Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-960-1060/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-30
Bylos Nr.: e2-960-1060/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00162-2025-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Aplan“
Atsakovas: Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai

Civilinė byla Nr. e2-960-1060/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00162-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplan“ ieškinį atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Archipoint LT“, išvadą byloje duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aplan“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2025 m. kovo 14 d. priimtą pasiūlymų eilės sprendimą kaip nepagrįstą bei sugrąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią konkurso padėtį; alternatyviai, nutraukti konkurso procedūras dėl ieškinyje identifikuotų pagrindų; priteisti bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. CBP-162).

2. Nurodoma, kad atsakovė 2024 m. spalio 17 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) paskelbė tarptautinį atviro projekto konkursą „VšĮ Kaišiadorių savivaldybės sveikatos centro priestatų ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos namų Beržyno g. 27, Kaišiadoryse, atviras architektūrinio projekto konkursas“, Nr. 741961 (toliau – ir konkursas). 2025 m. kovo 14 d. atsakovė raštu Nr. (3.13 E) V8-799 pranešė apie nustatytus konkurso rezultatus (toliau – ir sprendimas), kuriame pirmuoju numeriu įrašytas dalyvio UAB „Archipoint LT“ pasiūlymas, antruoju numeriu - dalyvio UAB „Aplan“ pasiūlymas. 2025 m. kovo 24 d. ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei pretenziją Nr. 1 prašydama panaikinti sprendimą, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą dėl neatitikties konkurso reikalavimams ir egzistuojant pašalinimo pagrindui bei, alternatyviai, konkurso procedūrą nutraukti. Ieškovė papildomai prašė suteikti atsakovės vertinimo informaciją atskirai pagal kiekvieną pasiūlymo vertinimo kriterijų (K₁ – K₄). Ieškovė savo pretenziją Nr. 1 grindė viešai skelbiamais duomenis apie trečiojo asmens sprendinius, kurie buvo pasiūlyti konkurse. 2025 m. kovo 31 d. ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu bei laikydama jį esant nepagrįstu, CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei pretenziją Nr. 2, kurią grindė atsakovės papildomai jai pateiktų duomenų pagrindu. 2025 m. balandžio 4 d. atsakovė raštu Nr. (3.13 E) V8-1053 pateikė atsakymą į abi ieškovės pretenzijas 1. Atsakovė nusprendė atmesti abi pretenzijas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

3. Ieškovės procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. CBP-162, DOK-11521) nurodomi šie esminiai argumentai:

3.1. Trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentų reikalavimų – konkrečiai, dėl patalpų 1-44 neliečiamumo. Tiek projekto konkurso taisyklės (5, 7, 24.4, 57, 68, 80.3 p.), tiek konkurso dokumentai (2.12, 17, 14.1.3, 14.3, 58, 67 p.) nustato aiškią pareigą konkurso dalyviams rengti pasiūlymus, visiškai atitinkančius konkurso sąlygas. Ieškovė dar prieš pasiūlymų pateikimą kreipėsi į atsakovę su klausimu dėl palaikų transportavimo sprendinių, prašydama patikslinti, ar galima naudoti patalpas 1-44 ir 1-45. Atsakovė 2025 m. sausio 20 d. pateikė oficialų paaiškinimą, kad patalpa 1-44 yra suremontuota pagal ES projektą ir negali būti liečiama 5 metus. Atsižvelgdama į šį išaiškinimą, ieškovė pasiūlyme neįtraukė jokių sprendinių, susijusių su šia patalpa. Tuo tarpu trečiasis asmuo savo pasiūlyme pateikė sprendinius, apimančius darbus patalpoje 1-44. Ieškovė šią neatitiktį išdėstė pretenzijoje ir prašė atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Nepaisant to, atsakovė pretenziją atmetė, teigdama, kad sprendiniai gali būti patikslinti techninio darbo projekto metu. Toks požiūris pažeidžia konkurso sąlygas ir konkurso taisykles, kurios imperatyviai įpareigoja atmesti neatitinkančius pasiūlymus. Nors konkurso sąlygų 117.2 punktas numato, kad ne visus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai nebus automatiškai atmetami, tai negali paneigti pareigos laikytis projekto konkurso taisyklių ir užtikrinti lygiateisį vertinimą. Atsakovės sprendimas sukuria neskaidrią ir neteisingą konkurso aplinką, kurioje pasiūlymai tampa tarpusavyje nepalyginami, nes vieni laikosi reikalavimų, o kiti – ne. Techninių sprendinių korekcijos sutarties vykdymo metu negali pateisinti pirminių konkurso sąlygų nepaisymo. Konkurso procedūra turi būti vykdoma vadovaujantis taisyklėmis nuo pat pradžių, o trečiojo asmens pasiūlymas, neatitinkantis patalpos 1-44 neliečiamumo reikalavimo, turėjo būti atmestas.

3.2. Trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis konkurso dokumentų 58 punkto bei 8.1.3 punkto reikalavimų dėl projektinių sprendinių atitikties galiojantiems teisės aktams. Pretenzijoje Nr. 1 išsamiai išdėstyti trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimai esminiams Lietuvos higienos normos HN 47:2011, statybos techninių reglamentų bei gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimams. Trečiojo asmens suprojektuotos palatos neatitinka minimalios vietos vienai lovai reikalavimo, todėl dviviečiai kambariai projektuoti per maži. Sanitariniai mazgai neatitinka reikalavimų žmonėms su negalia, lovų išdėstymas neleidžia laisvai judėti ir slaugyti pacientų, o palatose įrengti praustuvai prieštarauja higienos normoms. Be to, medicinos prietaisų apdorojimo zonos nėra įrengtos taip, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Nustatyta ir daugiau pažeidimų, susijusių su netinkamais koridorių pločiais, posūkiais, atstumais prieš liftus, neįrengtais langais nusiraminimo patalpose, laiptinėmis, liftu, evakuacijos sprendiniais ir durų kryptimis, kurie pažeidžia tiek higienos normas, tiek gaisrinės saugos reikalavimus, tiek tarptautinius standartus (pvz., ISO 21542). Greitosios pagalbos privažiavimas nėra uždengtas stogu, pacientams skirtos terasos ant stogo orientuotos į mirusiųjų išgabenimo koridorių, o lovos kambariuose priglaustos prie sienos, sudarant nepatogumus personalui. Įrenginiuose trūksta natūralios šviesos, o tai prieštarauja bendriesiems sveikatos saugos reikalavimams. Dėl išvardintų sisteminių ir esminių neatitikimų trečiojo asmens pasiūlymas negali būti pripažintas tinkamu ir turėtų būti atmestas, o sprendimas dėl jo laimėjimo – panaikintas.

3.3. Trečiasis asmuo turėjo būti pašalintas, kadangi atitinka konkurso dokumentų 27 punkto lentelės 2 punkte nustatytą pašalinimo pagrindą – turėjo pradelstą mokesčių nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai pasiūlymų pateikimo termino metu (2025 m. sausio 31 d.) ir po jo. Ieškovė, remdamasi viešai prieinama informacija, nustatė šį faktą, o atsakovė jo tinkamai neįvertino ir net netikrino galimų išimčių, kurios leistų trečiojo asmens nepašalinti. Nors konkurso dokumentuose nurodyta, kad pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtina VĮ Registrų centro išduotas dokumentas, skaidrumo ir lygiateisiškumo principai reikalauja, kad tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami išsamiai ir objektyviai. Mokesčių mokėjimas nėra formalus reikalavimas – tai būtinas kriterijus siekiant užtikrinti, kad pirkime nedalyvautų nesąžiningi ar finansinių įsipareigojimų nevykdantys tiekėjai. Kadangi trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo dieną turėjo pradelstą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsakovė, vadovaudamasi konkurso dokumentais privalėjo jį pašalinti iš konkurso. To nepadariusi, ji pažeidė savo pačios nustatytas konkurso sąlygas ir skaidrumo principą.

3.4. Atsakovės sprendimas dėl konkurso rezultatų yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas buvo atliktas subjektyviai ir neobjektyviai, nesilaikant konkurso dokumentuose nustatytų vertinimo kriterijų bei perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Konkurso dokumentų VI.4 skyriuje aiškiai įtvirtinti vertinimo kriterijai: architektūrinės idėjos integralumas ir kokybė (K₁), funkcionalumas (K₂), tvarumas (K₃) bei paslaugų kaina (K₄). Vis dėlto, atsakovė nesivadovavo šiais kriterijais objektyviai – pasiūlymams buvo suteikti ekonominio naudingumo balai remiantis subjektyviais vertinimais, nesant aiškių ir pagrįstų paaiškinimų, kaip balai buvo paskirstyti. Ieškovė pretenzijoje Nr. 2 nurodė, kad pasiūlymų vertinimas pažeidė konkurso taisykles bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įskaitant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atsakovė į ieškovės argumentus atsakė abstrakčiai, teigdama, kad ieškovės pastabos dėl trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų, tokių kaip „monotoniškumas“ ar „identiteto trūkumas“, yra subjektyvios ir negali būti laikomos pagrindu vertinimo sprendimų neteisėtumui. Tačiau pati atsakovė savo vertinimo nepagrindė konkrečiais faktais ar dokumentais, todėl neįrodė jo objektyvumo ir atitikties konkurso sąlygoms. Perkančioji organizacija, nustatydama ir taikydama vertinimo kriterijus, privalo užtikrinti jų nuoseklų ir skaidrų taikymą visiems dalyviams, o vertinimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Kadangi šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinti ir palyginti pasiūlymai pagal nustatytus kriterijus, o ekonominio naudingumo vertinimas buvo grindžiamas neaiškiais ir subjektyviais vertinimais, atsakovės sprendimas pripažintinas neteisėtu. Ieškovė reikalauja, kad šalys būtų grąžintos į padėtį iki pažeidimo – t. y. turi būti atliktas pakartotinis ekonominio naudingumo vertinimas, užtikrinant konkurso dokumentų bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

3.5. Alternatyviai, egzistuoja pagrindas nutraukti konkurso procedūras, jei būtų pripažinta, kad nėra pagrindo naikinti sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją nutraukti konkursą, jei pažeidžiami pagrindiniai viešųjų pirkimų principai ir padėties negalima ištaisyti. Trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, ypač dėl reikalavimo išsaugoti patalpų 1–44 neliečiamumą bei dėl atitikimo teisės aktams. Be to, ekonominio naudingumo vertinimas buvo subjektyvus ir neskaidrus, tačiau nepaisant šių neatitikimų, pasiūlymas buvo vertinamas kaip tinkamas ir gavo aukštą įvertinimą. Atsakovė savo poziciją grindė konkurso dokumentų 117.2 punktu, kuriame teigiama, kad net jei pasiūlymas neatitinka visų reikalavimų, jis nėra atmetamas – neatitikimai turėtų būti įvertinti tik architektūriniu požiūriu. Ieškovė ginčija šį aiškinimą, teigdama, kad jis prieštarauja imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo normoms (76 straipsnio 5 dalis) ir projekto konkurso taisyklėms, kurios aiškiai įpareigoja atmesti neatitinkančius projektus. Pvz., taisyklių 68 ir 80.3 punktai reikalauja vertinti tik atitinkančius projektus, o neatitinkančius – atmesti. Taigi, bet koks nukrypimas nuo šių taisyklių yra esminis pažeidimas, kuris turi sąlygoti konkurso procedūrų nutraukimą. Nors techninio darbo projekto rengimo metu sprendiniai gali būti koreguojami, tai nepaneigia pareigos konkurso metu užtikrinti objektyvų ir lygiateisį pasiūlymų vertinimą pagal esamus reikalavimus. Priešingu atveju sukuriama situacija, kurioje pasiūlymai tampa nepalyginami – vienas tiekėjas laikosi visų reikalavimų, kitas – ne, bet abu yra vertinami vienodai. Tai pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, kuriuos yra pripažinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje, pabrėždamas, kad nepalyginami pasiūlymai negali būti teisėtai vertinami viešųjų pirkimų kontekste. Šioje byloje susidarė būtent tokia situacija: trečiojo asmens sprendiniai neatitiko techninių reikalavimų (įskaitant patalpų 1–44 aspektą), o jų atitiktis net nebuvo patikrinta. Dėl to bet kokie pasiūlymai, kad ir kaip skirtingai suformuoti, buvo vertinami lygiai taip pat, kas dar labiau iškreipė konkurenciją. Identiškoje situacijoje buvo atsidūrusi ir kita perkančioji organizacija – LRT, kurios atveju Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo vertinimo procedūros pažeidimus, susijusius su reikalavimų ignoravimu.

II. Atsakovės argumentai

4. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (reg. Nr. DOK-10614, DOK-12115) nurodo šiuos esminius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

1.1. Atsakovė, vykdydama architektūrinio projekto konkursą, siekė įsigyti ne techninį darbo projektą, o architektūrinę idėją – pradinį, vizualų ir konceptualų statinio sprendinį. Tai atsispindi konkurso sąlygose, kuriose nebuvo nustatyti konkretūs, techninio lygmens reikalavimai, aktualūs tik vėlesniame projektavimo etape, kuris įgyvendinamas tik po sutarties su laimėtoju sudarymo. Tokia nuostata atitinka teisės aktų reguliavimą, kuris išskiria architektūrinės idėjos pirkimą kaip atskirą ir specifinę viešojo pirkimo rūšį. Skirtingai nei techninio darbo projektas, kuriam keliami detalumo, tikslumo ir išsamumo reikalavimai, architektūrinės idėjos rengimui tokie reikalavimai netaikomi. Idėja apima pirminius sprendinius, kurie vėliau detalizuojami techninio projektavimo etape pasitelkiant atitinkamus srities specialistus, pvz., gaisrinės saugos ar konstrukcijų inžinierius. Konkurso sąlygose aiškiai nurodyta, kad tikslas yra atrinkti geriausią urbanistinę-architektūrinę idėją, atsižvelgiant į jos derėjimą su aplinka, funkcionalumą, tvarumą ir kitus aspektus, o ne į pateiktų sprendinių atitiktį statybos techniniams reglamentams. Konkurso sąlygų 117.2 punkte įtvirtinta, jog net ir neišpildžius visų techninės specifikacijos reikalavimų bei rekomendacijų, pasiūlymas nebus atmetamas – vertinimo komisija tokius trūkumus įvertina skirdama balus. Konkurso sąlygose taip pat nėra sąvokos „esminis pasiūlymo trūkumas“, kuria grindžiamas ieškovės ieškinys. Pasiūlymo atmetimo pagrindai išvardyti konkurso sąlygų 116 punkte, tačiau nė vienas jų nėra susijęs su architektūrinės idėjos atitiktimi techninei specifikacijai ar STR reikalavimams. Jie labiau susiję su formaliais pažeidimais, tokiais kaip pavėluotas pasiūlymo pateikimas, anonimiškumo nesilaikymas ar kvalifikacijos reikalavimų neatitikimas. Taigi, net jei pasiūlymas neatitinka visų specifikacijos punktų, tai savaime nėra pagrindas jį atmesti – vertinamas trūkumų mastas ir jų įtaka bendram balui.

Šalies argumentai

1.2. Ieškovės teiginiai apie „nepalyginamus pasiūlymus“ yra nepagrįsti. Vertinimo sistema buvo pritaikyta taip, kad trūkumai būtų įvertinti per balų sistemą – kuo daugiau trūkumų, tuo mažesnis galutinis balas. Pati ieškovė pateikė pasiūlymą su trūkumais, kurie buvo užfiksuoti konkurso komisijos vertinime ir eksperto pastabose, tačiau dėl jų pasiūlymas nebuvo atmestas – tiesiog įvertintas atitinkamai mažesniu balu. Taigi atsakovė veikė pagal teisės aktus ir konkurso sąlygas, siekdama įsigyti architektūrinę idėją, o ne pilnai detalizuotą techninį projektą. Konkurso vertinimas buvo vykdomas kompleksiškai, įvertinant tiek idėjos kokybę, tiek jos atitikimą esminiams reikalavimams, bet ne formalų kiekvieno punkto įvykdymą. Konkursas buvo organizuotas Lietuvos architektų sąjungos (LAS), kuri yra kompetentinga organizacija su ilgamete patirtimi architektūrinių konkursų srityje. Konkurso vertinimo komisiją sudarė septyni nariai, iš kurių keturi yra architektai, užtikrinantys aukštą vertinimo kokybę. Be to, Komisijos darbe dalyvavo ir papildomas ekspertas, vertinęs pasiūlymų atitiktį su konkursu susijusiems meniniams, funkciniams bei technologiniams reikalavimams. Nors ekspertas neturėjo balsavimo teisės, jo įžvalgos buvo įtrauktos į vertinimą. Konkurso sąlygos numatė, kad pasiūlymai turi būti anoniminiai, todėl komisijos nariai nežinojo, kas yra pasiūlymų autoriai iki preliminarios vertinimo eilės sudarymo. Ši aplinkybė užtikrino objektyvumą ir eliminavo galimybę komisijai elgtis šališkai.

1.3. Ieškovės pateikti duomenys rodo, kad tiek jos, tiek trečiojo asmens pasiūlymai turėjo trūkumų, kurie buvo užfiksuoti komisijos vertinime, ir į juos buvo atsižvelgta skiriant balus. Vertinimas vyko remiantis nustatytais kriterijais – architektūrinės idėjos integralumu ir kokybe, funkcionalumu, tvarumu bei paslaugų kaina. Kadangi šie kriterijai nėra tiksliai pamatuojami, jų vertinimas natūraliai buvo ekspertinis. Komisija, kurios kompetencijų ieškovė nekvestionavo, pasinaudojo savo profesine patirtimi ir vertino pasiūlymus laikydamasi sąžiningumo ir profesionalumo principų. Ieškovė taip pat nekritikavo nei pasiūlymų vertinimo tvarkos, nei kriterijų iki pat rezultatų paskelbimo, todėl jos dabartiniai prieštaravimai yra nepagrįsti. Ieškovės pateikta lentelė su tariamais vertinimo pažeidimais taip pat laikytina subjektyvia, nepagrįsta ir neįrodyta. Ieškovė kvestionuoja vertinimą tik todėl, kad pati nelaimėjo konkurso, o ne dėl faktinių vertinimo trūkumų. Pats vertinimas buvo atliktas laikantis skaidrumo, objektyvumo ir profesionalumo principų, todėl nėra pagrindo manyti, kad konkurso procedūra buvo netinkama ar nesąžininga.

Atsiliepimas

1.4. Trečiojo asmens pasiūlymas atitinka konkurso sąlygų reikalavimus. Ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygoms yra nepagrįsti ir paremti selektyviu, kontekstui nereikšmingų konkurso sąlygų interpretavimu. Ieškovė ignoruoja esmines konkurso sąlygas, o ypač 117.2 punktą, kuris nustato, kad architektūrinės idėjos etape pateikti pasiūlymai neturi būti atmetami vien dėl visiško techninės specifikacijos ar rekomendacijų neatitikimo. Ši sąlyga yra kertinė vertinant pasiūlymų tinkamumą, ir tiek atsakovė, tiek komisija ją taikė visiems dalyviams vienodai. Nė vienas tiekėjas nepateikė idealiai visus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, tačiau nė vienas nebuvo atmestas, kadangi buvo laikomasi konkurso sąlygų 117.2 punkto. Dėl to ieškovės bandymas remtis trūkumais, kurie buvo ir jo paties pasiūlyme, laikomas prieštaringu ir nekorektišku.

1.5. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymai buvo vertinti architektūrinių idėjų etape skiriant balus pagal nustatytus kriterijus, įskaitant pasiūlymų privalumus ir trūkumus. Ekspertai pažymėjo, kad nė vienas projektas nepateikė idealaus atitikimo – pavyzdžiui, abiejuose trūko integruotos virtuvėlės ir valgomojo bendrosiose patalpose. Taigi, konkurso metu visiems dalyviams buvo taikytos vienodos vertinimo sąlygos. Tuo tarpu ieškovė normatyvinių aktų reikalavimus interpretuoja selektyviai, neatskleidžia visumos ir taip dirbtinai konstruoja tariamus trečiojo asmens pasiūlymo trūkumus. Netgi ir tie reikalavimai, į kuriuos ieškovė referuoja, yra aktualūs tik techninio projekto rengimo etape, o ne architektūrinės idėjos vertinimo metu.

Šalies argumentai

1.6. Ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimų yra nepagrįsti, nes konkurso sąlygose nebuvo nustatyti detalūs reikalavimai dėl praustuvų, baldų ar santechninės įrangos išdėstymo. Konkurso dalyviams nebuvo pateiktas konkrečių baldų ar įrangos tipų ir kiekių sąrašas, todėl orientacinis įrangos išdėstymas pasiūlymuose turėjo tik iliustracinę reikšmę ir nebuvo vertinimo objektas. Ieškovė klaidingai remiasi ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ir ISO 21542_2021 reikalavimais, kurie yra aktualūs techninio darbo projekto rengimo stadijoje, bet ne architektūrinės idėjos vertinimo etape. Tarp ieškinyje nurodytų tariamų neatitikimų – per siauri tarpai tarp lovų, trūkstamos praustuvės ir spintelės, bei netinkama durų atidarymo kryptis – nėra pagrindo laikyti esminiais trūkumais, nes jų konkretus įgyvendinimas priklausys nuo būsimo techninio projekto. Ieškovės nurodyti pažeidimai dėl liftų skaičiaus ir pastatų paskirties taip pat yra nepagrįsti. KO1 ir KO2 korpusai yra rekonstruojami pastatai, todėl jiems netaikomi naujos statybos reikalavimai dėl dviejų liftų. KO3 korpusas yra gyvenamosios paskirties pastatas, kuriam pagal STR 2.02.01:2004 pakanka vieno lifto. Todėl trečiojo asmens pasiūlymas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Be to, trečiojo asmens sprendiniai dėl natūralios šviesos taip pat laikytini tinkamais, nes pagal konkurso sąlygas sprendinių detalizacijos lygis turėjo tik atspindėti idėjos koncepciją, o ne tiksliai atitikti techninius parametrus, tokius kaip šviesos koeficientas.

1.7. Ieškovė selektyviai cituoja ir Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 97 punktą, akcentuodamas tik saugos zonų įrengimą laiptinėse, nors tas pats punktas leidžia saugos zonas įrengti ir kitose vietose (pvz., priešgaisriniuose šliuzuose). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiojo asmens pasiūlyme evakuacija iš laiptinės numatyta per kitą patalpą, o iš tiesų pasiūlymas nenumato naujos patalpos – laiptinės erdvė tik išplečiama, kad atitiktų evakuacijos reikalavimus. Ieškovės teiginiai dėl būtinybės įrengti varstomas duris šalia stumdomų durų neturi pagrindo – teisės aktai to nereikalauja, jei evakuacija gali būti užtikrinta kitais būdais, pvz., per tam skirtą laiptinę. Konkurso sąlygos nereikalavo teikti gaisrinės saugos dalies – ši dalis priklauso techninio darbo projekto etapui, kuriame sprendimai dėl priešgaisrinių reikalavimų detalizuojami pagal STR 1.04.04:2017 reglamentą. Todėl bet kokie ieškovės bandymai vertinti pasiūlymą pagal šiuos kriterijus yra netikslingi ir prieštarauja konkurso sąlygoms. Ieškovės teiginiai rodo nesupratimą apie projekto rengimo etapus ir neatsižvelgimą į tai, kad gaisrinės saugos sprendiniai yra sprendžiami vėlesniame projektavimo etape, pasitelkus kvalifikuotus specialistus.

1.8. Ieškovė nepagrįstai remiasi tariamu patalpos 1-44 neliečiamumo pažeidimu. Konkurso sąlygų 117.2 punktas aiškiai nurodo, kad net jei pasiūlymas neišpildo visų reikalavimų ar rekomendacijų, jis nebus automatiškai atmestas – tai bus vertinama tik kaip vienas iš architektūrinio sprendimo kokybės aspektų. Be to, nei konkurso sąlygose, nei jų paaiškinimuose nebuvo įtvirtinta, kad nukrypimai nuo reikalavimo dėl patalpos 1-44 neliečiamumo sudaro pagrindą atmesti pasiūlymą. Taip pat sąlygose nebuvo įtvirtinta sąvoka „esminiai pasiūlymų trūkumai“, todėl šiuo pagrindu atmesti pasiūlymą nėra teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo pasiūlyme pateikė sprendimą, leidžiantį sklandžiai sujungti KO2 korpusą su esamu ligoninės pastatu, pasinaudojant patalpa 1-44 kaip techniniu sprendiniu, kuris užtikrina funkcinį ir konstrukcinį suderinamumą. Šis sprendinys nepažeidžia konkurso esmės ir vertinimo kriterijų, kadangi pagrindinis tikslas – architektūrinės idėjos išpildymas – išlieka nepažeistas.

1.9. Kaip patvirtina atsakovės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolas, viešųjų pirkimų komisija įvertino trečiojo asmens pagal pirkimo sąlygų 27 lentelės 2 punkto reikalavimus pateiktus pašalinimo pagrindo nebuvimą įrodančius dokumentus ir viešai prieinamą informaciją. Taigi, ir 2025 m. kovo 14 d., viešųjų pirkimų komisijai patikrinus viešai prieinamus duomenimis, buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi. Atitinkamai nebuvo nustatytas tiekėjo pašalinimo pagrindas.

1.10. Ieškovės reikalavimas nutraukti konkurso procedūras yra nepagrįstas. Ieškovė neginčijo konkurso sąlygų, kurios jai buvo aiškios, o reikalavimas nutraukti konkursą pasirodė tik po to, kai nebuvo paskelbta laimėtoju. Tokia pozicija laikoma gynybine ir savanaudiška, nes ieškovė mato tik dvi jam palankias baigtis: arba trečiojo asmens pasiūlymo atmetimą ir savo pergalę, arba konkurso nutraukimą. Ieškovė taip pat nebuvo pateikusi pretenzijų dėl konkurso sąlygų ar vertinimo kriterijų, nesikreipė dėl komisijos narių kompetencijos ar sudėties. Komisija nustatė trūkumų ir ieškovo pasiūlyme, tačiau nusprendė, kad jie gali būti ištaisyti projektavimo etape. Todėl, ieškovei netinka ne konkurso sąlygos ar procedūros, o tai, kad jo pasiūlymas nelaimėjo. Ieškovės argumentas dėl esą nepalyginamų pasiūlymų atmestinas, nes komisija vertino visų dalyvių pasiūlymus pagal tuos pačius kriterijus, o trūkumų kiekis ir reikšmingumas tiesiogiai įtakojo skiriamus balus. Tai rodo, kad pasiūlymai buvo palyginami ir sprendimai priimti pagrįstai. Konkurso nutraukimas būtų neproporcingas ir nepateisinamas. Tai yra kraštutinė priemonė, kuri pareikalautų skelbti naują konkursą, užtruktų papildomus 6–12 mėnesių ir lemtų padidėjusias kainas. Tai pakenktų visiems dalyviams, nes jų parengti pasiūlymai būtų prarasti, o parengimo kaštai yra dideli, ypač architektūrinių idėjų konkursuose. Nutraukimas pakenktų pasitikėjimui tokiais konkursais ir mažintų tiekėjų motyvaciją juose dalyvauti ateityje. Konkurso procedūros buvo įgyvendintos tinkamai, nėra jokių Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimų ar neištaisomų situacijų. Konkurso nutraukimo reikalavimas grindžiamas vien ieškovės nepasitenkinimu rezultatu, o ne objektyviomis ir išimtinėmis aplinkybėmis. Todėl reikalavimas nutraukti konkursą yra nepagrįstas ir lemtų didelius nuostolius tiek konkurso dalyviams, tiek atsakovei.

III. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentai

5. Trečiasis asmuo UAB „Archipoint LT“ su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose (reg. Nr. DOK-10724, DOK-12239) nurodo šiuos esminius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

1.1. Atsakovė, organizuodamas architektūrinį konkursą, siekė įsigyti ne detalų techninį darbo projektą, o architektūrinę idėją, todėl konkurso sąlygose nenustatė specifinių ir detalių techninių reikalavimų, kurie būtų aktualūs tik vėlesniame statinio projektavimo etape. Pagal teisės aktus, projekto konkursas yra specifinė viešųjų pirkimų rūšis, skirta architektūrinei idėjai atrinkti, o ne statinio statybai reikalingam projektui parengti. Tai aiškiai atspindi ir Viešųjų pirkimų įstatymo bei projekto konkurso taisyklių nuostatos, taip pat Architektūros įstatymas, kuris pabrėžia tokių konkursų svarbą visuomenei reikšmingų objektų atveju. Konkurso sąlygose buvo apibrėžta, kad architektūrinis projektas suprantamas kaip eskizinis projektas – vizualinė, koncepcinė idėja. Tuo tarpu techninis darbo projektas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017, yra detalus dokumentų rinkinys, pagal kurį atliekami statybos darbai, įskaitant brėžinius, techninius sprendinius, skaičiavimus ir medžiagų kiekių žiniaraščius. Tokie reikalavimai aktualūs tik projektavimo etape, kai architektūrinė idėja jau yra atrinkta ir detalizuojama atitinkamų sričių specialistų – inžinierių, konstrukcijų, gaisrinės saugos ekspertų ir pan. Konkurso sąlygose nenumatyta, kad dalyviai turi pateikti tokio detalumo informaciją, kokia reikalaujama techniniame darbo projekte. Konkurso tikslas buvo išrinkti geriausią urbanistinę-architektūrinę idėją, įvertinant jos atitikimą aplinkai, viešųjų erdvių integralumui, tvarumui, funkcionalumui, darbuotojų gerovei ir kitiems kriterijams. Vertinama buvo idėjos kūrybinė kokybė, o ne jos atitiktis techniniams projektavimo reglamentams. Konkurso sąlygose net aiškiai numatyta, kad projektas, kuris neatitiks visų reikalavimų ar rekomendacijų, nebus atmetamas – tai tik turės įtakos vertinimo komisijos balams. Todėl darytina išvada, kad atsakovo tikslas buvo gauti architektūrinį sumanymą, kuris vėliau taptų pagrindu detaliam projektavimui, o ne iš karto įsigyti galutinį techninį projektą.

1.2. Ieškovė ieškinyje remiasi „esminio pasiūlymo trūkumo“ sąvoka kaip pagrindu pasiūlymo atmetimui, tačiau tokia sąvoka konkurso sąlygose apskritai neegzistuoja – ją suformulavo pati ieškovė. Konkurso sąlygų 116 punkte aiškiai nurodyti visi atmetimo pagrindai, tačiau nei vienas jų nesusijęs su architektūrinės idėjos neatitikimu techninei specifikacijai ar projektavimo etapui keliamais reikalavimais. Priešingai – 117.2 punkte aiškiai įtvirtinta, kad projektai, net jei visiškai neatitinka techninės specifikacijos ar rekomendacijų, nebus atmetami, o šie neatitikimai bus įvertinti pasiūlymo vertinimo metu. Tokia nuostata pasirinkta siekiant atrinkti geriausią architektūrinę idėją, neeliminavus kokybiškų pasiūlymų dėl formalumų, kurie gali būti išspręsti projektavimo metu.

1.3. Ieškovės teiginys, kad dėl neatitikimų susidarė nepalyginamų pasiūlymų situacija, yra nepagrįstas. Pati konkurso eiga parodė, kad visi pasiūlymai buvo vertinami atsižvelgiant į trūkumus, o trūkumai turėjo įtakos vertinimo balams. Net ieškovės pasiūlymas turėjo esminių neatitikimų – higienos, statybos techninių reglamentų bei ministerijos reikalavimų pažeidimų – tačiau jis taip pat nebuvo atmestas, tik į trūkumus buvo atsižvelgta skiriant balus. Ieškovės elgesys rodo, kad jis žinojo ir suprato 117.2 punkto išimtį, todėl jo teiginiai apie tariamą neteisėtą trečiojo asmens pasiūlymo priėmimą yra nenuoseklūs ir silpnos teisinės argumentacijos. Pati konkurso tvarka buvo vykdoma vadovaujantis paskelbtomis sąlygomis – 116 ir 117.2 punktais – todėl tiek trečiasis asmuo, tiek kiti dalyviai turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, kad dėl specifikacijos neatitikimų jų pasiūlymai nebus atmetami. Atsakovės sprendimai atitiko konkurso sąlygas, todėl jų kvestionavimas yra nepagrįstas.

1.4. Ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl konkurso vertinimo komisijos darbo, remdamasis tik savo vidiniais įsitikinimais ir subjektyviomis vertinimo kriterijų interpretacijomis. Konkursas vyko laikantis skaidrumo, profesionalumo ir objektyvumo principų, kaip reikalaujama viešųjų pirkimų procedūrose. Lietuvos architektų sąjunga (LAS), atsakinga už konkurso organizavimą, yra patikima ir kompetentinga institucija. Komisiją sudarė dauguma architektų, turinčių reikšmingą patirtį, o pasiūlymų vertinime dalyvavo ir nepriklausomas ekspertas, kuris, nors ir neturėjo balsavimo teisės, teikė reikšmingas įžvalgas. Pasiūlymai buvo vertinami anonimiškai – iki galutinio sprendimo priėmimo nebuvo žinoma jų autorystė, kas pašalina galimo šališkumo riziką. Komisijos darbo objektyvumą patvirtina ir tai, kad trūkumai buvo nustatyti tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymuose, kas rodo nuoseklų ir vienodą vertinimą. Vertinimo kriterijai buvo aiškiai nurodyti konkurso sąlygose – architektūrinė idėja, funkcionalumas, tvarumas ir paslaugų kaina – ir buvo taikomi visiems dalyviams vienodai. Ieškovė ne tik neabejojo šiais kriterijais konkurso metu, bet ir neįrodė savo pateiktų kaltinimų komisijai. Jos pateikti teiginiai apie tariamą subjektyvumą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais – tik jos pačios nuomone apie konkurento pasiūlymo vertinimą. Todėl akivaizdu, kad ginčijimas kyla iš nepasitenkinimo galutiniu rezultatu, o ne iš realių vertinimo proceso trūkumų.

Atsiliepimas

1.5. Trečiojo asmens pasiūlymas visiškai atitinka konkurso sąlygų reikalavimus, o ieškovės teiginiai apie tariamus neatitikimus yra nepagrįsti, selektyvūs ir remiasi netinkamomis sąlygų interpretacijomis. Pagrindinė vertinimo nuostata – konkurso sąlygų 117.2 punktas – aiškiai nustato, kad architektūrinės idėjos etape pateikti pasiūlymai neturi būti atmetami vien dėl to, kad jie iš dalies neatitinka techninės specifikacijos ar rekomendacijų. Šią nuostatą pripažino ir taikė pati atsakovė, kuri nei vieno tiekėjo pasiūlymo neatmetė dėl formalių neatitikimų – įskaitant ir ieškovės, kurios pasiūlyme taip pat buvo esminių trūkumų. Vertinant pasiūlymus, komisija vadovavosi 117.2 punktu, vertino architektūrinių idėjų kokybę, o tiek trečiojo asmens, tiek ieškovės projektai buvo įvertinti pagal vienodus kriterijus. Ekspertų pastabose pažymėta, kad nei vienas pasiūlymas pilnai neatitiko visų normatyvinių reikalavimų, tačiau tai nelaikyta trūkumu vertinimo etape. Todėl ieškovės nurodomi trečiojo asmens pasiūlymo trūkumai neturi jokios reikšmės pasiūlymo tinkamumui ar jo atmetimo pagrindams. Be to, ieškovė interpretuoja normatyvinių teisės aktų reikalavimus subjektyviai ir selektyviai, remdamasis tik pasirinktomis detalėmis, ignoruodamas visą projektinį kontekstą. Pavyzdžiui, ieškinyje nurodomi tariami neatitikimai dėl baldų, lovų ar praustuvų išdėstymo, kurie esą prieštarauja Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ar ISO standartų reikalavimams, tačiau konkurso sąlygose nėra detaliai reglamentuota šių elementų išdėstymo architektūrinės idėjos etape. Tokie reikalavimai bus aktualūs tik rengiant techninį darbo projektą, kur sprendiniai gali būti koreguojami.

Šalies argumentai

1.6. Ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimų konkurso sąlygoms atmestini, klaidingi, tiek dėl liftų skaičiaus, apšvietimo, palaikų transportavimo aikštelės, tiek ir dėl drėgmei atsparių sienų dangų nebuvimo dušo ir vonios patalpose bei švarių ir nešvarių skalbinių atskyrimo. Ieškovė teikia nepagrįstus kaltinimus dėl tariamų trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų, susijusių su gaisrine sauga, tačiau šie kaltinimai yra klaidingi ir neatitinka nei konkurso sąlygų, nei aktualių teisės aktų. Konkurso sąlygos apskritai nenumatė reikalavimo teikti gaisrinės saugos projekto dalį, todėl tiekėjai nebuvo įpareigoti pateikti išsamių sprendinių gaisrinės saugos reikalavimams įgyvendinti. Tokie klausimai sprendžiami tik rengiant techninio darbo projekto gaisrinės saugos dalį, kurią kuria specializuoti šios srities specialistai. Ieškovės bandymas remtis gaisrinės saugos reikalavimais konkurso projektų etape prieštarauja teisės aktams, kuriuose aiškiai nustatyta, kad tokie reikalavimai yra taikomi tik techninio darbo projekto rengimo stadijoje.

1.7. Nors ieškovė teigia, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėtų būti atmestas dėl vienos iš patalpų neliečiamumo, tai yra neteisinga interpretacija. Nei konkurso sąlygose, nei jų paaiškinimuose nebuvo numatyta, kad pasiūlymas būtų laikomas neatitinkančiu dėl šio aspekto. Tiek konkurso sąlygose, tiek jų paaiškinimuose aiškiai pažymėta, jog tam tikrų reikalavimų ir rekomendacijų nesilaikymas nelaikomas esminiu pagrindu pasiūlymą atmesti, jei jis atitinka kitus esminius konkurso kriterijus. Taigi, trečiojo asmens pasiūlymas atitinka konkurso sąlygas, o ieškovo išsakyti kaltinimai dėl gaisrinės saugos reikalavimų ar patalpos 1-44 neliečiamumo yra nepagrįsti ir neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisinių reglamentų.

1.8. Ieškovės reikalavimas grąžinti šalis į pasiūlymų vertinimo etapą architektūriniame projektų konkurse yra nepagrįstas ir teisiškai neįgyvendinamas. Pagal konkurso taisykles, pasiūlymai turi būti vertinami anonimiškai – komisijos nariai gali sužinoti autorius tik priėmę galutinį sprendimą dėl geriausio projekto. Kadangi šiuo atveju jau yra sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas laimėtojas, komisija jau žino tiekėjų tapatybes, todėl anonimiškumo reikalavimas nebegali būti užtikrintas. Dėl to grįžimas į vertinimo stadiją ir pakartotinis vertinimas būtų procedūriškai neįmanomas.

1.9. Trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo metu buvo atsiskaitęs su Valstybine mokesčių inspekcija, o ieškovė remiasi netiksliais ir neteisingais duomenimis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai skelbiamos informacijos.

1.10. Ieškovės alternatyvus reikalavimas – nutraukti konkurso procedūras – taip pat laikomas nepagrįstu ir nesąžiningu. Jis nepareiškė jokių pretenzijų dėl konkurso sąlygų, vertinimo kriterijų ar komisijos sudėties iki konkurso rezultatų paskelbimo. Komisija rado trūkumų ir ieškovės pasiūlyme, tačiau jų reikšmė įvertinta atsižvelgiant į vertinimo kriterijus. Taigi, ieškovei iš esmės netinka ne konkurso sąlygos, o tik faktas, kad jos projektas nelaimėjo. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog susidarė nepalyginamų pasiūlymų situacija. Priešingai – komisijos vertinimas rodo, kad visi pasiūlymai buvo palyginami ir vertinti proporcingai pagal trūkumų kiekį ir reikšmę. Galiausiai, konkurso nutraukimas būtų neproporcingas ir sukeltų didelę žalą tiek užsakovui, tiek dalyviams.

IV. Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

6. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) savo išvadoje (registracijos Nr. DOK-12702) nurodė:

1.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose plačiai aptaria ir dėsto argumentus dėl ko, jos vertinimu, atsakovės sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas turi būti atmestas kaip neatitinkantis konkurso dokumentų reikalavimų. Tarnybai detaliau susipažinus su šiais argumentais, matyti, jog jie yra kildinami iš specialių – higieną, statybą, gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Tarnyba neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti ir aiškinti minėtas sritis reglamentuojančių teisės aktų nuostatų atitiktį konkurso dokumentams. Tarnybos vertinimu, trečiojo asmens pateikto pasiūlymo atitikimo konkurso dokumentams vertinimas yra fakto klausimas, kuris turės būti nustatytas bylos nagrinėjimo metu atliekant įrodymų tyrimą. Ir tik įvertinus šias aplinkybes bus galima daryti išvadą, ar atsakovė (ne)pagrįstai konkurso laimėtoju pripažino trečiojo asmens projektinį pasiūlymą.

1.2. Kaip liudija byloje esantys, trečiasis asmuo dar iki konkurso termino pabaigos, t. y. 2025 m. sausio 31 d. 12:00 val. (paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną) įvykdė turėtą mokestinę prievolę mokesčių administratoriui. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė, nurodydama, jog 2025 m. kovo 14 d., atsakovės viešųjų pirkimų komisijai patikrinus viešai prieinamus duomenimis, nustatė, kad trečiasis asmuo įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai neturi. Trečiojo asmens įsiskolinimas, kuris paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną buvo padengtas, neturi esminės reikšmės vertinant trečiojo asmens atitiktį konkurso sąlygų 27 punkto 2 lentelėje įtvirtintam reikalavimui.

1.3. Tarnybos vertinimu, ieškovės reikalavimo nutraukti konkurso procedūras teisinis vertinimas galėtų būti atliktas tik teismui konstatavus, jog ginčo sprendimo priėmimo metu trečiojo asmens pateikti projektinio pasiūlymo sprendiniai iš tiesų neatitiko konkurso dokumentų reikalavimų ir / ar egzistavo teisinis pagrindas pašalinti trečiojo asmens pasiūlymą kaip atitinkantį konkurso sąlygų 27 lentelės 2 punkte nustatytus pašalinimo pagrindus, t. y. patenkinus pirmąjį ieškovės reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

V. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2024 m. spalio 17 d. paskelbė viešąjį pirkimą „VšĮ Kaišiadorių savivaldybės sveikatos centro priestatų ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos namų Beržyno g. 27, Kaišiadoryse, atviro architektūrinio projekto konkursas“, pirkimo Nr. 741961 / ID 184320. Konkurso objektas – VšĮ Kaišiadorių savivaldybės sveikatos centro priestatų ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos namų Beržyno g. 27, Kaišiadoryse, urbanistinės-architektūrinės idėjos projekto pasiūlymas (el. b. t. 1, l. 27 – 93).

8. Perkančioji organizacija 2025 m. kovo 14 d. pranešė apie sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę: 1. UAB „Archipoint LT“, 2. UAB „UAB „Aplan“ (el. b. t. 1, l. 109).

9. Ieškovė 2025 m. kovo 24 pateikė Pretenziją Nr. 1, kuria prašė panaikinti sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtojo pasiūlymą atmesti dėl pretenzijoje identifikuotų pagrindų; alternatyviai, pirkimą nutraukti (el. b. t. 1, l. 111 – 129). Nurodoma, kad laimėtojo pasiūlymas neatitinka Statybos techninių reglamentų, Higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų, laimėtojas atitinka pašalinimo pagrindus, Konkurso sąlygų 117.2 punktas iš esmės pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

10. Ieškovė, susipažinusi su papildomai išreikalautais duomenimis, 2025 m. kovo 31 d. pateikė Pretenziją Nr. 2, kuria prašė panaikinti sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtojo pasiūlymą atmesti dėl pretenzijoje identifikuotų pagrindų; alternatyviai, pirkimą nutraukti (el. b. t. 1, l. 145 – 151). Nurodoma, kad laimėtojui buvo skirti nepagrįsti vertinimai, dėl perkančiosios organizacijos atlikto subjektyvaus vertinimo buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o padėties neįmanoma ištaisyti niekaip kitaip tik pirkimo procedūros nutraukimu.

11. Atsakovė 2025 m. balandžio 4 d. informavo, kad tiek Pretenzijoje Nr. 1, tiek Pretenzijoje Nr. 2 nenurodyti faktiniai ar teisiniai pagrindai, sudarantys pagrindą konstatuoti procedūrinius pažeidimus ar viešųjų pirkimų principų pažeidimą, dėl kurių būtų būtina panaikinti eilės sprendimą ir atmesti tiekėjo pasiūlymą ar nutraukti pirkimo procedūras, todėl Pretenzija Nr. 1 ir Pretenzija Nr. 2 atmestos kaip nepagrįstos (el. b. t. 1, l. 156 – 165).

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams

12. Byloje kilo ginčas, ar trečiojo asmens pateiktas urbanistinės-architektūrinės idėjos projekto pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pasiūlymas pagal Konkurso sąlygas turėjo būti atmestas. Ieškovė neatitikimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Patalpa 1-44 neatitinka neliečiamumo pagal pačios perkančiosios organizacijos pateiktą išaiškinimą. Atsakovė 2025 m. sausio 20 d. pateikė paaiškinimus, nurodydama, kad: „Patalpų 1-45 ir 1-44 rekonstruoti nereikia. Patalpos 1-44 negalime liesti 5 metus, nes ji suremontuota pagal ES projektą“ (el. b. t. 1, l. 104 – 107). Trečiojo asmens pasiūlyti sprendiniai apima darbus 1.44 patalpoje, kas sąlygoja pasiūlymo realizavimo nerealumą (el. b. t. 1, l. 168).

6.2. Palatos neatitinka esminių Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų, t. y. HN 47:2011 V skyriaus 18 punkto, kuris numato, jog „Minimalus plotas 1 lovai palatoje – 7 m²“. Dvivietė patalpa turėtų būti minimaliai 14 m² (paliatyvios slaugos korpuse 205, 206, 101, 207.1, 214, 215, 216, 217). Pasiūlyme nurodyta dvivietės palatos plotas 12,69 m².

6.3. Sanitariniai mazgai ne visi atitinka statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ XV skyriaus 52 ir 53 punktus. Visuomeninės paskirties statinių (patalpų) kiekviename aukšte turi būti įrengtas šiame Reglamente nurodytais atvejais ne mažiau kaip vienas bendras riboto judumo vyrams ir moterims tinkamas tualetas, į kurį įeinama tiesiai iš bendrojo naudojimo koridorių, holų, vestibiulių ir pan. (toliau – bendrojo naudojimo patalpos) arba atskiri vyrų ir moterų tualetai, tinkami ir riboto judumo asmenims (52 punktas). Riboto judumo asmenims įrengiami A, B, C tipų tualetai vadovaujantis ISO 21542:2011 26 skyriumi (53 punktas).

6.4. Lovų išdėstymas palatose neatitinka esminių Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų, t. y. HN 47:2011 V skyriaus 20 punkto reikalavimo, kuris numato, kad „palatose tarpai tarp šalia esančių lovų, tarpai tarp lovų galų turi būti tokie, kad būtų užtikrinta galimybė laisvai judėti, slaugyti pacientą“.

6.5. Praustuvai neatitinka esminių Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų, t. y. HN 47:2011 V skyriaus 35 punkto reikalavimo. „Palatose, tualetuose ar tualeto tambūruose bei įstaigų patalpose, kuriose atliekamos (arba vyksta pasirengimas atlikti) invazinės, diagnostikos ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija, įrengiamos praustuvės su maišytuvais ir užtikrinamas nuolatinis karšto ir šalto vandens tiekimas“.

6.6. Sprendiniai neatitinka esminių Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų, t. y. HN 47:2011 24 punkto reikalavimo, kuris numato, jog „Patalpos ir (ar) zonos, kuriose vykdomas medicinos prietaisų apdorojimas, saugojimas, turi būti įrengtos taip, kad būtų išvengta kryžminės taršos atliekant medicinos prietaisų valymą-dezinfekciją, pakavimą, sterilizaciją, saugojimą“. Sterilizacinė suprojektuota vaikų skubios pagalbos skyriaus ribose, numatyta kryžminė tarša. Viena valymo patalpa naudojame dviejų skirtingų skyrių valymui. Vaikų skubios pagalbos skyrius turi tiesioginį patekimą per lauką, tačiau pagalbinė logistika, tokia kaip skalbiniai, medikamentai, priemonės, personalas gali patekti iš ligoninės tik tranzitu per suaugusiųjų priėmimo skyrių, galima kryžminė tarša.

6.7. Sprendiniai neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatų, t. y. 249, 253 ir 255 punktų. Naujai statomuose visuomeninės paskirties statiniuose 250 punkte nurodytais atvejais turi būti įrengiami ne mažiau kaip du liftai. Liftų įrengimo reikalavimai nustatyti techniniame reglamente „Liftai“ [4.62]. Iki 13,2 m aukščio statiniuose (aukštį skaičiuojant nuo pirmo aukšto grindų lygio iki viršutinio aukšto grindų lygio), kuriuose numatomas ne didesnis kaip 100 žmonių (lankytojų) skaičius, gali būti įrengiamas vienas liftas (249 punktas). Liftų holo plotis turi būti ne mažesnis kaip: 253.1. 1,3 mažiausios iš kabinų ilgio (gylio), kai kabinos išdėstytos vienoje eilėje; 253.2. dvigubas mažiausios kabinos ilgis (gylis), kai kabinos išdėstytos dviejose eilėse, bet ne daugiau kaip 5 m; 253.3. 2,5 m – prieš 2,1 m ir didesnio ilgio (gylio) kabinas (253 punktas). Atstumas nuo labiausiai nutolusios patalpos durų iki keleivinio lifto turi būti ne didesnis kaip 60 m (255 punktas). K01 korpuse padidėja pacientų ir personalo srautas, nenumatytas papildomas vertikalusis ryšys, galimas padidėjusių srautų susikirtimas, strigimas. K02 ir K03 korpusuose suprojektuota per mažas liftų kiekis, suprojektuotas lifto dydis, atstumas prieš liftą netinkamas pacientų su lovomis transportavimui.

6.8. Sprendiniai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatų. Projektas neužtikrina tinkamo koridorių ir posūkių pločio bei pakankamo atstumo prieš liftą, reikalingo laisvam pacientų su lovomis manevravimui.

6.9. Sprendiniai neatitinka esminių Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų, t. y. HN 47:2011 VI skyriaus 40 punkto reikalavimo. Natūralus apšvietimas privalo būti pacientų priėmimo patalpose/gydytojų kabinetuose bei palatose (įskaitant intensyviosios terapijos ir reanimacijos palatas-sales). Natūralios apšvietos koeficientas minėtose patalpose turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc.“. Izoliacinėse palatose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas.

6.10. Sprendiniai neatitinka esminių Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų, t. y. HN 47:2011 IV skyriaus 9 punkto reikalavimo. Ligoninės sklype turi būti suprojektuotas atskiras įvažiavimas prie patologijos skyriaus (zonos/korpuso). Žmonių palaikų vežimo transporto priemonių stovėjimo aikštelės turi būti suprojektuotos taip, kad nesimatytų iš ligoninės palatų langų bei poilsio-rekreacinės zonos. Žmonių palaikų vežimas matomas iš poilsio-rekreacijos zonų.

6.11. Sprendiniai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, t. y. HN 47:2011 V skyriaus 39 punkto reikalavimo. Sienos, prie kurių numatoma tvirtinti santechninius įrenginius, turi būti padengtos drėgmei atspariomis medžiagomis. Patalpų, kuriose įrengti dušai, vonios, grindys, sienų paviršiai turi būti atsparūs drėgmei. Plane matomas sienų skirtumas.

6.12. Sprendiniai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, t. y. HN 47:2011 V skyriaus 21 punkto reikalavimo. Palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Stebėjimo palatoje nenumatytos spintelės pacientų daiktams.

6.13. Sprendiniai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, t. y. HN 47:2011 V skyriaus 20 punkto. Palatose tarpai tarp šalia esančių lovų, tarpai tarp lovų galų turi būti tokie, kad būtų užtikrinta galimybė laisvai judėti, slaugyti pacientą. Stebėjimo palatose lovų išdėstymas yra neatitinkantis minėto reikalavimo.

6.14. Suprojektuota laiptinė neatitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010-12-07 įsakymo Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ XIV skyriaus 97 punkto. Pastatuose, kurie pritaikyti fiziškai ir psichiškai neįgalių asmenų (toliau – neįgalieji) reikmėms, žmonių evakavimui(si) taikomi papildomi reikalavimai [10.9]. Atsižvelgiant į neįgaliųjų, kurie savarankiškai negali evakuotis, skaičių, pastato aukšte turi būti įrengtos saugos zonos. Saugos zonos gali būti įrengtos laiptinėse (žr. 5 paveikslą), priešgaisriniuose šliuzuose, perėjose į neuždūmijamas laiptines. Saugos zona taip pat gali būti įrengiama perskiriant aukštą ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvara taip, kad saugos zona susisiektų su evakuacine laiptine. Vienai neįgaliojo vežimėlio vietai turi būti įrengta ne mažesnė kaip 1200×850 mm dydžio aikštelė. Aikštelės neįgaliųjų vežimėliams neturi susiaurinti evakavimo(si) kelių norminio pločio.

6.15. Sprendiniai – K02 korpuse 137 ir 138 patalpos – neatitinka HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ V skyriaus, 25 punkto reikalavimo. Skalbinių tvarkymo patalpos, zonos ir technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad būtų išvengta švarių ir nešvarių skalbinių kryžminės taršos. Švarūs bei nešvarūs skalbiniai neatskirti nuo bendro naudojimo koridorių.

6.16. Sprendiniai – K02 esantis liftas – STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ VI skyriaus, 254 punkto. Liftų šachtos ir liftų įrenginių patalpos negali būti šalia mokymo, vaikų žaidimų, poilsio, miegamųjų, darbo patalpų, kabinetų, bet kurios paskirties žiūrovų salių, pasitarimų, konferencijų patalpų, skaityklų ir kitokios paskirties patalpų, kuriose nuolat būna žmonių. Gydymo įstaigose atstumas nuo liftų šachtų ir liftų įrenginių patalpų iki palatų, operacinių, gydytojų ir diagnostikos kabinetų turi būti ne mažesnis kaip 6 m. Šis atstumas gali būti mažinamas, tik numatant specialias triukšmą bei vibraciją mažinančias priemones ir atliekant specialiąją higieninę ekspertizę (254 punktas).

6.17. Sprendiniai – 230 patalpa – neatitinka HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ V skyriaus, 29 punkto. Įrengiant procedūrų kabinetą turi būti užtikrintas vizualinis paciento privatumas atidarius procedūrų kabineto duris (29 punktas).

6.18. Durų atidarymo kryptis neatitinka ISO 21542_2021, 6.6.3. papunkčio. Durų atidarymo pusėje, prie durų užrakto turi būti bent 600 mm (rekomenduojama 700 mm) laisvas tarpas, kad žmogus galėtų paspausti durų rankeną (6.6.3. papunktis).

6.19. Sprendiniuose neišlaikyti koridorių pločiai, neatsižvelgta į tai, kad durų atsidarymas siaurina koridorių.

6.20. Sprendiniai – GS Evakuacija – per kitą patalpą negalimi ir gaisrinės saugos reikalavimai neišpildomi iš esmės.

6.21. Sprendiniuose – GS šalia stumdomų durų pirmame aukšte nenumatytos varstomos durys evakuacijai ir atitinkamai gaisrinės saugos reikalavimai neišpildomi iš esmės.

6.22. Sprendiniai neatitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2011-01-17 įsakymu Nr. 1-14 patvirtintų Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių.

6.23. Sprendiniuose egzistuoja ir kiti reikšmingi kokybiniai neatitikimai, kurie liudija, jog šiai dienai atliktas vertinimas yra nepagrįstas (greitosios privažiavimas nedengtas stogu; nusiraminimo erdvė įrengta be lango, bendrieji patalpų apšvietimo ir mikroklimato reikalavimai pabrėžia natūralios šviesos svarbą žmonių sveikatai ir gerovei; terasėlės ant stogo įrengtos su vaizdu į stiklinį mirusiųjų išgabenimo koridorių; visos lovos kambariuose priglaustos prie sienos, langų, tai sudaro nepatogumus aptarnaujančiam personalui patogiai prieiti prie paciento; vidiniai kiemeliai klaustrofobiški, maži ir nejaukūs, galimai su mažai patenkančios saulės šviesos, žmonėms, sergantiems demencija, vidiniai kiemeliai turi būti kuriami atsižvelgiant į jų specifinius poreikius, siekiant užtikrinti saugią, raminančią ir orientaciją lengvinančią aplinką; ne visuose kambariuose esantys WC pritaikyti žmonėms su negalia (pagal konkurso užduotį visi kambariai turėjo turėti san. mazgus pritaikytus žmonėms su negalia); kambariai orientuoti į šiaurę (pagal techninę užduotį buvo reikalauta projektuoti gyvenamosios paskirties pastatą, gyvenamosios paskirties pastatuose butai (gyvenamosios patalpos) negali būti projektuojamos šiaurinės orientacijos, STR neatitikimas); techninės ir personalo patalpos rūsyje, į kurį veda 1 laiptinė ir 1 bendras liftas).

13. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 76 straipsnyje numatyta, kad šis skirsnis taikomas projekto konkursui, kai jis organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, ir (arba) dalyviams skiriami prizai ar atlygis. Projekto konkursas organizuojamas vadovaujantis šio skirsnio, šio įstatymo I skyriaus, išskyrus 19 straipsnį, 31, 33, 34 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis projekto konkurso organizavimo taisyklėmis (5 dalis).

14. Projekto konkurso organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D1-671, (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant projekto konkursą būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo I skyriaus, išskyrus 19 straipsnį, 31, 33, 34, 76, 77 straipsnių nuostatų.

15. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad projekto konkursas – procedūra, kai perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir perkančiosios organizacijos (arba įgaliotosios organizacijos) ar perkančiojo subjekto (arba įgaliotojo subjekto, arba įgaliotosios organizacijos) sudarytos vertinimo komisijos (toliau – vertinimo komisija) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). Projekto konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės premijos.

16. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad projektas – tai tiekėjo parengtas planas ar projektas (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos), išreiškiantis pirkimo objekto pagrindinių sprendinių idėją ir parengtas pagal perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto nustatytas projekto konkurso sąlygas.

17. Projekto konkursas gali būti vykdomas, kai paprastai yra perkamos teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos paslaugos (Taisyklių 13 punktas). Projekto konkursas vykdomas, siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos), jeigu: projekto konkursas organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, ir (arba) projekto konkurso dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar piniginėmis premijomis. Šiuo atveju perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtoją arba vieną iš jų (Taisyklių 15 punktas).

18. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai išreikšti.

19. Konkurso sąlygų 2.1. papunktyje numatyta, kad architektūrinis projektas – eskizinis projektas, kuriame pateikiama statinio, statinio interjero ar kraštovaizdžio objekto architektūrinė idėja.

20. Konkurso sąlygų 2.12. papunktyje numatyta, kad projekto pasiūlymas – tiekėjo parengtas pasiūlymas, išreiškiantis konkurso objekto pagrindinę urbanistinę-architektūrinę idėją ir parengtas pagal perkančiosios organizacijos nustatytas konkurso sąlygas; konkursui tiekėjo pateikiama dokumentų visuma.

21. Konkurso sąlygų 5 punkte numatyta, kad konkurso tikslas: išrinkti geriausiai urbanistinius, architektūros ir funkcinius aspektus bei kitus reikalavimus, išvardintus konkurso sąlygose, atitinkančią VšĮ Kaišiadorių savivaldybės sveikatos centro priestatų ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos namų Beržyno g. 27, Kaišiadoryse, (konkurso sąlygose ir jų prieduose taip pat gali būti vadinama konkurso objektu, konkurso teritorija, žemės sklypu) projekto urbanistinę-architektūrinę idėją.

22. Uždaviniai konkurso tiekėjui: urbanistiniai uždaviniai: sukurti geriausią urbanistinį-architektūrinį sprendimą, tinkantį konkurso teritorijai, derinant siūlomus sprendinius prie esamos urbanistinės ir gamtinės aplinkos; užtikrinti patogius susisiekimo ryšius žemės sklype ir visų eismo dalyvių saugų judėjimą; atitikti konkurso teritorijai galiojančius teisės aktus; užtikrinti integralumą su esama viešųjų erdvių sistema; kurti visuomenei svarbius ryšius ir viešąsias erdves; daug dėmesio skirti integruotiems tvariems sprendimams; architektūriniai uždaviniai: pasiūlyti sprendinius, sukuriant pastatui būtinus ir būdingus funkcinius ryšius; kurti įkvepiančias, patrauklias, utilitarias ir ateities poreikius atitinkančias būsimų pastato naudotojų, lankytojų ir darbuotojų poreikius ir darbo specifiką atitinkančias erdves; sprendiniais užtikrinti su būsimų pastato naudotojų, lankytojų ir darbuotojų gerove ir sveikata, darbuotojų darbo efektyvumu susijusius aspektus; erdviniais ryšiais skatinti pastato darbuotojų bendradarbiavimą; pasiūlyti galimus ekologiškus sprendimus bei galimą atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą pastato inžinerinei infrastruktūrai ar jos daliai aprūpinti (Konkurso sąlygų 8 punktas).

23. Konkurso sąlygų 17 punkte numatyta, kad techninė specifikacija su joje esančia konkurso objekto užduotimi ir kita su konkurso objektu susijusi informacija, aktuali teikiant architektūrinį projektą, yra pateikta konkurso sąlygų 1-3 prieduose.

24. Konkurso sąlygų 90 punkte nustatyti vertinimo kriterijai: K₁ – architektūrinės idėjos integralumas, kokybė; K₂ – funkcionalumas; K₃ – tvarumas; K₄ – Paslaugų kaina. Konkurso sąlygų 9 punkte apibūdinti vertinimo kriterijai.

25. Konkurso sąlygų 116 numatyta, kad viešojo pirkimo komisija atmeta projekto pasiūlymą, jeigu: projekto pasiūlymas, t. y. CVP IS pasiūlymo languose Vokas 1 ir Vokas 2 ir fizinės formos Voke 1 pateikiama medžiaga, išsiųstas ar gautas po perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio projekto pasiūlymo pateikimo termino pabaigos; projekto pasiūlymas pateiktas pažeidžiant anonimiškumą (žr. konkurso sąlygų V.7. skyrių „Anonimiškumas“); dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis (arba jų nepateikė) dėl tiekėjo ir ar subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo (žr. konkurso sąlygų 27 punktą), atitikties kvalifikacijos reikalavimams (žr. konkurso sąlygų 40 punktą), 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos Reglamente (ES) 2022/576 nustatytiems ribojimams (žr. konkurso sąlygų 45 punktą) ir, perkančiajai organizacijai prašant, nepatikslino jų; dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams (tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti projekto pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar kaina) ir, perkančiajai organizacijai prašant, nepatikslino jų; dalyvis turi būti pašalintas vadovaujantis pirkimo sąlygų nuostatais dėl pašalinimo pagrindų, taip pat ir tais atvejais, kai tiekėjas remiasi ūkio subjekto pajėgumais arba pasitelkia subtiekėją ir jiems, pagal pirkimo sąlygas, keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų, tačiau ūkio subjekto ar subtiekėjo padėtis atitinka nustatytus pašalinimo pagrindus ir perkančiosios organizacijos nurodymu tiekėjas nepakeitė šio ūkio subjekto ar subtiekėjo į pašalinimo pagrindų neturintį ūkio subjektą; dalyvis neatitinka konkurso dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (žr. konkurso sąlygų 40 punktą); siūlomų paslaugų kaina, įskaitant projektinių pasiūlymų parengimo ir viešinimo, statybą leidžiančių dokumentų (arba analogiškų pagal teisės aktų reikalavimus reikalingų dokumentų) gavimo, techninių darbo projektų, statinių informacinių modelių (BIM), pastatų pagrindinių erdvių interjerų projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų kainas, viršija konkurso sąlygų 9 punkte nurodytą sumą (įskaitant visus mokesčius); siūlomų paslaugų kaina nurodyta neįprastai maža ir dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos neįprastai mažos siūlomų paslaugų kainos pagrįstumo įrodymų; jeigu yra ir yra įrodomas dalyvio bandymo tiesiogiai kontaktuoti su vertinimo komisijos nariais, atsarginiais vertinimo komisijos nariais faktas (žr. konkurso sąlygų 34 punktą); jeigu yra ir yra įrodomas dalyvio konkursui pateikto architektūrinio projekto publikavimo spaudoje, knygose, internete ar kitoje medijoje, kol viešojo pirkimo komisija neatplėšė CVP IS priemonėmis pateikto Voko 2 ir vertinimo komisijos preliminari projektų vertinimo eilė nebuvo paviešinta, faktas (žr. konkurso sąlygų 130 punktą); jeigu įrodomas faktas, jog dalyvis pateikė daugiau kaip vieną projekto pasiūlymą (žr. konkurso sąlygų V.2. skyrių „Informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius projekto pasiūlymus“); egzistuoja 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576 5k str. 1 d. nurodytos aplinkybės ir nėra taikoma Reglamento 5k str. 2 d. nustatyta išimtis.

26. Konkurso sąlygų 67 punkte yra nustatyta, kad šiame skyriuje (teismo pastaba: reglamentuojančiame projekto pasiūlymo rengimo rekomendacijas ir reikalavimus) nustatytų reikalavimų nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas gali būti pagrindu atmesti projekto pasiūlymą.

27. Konkurso sąlygų 117.2. papunktyje numatyta, kad projekto pasiūlymas, kuris neišpildo visų konkurso sąlygose ir konkurso techninėje specifikacijoje (žr. konkurso sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“) nurodytų reikalavimų ir rekomendacijų konkurso objektui, nebus laikomas neatitinkančiu konkurso sąlygų ir nebus atmestas, tačiau į tai vertinimo komisija atsižvelgs vertindama architektūrinį projektą.

28. Ieškovė ginčija trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygų nuostatoms dėl to, kad architektūrinė idėja neatitinka Higienos normų, Statybos techninių reglamentų, Gaisrinės saugos reikalavimų ir kitų reikalavimų. Ieškovė nurodo, kad Konkurso sąlygų 58 punkte yra nustatyta, kad tiekėjo pateikiamas projekto pasiūlymas, t. y. architektūrinis projektas ir kiti konkurso sąlygose nustatyti dokumentai turi būti parengti ir pateikti pagal pirkimo dokumentuose nurodytas rekomendacijas ir reikalavimus.

29. Atsakovė ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad nustatytus neatitikimus architektūrinėje idėjoje rengiant techninį projektą galima koreguoti. Atsakovė pažymėjo, kad tiekėjo pasiūlymo neatitikimai buvo identifikuoti vertinimo metu ir įvertinti kaip ištaisomi tolimesniame projektavimo etape.

30. Spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms, teismas primena, kad konkurso objektas urbanistinės-architektūrinės idėjos projekto pasiūlymas (Konkurso sąlygų 3 punktas). Konkurso sąlygų 6 punkte numatyta, kad konkurso laimėtoju yra laikomas I-ą vietą užėmusio projekto pasiūlymo dalyvis, su kuriuo perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numato vykdyti neskelbiamas derybas dėl VšĮ Kaišiadorių savivaldybės sveikatos centro priestatų ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos namų Beržyno g. 27, Kaišiadoryse, projektinių pasiūlymų parengimo ir viešinimo, statybą leidžiančių dokumentų (arba analogiškų pagal teisės aktų reikalavimus reikalingų dokumentų) gavimo, techninių darbo projektų, statinių informacinių modelių (BIM), pastatų pagrindinių erdvių interjerų projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo.

31. Taigi, šios nuostatos rodo, kad perkančioji organizacija pirko tik eskizus, idėjinius pasiūlymus, nes po šio pirkimo bus vykdomas atskiras pirkimas dėl projektinių pasiūlymų parengimo, viešinimo ir t. t. paslaugų.

32. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje numatyta, kad projektiniai pasiūlymai – statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami projektuojamo statinio architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir (ar) visuomenei informuoti apie numatomą statinių projektavimą.

33. Statybos techninis reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 24 punkte numatyta, kad projektinių pasiūlymų apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir parengti techninį darbo projektą. Bendruoju atveju projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys nurodytos šio reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju papildomos projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką ir specialiuosius reikalavimus, kai jie išduoti. Projektinių pasiūlymų sudedamųjų dalių sprendiniuose nurodomi projektuojamo statinio architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti pagrindiniai sprendiniai, pakankami statytojo sumanymui suprasti, statinių funkcijai ir paskirčiai pagrįsti, be vidinių pastato inžinerinių sistemų ir (ar) komunikacijų išdėstymo sprendinių, konkrečių techninių specifikacijų, detalių skaičiavimų ir juos pagrindžiančių schemų. Bendruoju atveju rengiant techninį darbo projektą, jo dalių sudėtis nustatoma vadovaujantis šio reglamento 9 priedu ir gali būti tikslinama įvertinus konkrečių statinių paskirties, kuriam rengiamas statinio projektas, specifiką, statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Visais atvejais techniniame darbo projekte privaloma pastatų (patalpų) aukštų planuose atitinkamu masteliu pavaizduoti atitinkamų projekto dalių projektinius sprendinius nurodant projektuojamų statinio architektūros ir konstrukcinių elementų, įrenginių, inžinerinių sistemų elementų dydį, padėties matmenis ir kitą informaciją. Pastatų (patalpų) aukštų planuose (arba kituose inžinerinių sistemų projekto dalių brėžiniuose) pateikiami charakteringi pastatų architektūros ir konstrukcinių elementų, inžinerinių sistemų suvestiniai pjūviai, šiuos sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, techninės charakteristikos ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai (sąnaudų kiekių žiniaraštis – dokumentas, kuriame nurodomas projekto dalių sprendiniuose numatytų statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis).

34. Techninės specifikacijos V dalyje numatyta, kad konkurso projekto pasiūlymo sudėties, apimties, detalumo ir pateikimo reikalavimai aprašyti Konkurso sąlygų V.1. skyriuje „Projekto pasiūlymo rengimo rekomendacijos ir reikalavimai“.

35. Konkurso sąlygų V dalies 62.2. punkte numatyta pateikti planšetes su projektinius sprendinius perteikiančia grafine medžiaga: kiekvieno projektuojamo pastato aukštų planai-schemos, rekomenduojamas mastelis m 1:200 (Pastaba: Pateikiamų aukštų planų-schemų skaičius priklauso nuo dalyvio siūlomų sprendinių) su vertikaliais ryšiais (laiptinės, liftai, inžinerinių tinklų šachtos); patalpų/zonų pavaizdavimu (Pastaba: Patalpų/zonų detalizacijos lygis turi būti aiškus projektinei idėjai suvokti ir atitikti projektavimo programos reikalavimus); patalpų/zonų eksplikacijomis ir patalpų/zonų plotais.

36. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo pateikė ne projektinius pasiūlymus, bet projektinius sprendinius kaip numatyta Konkurso sąlygų 62.2 punkte (el. b. t. 1, l. 130 – 144, 168, el. b. t. 2, l. 79 – 81). Konkurso sąlygose ir techninėje specifikacijoje nėra numatyta imperatyvo parengti projektinius sprendinius, kurie turėtų atitikti Higienos normų, Statybos techninių reglamentų, gaisrinės saugos ir kitus reikalavimus. Toks detalumo lygmuo, kurio reikalauja ieškovė, numatytas tik statinio projekto rengimo etape, kuris nėra šio pirkimo objektas. Teismas sutinka, kad projektiniai sprendiniai – architektūrinė idėja savo esme negali pakisti statinio projekto rengimo etape, tam, kad būtų galima gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atitikti teisės aktų reikalavimus, pvz. negali būti keičiamos statinio projekto rengimo etape laikančiosios konstrukcijos ir pan. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad tiekėjo pasiūlymo neatitikimai buvo nustatyti ir įvertinti kaip ištaisomi tolimesniame projektavimo etape. Teismas sutinka su perkančiosios organizacijos vertinimu ir sprendžia, kad visi ieškovės nustatyti trūkumai yra koreguotini nekeičiant projektiniai sprendinių – architektūrinės idėjos esmės ir yra susiję išimtinai su statinio projekto rengimo etapu architektūrinės idėjos apimtyje. Tokią teismo išvadą patvirtina ir ekspertai, kurie vertino abiejų dalyvių pateiktus pasiūlymus (el. b. t. 1, l. 155). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau jos pasiūlymas nebuvo atmestas. Pavyzdžiui, ieškovės išdėstyta kritika dėl patalpų plotų vienai lovai nekeičia projektinių sprendinių esmės, kadangi projektiniuose sprendiniuose numatytas toks palatų kvadratūros plotas, kuris atitinka projektavimo programos reikalavimus – paliatyvios pagalbos 8 lovų dienos centras ir paliatyvios salugos 16 vietų ligoninė. Tokios korekcijos kaip pavadinimo pakeitimas (dvivietė, vienvietė palata) nekeičia projektinių pasiūlymų esmės, kadangi esmė yra suprojektuoti patalpas 8 lovoms ir 16 vietų. Teismas laikosi tokios pačios pozicijos ir dėl patalpos 1-44 neliečiamumo, ši patalpa liks nerekonstruojama statinio projekto rengimo etape ir projektinių sprendinių esmė liks nepakitusi. Trečiasis asmuo išsamiai paaiškino procesiniuose dokumentuose kokiomis priemonėmis bus sprendžiami sprendiniai, kuriuos ieškovė įvardijo kaip neatitinkančius reikalavimų. Trečiojo asmens nurodytos priemonės, kurios bus įgyvendintos statinio projekto rengimo etape, patenka į architektūrinės idėjos apimtį. Teismas atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė neginčija, kad jos visus nurodytus trūkumus galima įgyvendinti statinio projekto rengimo etape, taip pat ir neginčija, kad įgyvendinus statinio projekto rengimo etape ieškovės nurodytus trūkumus nebus pakeista architektūrinės idėjos esmė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad būtent jos identifikuoti trūkumai, kurie atsiskleidžia per Higienos normų, Statybos techninių reglamentų, gaisrinės saugos ir kitus reikalavimų neatitikimą, yra numatyti Konkurso sąlygose. Teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia ieškovės įrodinėjamų aplinkybių ir abejonių dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygoms. Teismo vertinimu, pagal Konkurso sąlygų 5 punktą projekto urbanistinės-architektūrinės idėjos atitikimas Konkurso sąlygoms apsiribojo tik geriausių urbanistinių, architektūros ir funkcinių aspektų bei kitų reikalavimų vertinimu.

Dėl pašalinimo pagrindų

37. Ieškovas nurodo, kad trečiasis asmuo atitiko Konkurso sąlygų 27 punkto 2 dalies pašalinimo pagrindą. Ieškovė pateikė ekrano nuotrauką iš Rekvizitai.lt, iš kurios matyti trečiojo asmens 886,72 Eur įsiskolinimas Valstybei mokesčių inspekcijai pasiūlymų pateikimo termino metu, t. y. 2025 m. sausio 31 d.

38. Konkurso sąlygų 27 punkto 2 dalyje numatyta, kad tiekėjas, taip pat visi tiekėjo grupės nariai, jei projekto pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi atitikti šiuos reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo: tiekėjas yra nuteistas už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus, kaip tai apibrėžta VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba perkančioji organizacija turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai: dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, įvykdymo iš Lietuvoje įsteigtų subjektų prašoma: išrašo iš teismo sprendimo (jei toks yra) arba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduoto dokumento, arba valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto dokumento, patvirtinančio jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Nurodyti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Kompetentingų institucijų tvarkomų jungtinių duomenų apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją (juridinį asmenį) 2025 m. kovo 12 d. pažymą Nr. 760803. Šioje pažymoje duomenys suformuoti 2025 m. kovo 10 d., nurodyta, kad su Valstybine mokesčių inspekcija atsiskaityta (el. b. t. 2, l. 18 – 19). Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad 887,00 Eur mokėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas 2025 m. sausio 31 d. (el. b. t. 2, l. 84, 136 – 137).

40. Aukščiau nurodytų duomenų analizė nesudaro pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo realiai pasiūlymų pateikimo metu 2025 m. sausio 31 d. atitiko Konkurso sąlygų 27 punkto 2 dalies pašalinimo pagrindą, dėl to ieškovės argumentus teismas laiko nepagrįstais.

Dėl ekonominio naudingumo įvertinimo

41. Ieškovė nurodo, kad ekonominis naudingumas buvo vertinimas visiškai nepagrįstai, subjektyviai. Atsakovei atlikus neobjektyvų pasiūlymų vertinimą, nenustačius trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimų Konkurso reikalavimams ir pasiūlymo atmetimo pagrindų, šalys turi būti grąžintinos į prieš pažeidimą buvusią padėtį – ekonominio naudingumo balų pakartotinį vertinimą.

42. Taisyklių 36 punkte numatyta, kad kandidatų ar dalyvių pateiktus planus ar projektus vertina vertinimo komisija. Vertinimo komisiją sudaranti perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo suteikti šiai komisijai visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių <...> (Taisyklių 37 punktas). <...> Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisiją sudaranti perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami (Taisyklių 38 punktas). Pateikti planai ar projektai vertinami anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik vertinimo komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) ir pagal projekto konkurso dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais organizuojant architektūrinius konkursus, projekto konkurso dokumentuose nustatyti kriterijai turi remtis kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto pranašumais, ir kartu pateikia savo pastabas dėl dalykų, kuriuos reikia papildomai paaiškinti (vertinimo komisija gali teikti klausimus iš esmės tik dėl tų aspektų, kurie nėra pasiūlymų vertinimo dalykas arba į kuriuos gali būti paprasta atsakyti). Vertinimo komisija dėl kiekvieno vertinamo projekto surašo recenzijas, jos teikiamos projektus pateikusiems dalyviams, nustačius laimėtoją (laimėtojus) (Taisyklių 40 punktas).

43. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V1E-81 buvo sudaryta atviro projekto konkurso architektūrinių projektų vertinimo komisija: A. S., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji architektė, vedėja – Komisijos pirmininkė; T. V., Kaišiadorių rajono savivaldybės vicemeras – Komisijos narys; D. J., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir statybos skyriaus vedėjas – Komisijos narys; I. K., Lietuvos architektų sąjunga, architektė – Komisijos narė; T. B., Lietuvos architektų sąjunga, architektas – Komisijos narys; I. S., Kaišiadorių rajono savivaldybės vicemeras – atsarginis Komisijos narys; A. S., Lietuvos architektų sąjunga, architektas – atsarginis Komisijos narys.

44. Konkurso sąlygų 90 punkte nustatyti vertinimo kriterijai: K₁ – architektūrinės idėjos integralumas, kokybė; K₂ – funkcionalumas; K₃ – tvarumas; K₄ – paslaugų kaina. Vertinimo kriterijai turi lyginamąjį svorį: K₁ – 40 proc.; K₂ – 30 proc.; K₃ – 20 proc.; K₄ – 10 proc. Vertinimo kriterijų (K₁-K₄) balai apskaičiuojami pagal formules: K₁ = Rp1 / Rmax x 40; K₂ = Rp2 / Rmax x 30; K₃ = Rp3 / Rmax x 20; K₄ = Cmin / Cp x 10. Vertinimo kriterijų K₁-K₃ balai skiriami vadovaujantis konkurso sąlygų 93 punkte pateiktais rekomendaciniais vertinimo balų apibrėžimais. Rpx (Rp1-Rp3) – vertinamo parametro (vertinimo kriterijaus) reikšmė, kurią sudaro vertinimo metu parametrui suteiktų balų vidurkis, t. y. kiekvienas vertinimo komisijos narys, vertindamas parametro atitikimą konkurso sąlygų nustatytiems reikalavimams (pagal vertinimo kriterijus Kx (K₁-K₃)), suteikia parametrui tam tikrą įvertinimo balą; visų vertinimo komisijos narių suteikti balai yra sumuojami ir apskaičiuojamas įvertinimo parametro vidurkis Rpx (Rp1-Rp3); Rmax – geriausia galima to paties vertinimo kriterijaus reikšmė, t. y. 3 (trys) balai. Konkurso sąlygų 91 punkte apibūdinti vertinimo kriterijai. K?-K₃ vertinimo kriterijų reikšmės R nuo 0 iki 3 balų nustatomos ekspertiniu būdu, pagal kiekvieno vertinimo komisijos nario suteiktus balus, vadovaujantis konkurso sąlygų 93 punkte pateiktais rekomendaciniais vertinimo balų apibrėžimais (Konkurso sąlygų 92 punktas). Konkurso sąlygų 93 punkte numatyti K?-K₃ vertinimo kriterijų rekomendaciniai vertinimo balų apibrėžimai. Kiekvieno K₁-K₃ vertinimo kriterijaus balų apskaičiavimas atliekamas vertinimo kriterijaus reikšmę (Rpx) palyginant su geriausia to paties vertinimo kriterijaus reikšme (Rmax, t. y. 3 (trimis) balais) ir padauginant iš vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (B), pagal konkurso sąlygų 90 punkte esančios lentelės 4 stulpelyje nurodytas formules. Bendras atitinkamo projekto pasiūlymo įvertinimas (T) apskaičiuojamas pagal formulę: T= K? + K? + K? + K?.

