Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-423-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
II-423-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00615-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
E. J.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-423-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00615-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 21131791564KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo Nr. 31-ANR_N-1710-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės tyrėjas M. R. 2021 m. balandžio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad E. J. 2021 m. balandžio 15 d. 09.18 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,56 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 17-18).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės vyresnysis tyrėjas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J., 2021 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 31-ANR_N-1710-2021, kuriuo nustačius vieną E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, E. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas (b. l. 14-15).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. gegužės 6 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens E. J. skundas dėl Institucijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis administracinį nusižengimą padarė Klaipėdos mieste, važiuodamas nedideliu greičiu, šviesiu paros metu, jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo. Jo administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Jis nesijautė neblaivus, alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs, jo neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,56 prom. Jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs išsilavinimą, nuo 2018-02-09 dirba UAB (duomenys neskelbtini) apdailininko-dailidės pareigose, yra sudaręs nuo 2004 metų trunkančią santuoką, kurioje 2005 ir 2010 metais susilaukta dukros ir sūnaus gimimo. Pareiškėjas baigė mokslus ir dirba, yra sumokėjęs jam paskirtą 800 Eur baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, todėl yra pagrindas teigti, kad jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 str. 6 d. Jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. 2021 m. balandžio 15 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis. Be to, prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi daugiau nei 27 metus. Pareiškėjas prašo vadovautis teismų praktika ir panaikinti 2021-04-15 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių; o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, prašo pakeisti Institucijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. J. teisme palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu. Nurodė, kad nepagalvojo, kad gali būti išgėręs, jis jautėsi gerai. Labai gailisi dėl to. Papildomai nurodė, kad turi neįgalią mamą, kurią reikia vežioti. Jis vakare vartojo alkoholį, išgėrė 4 bokalus alaus. Prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. J. skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad jis padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybė, jog vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl E. J. aplinkybės byloje nėra reikšmingos. E. J. skunde dėl paskirtos nuobaudos paskiriami asmeniniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Prašo E. J. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą (b.l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo E. J. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamu Institucijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu E. J. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinės nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones). Nutarime nurodyta, kad E. J. 2021 m. balandžio 15 d. 09.18 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,56 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis. Tokiais veiksmais E. J. pažeidė KET 14 punktą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs E. J. padarė įstatyme uždraustą pavojingą veiką - administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo neblaivus, kai nustatytas didesnis nei minimaliai leistinas 0,4 promilių neblaivumas. Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo arba sušvelninimo, pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę arba sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t.y. sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

Taigi, sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas nustatė, kad skundžiamame Institucijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarime nustatyta viena E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas prašo pripažinti dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, jog asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, į pareiškėjo elgesį teismo posėdžio metu, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia.

E. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - minimali 800 eurų dydžio bauda ir minimaliam laikotarpiui pritaikyta administracinio poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjas E. J. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti jam specialiosios teisės atėmimo terminą arba pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas prašymą motyvuoja tuo, jog jis nuo pat pradžių pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodo, kad automobilį vairavo Klaipėdos mieste, tačiau vairavo gyvenvietėje, kuria nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h. Jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų, jis buvo išsijungęs šviesas, automobilis atitiko keliamus reikalavimus. Administracinis nusižengimas daugiau padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčios. Jis nesijautė neblaivus. Jis alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, manė, kad alkoholis bus išsiskaidęs. Jo neblaivumo laipsnis buvo tik 0,56 promilės. Šiuo aspektu pažymėjo, kad kitose keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 promilės. Atsižvelgiant į tai, tai žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką pavartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Taip pat nurodo, kad būtina atsižvelgti į jo asmenybę – jis pasirinkęs dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, nuo 2018 m. vasario 9 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) apdailininko – dailidės pareigose, nuo 2004 m. yra sudaręs santuoką, turi du vaikus, sumokėjo nutarimu paskirtą 800 eurų dydžio baudą. Šis administracinis nusižengimas atsitiktinis, nusižengimo padarymo metu jis galiojančių nuobaudų neturėjo.

Vertindamas skundo argumentus teismas nenustatė pagrindų tenkinti prašymą dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo. Taip pat teismas nenustatė pagrindų sušvelninti paskirtos minimalios administracinio poveikio priemonės termino, t.y. sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

Iš pareiškėjo E. J. nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui E. J. taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai (mamai ir žmonai), važiuoti sumokėti komunalinius mokesčius, bet tikrai netaps neįmanoma, nes galima naudotis viešuoju transportu ir (ar) taksi paslaugomis. Visos šios nurodytos šeimyninės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo. Pažymėtina tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeimyninio pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-873/2018).

Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad padaryta pavojinga veika, kadangi skundą padavęs E. J. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,56 promilių girtumas, kuris, taikant galimą paklaidą, gali būti laikytinas 0,54 promilės. Visgi, ir šis neblaivumo lygis viršija leistiną 0,4 promilių normą. Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę.

Taip pat E. J. nurodo, jog automobilį vairavo Klaipėdos mieste, tačiau vairavo gyvenvietėje, kuria nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h. Nusižengimo darymo metu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų, jis buvo įsijungęs šviesas, automobilis atitiko keliamus reikalavimus. Be to, šiuo atveju jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, jis pats nesusižalojo ir pan.). Teismas pažymi, jog šioje administracinio nusižengimo byloje svarbu pažymėti ir tai, kad nors padarytas administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, tačiau vien tai, kad šiuo atveju buvo važiuota gyvenvietėje, ir buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. Teismas pabrėžia, kad įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė.

Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu E. J. nurodė, jog jis nesijautė neblaivus. Jis alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, manė, kad alkoholis ryte bus išsiskaidęs. Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo argumentus. Visuomenės informavimo priemonėse nuolat skleidžiama informacija apie vairavimo neblaiviam pavojus ir tokių vairuotojų sukeltas sunkias pasekmes. Tačiau nežiūrint į tai, pareiškėjas, aptariamo įvykio išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, todėl anksti ryte sėsdamas už automobilio vairo, E. J. prisiėmė ir su tuo susijusias pasekmes. Iš E. J. paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį kitą dieną po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktų reikalavimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-63-468/2020).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas E. J. neprašė paskirti kitos 422 straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl teismas šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimo šioje administracinio nusižengimo byloje nesprendžia.

Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir kitoms pareigoms atlikti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams bei kitiems eismo dalyviams.

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Taigi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, E. J. paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisinga ir pagrįsta. Dėl to naikinti ar keisti Institucijos priimtą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo E. J. skundas netenkinamas, o skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1710-2021 paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo E. J. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1710-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė