Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-617-284/2016 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.1; 1.1.1.1; 1.3.2; 1.3.7; 1.3.7.1; 1.3.7.5; 1.3.7.5.1; 1.3.7.6; 1.3.7.8; 1.3.9; 1.3.9.2; 1.3.9.2.2;1.3.9.4; 3; 3.1.3; 3.1.3.2; 3.1.4; 3.1.7; 3.1.7.5; 3.1.7.9; 3.2; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.2.6.9

2016 m. lapkričio 28 d.

atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovams: direktoriui A. B. ir advokatei Karolinai Laurynaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio panaikinimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo D. J. ieškinys atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio panaikinimo buvo priimtas nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 16 d. nutartimi. Ieškovas D. J. kreipėsi su ieškiniu , prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuriuo iš D. J. atsakovo naudai buvo priteista 600 eurų materialinei žalai atlyginti ir atsakovo prašymą šioje dalyje atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas D. J. savo ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į DGK su pareiškimu priteisti iš jo, D. J. ,materialinės žalos atlyginimą, t.y. išlaidas, kurias (duomenys neskelbtini) patyrė dėl sugadintos pleištinės sklendės remonto. DGK priimtu 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu nustatė visas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas ir (duomenys neskelbtini) reikalavimą patenkino iš dalies – iš jo priteisė 600 Eur padarytos žalos atlyginimą. Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas ( DK 294 straipsnio 2 dalis), priimtas neatskleidus bylos esmės ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, DK 9 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas D. J. ieškinyje nurodytą savo reikalavimą panaikinti DGK Sprendimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

priimtas Sprendimas turi būti panaikintas, nes DGK neištyrė pateiktų įrodymų;

DGK sprendimas prieštarauja protingumo principui;

ieškovas D. J. nėra atsakingas už žalos kilimą asmuo, todėl iš jo žalos atlyginimas negalėjo būti priteistas. Dėl sugadinto pleištinės sklendės korpuso yra atsakingi D. J. pavaldūs suvirintojai arba bendrovės generalinis direktorius;

ieškovui D. J. pagal eitų pareigų pobūdį ir atsakomybės laipsnį priskirtos vadovavimo bei kontrolės funkcijos nereiškia, kad ieškovas turėjo tikrinti jam pavaldžių santechnikų brigados suvirintojų darbą;

Bendrovėje nėra lokalinio dokumento numatančio pareigą ieškovui D. J. patikrinti jam pavaldžių darbuotojų darbą;

Bendrovė neužtikrino tinkamo įvykusio įvykio (sklendės sutrūkimo) aplinkybių ištyrimo;

pleištinė sklendė (duomenys neskelbtini) nėra sudėtingas įrenginys, todėl ieškovas D. J. šio įrenginio paruošimui žiemai neturėjo skirti daugiau dėmesio lyginant su kitų mechanizmų priežiūra;

ieškovo tinkamas ar netinkamas kontrolės funkcijos atlikimas, t.y. pavestų darbų atlikimo kokybės patikrinimas šioje byloje neturi būti vertinamas, nes kontrolės funkcijos nevykdymas nelemia žalos atsiradimo ( b.l. 1- 4 ).

Atsakovas (duomenys neskelbtini) 2016-07-07 pateikė atsiliepimą į ieškinį , kuriame nurodė, kad su ieškovo D. J. ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, DGK Sprendimo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, yra teisėta ir pagrįsta ( b.l. 42-52 ).

Ieškovas D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad į teismą kreipiasi dėl to, kad, kaip nurodyta ieškinyje, visos padarytos prielaidos turi aiškius neatitikimo protingumo principui požymius. Atsakomybė buvo permesta netiesioginiam kaltininkui. Atsižvelgiant į darbo ginčų komisijos sprendimą, matyti, kad pats sprendimas prieštarauja Lietuvoje vyraujančiai teisei. Ieškinyje yra nurodyta, dėl ko jis nesutinka su sprendimu. Atlikdamas savo tiesiogines pareigas, remdamasis darbo sutartimi, (duomenys neskelbtini) jis vykdė vyr. mechaniko pareigas ir buvo atsakingas už žmones – šaltkalvius, suvirintojus, tekintoją, tarp kurių buvo ir suvirintojas A. P. bei S. L.. Vykdydamas šias pareigas, jis vykdė jų darbų kontrolę. Tai įrodo įrašai tam tikrame priede, kur matyti, kad buvo vykdoma kontrolė, pasirašant prie darbuotojų atliktų darbų ir sutikrinama, darbai atlikti ar ne. To, kad jis padarė žalą, jis nepripažįsta, nes iš bylos duomenų matyti, kad iš įrenginio vandenį privalėjo išleisti atsakovo darbuotojas A. P., tačiau jo niekas nekaltino ir iš jo nereikalavo žalą atlyginti, bet žalą atlyginti buvo pareikalauta iš jo, ieškovo. Įrenginio konstrukcija buvo gana paprasta, pats principas kaip ir kitų sklendžių, skiriasi tik sklendės uždarymo ir atidarymo principas, elektrinė dalis, kuri atidarinėja arba uždarinėja sklendę. Nemano, kad atsakovo paaiškinimai, kad sklendė yra sudėtinga, yra teisingi, jie yra bandymas suklaidinti teismą. Šioje byloje materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindo įrodymo našta tenka atsakovui, ieškovas neprivalo įrodinėti, kad yra nekaltas. Tam tikriems darbuotojams, kuriems buvo pavestos užduotys ir kurie atliko tam tikrą darbą, atsakomybė ir turėtų būti nureipta, o ne ieškovui. Iš to kyla klausimas, kodėl ieškovas turi atsakyti už bendrovės darbuotojų nekokybiškaia tliktą darbą, o ne pats įmonės direktorius, nes išeitų, kad jis neužtikrino geros kontrolės, nesugebėjo kokybiškai atlikti savo darbo, o ne ieškovas. Priimant į darbą A. P. ir S. L., su juo niekas nederino. Turėjo viršininką technikos direktorių. Jis nebuvo parengęs instrukcijų ir nurodęs, kad sklendė yra ypatingai sudėtingas įrenginys. Oficialios komisijos nebuvo sudaryta. Tuo metu nė vienas mechanikas neturėjo mechaniko išsilavinimo. Lapkričio 28 d., kai sakoma, kad buvo didelis šaltis, sklendė nebuvo sprogusi. S. L. nepasakė, kad sklendėje yra užšalusio vandens. Viršininkai jo neinformavo, kad jam pavaldūs darbuotojai (A. P., S. L.) yra nekompetetingi ir jų kiekvieną žingsnį reikia kontroliuoti. Jam nežinomos priežastys, kodėl neprašoma žalos atlyginimo iš A. P., S. L.. Jo tiesioginis viršininkas nebuvo traukiamas atsakomybėn.

Atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad nori atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Susidaro toks įspūdis, kad teismui siekiama įrodyti, kad procesai, vykstantys gamykloje (su pareigomis, kotrole, specialistais, jų kompetencijomis), nekontroliuojami – šaltkalviai nepriimti su mechaniko žinia (o kaip jie gali būti priimti su mechaniko žinia, jeigu tas mechanikas dirba tik pusantrų metų, o šaltkalviai dirba po 20 metų?). Byloje yra pateikti dokumentai, įrodantys A. P. kvalifikaciją, kad jam buvo suteikta trečia kategorija, po to pakelta ne gamyklos, o kompetencijos nustatymo institucijos į ketvirtą kategoriją, pagaliau, tai žmonės, kurie turi tam tikrą šaltkalvio kompetenciją, tokių darbų atlikimui, tačiau, priklausomai nuo kiekvieno darbuotojo kompetencijos, vadovas, kuris dirba jau pusantrų metų, yra susipažinęs su kolektyvu, jų kompetencija, vienų ar kitų dalykų išmanymu, individualiai suvokia, kokią užduotį galima duoti vienam ar kitam šaltkalviui, tikintis, kad ji bus suprasta ir įvykdyta. Jeigu jis abejoja ta kompetencija, vadinasi, jis turi parinkti atitinkamus užduoties davimo veiksmus, tikslumus, pagaliau, ir kontrolės mechanizmus jis turi parinkti, jeigu jis abejoja ta kompetencija. D. J. nė karto nekėlė klausimo, kad 17 šaltkalvių brigada yra vos ne neišmanėlių brigada, jis negali su ja nieko daryti. Prieš jį dirbo mechanikai ir susitvarkė su tokiom pareigom, kai jis atėjo į darbą ir pradėjo vadovauti tam kolektyvui, staigiai krito jų kompetencija. Tokie argumentai abejotini. Jeigu yra individuali kažkurio nekompetencija, tai tam ir yra vadovas, kuris turi parinkti kontrolės turinį, priemones ir galbūt daugiau reikia pastangų įsitikinti, ar jis tą užduotį padarė. Vanduo prie -10 ⁰C laipsnių užšąla. Buvo pateikti duomenys, kad naktį iš lapkričio 27 d. į lapkričio 28 d. buvo -10 ⁰C. Tikėtina, kad jau tą dieną S. L. pastangų nebereikėjo, viskas buvo sušalę, tik galbūt buvo nepastebėta, nes apie sklendę reikėjo apeiti, kad įtrūkimą pamatyti. Susprogusią sklendę jis pamatė tik sausio pradžioje, bet tai nekeičia esmės, nes faktas jau buvo įvykęs, žala dėl nepadaryto darbo jau buvo atsiradusi. Vadovaudamasis Darbo kodekso 240 straipsniu, matydamas, kad įvyko incidentas, jis pareikalavo raštu pateikti visų asmenų, kurie vienokią ar kitokią informaciją žinojo apie šią sklendę, paaiškinimus, pateikti išvadą, kodėl tai įvyko. Kyla klausimas, ar teisingai, ar mechanikas V. K., kuris aukštąjį išsilavinimą, statybininko mechaniko kompetenciją, negali suprasti, kad užšalęs vanduo sprogdina metalą, ir kai jis išardė ir pamatė sušalusį ledą toje vietoje, kur sprogo, nereikia sakyti, kad visi keturi mechanikai, kurie nustatė sušalimą, jie irgi kažkokie neišmanėliai. Ir pats D. J. pasakė, kad sklendė sprogo dėl užšalusio vandens. Nurodė, kad jis pats ( t.y. A.B.) neturi mechaniko išsilavinimo, bet turi kitus tris diplomus, tačiau jam užteko vidurinio išsilavinimo žinių, kad prie -10 ⁰C vanduo užšąla ir padarė tokias pasėkmes. Jis, gerbdamas (duomenys neskelbtini) reputaciją, nedavė kvailo nurodymo, kad būtų bandoma „pramušti“ sklendės garantiją. Jis davė nurodymą sutvarkyti sklendę, nes už dviejų mėnesių prasidės sezonas. Tai bandymas pakreipti bylos argumentaciją nesolidžia linkme. Jeigu jie pasirinko netinkamą atsakovą, tai jų problema ir teismas spręs, kad ne jis kaltas. Jie atsirinko atsakovą, iš kurio pareikalavo atsakomybės, o darbo ginčų komisija labai išsamiai išnagrinėjo bylą ir konstatavo. Pirmoje byloje buvo sprendžiamas ne materialinės atsakomybės klausimas, o neteisėto atleidimo iš darbo klausimas, ir buvo sustabdytas bylos dėl materialinės atsakomybės nagrinėjimas dėl anos bylos. Byloje yra pateikti duomenys, nuo kada sklendė pradėta eksploatuoti, kad tai buvo 2015 m. spalio 1 d. Jos bandomieji darbai buvo daromi ir rugsėjo mėnesį, sklendė šiek tiek praėjo funkcionuoti jau rugsėjo mėnesį, o kai buvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, per rugsėjo mėnesį sutvarkyti visi dokumentai, nuo kito mėnesio pirmos dienos pradėta eksploatacija. Atskirtų du dalykus apie specialistų kompetenciją sklendės atžvilgiu: vienas dalykas yra sklendės eksploatavimas darbiniu režimu pliusinėje temperatūroje (sklendė yra sujungta su siurblinės paleidimu ir sklendė autonomiškai veikia, kadangi ji turi variklį, kai siurbliai pradeda veikti, atsidaro sklendė, tam reikalingi vienokie žinojimai ir įgūdžiai, bet jie nebuvo rizikingi, nebent sugadinimai įvyktų tyčiniai, grėsmė bendrovės turtui tokia eksploatacija nesukėlė), tačiau skaldos gamybos technologiniai procesai susiję su plovimu, o tam naudojamas vanduo uždaru cirkuliaciniu ciklu, o kadangi žiemą ateina neišvengiamybė ir sezonas baigiasi, tai yra antras momentas, susijęs su šios sklendės eksploatavimu, tai jos tinkamas paruošimas žiemai. Tai D. J. turėjo suvokti ir įvertinti. Gal jam ši sklendė nesudėtinga, bet A. P., kuris turi šaltkalvio išsilavinimą, ne aukštąjį techninį išsilavinimą, kuris nematė brėžinių, kuriuos matė D. J., sudėtingumo laipsnis yra jau kitas. Nėra įprastinio pleištinės sklendės rato, yra variklis, yra mažas ratukas, - tai technologiniai dalykai, kuriuos reikia išmanyti. Atsukus sklendę nuo vamzdyno, vanduo liko viduje. Reikėjo ratuką pasukti, kad sklendė pasikeltų ir iš jos išbėgtų vanduo. Tada nebūtų jokių problemų. Turto paruošimas žiemai eksploatacijos atžvilgiu, kai baigiasi jo tiesioginė eksploatacija teigiamoje temperatūroje ir pereina jo saugojimas neigiamoje temperatūroje, yra tam tikrų pavedimų visuma, ką turėjo padaryti D. J., kad A. P. būtų aiškiai supratęs pavedimą. Matė sprendimą, kad žalos atlyginimo suma buvo sumažinta, tačiau, spręsdami kaštų ir išlaidų, pajamų ginčo dalį, kad jie turėtų ginčytis dėl 300 eurų, tai yra laiko ir pajamų kaštai buvo neadekvatūs, jie giliau nebeanalizavo, juos tenkino 600 eurų priteisimas ir jie neinicijavo skundo. Jie išanalizavo, kodėl suma buvo sumažinta, bet nesiėmė veiksmų sprendimo apskundimui. Tai buvo darbo ginčų komisijos nuomonė, jie galėjo ginčytis, tam tuėjo kreiptis į teismą, tačiau, įvertinus sumos dydį, galimas išlaidas ir laiko kaštus, jie to neinicijavo, nors turi nuomonę, kad jiems galėjo būti priteista visa suma. Pagal pareiginius nuostatus, yra aiškiai parašyta, D. J. pareiginių nuostatų neginčijo, kad nuostatai jam nesuprantami, kai jis dirbo pusantrų metų tose pareigose, kad jis planuoja, organizuoja ir kontroliuoja stacionarinių įrenginių mechanizmų darbą gamyklos teritorijoje. Jis už tai atsako. Jo, kaip aukštąjį išsilavinimą turinčio specialisto, pareiga yra suprasti (žiūrėjome, kad jam buvo dėstoma disciplina – vadyba), kas įeina į tą turinį. Jo pareiga buvo tai suprasti ir padaryti. Visų kitų įrengimų atžvilgiu jis tą suprato. Fiziškai jis, žinodamas sklendės konstrukciją, turėjo prieiti ir pasukti ratuką (parodo) ir sklendė iš apatinės padėties būtų pakilusi į viršų. Jeigu A. P. nesuprato, kaip veikia šis principas ir kaip veikia tas ratukas, kad jis pakelia visą sklendę be variklio, tai D. J., turėdamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būtent inžinieriaus mechaniko, galėjo prieiti ir tą ratuką pasukti, kadangi jis matė brėžinius, konstrukciją, ir būtų išspręsta problema. Kontrolė buvo paprasta. Tikėtina, kad A. P. nesuprato, kad ratuką reikia pasukti arba jis nepasuko. Jeigu jis vandens neišleido, vadinasi, jis to darbo nepadarė. Vyr. mechanikas turi įsitikinti, ar jo pavedimas yra produktyvus, rezultatyvus. Jis pats turi pasirinkti, kaip padaryti tą kontrolę. Kad A. P. nesuprato duotos užduoties, įrodymas paprastas – trūkusi sklendė. Visuose lokaliniuose aktuose yra parašyta apie teises ir pareigas. Buvo duotas nurodymas paruošti visus įrengimus ir linijas žiemojimui. Jeigu vienas iš linijos agregatų sprogo, vadinasi, nurodymas buvo neįvykdytas. Jeigu jis neįvykdė, tai ir yra, kad jis arba nesuprato užduoties, arba jo pavedimas, nurodymas buvo netinkamai suformuluotas. J. byloje teigia, kad davė visus tinkamus pavedimus, kad specialistams buvo duotas tinkamas pavedimas tinkamai paruošti liniją žiemai. Tinkamumas yra tada, kai neįvyksta žala. Jeigu žala įvyko, vadinasi, J. davė netinkamą pavedimą paruošti įrengimą žiemai, ir čia nėra jokių prielaidų. Apie lentelę kalbėjo kitoje byloje, kur jie pateikė rašytinius įrodymus, dalį savo įrodymų pateikė struktūrizuotoje lentelės formoje.Jeigu tą reikėtų aprašyti, prireiktų trijų lapų teksto, jie savo ir teismo patogumui pateikė lentelę. Tai kaip vizualinė priemonė. Tokia struktūra tikrovėje egzistuoja. Jie tik parodė šios brigados santykį su visomis linijomis, kadangi ši brigada aptarnauja visas linijas vandens ir pulpos sistemos pjūviu. Jeigu darbas nepadarytas, tai A. P. jo nepadarė, nes D. J. tvirtina, kad A. P. nurodė šį darbą padaryti, jis suformavo užduotį su turiniu, kad pavaldinys padarytų šį darbą. Su A. P. jie priežasties nebandė aiškintis, su juo buvo nutraukti darbo santykiai.

Ieškovo D. J. ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. Bendrovės generalinio direktoriaus A. B. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas D. J. nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas dirbti vyr. mechaniko pareigoms (duomenys neskelbtini) (toliaus-Bendrovės) remonto skyriuje. Tą pačią 2014 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovo ir Bendrovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo nustatytas 3500 Lt pareiginis atlyginimas, o nuo 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovui buvo nustatytas 4600 Lt (1333 Eur) pareiginis mėnesinis atlyginimas. 2014 m. rugsėjo 22 d. ieškovas D. J. buvo supažindintas su Remonto skyriaus vyriausiojo mechaniko pareiginiais nuostatais Nr. (duomenys neskelbtini) (supažindinimo faktą patvirtina ieškovo parašas, esantis ant pareiginių nuostatų egzemplioriaus), taip pat su Bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis (DGK buvo pateiktas „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnalas“). Savo kasdieninėje veikloje ieškovas D. J. turėjo vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis, vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais, tiesioginio vadovo A. Š. bei generalinio direktoriaus A. B. nurodymais. Savo darbinėje veikloje ieškovas D. J. taip pat turėjo vadovautis Bendrovės kokybės valdymo sistema „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūra ir remontas“, (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), kurią tiesioginių vadovų nurodymu koregavo ir pildė pats ieškovas. 2014 m. rugsėjo 23 d. su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovėje veikia remonto tarnyba (skyrius), autoremonto skyrius, taip pat energetikos skyrius. Remonto tarnybą (skyrių) sudaro stacionarių įrengimų ir mechanizmų remonto skyrius bei svarstyklių ir kėlimo priemonių skyrius. Ieškovas D. J. buvo priimtas į Remonto tarnybą į vyr. mechaniko pareigas. Iš DGK pateiktos Bendrovės organizacinės valdymo schemos išrašo matyti, kad ieškovas D. J., būdamas Remonto skyriaus vyr. mechaniku, buvo atsakingas už stacionarių įrengimų ir mechanizmų remonto kontrolės, priežiūros ir nepertraukiamo renginių veikimo užtikrinimo funkcijas. Tai patvirtina ieškovo pareiginių nuostatų 1.1 p., kuriame nurodyta, kad: „Remonto skyriaus vyriausiojo mechaniko (toliau – tekste – mechanikas) pareigybė yra reikalinga planuoti, organizuoti ir kontroliuoti stacionarių įrenginių skyriaus veiklą, tikslu užtikrinti įvairių stacionarių įrenginių ir mechanizmų techniškai tvarkingą būklę, nepertraukiamą ir patikimą darbą.“ Atsižvelgiant į Bendrovėje nustatytą organizacinę struktūrą, ieškovas D. J. buvo vadovaujantis darbuotojas, turintis pareigą organizuoti ir prižiūrėti jam pavaldžių darbuotojų atliekamas darbo funkcijas. Iš DGK pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovo D. J. asmeninėms atsakomybėms buvo priskirta vadovauti ir koordinuoti III technologinės linijos remonto brigados darbą, taip pat specializuotos santechnikų remonto brigados, kuri buvo atsakinga už visų technologijų linijų vamzdynų ir vandens įrenginių priežiūrą, darbą. Ieškovo darbo metu santechnikų brigadą sudarė IV kategorijos suvirintojai A. P. ir S. L.. Nuo darbo pas atsakovą pradžios ieškovui D. J. už aplaidumą, netinkamą pareigų atlikimą ir dėl to Bendrovei kilusią didelės vertės materialinę žalą buvo skirtos drausminės nuobaudos:

2015 m. liepos 8 d. Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 6.3 punkto, 7.7. punkto, 9.4 punkto pažeidimų;

2015 m. spalio 2 d. Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 6.6, 6.7 punktų, 7.2, 7.5, 7.7 punktų, 9.1 , 9.5 , 9.6 punktų pažeidimų;

2016 m. vasario 3 d. Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. vadovaujantis Bendrovės vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 7.1, 7.3 punktais, Bendrovės darbo tvarkos taisyklių III skyriaus 17 punktu, Kokybės valdymo sistemos (duomenys neskelbtini) „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrenginių priežiūra ir remontas“ 5.2.3 punktu.

2016 m. vasario 3 d. Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui skirta drausminė nuobauda už tai, kad ieškovas būdamas Bendrovės santechnikų brigados atsakingu ir vadovaujančiu asmeniu neužtikrino, jog nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iš Bendrovėje veikiančios naujos pleištinės sklendės (duomenys neskelbtini) būtų tinkamai išleistas vanduo, dėl ko 2015 m. pabaigoje stipriai nukritus oro temperatūrai, sklendės korpusas dėl joje likusio vandens sprogo. Sprogus naujos sklendės korpusui atsakovas buvo priverstas kreiptis į sklendės gamintoją ir ją remontuoti, dėl ko Bendrovė patyrė 970,38 Eur žalos (tiek sumokėta už sklendės remonto paslaugas, o tai patvirtinanti sąskaita faktūra buvo pateikta darbo ginčų komisijai).

Bendrovėje 2016 m. sausio 14 d. nustačius faktą, kad yra sutrūkęs pleištinės sklendės (duomenys neskelbtini) korpusas, buvo atliktas vidinis tyrimas siekiant nustatyti įvykio priežastis bei už sklendės sugadinimą atsakingą asmenį. Dėl nurodyto įvykio gavus pasiaiškinimus iš stacionarių įrenginių skyriaus inžinieriaus mechaniko V. K., vyr. mechaniko D. J., technikos direktoriaus A. Š., stacionarių įrenginių skyriaus suvirintojo S. L. paaiškėjo, kad detalės sutrūkimo priežastis – detalės viduje esantis ledas. Iš inžinieriaus mechaniko V. K. ir suvirtintojo S. L. pateiktų paaiškinimų matyti, kad visus vandens siurblių paruošimo žiemai darbus kuravo, prižiūrėjo, kontroliavo ir už juos atsakingas buvo vyr. mechanikas D. J.. Iš suvirintojo S. L. paaiškinimo matyti, kad jis tiesioginį vadovą D. J. apie matomus detalės įtrūkimus informavo dar 2015 m. gruodžio 28 d., tačiau ieškovas dėl to nieko nedarė. Maža to, savo pateiktame 2016 m. sausio 19 d. pasiaiškinime ieškovas nurodo, kad jis pats 2015 m. gruodžio 28 d. patikrino siurblines ir pulpos siurblius su suvirintoju S. L., tačiau S. L. pasiaiškinime nurodoma, kad apžiūrėti siurblinių ir pulpos siurblių S. L. vyko vienas. Savo pateiktame paaiškinime ieškovas nurodė kokiems santechnikų remonto brigados darbuotojams kokius darbus, susijusius su vandens išleidimu pateikė, tačiau nepateikė paaiškinimo ir patvirtinimo, kad atliko šių darbų kokybės kontrolę. 2016 m. sausio 14 d. atlikus išsamų siurblinės ir pulpos siurblių patikrinimą buvo nustatytas ne tik siurblinės pleištinės sklendės korpuso įtrūkimas, tačiau ir eilė kitų siurblinės bei siurblių sugadinimų. 2016 m. vasario 23 d. pasibaigus ieškovo nedarbingumui, ieškovas D. J. buvo atleistas iš užimamų pareigų Bendrovėje pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Ieškovas D. J. su skirta drausmine nuobauda – atleidimu iš darbo – nesutiko ir pateikė ieškinį Pakruojo rajono apylinkės teismui. 2016 m. birželio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-358-284/2016 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-358-284/2016 teismas atmetė ieškovo ieškinį ir pripažino, kad ieškovui D. J. drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo skirta pagrįstai, t.y. ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, tame tarpe ir neužtikrino tinkamo vandens išleidimo iš pleištinės sklendės, dėl ko sutrūko pleištinės sklendės korpusas (b.l.55-78). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi buvo pakeista tik Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, likusi sprendimo dalis palikta nepakeista ( b.l. 136-147).

2016 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į DGK su pareiškimu priteisti iš D. J. materialinės žalos atlyginimą, t.y. išlaidas, kurias AB (duomenys neskelbtini) patyrė dėl sugadintos pleištinės sklendės remonto. Darbo ginčų komisijos priimtu 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu nustatė visas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas ir (duomenys neskelbtini) reikalavimą patenkino iš dalies – priteisė 600 Eur padarytos žalos atlyginimą ( b.l. 7-16).

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo D. J., kaip darbuotojo, materialinės atsakomybės darbdaviui (duomenys neskelbtini). Ši nagrinėjama byla betarpiškai susijusi su kita jau išnagrinėta civiline byla , kurioje priimtas tiek 2016 m. birželio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas, tiek 2016 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuriais konstatuota, jog ieškovas D. J., eidamas vyriausio mechaniko pareigas, jas pažeidė ir savo pareigas atliko netinkamai, aplaidžiai. Minėtu teismo sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi, turima prejudicija šioje byloje. Būtent dėl šios priežasties šioje byloje liepos mėnesį ieškovas D. J. paprašė sustabdyti šią bylą, teigdamas, kad pirmojoje byloje nustatytos aplinkybės bus reikšmingos šiai bylai: paaiškės, ar ieškovas tinkamai atliko savo darbines pareigas ir nėra atsakingas už sugadintą sklendę, ar vis dėlto ieškovas netinkamai atliko savo darbines pareigas ir yra atsakingas už sugadintą sklendę, tai yra, padarė neteisėtus veiksmus Darbo kodekso prasme. Byla buvo sustabdyta ( b.l.128-129). Dabar yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatyti prejudiciniai faktai yra reikšmingi šioje civilinėje byloje. Šiaulių apygardos teismo nutartis yra prejudicinis faktas, joje pasisakyta, kad ieškovas D. J. pažeidė jam , kaip vadovaujančiam darbuotojui, keliamus reikalavimus, kad ieškovas, kaip vadovaujantis darbuotojas, neatliko jam pavaldžių darbuotojų kontrolės, ir dėl to turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes ir atsakomybę: „šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovui teko pareiga ir diskrecija nuspręsti, kokiu būdu atlikti pavaldžių darbuotojų A. P. ir S. L. darbo kontrolę, kad būtų užtikrintas galutinis kokybiškas rezultatas, tai yra, tinkamai ir laiku iš pleištinės sklendės korpuso išleistas vanduo. Ieškovo drausminės atsakomybės taikymui visiškai pakanka nustatyti, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę. Nėra abejonių, kad už tinkamą kontrolės įgyvendinimą atsakingas ieškovas, todėl, būdamas vadovaujančiu vyr. mechaniku, ieškovas nevykdė savo pareigos kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų darbą. Taigi visiškai nepagrįstai apeliantas bando įtikinti teismą ieškovui pavaldžių darbuotojų kompetencijos stoka. Šiuo atveęju neteisus apeliantas, tvirtindamas, kad jo kaltė turėjo būti įrodyta konkretaus lokalinio teisės akto pažeidimu ir konkretaus veiksmo neatlikimu. Ieškovo įsitikinimas, kad sklendės korpuso sutrūkimo priežastis galbūt yra kita (sklendės brokas), laikytinas siekiu išvengti atsakomybės“. Priimtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje būtent dėl to, kad tai tos pačios bylos šalys, tos pačios aplinkybės, kurios jau išnagrinėtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kaip numato Civilinio proceso kodeksas, tokių aplinkybių šioje byloje iš naujo teismas nustatinėti neturi, nes tai jau yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms (toliau – DK). Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). DK 246 straipsnyje įtvirtintos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas). DGK Sprendime pateiktas materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų vertinimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus dėl materialinės atsakomybės pagrindų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Pateiktu ieškiniu D. J. iš esmės ginčija tik vieną iš materialinės atsakomybės sąlygų – neteisėtą darbuotojo veiką (neveikimą). Kitų DGK Sprendime konstatuotų materialinės atsakomybės sąlygų pagrįstumo ir teisėtumo ieškovas neginčija.

Dėl ieškovo D. J. neteisėtų veiksmų – netinkamo darbinių pareigų vykdymo

DGK , išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo, nustatė, kad:

ieškovas D. J. būdamas Remonto skyriaus vyriausiuoju mechaniku buvo tiesiogiai atsakingas už stacionarių įrengimų būklę, tinkamą ir nepertraukiamą veikimą. Tai patvirtina ieškovo pareiginiai nuostatai, (duomenys neskelbtini) nuostatos, kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų paaiškinimai ir tarnybiniai pranešimai (dokumentai pateikti nagrinėjant pareiškimą DGK);

ieškovas D. J. būdamas Remonto skyriaus vyriausiuoju mechaniku buvo tiesiogiai atsakingas už santechnikų brigados darbą. Tai patvirtina pateikiami santechnikos detalių pirkimų užsakymai (b.l. 79-100 ), taip pat 2015-2016 m. remonto darbų vykdymo grafikas, kurį sudarė ir savo parašu patvirtino pats Ieškovas (b.l.101), 2016 m. sausio 19 d. inžinieriaus-mechaniko V. K. pasiaiškinimas, pateiktas ginčą nagrinėjant DGK;

Bendrovėje veikiančią specializuotą santechnikų brigadą sudarė IV kategorijos suvirintojai A. P. ir S. L.. Santechnikų brigada buvo atsakinga už visų technologinių linijų paruošimą žiemai, t.y. už tinkamą vandens iš technologinių linijų išleidimą .

Ieškovas D. J. buvo vadovaujančias pareigas einantis darbuotojas. Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Atsakovas nurodė, kad ieškovo neteisėti veiksmai atliekant darbines pareigas, dėl kurių atsakovui kilo turtinė žala, pasireiškė tuo, kad ieškovas D. J., kaip atsakingas darbuotojas, tinkamai nesuformavo nurodymo jam pavaldžiam suvirintojui A. P., kaip iš V technologinės linijos pleištinės sklendės išleisti vandenį ir neužtikrino tinkamos bei efektyvios šio pavedimo atlikimo kokybės kontrolės.Ieškovo neteisėtus veiksmus (nepateisinamai aplaidų neveikimą) vykdant darbines pareigas patvirtina toliau nurodyti argumentai.

Ieškovas D. J. eidamas vyr. mechaniko pareigas turėjo vadovautis pareiginių nuostatų 7.3 p., nurodančiu, kad vyr. mechanikas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja jam pavaldaus padalinio darbą, tikslu įgyvendinti tinkamą ir nepertraukiamą Bendrovės stacionarių įrengimų ir mechanizmų darbą. Vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 6.6 punkte vyr. mechanikui keliama pareiga žinoti ir išmanyti verslo planavimą, jo esmę, verslo organizavimo principus. Šie vyr. mechaniko pareiginių nuostatų punktai patvirtina, kad vyr. mechanikas D. J. buvo vadovaujantis darbuotojas, savo darbe turintis naudoti ne tik technines žinias, bet ir vadybinius sugebėjimus, t.y. organizuoti kitų darbuotojų darbą ir atitinkamai atsakyti, jei organizavimas vykdomas netinkamai. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas buvo supažindintas su vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais ir turėjo jais vadovautis.

Ieškovas D. J. savo 2016 m. sausio 19 d. paaiškinime patvirtino, kad suvirintojui A. P. davė nurodymą iš sklendės išleisti vandenį ištraukiant jį su žarnele, tačiau ne išjudinant sklendę mechaninės pavaros pagalba ir taip pleištą nuleidžiant žemyn, kad iš sklendės išbėgtų vanduo, nes tai buvo vienintelis tinkamas būdas pašalinti iš sklendės vandenį. Jei ieškovas D. J. nurodymą būtų suformavęs tinkamai, jam pavaldus darbuotojas šį darbą ir būtų atlikęs tinkamai. Iš suvirintojo pareiginių nuostatų turinio matyti, kad suvirintojas vykdo jam pateiktus tiesioginio vadovo nurodymus, t.y. tai, kokius nurodymus ieškovas davė suvirintojui A. P., tokius veiksmus pastarasis ir atliko. Jei ieškovas D. J., kaip jis pats teigia, nurodymą A. P. suformavo tinkamai, tačiau A. P. jo tinkamai neatliko, tai reiškia, kad ieškova D. J. tinkamai neatliko deleguoto darbo kontrolės, nors tokią pareigą turėjo. Faktą, kad ieškovas D. J. neatliko darbo kontrolės patvirtina jo paties 2016 m. vasario 19 d. pasiaiškinimas, kuriame ieškovas nurodė kokiems santechnikų remonto brigados darbuotojams kokius darbus, susijusius su vandens išleidimu iš sklendės, pateikė, tačiau nepateikė paaiškinimo ir patvirtinimo, kad atliko ir kokiu būdų atliko šių darbų kokybės kontrolę. S. L. sklendės korpuso įtrūkimą rado 2015 m. gruodžio 28 d., t.y. šios dienos rytą sklendės korpusas jau buvo sutrūkęs. Atsižvelgiant į tai, kad su A. P. darbo sutartis nutraukta dar 2015 m. gruodžio 23 d., A. P. vandens išleidimo darbus turėjo būti atlikęs iki darbo santykių nutrūkimo. Ieškovui D. J. kaip profesionalui turėjo būti žinoma, kad vandens išleidimo darbai turi būti atlikti iki minusinės oro temperatūros. Pagal DGK pateiktą V technologinės linijos darbo suvestinę matyti, kad V technologinė linija darbą baigė 2015 m. lapkričio 16 d. Tai reiškia, jog ieškovas D. J. pavedimui dėl vandens išleidimo suformuoti, įgyvendinti ir sukontroliuoti jo įgyvendinimą turėjo laiko nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., tačiau to nepadarė. S. L. nuvykimas į V technologinę liniją 2015 m. gruodžio 28 d. negali būti laikomas kontrolės vykdymu, nes sklendės korpusas jau buvo suskilęs ir S. L. apie tai pranešė ieškovui. Vandens išleidimo darbų kontrolė turėjo būti atlikta nedelsiant iškart po tokių darbų vykdymo, nes oro sąlygų pasikeitimas neišleidus vandens gali sukelti neigiamas pasekmes įrengimams, kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju. Taigi nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (S. L. pasiaiškinimas, Hidrometeorologijos tarnybos pažyma, V technologinės linijos darbo laiko suvestinė, Darbo sutarties su A. P. nutraukimo įrašas) patvirtina, kad pavesto darbo kontrolės ieškovas D. J. neįvykdė. D. J. jam pavaldžių darbuotojų darbo darbo kontrolę turėjo vykdyti taip, kad būtų išvengta žalos ir įrengimų sugadinimo, o to ieškovas neužtikrino. Nuoseklų stacionarių įrengimų remonto (priežiūros) organizavimo ir kontrolės procesą taip pat įtvirtino KVS (duomenys neskelbtini) 6.1.2 punkto lentelė ir joje aiškiai nurodoma vyr. mechaniko pareiga ne tik suformuoti užduotį stacionarių įrengimų skyriaus darbuotojams, tačiau ir prižiūrėti jos vykdymą, baigus užduotį atlikti jos patikrinimą. Atmestinas ieškovo nurodytas argumentas, kad kokybės kontrolė pagal (duomenys neskelbtini) atliekama tik formaliai įvertinus, ar įrengimų gedimų registravimo žurnale (duomenys neskelbtini) A) yra padarytas įrašas apie atliktus darbus. Pažymėtina, kad pagal nurodytame (duomenys neskelbtini) priede A pateikiamą įrengimų gedimo registravimo formą yra privalu pateikti išsamų gedimo pašalinimo darbų aprašymą, o šių darbų tinkamą atlikimą turi patvirtinti už kontrolę atsakingas darbuotojas (šiuo atveju vyr. mechanikas). Taigi priešingai nei nurodo ieškovas – atlikto darbo kontrolė neapsiriboja patikrinimu, ar darbų registracijos žurnale yra padaryti formalūs įrašai apie atliktus darbus. Vadovaujantis tokia logika, aukštas ir vadovaujančias pareigas užimančiam darbuotojui pakaktų formaliai patikrinti darbų žiniaraščio įrašus ir jis nebegalėtų būti laikomas atsakingu už nekokybiškus ir netinkamus pavedimų vykdymus.Atmestini ieškovo argumentai, kad suvirintojas S. L. taip pat turi būti laikomas atsakingu už (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, kadangi S. L. net neturėjo objektyvios galimybės nustatyti, kad iš pleištinės sklendės nėra tinkamai išleistas vanduo. Pirmiausia, ieškovas S. L. turėjo būti davęs savalaikį nurodymą patikrinti A. P., atliktą darbą, tačiau tiek ieškovo 2016 m. sausio 19 d. pasiaiškinime, tiek S. L. pasiaiškinime nurodoma, kad S. L. ieškovo pavedimu patikrinti siurblinių vyko tik 2015 m. gruodžio 28 d., t.y. tada, kai oro temperatūra jau buvo ženkliai nukritusi. Kita vertus, pateiktame pasiaiškinime S. L. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. jis jau rado sutrūkusią pleištinę sklendę ir apie tai informavo D. J.. Taigi nagrinėjamu atveju kalbėti apie S. L. tiesioginę atsakomybę už suskilusią sklendę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi 2015 m. sausio 28 d. sklendė jau buvo įtrūkusi, o ieškovas dėl to nieko nedarė. Atmestini ieškovo teiginiai, kad už žalos atsiradimą išimtinai yra atsakingas suvirintojas A. P., kuriam buvo tiesiogiai pavesta išleisti vandenį iš pleištinės sklendės, kad už padarytą žalą tiesiogiai atsakingu turėtų būti laikomas kitas suvirintojas - S. L.. Pripažintina, kad savo netinkamu vyriausiojo mechaniko pareigų vykdymu būtent pats ieškovas sukėlė žalą Bendrovei.

Teismas daro išvadą, kad DGK priimtu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas D. J. turėjo pareigą atlikti jam pavaldžių darbuotojų atlikto darbo kontrolę. Ginčo dėl to, kad ieškovas ėjo vadovaujančias pareigas byloje nėra. Ieškovas neginčija, kad jam teko pareiga vadovauti santechnikų brigados darbuotojams, tačiau ieškovas nesutinka su tuo, kad jam taip pat teko pareiga užtikrinti bei įsitikinti, kad darbuotojų darbas būtų atliktas kokybiškai, t.y. atlikti pavesto darbo kontrolę. Ieškovo poziciją, kad jis nebuvo atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbą, paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika vadovaujančių darbuotojų drausminės atsakomybės taikymo klausimais. 2015 m. kovo 13 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-469/2015 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad: „Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl jų atsakomybės“. Taigi, D. J., būdamas vadovaujančiu vyr. Mechaniku, nevykdė savo pareigos kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą, kas dar kartą patvirtina netinkamą ieškovo suvokimą apie atsakomybę už jam tekusias pareigas ir tokių pareigų tinkamą nevykdymą. Ieškovo kaip vadovaujančio darbuotojo pareigą atlikti kontrolės funkcijas pripažino ir Pakruojo rajono apylinkės teismas priimdamas 2016 m. birželio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-358-284/2016. Priimtame sprendime teismas pripažino, kad ieškovo netinkamas kontrolės funkcijos vykdymas laikytinas darbo drausmės pažeidimu ir už jį ieškovui pagrįstai skirta drausminė nuobauda.Tokią teismo išvadą patvirtino ir Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi..

Atmestinas ieškovo argumentas, kad kontrolės funkcijos neatlikimas pats savaime nesukelia žalos, o Bendrovėje nebuvo jokios lokalinio dokumento, kuris tiesiogiai įpareigotų ieškovą iš naujo atlikti jau kito (pavaldaus) darbuotojo pavestą darbą.

2015 m. kovo 13 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-469/2015 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė apibendrintus išaiškinimus dėl vadovaujančias pareigas einančiam darbuotojui tenkančios kontrolės funkcijos ir griežtesnio tokio vadovaujančias pareigas einančio darbuotojo veiksmų vertinimo. Pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) egzistuojančių vidaus dokumentų (pareiginių nuostatų, (duomenys neskelbtini), įdiegtos ISO sistemos) akivaizdu, kad ieškovui D. J. turėjo būti suprantama ir buvo suprantama, jog jis yra atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų tinkamo darbo atlikimą. Ieškovui tenkančios atsakomybės ir pareigos yra gana detaliai reglamentuotos minėtuose lokaliniuose dokumentuose. Kita vertus, bet kokios galimos darbinės situacijos detalus aprašymas, pavyzdžiui, kaip turi būti atliekamas kiekvieno Bendrovėje esančio įrengimo remonto patikrinimas, būtų perteklinis ir neatitiktų protingumo principo. Logiška ir suprantama, kad nėra įmanoma detaliai sureglamentuoti visų galinčių kilti klausimų, tačiau būtent ieškovo kaip vadovaujančio darbuotojo pareigybė, ir lemia, kad ieškovas vadovaudamasis savo kompetencija ir žiniomis turi užtikrinti, kad jam pavaldūs darbuotojai pavestus darbus atliktų sklandžiai ir kokybiškai. Dėl to kad ieškovui buvo mokamas gerokai didesnis darbo užmokestis būtent už tinkamų nurodymų suformavimą, turimų kompetencijų panaudojimą ir atsakomybės už gautiną rezultatą prisiėmimą. Taigi šiuo atveju būtent ieškovui D. J. teko pareiga ir diskrecija nuspręsti kokiu būdu atlikti A. P. darbo kontrolę, kad būtų užtikrintas galutinis kokybiškas rezultatas, t.y. tinkamai ir laiku iš pleištinės sklendės korpuso išleistas vanduo. Jei ieškovas atlikto darbo kontrolę būtų atlikęs tinkamai ir laiku – Bendrovei nebūtų padaryta žalos. D. J. pat turėjo apsispręsti kokiu būdu atlikti A. P. darbo kontrolę, t.y. dalyvauti darbuotojui atliekant pavestą darbą, nuvykus jį patikrinti, ar pačiam išjudinti mechaninę sklendės pavarą įsitikinant, kad vanduo yra išbėgęs. Tinkamam kontrolės įgyvendinimui būtų pakakę kitų minėtų veiksmų, tačiau ieškovas jų neatliko (tai, kad ieškovas šių veiksmų neatliko taip pat konstatuota ir 2016 m. birželio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-358-284/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovo D. J. padaryta veika susijusi su darbinių pareigų vykdymu ir šalis sieja darbo santykiai, bei į tai, kad yra priimti teismų procesiniai sprendimai, kurie šiandien yra įsiteisėję, ieškovo D. J. neteisėti veiksmai, t.y. netinkamas savo darbinių pareigų vykdymas, savo darbinių pareigų pažeidimas, netinkamas kontrolės atlikimas jau yra patvirtinta prejudiciniu faktu.

Todėl šioje byloje reikalinga aptarti likusias darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas: kilusią žalą (ar tokia žala kilo), koks jos dydis, kuo ji pagrįsta, įrodyta, ir priežastinį ryšį tarp D. J. jau kontatuoto įsiteisėjusiu teismo sprendimu netinkamo pareigų vykdymo ir (duomenys neskelbtini) padarytos žalos. Atmestini ieškovo ieškinio argumentai apie solidarią darbuotojų materialinę atsakomybę. Priimdama Sprendimą DGK aiškiai ir motyvuotai pagrindė, kad ieškovas 100% nėra laikomas atsakingu už visą Bendrovei padarytą žalą, todėl ieškovo atsakomybė mažintina iki 600 Eur sumos (DGK Sprendimo 9 lapas). Taigi DGK taikė subsidiarią, o ne solidarią, atsakomybę ir įvertino tai, kad darbuotojas A. P. atlikdamas darbą taip pat galėjo būti nepakankamai atidus. Sprendime nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, ar A. P. darbą atliko tinkamai, D. J. kaip vadovaujantis darbuotojas buvo atsakingas tiek už kompetentingo pavedimo suformavimą, tiek už atlikto darbo kontrolę, todėl jo atsakomybė už padarytą žalą yra didžiausia. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) DGK Sprendimo neskundė, todėl ieškovo nurodomi argumentai, kad materialinė atsakomybė už sklendės sugadinimą taikyta išimtinai jam, yra neteisingi.

Dėl (duomenys neskelbtini) padarytos žalos

Pateiktu ieškiniu nėra ginčijamas pats DGK Sprendimu priteistos žalos dydis, t.y. ieškovas D. J. nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kad sklendės remonto išlaidos nepripažintinos (duomenys neskelbtini) padaryta žala. DGK priimtame sprendime visiškai tinkamai ir pagrįstai nustatė bendrovei (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį. Šiuo atveju padaryta žala yra lygi sugadintos technologinės linijos vandens padavimo siurblinės pleištinės sklendės atstatymo išlaidoms, kurias sudaro pleištinės sklendės naujos detalės kaina ir pakeitimui reikalingos veržlės. Minėtos išlaidos yra 970,38 Eur suma (išskaičius PVM), tai patvirtina DGK pateikta PVM sąskaitą faktūra. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pakeistai detalei negali būti taikomas nusidėvėjimas, kadangi ši detalė buvo iš esmės nauja. DGK posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė V technologinės linijos priėmimo perdavimo akto kopiją, kurioje matoma, kad linija priimta 2015 m. rugpjūčio 24 d. Linijos įrengimų amortizacija pradėta skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 1 d. (tai patvirtinantis dokumentas pateiktas DKG posėdžio metu) ir skaičiuota iki tol, kol veikė technologinė linija, kadangi kiek dirbo technologinė linija, tiek buvo naudojama ir sklendė. DGK buvo pateikta V technologinės linijos darbo laiko suvestinė, patvirtinanti, kiek linija dirbo. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedą tokio pobūdžio įrenginiams kaip V technologinės linijos sklendė taikomas nusidėvėjimo laikas yra 8 metai, arba 2921 diena, arba 23368 val. (dirbant viena pamaina). Pagal pateiktus duomenis matyti, kad linija nuo paleidimo iš viso dirbo 170 val. arba 0,730 % viso amortizacinio laiko. Nurodyti duomenys patvirtina, kad sugadinta sklendė iš esmės buvo naujas įrenginys, todėl nusidėvėjimas neturėjo būti skaičiuojamas. Atsakovas taip pat pateikia sklendės gamintojo atstovo UAB „ViaCon Baltic“ elektroninį laišką su pateiktu išsamiu paaiškinimu dėl sklendės remonto išlaidų ( b.l. 107). Pažymėtina, kad su UAB „ViaCon Baltic“ dėl sklendės remonto bendravo pats ieškovas D. J. (tai matyti iš pateikto el. laiško -b.l. 106) ir jokių pretenzijų/argumentų dėl sklendės remonto kainos neteikė. Kilusios žalos dydis yra patvirtintas rašytiniais įrodymais – sąskaita faktūra už sklendės remontą, šio žalos dydžio ieškovas D. J. savo ieškinyje neginčija, t.y. nenurodė, kad žalos dydis kažkaip netinkamai nustatytas, žalos dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas, t.y. tiesioginė žala, tiesioginės remonto išlaidos, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, kuris iš esmės yra 0,037 proc., kadangi tai naujas įrenginys ir dėl to pateikti įrodymai, tai reiškia, kad ginčo dėl žalos dydžio byloje taip pat nėra, tokių klausimų nekelia ir ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, DGK nustatytas (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas, o pati žala tiesiogiai susijusi su D. J. netinkamu pareigų vykdymu. Kadangi priteista žalos atlyginimo suma neviršija 3 ieškovo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių (DK 254 straipsnis), todėl dėl ieškovo D. J. materialinės atsakomybės ribų papildomai nespręstina.

Dėl priežastinio ryšio

Ieškovas D. J. laikosi pozicijos, kad jis nėra atsakingas už atsiradusią materialinę žalą, o yra atsakingi tie, kuriuos jis siuntė atlikti darbą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-469/2015, kuri sako, kad vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe, vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius glaimus neigiamus padarinius, kadangi vadovaujančių darbuotojų veiksmai, neveikimas, sprendimai gali turėti didelės įtakos dalies ar net visos įmonės veiklai. Tokių darbuotojų veiklos vetinimui taikomi aukštesni standartai. Jeigu esi vadovaujantis darbuotojas, jeigu turi atsakomybę (dėl to ginčo nėra, šiandien pats ieškovas D. J. pripažįsta, kad jis buvo vadovaujantis darbuotojas), tai turi prisiimti atsakomybę. Jeigu dėl ieškovo tinkamo pareigų nevykdymo atsirado žala, tai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį, nes byloje jau nustatyta, jog ieškovas tinkamai neatliko savo darbinių pareigų, susijusių būtent su šia sklende.

Pateiktu ieškiniu ieškovas D. J. neginčija priežastinio ryšio klausimo, t.y. ieškovas neneigia, kad būtent pleištinės sklendės sutrūkimas sukėlė žalą atsakovui. Kita vertus, ieškovas nurodo, kad galimai buvo netinkamai ištirtos sklendės korpuso sutrūkimo aplinkybės, kad atsakovas neatliko išsamaus tarnybinio tyrimo ir nenustatė tikrosios pleištinės sklendės korpuso sutrūkimo priežasties. Ieškovas D. J. šioje byloje nurodė, kad ne jo nekompetencija, t.y. nesužiūrėjimas, kad būtų tinkamai išleistas vanduo iš įmonėje pirmą kartą įsigyto naujo mechanizmo, o galimai gamyklinis brokas yra tikroji sklendės trūkimo priežastis, Tačiau ieškovas tokių savo teiginių negrindė jokiais įrodymais, o juos paneigia byloje esantys įrodymai. Kad pleištinės sklendės įtrūkimo priežastis buvo sušalęs vanduo, virtęs į ledą, savo rašytiniuose pasiaiškinimuose tiriant įvykį patvirtino technikos vadovas A. Š., inžinierius-mechanikas V. K. ir pats ieškovas D. J.. Ieškovo 2016 m. sausio 19 d. pasiaiškinime nurodyta: „2016 m. sausio 19 d. išardžius pleištinę sklendę, jos viršutinėje dalyje buvo rasta ledas, kuris ir buvo priežastis jos įtrūkimo“. Kad būtent į ledą sušalęs vanduo buvo sklendės suskaldymo priežastis patvirtina ir į bylą pateikti Hidrometeorologijos tarnybos duomenys apie oro temperatūrą Petrašiūnuose, kai S. L. rado sutrūkusią sklendę. Staigus oro atšalimas lėmė, kad sklendėje likęs vanduo užšalo, o plėsdamasis užšalęs ledas suskaldė sklendės korpusą. Pažymėtina, kad kaip teisingai iš sklendės išleisti vandenį ieškovas D. J. žinojo, nes pats dalyvavo šios technikos pirkime ir savo parašu ant sklendės brėžinio patvirtino, kad: „Sklendė tinka iš mechaninės pusės“ . Ieškinyje ieškovo D. J. nurodomi argumentai dėl A. P. ar S. L. galimos nekompetencijos yra atmestini, kadangi Darbo ginčų komisijai buvo pateikti A. P. kvalifikacijos kėlimo įrodymai, patvirtinantys, kad A. P. įgijo IV kategorijos suvirintojo laipsnį. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo nepatenkintas A. P. darbo kokybe ir dėl to kaip atsakingas vadovas ėmėsi kokių nors veiksmų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovė dėl šio įvykio atliko itin išsamų vidinį tyrimą, t.y. buvo gauti visų apie įvykį ką nors galinčių žinoti darbuotojų paaiškinimai, surengti keli susitikimai ir pasitarimai, kuriuose darbuotojams buvo užduoti klausimai ir darbuotojai pateikė paaiškinimus dėl įvykio. Visi tyrime dalyvavę darbuotojai, turintys inžinerinės ar mechaninės pakraipos išsilavinimą, tame tarpe ir pats D. J., patvirtino, kad sklendės korpuso sutrūkimo priežastis buvo sklendėje likęs ir sušalęs vanduo. Pažymėtina, kad vidinis tyrimas pradėtas 2016 m. sausio 14 d., o baigtas 2016 m. vasario 3 d., kai ieškovui D. J. buvo skirta drausminė nuobauda. Akivaizdu, kad tyrimas, trukęs daugiau nei 2 savaites nebuvo skubotas, priešingai – išsamus ir detalus. Atmestini ieškovo argumentai, kad sklendė sutrūko dėl galimo sklendės broko. Nė vienas iš Bendrovės inžinierių/mechanikų tokios sklendės sugadinimo versijos nekėlė, o tokią sugadinimo priežastį nurodė tik pats ieškovas D. J. teisme. Kad būtent sklendėje likęs ir užšalęs vanduo buvo jos surūkimo priežastis ,patvirtina ir ieškovo D. J. susirašinėjimas su sklendės gamintojo atstovu, sklendės gamintojo atstovo pateiktas pranešimas (b.l. 106-108). Pateiktas elektroninis susirašinėjimas paneigia ieškovo teiginius, kad Bendrovė nesikreipė į sklendės gamintoją, kadangi su sklendės gamintoju , paaiškėjus sklendės sugadinimui ,bendravo pats ieškovas D. J.. Elektroniniuose laiškuose nekeliamas joks klausimas apie galimą broką, nesiekiama inicijuoti jokio tyrimo, o tiesiog rašoma „laba diena, kiek kainuotų pakeisti sklendės korpusą?“. Gaunamas atsakymas iš gamintojo, kad sklendės korpuso pakeitimas yra 80-90 proc. sklendės kainos, todėl tai neracionalu, tokio dalyko padaryti negalima. Taip pat gaunamas gamintojo patvirtinimas, kaip sklendė paruošiama mechaniškai gamykloje. Ieškovas D. J., būdamas vyriausiuoju mechaniku, turėjo pareigas, buvo atsakingas už tinkamą veikimą ir sureguliavimą šių mechanizmų. Jeigu ieškovas D. J. , būdamas atsakingas ir geriau nei kažkas kitas turintis žinoti, yra čia brokas ar nėra, tokio klausimo nekėlė, todėl teismo posėdyje tokie jo pateikti argumentai yra neįtikinami. Sklendė įsigyta 2015 metais, pats ieškovas D. J. savo parašu patvirtino, kad sklendė tinka iš mechaninės pusės. Pats ieškovas betarpiškai dalyvavo, kaip vyriausiasis mechanikas, šią sklendę sumontuojant, pats ieškovas prižiūrėjo, kaip ši sklendė dirbo visą sezoną. Pačiam ieškovui jokių sklendės nekokybiškumo ir kažkokio broko klausimas nekilo, nors tai yra jo pareiga prižiūrėti, kad visi mechanizmai veiktų tinkamai. Neabejotina, kad jeigu brokas būtų buvęs, ieškovas D. J., eidamas savo pareigas ir užtikrindamas, kad visi stacionarūs įrengimai veiktų tinkamai, tokį broką turėjo pastebėti. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvada, kad DGK priimtame Sprendime pagrįstai nustatė, jog būtent ieškovo D. J. netinkamas pareigų vykdymas lėmė, kad sklendėje liko vanduo, o šis užšalęs suskaldė detalę, tokiu būdu Bendrovei padaryta materialinė žala.

Dėl ieškovo D. J. kaltės

Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Teismas sutinka su DGK sprendime padaryta išvada, kad įrodžius visas kitas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas – jo kaltė preziumuojama. Teismas daro išvadą, kad DGK pagrįstai nusprendė, kad D. J. kaltė dėl Bendrovei padarytos žalos laikoma įrodyta. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti, kad ieškovas D. J. buvo vadovaujančias pareigas einantis darbuotojas, todėl jo darbo atlikimo vertinimui taikomi griežtesni elgesio standartai. Kadangi vadovaujančias pareigas užimančio darbuotojo netinkamas pareigų vykdymas ar jų nevykdymas (kaip yra šiuo atveju) gali sukelti gerokai didesnę žalą, lyginant su kitų, tokių pareigų neužimančių, darbuotojų elgesiu, iš jo reikalaujama didesnio atidumo ir atsakomybės. Ieškovo D. J. kaltę (nepateisinamai aplaidų neveikimą) patvirtina ir tai, kad ieškovas žinojo, jog tokio tipo siurblinė, kurioje buvo sumontuota sugadinta pleištinė sklendė, yra pirmą kartą įsigyta ir eksploatuojama Bendrovės istorijoje, todėl reikėjo didesnio ieškovo atidumo šį įrenginį paruošiant žiemai. Ieškovui buvo puikiai žinoma, kad siurblinė yra sudėtingesnė lyginant su kitais panašiais įmonėje esančiais įrengimais, kadangi joje sumontuota tiek elektrinė, tiek mechaninė pavaros. Kadangi tokio tipo siurblinė Bendrovės istorijoje buvo įsigyta pirmą kartą, o už jo pirkimą buvo atsakingas pats ieškovas, t.y. ieškovas žinojo įsigyto daikto specifiką, jis buvo atsakingas šį įrenginį paruošiant žiemai. Atmestini ieškovo D. J. argumentai, kad jei siurblinė yra laikoma sudėtingu įrenginiu, atsakovas turėjo lokaliniu aktu nustatyti detalią siurblinės priežiūros ir paruošimo žiemai tvarką. Ieškovas D. J. ėjo vyriausiojo mechaniko pareigas ir pats dalyvavo naujo tipo siurblinės įsigijimo, sumontavimo procese. Byloje esantys įrodymai (sklendės užsakymo pažyma) patvirtina, kad ieškovas suprato sklendės veikimo principą, todėl papildomų lokalinių dokumentų, reglamentuojančių siurblinės ir sklendės priežiūrą atsakovui priimti nebuvo būtina. Be to, ieškovui D. J., kaip kompetentingam vyriausiajam mechanikui, pagal jo užimamas pareigas ir tenkančias atsakomybes turėjo būti suprantamas reikalingų atlikti darbų pobūdis ir mastas.Taigi ieškovo užimtų pareigų pobūdis, aplaidus požiūris į jam priskirtas atsakomybes bei sugadinto įrenginio specifika patvirtina, kad ieškovo kaltė dėl Bendrovei padarytos žalos DGK sprendime konstatuota pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos šioje byloje įrodytos tiek rašytiniais įrodymais, tiek prejudiciniais faktais ( teismų sprendimais).

Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo

Pateiktu ieškiniu ieškovas DGK sprendimą prašo pripažinti neteisėtu, kadangi jis priimtas neįvertinus pateiktų įrodymų ir neteisingai paskirsčius įrodinėjimo pareigą. Tokie ieškovo teiginiai atmestini, kadangi priimtame DGK sprendime yra pasisakyta dėl visų AB „Dolomitas“ pateiktų Darbo ginčų komisijai įrodymų, o pats ieškovas jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė nei DGK, nei teismui. Pagal bendrą Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą įrodinėjimo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 2 dalis). Teismas , remdamasis bylos medžiaga, daro išvadą, kad priimtame DGK sprendime yra įvertinti bei aptarti įrodymai, patvirtinantys ieškovo D. J. eitų pareigų pobūdį, ieškovo turėtus atlikti veiksmus, padarytos žalos dydį, taip pat įvertintos detalės sugadinimo aplinkybės (ieškovo aplaidumas, turėtas ilgas laikas atlikti darbą ar patikrinti jo kokybę). Teismas daro išvadą, kad pateikdamas visus savo teiginius pagrindžiančius įrodymus ,atsakovas tinkamai įvykdė jam tekusią įrodinėjimo pareigą ir įrodė, kad žala sugadinus pleištinę sklendę Bendrovei kilo būtent dėl ieškovo nepateisinamai aplaidaus darbinių pareigų vykdymo. Nurodydamas, kad DGK netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, ieškovas D. J. nepateikė nei vieno konkretaus tokio netinkamo įrodymų vertinimo pavyzdžio. Kadangi pats ieškovas jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė, o tų, kuriuos pateikė atsakovas – neginčijo ir dėl jų nepasisakė, laikytina, kad DGK nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priimtas DGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-576/2013). Nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad DGK 2016-05-05 priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes:

Ieškovas D. J. ėjo vyriausiojo mechaniko pareigas, kurių pobūdis lėmė ieškovo pareigą organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų pareigą;

byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovas neatliko A. P. pavesto darbo kontrolės;

tinkamas kontrolės funkcijos panaudojimas lemia kokybišką galutinį darbo rezultatą, todėl įvertinus tai, kad pleištinė sklendė žiemai nebuvo paruošta tinkamai (joje likęs vanduo užšalo), ieškovo kontrolės funkcijos netinkamas atlikimas pagrįstai pripažintas ieškovo neteisėtais veiksmais (aplaidžiu neveikimu);

atsižvelgiant į tai kad ieškovo neteisėti veiksmai, kaip netinkamas pareigų vykdymas, jau yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, žalos dydis aiškus, aiškiai nustatyta ir patvirtinta, kad būtent ieškovas buvo atsakingas už to įrenginio veikimą. Pakankamai svarbiu priežastiniu ryšiu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys – tai, kad ieškovas, būdamas vadovaujančias pareigas einančiu darbuotoju, ne pats tą sklendę sugadino, bet neatliko pareigos užtikrinti, kad jam pavaldūs darbuotojai tinkamai paruoštų tą sklendę žiemai, toks netiesioginis priežastinis ryšys yra visiškai pakankamas ieškovo, kaip darbuotojo, materialinei atsakomybei konstatuoti;

dėl ieškovo kaltės, atsižvelgtina į tai, kad ieškovui, kaip vadovaujančiam darbuotojui, buvo keliami atitinkamai aukštesni kompetencijos, priežiūros ir sprendimų priėmimo standartai .

Todėl priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir paliktinas nepakeistas, o ieškovo D. J. ieškinys atmestinas.

Bylinėjimosi ir procesinės išlaidos.

Ieškovas D. J. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: advokato išlaidas 1250 EUR ( b .l. 159). Atsakovas (duomenys neskelbtini) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: advokato išlaidas 2438,11 EUR ( b.l.121-123, 148-155 ).

Atsakovo (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra tiesiogiai susijusios su atliktų procesinių veiksmų apimtimi ir kiekiu. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą teismas vadovaujasi byloje atsakovo pateiktais įrodymais: teisinių paslaugų suvestine, PVM sąskaitomis faktūromis, banko sąskaitų išrašais ( b.l.121-123, 148-155), o jų dydį vertina atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžius. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas pagal pateiktus įrodymus patyrė 2438,11 Eur. Tačiau šios pateiktos išlaidos viršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytus maksimalius dydžius, todėl jos mažintinos iki rekomenduojamų, atsižvelgiant į pateiktą teisinių paslaugų suvestinę ( b.l. 149), į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 771,90 eur, pateiktas vienas atsiliepimas į ieškinį pagal suvestinę ( 1140,17 eur ), atsižvelgiant į posėdžių trukmę 3 valandos pagal protokolus (231,57 eur), pasirengimą atstovauti teisme pagal suvestinę ( 342,20 eur), prašymo rengimą pagal suvestinę (7,26 eur), dokumentų nuorašo tvirtinimą pagal suvestinę ( 17,97 eur) , dokumentų išsiuntimą pagal suvestinę (6,05 eur), kelionės išlaidos pagal suvestinę (435,60 eur) , todėl atsakovo turėtos išlaidos 2180,82 eur. Atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra tiesiogiai susijusios su atliktų procesinių veiksmų apimtimi ir kiekiu. Teismas, spręsdamas priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą,vadovaujasi byloje atsakovo pateiktais įrodymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, byloje atsakovas pateikė tik vieną procesinį dokumentą- atsiliepimą, atsižvelgdamas į atliktus atsakovo atstovo veiksmus: dalyvavimą 2 parengiamuosiuose ir teismo posėdyje, kurių bendra trukmė 3 valandos , atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateiktos kelionės išlaidos 435,60 eur į du teismo posėdžius yra aiškiai per didelės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinas bylinėjimosi išlaidos mažina iki 1400 eurų ( CPK 98 straipsnis).

Atmetant ieškinį, ieškovui D. J. jo turėtos 1250 eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nepriteistinos (CPK 93straipsnio 1 dalis).

Atmetant ieškinį, iš ieškovo D. J. priteistinos bylinėjimosi ( procesinių dokumentų įteikimo) išlaidos 6,90 Eur valstybei.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Ieškovo D. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 1400 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovui (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 167900844, esančiai (duomenys neskelbtini) a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440.

Ieškovo D. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 1250 eurų priteisimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 6,90 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.