45. Iš 2025 m. vasario 20 d. vertinimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisijos nariai individualiai vertino projekto pasiūlymus Konkurso sąlygų 93 punkte nustatyta tvarka. Taigi, kiekvienas vertinimo komisijos narys skyrė balus. Individualūs įvertinimai balais pagal kriterijus K₁ – K₃ buvo suvesti į projekto pasiūlymų įvertinimo suvestines Rp1 – Rp3, kurios suvestos į galutinę įvertinimo suvestinę. Iš šios suvestinės išvestas kiekvieno pasiūlymo įvertinimas balais Konkurso sąlygų 96 punkte nustatyta tvarka. Bendras įvertinimas balais: Gija (trečiojo asmens pasiūlymas) – 84,48; Trys kiemai (ieškovės pateiktas pasiūlymas) – 47,33. Vėliau komisijos nariai svarstė klausimą dėl projekto pasiūlymų apibūdinimo raštu. Komisijos nariai pateikė projekto pasiūlymų apibūdinimą pagal vertinimo kriterijus K₁ – K₃ ir parengė bendrą projektų apibūdinimą raštu. Prie protokolo pridedamas priedas Nr. 2, kuris yra Projekto pasiūlymų apibūdinimas pagal vertinimo kriterijus, įvertinant privalumus ir trūkumus (el. b. t. 2, l. 31 – 47).

46. Ieškovė ginčija Komisijos protokolo Priedo Nr. 2 teksto turinį ir laiko, kad toks vertinimas išdėstytas raštu yra subjektyvus, pažeidžia pagrindinių viešųjų pirkimų principus. Teismas atkreipia dėmesį, kad balai buvo skiriami ekspertiniu būdu individualiai komisijos nariui vertinant atskirai kiekvieną pasiūlymą. Taigi, pasiūlymų eilė buvo nustatyta komisijos nariams skiriant balus ir jų sumą sudedant pagal formulę. Apibūdinimas raštu yra bendras kriterijų K₁ – K₃ apibūdinimas, bet ne vertinimas kaip supranta ieškovė. Pirmiausiai buvo suteikti projektui balai ir jų suma apibūdinta raštu, o ne iš apibūdinimo raštu skirti balai. Ieškovė iš esmės ginčija rašytinę išvadą, kuri yra balų sumos rašytinis apibūdinimas. Projekto pasiūlymų apibūdinimas pagal vertinimo kriterijus nelėmė ir nedarė jokios įtakos pasiūlymų eilės nustatymui. Bendras projekto pasiūlymo įvertinimas buvo apskaičiuojamas pagal formulę, nurodytą Konkurso sąlygų 93 punkte. Komisija buvo sudaryta iš komisijos narių, turinčių specialių žinių ir kiekvienas narys individualiai skyrė balą. Jeigu ieškovei kilo abejonės dėl sudarytos komisijos sudėties, ieškovė turėjo teisę įsakymą dėl komisijos sudarymo skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

47. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl subjektyvaus pasiūlymų vertinimo, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Projekto pasiūlymų apibūdinimas pagal vertinimo kriterijus neturėjo reikšmės tiekėjų pasiūlymų tinkamam įvertinimui Konkurso sąlygų 93 punkte nustatyta tvarka. Nenustačius Konkurso sąlygų pažeidimų, nėra teisinio pagrindo spręsti apie pagrindinių viešųjų principų pažeidimą.

Dėl Konkurso procedūrų nutraukimo

48. Ieškovė nurodo, kad atsakovės nustatyta Konkurso sąlygų 117.2 punkto pastaba iš esmės prieštarauja imperatyviai taikytinoms Taisyklėms, o, be to, nesuderinama ir su kitomis Konkurso sąlygų nuostatomis. Pasak atsakovės pozicijos pagal Konkurso sąlygų 117.2 nuostatą, visi neatitikimai reikalavimams yra teisiškai nereikšmingi ir taisytini pirkimo sutarties vykdymo etape, rengiant techninį darbo projektą. Taisyklių 68 punkte yra nustatyta, kad vertinimo komisija vertina, palygina tik tuos projektus, kurie atitinka projekto konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus. Taisyklių 80.3 punkte yra nustatyta, kad komisija privalo atmesti paraišką arba projektą, jeigu projektas neatitinka projekto konkurso dokumentuose išdėstytų reikalavimų. Konkurso sąlygų 67 punkte yra nustatyta, kad šiame skyriuje nustatytų reikalavimų nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas gali būti pagrindu atmesti projekto pasiūlymą. Konkurso taisyklės yra privalomos, o šių nuostatų neužtikrinamas sąlygoja atsakovės vykdomą konkurso procedūrą nutraukti (nustačius nurodytą esminį pažeidimą imperatyvioms taisyklėms). Aplinkybė, jog konkurso dalyvių sprendiniai gali būti koreguojami bei tikslinami pirkimo sutarties vykdymo metu, parengiant techninį darbo projektą, nepaneigia ir nešalina atsakovės pareigų vykdant konkurso procedūrą užtikrinti lygiateisį, skaidrų bei objektyvų konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimą pagal konkurso dokumentuose apibrėžtą apimtį ir taikytinas Konkurso taisykles. Visuomet sprendiniai gali būti tikslinami techninio darbo projekto metu pagal poreikius, tačiau šalių ginčo klausimas yra susijęs su konkurso procedūra. Tokia pasiūlymų ir projektų vertinimo tvarka, kurios taikymo rezultatas paaiškėjo po sprendimo priėmimo, iš esmės pažeidžia skaidrumą ir lygiateisiškumą. Šiuo atveju konkurso dokumentų reikalavimų reikšmė praranda prasmę ir sudaro nelygiavertę ir tuo pačiu nepalyginamą tiekėjų pasiūlymų vertinimą.

49. Taisyklių 19 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas <...> privalo [nutraukti pradėtas projekto konkurso procedūras], jeigu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje <...> principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

50. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai. Šiame straipsnyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

51. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 64.1, 71.1 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).

52. Konkurso sąlygų 117.2. punkte perkančioji organizacija įvardijo, kad projekto pasiūlymas, kuris neišpildo visų konkurso sąlygose ir konkurso techninėje specifikacijoje (žr. konkurso sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“) nurodytų reikalavimų ir rekomendacijų konkurso objektui, nebus laikomas neatitinkančiu konkurso sąlygų ir nebus atmestas, tačiau į tai vertinimo komisija atsižvelgs vertindama architektūrinį projektą. Taigi ši nuostata ir sąlyga atitikti projektavimo programos reikalavimus (Konkurso sąlygų 62.2.3.2.) reiškia, kad projektinių sprendinių – architektūrinės idėjos detalumo lygmuo, kuris yra reikalaujamas statinio projekto rengimo etape, yra susijęs su pasiūlymo kokybiniu vertinimo kriterijumi, į kurį atsižvelgė vertinimo komisija.

53. Taigi, Konkurso sąlygos leidžia neesminę neatitiktį projektavimo programos reikalavimams taisyti statinio projekto rengimo etape. Tokia nuostata iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius statinio projekto rengimą. Taigi, perkančioji organizacija aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino nuostatą dėl projekto pasiūlymo, kuris neišpildo visų konkurso sąlygose ir konkurso techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų ir rekomendacijų konkurso objektui, kurios privalo laikytis. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto pasiūlymo koregavimas nebus atliekamas sutarties vykdymo metu, kaip teigia ieškovė. Toliau bus vykdomas pirkimas, kurio metu bus pradėtas nuo projektinių sprendinių – architektūrinės idėjos rengimo etapo atskiras ir savarankiškas statinio projekto rengimo etapas. Perkančioji organizacija išviešino Konkurso sąlygas, su jomis susipažino tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo. Ieškovė neteikė prašymo išaiškinti šią Konkurso sąlygų nuostatą, taip pat nekėlė klausimo dėl šios sąlygos neteisėtumo iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos. Taigi, ieškovei ši nuostata buvo aiški ir suprantama. Teismas pažymi, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas, t. y. perkančioji organizacija privalo visų viešojo pirkimo procedūrų metu preciziškai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, taip užtikrindama viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. <…> Kilus tokiems ginčams, teismai gali vertinti tik tai, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1259-302/2019, 19, 21 punktai).

54. Konkurso sąlygų 116 punkte numatyti projekto pasiūlymo atmetimo pagrindai. Konkurso sąlygų 67 punkte yra nustatyta, kad šiame skyriuje (teismo pastaba: reglamentuojančiame projekto pasiūlymo rengimo rekomendacijas ir reikalavimus) nustatytų reikalavimų nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas gali būti pagrindu atmesti projekto pasiūlymą.

55. Pagal bylos nagrinėjimo ribas teismas nenustatė, kad perkančioji organizacija būtų vertinusi projektus, kurie neatitinka projekto konkurso dokumentuose išdėstytų reikalavimų. Teismo vertinimu Konkurso sąlygų 67 punkte nustatyta nuostata yra susijusi su situacija, kai architektūrinė idėja savo esme yra ydinga, nekoreguotina ir neįgyvendinama statinio projekto rengimo etape. Taigi, perkančioji organizacija nepažeidė nei Taisyklių 68 punkte išdėstytų reikalavimų, nei Taisyklių 80.3 punkto nuostatų. Konkurso sąlygų 117.2. punkte nurodyta nuostata patenka į Taisyklių 68 ir 80.3 punktų nuostatų taikymo apimtį. Perkančioji organizacija aiškiai apibrėžė sąlygas pirkimo dokumentuose ir šių sąlygų, vertindama abu projektus, vienodai laikėsi. Taigi, nenustačius, kad perkančioji organizacija nesilaikė savo pačios nustatytų Konkurso sąlygų ir dėl to nesilaikė Taisyklių reikalavimų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeisti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kas sudarytų teisėtą pagrindą nutraukti procedūras.

56. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kadangi teismas teisiškai įvertino byloje dalyvaujančių asmenų esminius argumentus, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

57. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamas atsakovės sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, remiantis ieškovės nurodytais argumentais bei byloje esančiais duomenimis, panaikinti atsakovės sprendimo arba nutraukti Konkurso procedūras nėra teisinio pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

58. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 3 968,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-13026). Trečiasis asmuo pareikė prašymą priteisti 11 074,53 Eur bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-12770). Atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija, o trečiojo asmens – viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius.

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

62. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

63. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, ginčo sudėtingumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.

64. Trečiojo asmens pagrįstos išlaidos – 8 818,77 Eur su PVM: prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti – 267,41 Eur su PVM (prašoma 221,00 Eur be PVM) (Rekomendacijų 8.17 punktas, didžiausia leistina suma – 233,59 Eur); atsiliepimo į ieškinį rengimas – 5 839,75 Eur (prašoma 6 438,00 be PVM)) (Rekomendacijų 8.2 punktas, didžiausia leistina suma – 5 839,75 Eur); teisinių paslaugų teikimas už 1 val. 20 min. – 304,92 Eur su PVM (prašoma 252,00 Eur be PVM) (Rekomendacijų 8.19 punktas, didžiausia leistina suma už 1 val. – 233,59 Eur); tripliko rengimas – 2 406,69 Eur su PVM (prašoma 1 989,00 Eur be PVM) (Rekomendacijų 8.3 punktas, didžiausia leistina suma – 3 503,85 Eur).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188773916, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Aplan, juridinio asmens kodas 302638855, 3 968,80 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir aštuoniasdešimties centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei Archipoint LT, juridinio asmens kodas 301163544, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Aplan, juridinio asmens kodas 302638855, 8 818,77 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų ir septyniasdešimt septynių centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė