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovą.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintą kreditą ir 110,87 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 434,35 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas taikant 78,82 proc. metinę palūkanų normą už 1104 dienų laikotarpį. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 39,10 Eur (434,43 Eur X (0,05/100) X 180). Taigi, ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 39,10 Eur palūkanų sumą, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, o likusioje dalyje aptariamas reikalavimas atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 584,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos bei 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, viso 143,00 Eur. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos, todėl iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio suma. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esant tokioms aplinkybėms, patenkinus 59,65 procentus reikalavimų iš atsakovo priteistina 72,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui H. J. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilniaus m., 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 centų) negrąžinto kredito sumą, 110,87 Eur (vieno šimto dešimties eurų 87 centų) bendrą vartojimo kredito kainą, 39,10 Eur (trisdešimt devynių eurų 10 centų) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (584,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 72,18 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 18 centų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovui.