Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. F. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7178-1255/2025 pagal pareiškėjo M. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Aistė Mikulėnienė, uždaroji akcinė bendrovė „Faktas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo M. F. 2025 m. rugpjūčio 18 d. prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą, o pareiškėjo M. F. atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas atskirąjį skundą padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo, todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi.

16. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

17. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju 2025 m. liepos 25 d. teismo nutarties nuorašas pareiškėjui el. paštu išsiųstas 2025 m. liepos 25 d. ir laikomas įteiktu 2025 m. liepos 28 d. (CPK 175-1 straipsnio 10 dalis), terminas trūkumams pašalinti suėjo 2025 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas nurodo, kad nutarties nuorašą faktiškai gavo 2025 m. liepos 25 d., tačiau tai nekeičia aplinkybės, kad terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti prašymo dėl termino atnaujinimo ir atskirojo skundo pateikimo dienai (2025 m. rugpjūčio 18 d.) yra suėjęs, t. y. yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą praleidęs CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį terminą.

19. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę šį procesinį veiksmą atlikti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Praleidęs įstatymo ar teismo nustatytą terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu jį atnaujinti, kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių praleido procesinį terminą, ir atlikdamas procesinį veiksmą, kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3, 4 dalys).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, t. y. užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007). Šie išaiškinimai aktualūs sprendžiant ir praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą.

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, vertino, kad pareiškėjas prašyme nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio aplinkybes (pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai pasirengti, reikėjo gauti vertimą ir teisinę konsultaciją), kurios nėra paremtos rašytiniais įrodymais (CPK 78 straipsnio 4 dalis) ir kurios nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas teismo nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Visų pirma pažymėtina, kad kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašyme nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio aplinkybes (pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai pasirengti, reikėjo gauti vertimą ir teisinę konsultaciją), kurios nėra paremtos rašytiniais įrodymais (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad jokių rašytinių įrodymų dėl termino praleidimo priežasčių atskirajam skundui pateikti apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tai, kad pareiškėjas jo teigimu, neturėjo galimybės tinkamai pasirengti, reikėjo gauti vertimą ir teisinę konsultaciją, taip pat savaime nesuponuoja išvados, kad apeliantas dėl to negalėjo ginti savo teisių laiku pateikiant įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą ar pateikti prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad termino atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė ne neįprastos aplinkybės, o pareiškėjo netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis.

22. Kaip minėta aukščiau, laikytina, kad 2025 m. liepos 25 d. teismo nutarties nuorašas pareiškėjui el. paštu išsiųstas 2025 m. liepos 25 d. ir laikomas įteiktu 2025 m. liepos 28 d. Taigi pareiškėjas atskirojo skundo trūkumus turėjo pašalinti per 7 dienų terminą iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. įskaitytinai. Šiuo atveju prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikimas 2025 m. rugpjūčio 18 d., nelaikytinas atidžiu, operatyviu ir rūpestingu elgesiu. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, spręsdamas dėl procesinio termino atnaujinimo, atsižvelgia ir į bylos nagrinėjimo trukmę bei kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad nėra pagrindo apelianto nurodomas aplinkybes pripažinti pateisinančiomis termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti praleidimą. Šiuo atveju byloje nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui nustatytu terminu pateikti atskirąjį skundą, nėra pagrindo jį atnaujinti.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacine tvarka šioje proceso stadijoje nagrinėjamo ginčo pobūdį bei ribas, t. y. tai, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl termino atskirajam skundui dėl teismo nutarties pateikti atnaujinimo, o apelianto atskirajame skunde (2-8 punkte) nurodomi argumentai yra susiję su skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu iš esmės vertinant įrodymus, tačiau nėra siejami su skundžiamos teismo nutarties turiniu, dėl šių argumentų neturi teisės plačiau pasisakyti.

Dėl kitų atskirojo skundo prašymų

24. Apeliantas atskirajame skunde taip pat reiškia prašymus: 1) peržiūrėti bylą nuo bankroto pradžios, pašalinant nutarčių prieštaringumą dėl terminų ir įvertinant visus proceso pažeidimu; 2) įpareigoti UAB „Faktas“ ir antstolę pateikti pilną dokumentaciją; 3) sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0104/22/17328 iki galutinio ginčo dėl reikalavimo teisės ir procesinių pažeidimų išsprendimo; 4) kreiptis į AVNT, Generalinę prokuratūrą, STT dėl administratorių paskyrimo skaidrumo 2015-2016 metais ir dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 228, 300 straipsnių požymių, taip pat dėl galimų interesų konfliktų; 5) pripažinti išieškotos sumos išaugimą nepagrįstu iki pateikiant pilną skaičiavimų ir sąnaudų dokumentaciją.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo, o atskirasis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu apelianto skunde reiškiami prašymai (2-6) nėra susiję su apeliacinės instancijos teismo kompetencija ir teisėmis (CPK 337 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas negali revizuoti pareiškėjo nurodomų bylų ir asmenų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacine tvarka šioje proceso stadijoje nagrinėjamo ginčo pobūdį bei ribas, t. y. tai, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, o apelianto kiti procesiniai prašymai nėra siejami su skundžiamos 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo nutarties turiniu, apeliacinėje byloje atsisako juos priimti ir nevertina.

26. CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis).

27. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą. Jei, apelianto įsitikinimu, kažkokių asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, jis turi teisę pati kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino atnaujinimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.