Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-606/2021

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17037-2020-6

2021 m. vasario 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausio paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. Ž. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 2 d., apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. sugniaužtais kumščiais artindamasis link R. P. ir sakydamas „(necenzūrinis žodis), aš tave užmušiu“, grasino ją nužudyti, ir tai sudarė pastarajai pakankamą pagrindą išsigąsti ir manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. T. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. gegužės 3 d., apie 19 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su sugyventine E. V. metu, sudavė pastarajai delnu du kartus į kairįjį skruostą, po to sudavė du kartus į dešinįjį skruostą ir ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu sudavė į galvą, tokiais veiksmais smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei E. V.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Ž. teigia, kad jam nepagrįsti kaltinimai dėl grasinimo nužudyti žmogų. Teismas visiškai nenustatė jokių faktinių duomenų, kurie įrodytų padarytą nusikaltimą, rėmėsi tik abstrakčiais nukentėjusiosios parodymais.

9. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).

25. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojos policijos pareigūnės I. S. parodymų nustatyta, kad ji vyko į iškvietimą gegužės 4 d. pagal pakartotinį pranešimą dėl grasinimų. T. Ž. spardė moters duris. Moteris papasakojo, kad T. Ž. ir gegužės 2 d., išėjęs į koridorių, kai ji tuo metu plovė koridorių, užsipuolė ją necenzūriniais žodžiais. Moteris perspėjo T. Ž., kad šis eitų į vidų, bet T. Ž. nepaklausė ir kažką grūmodamas, mojuodamas prieš ją kumščiais, vartodamas necenzūrinius žodžius ėjo link moters. Moteris dėl to labai išsigando, įbėgo į savo butą ir užsirakino. Liudytojos nuomone, moteriai buvo pagrindas išsigąsti, nes pažįstant T. Ž., žinant, kiek policija važiuoja į iškvietimus dėl T. Ž. elgesio, tiek kaimynams, tiek žmonėms iš aplinkos, pagrindas išsigąsti yra. Jiems atvažiavus matėsi, kad moteris tikrai buvo išsigandusi, susijaudinusi, ašarojo, matavosi kraujo spaudimą, jis tikrai buvo aukštas, nenustojo vaikščioti po kambarį. Jie moterį ramino, siūlė iškviesti greitąja med. pagalbą. Moteris sakė, kad medikų jai nereikia, kad po pirmojo T. Ž. grasinimo buvo išsikvietusi medikus.

26. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiosios E. V. parodymai taip pat parodo, kad T. Ž., būdamas neblaivus, yra agresyvus, jai rašo grasinančius laiškus ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ji dėl to blogai jaučiasi (t. 2, b. l. 183). Iš byloje esančio prokurorės pateikto nuteistojo T. Ž. rašyto nukentėjusiajai E. V. laiško turinio nustatyta, kad nuteistasis T. Ž. laiške grasina susidoroti su nukentėjusiąja E. V. ir jos artimaisiais, sunaikinti jos turtą bei pavartoti prieš ją prievartą, kai išeis iš įkalinimo įstaigos, laišku T. Ž. taip pat siekė, kad nukentėjusioji duotų jam naudingus parodymus (t. 2, b. l. 175–180). Iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad T. Ž. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 130). Kartu ši nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis T. Ž. siekė paveikti nukentėjusiąją, jog ji duotų jam naudingus parodymus, sudaro pagrindo abejoti teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios E. V. duotų parodymų teisingumu, kad jis negrasino nužudyti nukentėjusiosios R. P., o tik neva pajuokavo.

27. Pažymėtina, kad nuteistasis T. Ž., būdamas blaivus ir esant policijos apsaugai, savo agresiją pademonstravo ir nagrinėjant bylą teisme, teisiamojo posėdžio metu trukdė teismui nagrinėti bylą, dėl to buvo net kelis kartus laikinai pašalintas iš teisiamojo posėdžio salės (t. 3, b. l. 8).

28. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusioji R. P. bijojo nuteistojo T. Ž. grasinimo ir jai buvo realus pagrindas tikėti, kad T. Ž. savo grasinimus gali įgyvendinti, ir dėl to, jai gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad nuteistasis T. Ž. neabejotinai suprato, jog eidamas link nukentėjusiosios agresyviai nusiteikęs, sugniaužtais kumščiais, nedideliu atstumu, šaukdamas necenzūrinius žodžius bei grasindamas užmušti, išreiškia grasinimą taip, jog nukentėjusioji tiki, kad tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, šios būsenos ir pasiekė, nes nukentėjusioji išsigandusi įbėgo į savo butą ir jame užsidarė bei kvietėsi pagalbą.

29. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama T. Ž. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 145 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Todėl skundžiamu nuosprendžiu T. Ž. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

30. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Ž. teigė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kad jis sirgo sunkia liga – jam buvo alkoholinė abstinencija.

31. Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 95TPK-214 teismo psichiatras ekspertas D. T. pagal pateiktus medicininius duomenis, iš kurių matyti, kad T. Ž. gydytas psichiatrinio profilio stacionare nuo 2020 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. (diagnozuoti psichikos elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru), konstatavo, jog nėra objektyvių duomenų apie T. Ž. nustatytus kokius nors lėtinius ar laikinus psichikos sutrikimus, galinčius įtakoti jo galėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie jas parodymus, kartu padarė ir išvadą, jog jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 151–152).

32. Nagrinėjamu atveju T. Ž. nustatyta diagnozė ir teismo psichiatro eksperto D. T. padaryta išvada nepagrindžia nuteistojo T. Ž. manymo, kad jis dėl jam nustatytos ligos turi būti atleistas nuo bausmės. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatė, kad nuteistasis T. Ž. abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, todėl pagrįstai pripažino šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

33. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Ž. teigė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, tačiau netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

34. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

35. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nors nuteistojo T. Ž. baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, tačiau T. Ž. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. dėl nukentėjusiajai E. V. sukelto fizinio skausmo, ir ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje jis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl grasinimo nužudyti R. P., nepripažino. Kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis ginčija ir apeliaciniu skundu. Todėl taikyti BK 64¹ straipsnyje nustatytą taisyklę nėra teisinio pagrindo.

36. Apeliaciniame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistojo T. Ž. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius nurodė, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, tačiau nuteistasis T. Ž. savo kaltės nepripažino, teigė, kad jis nėra susipažinęs su bylos medžiaga, todėl gynėjas suabejojo, ar bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, nebuvo pažeista nuteistojo T. Ž. teisė į gynybą.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad gynėjas advokatas A. Kvaščevičius 2020 m. rugsėjo 22 d. jau parengiamajame posėdyje kėlė klausimą dėl to, ar T. Ž. baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nes reikalingas kaltinamasis aktas, kur būtų išdėstyti parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog neturi teisinio pagrindo grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto surašymui (t. 2, b. l. 162). Ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

38. BPK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

39. Pažymėtina, kad BPK 426 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali kreiptis tik tuo atveju, jei įtariamasis prisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju nenustatyta, kad nuteistajam T. Ž. būtų buvusios neaiškios jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės. Akcentuotina, kad nuteistasis T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, tiek dėl įtarimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, tiek ir dėl įtarimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, pareiškė, kad jam pateikti įtarimai yra aiškūs ir suprantami, savo kaltės nepripažino (t. 2, b. l. 78, 92). T. Ž. baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui (BPK 224, 225 straipsniai). Prokurorė, nepažeisdama nustatyto termino kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Šiuo atveju nenustatyta, kad prokurorė, nuspręsdama užbaigti T. Ž. baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, būtų pažeidusi BPK 426 straipsnio nuostatas. BPK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje.

40. BPK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo, tačiau su pareiškimu teismui pateikia ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, jeigu buvo atliekami proceso veiksmai. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo pranešti kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams bei liudytojams apie teismo posėdžio, kuriame byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, laiką ir vietą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustiems nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams ir civiliniams atsakovams taip pat pranešama, kad jų neatvykimas be svarbių priežasčių laikomas sutikimu nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir nekliudo nagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad jų dalyvavimas būtinas.

41. Pažymėtina, kad BPK 426 straipsnio 2 dalyje nenumatyta prokurorui, surašius pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, iš karto po to supažindinti kaltinamąjį ir su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

42. Kaltinamajam T. Ž., kaip numatyta BPK 427 straipsnio 2 dalyje, 2020 m. gegužės 14 d. pasirašytinai buvo įteiktas pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (t. 2, b. l. 112–114), tą pačią dieną pareiškimas su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduotas teismui (t. 2, b. l. 95). Kaltinamasis T. Ž., gavęs pareiškimą, prašymo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga nepareiškė. Pareiškime prokurorė nurodė, kad negali būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), į bylos nagrinėjimą kviestini liudytojai. Kaltinamasis, dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų, nuomonės nepareiškė, ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. gynėjo nepageidavo (t. 2, b. l. 97–99, 74, 88).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme pirmasis posėdis, gavus prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tą pačią dieną rengiamas nebuvo. Pažymėtina, kad jau pirmojo posėdžio metu – 2020 m. birželio 8 d., nuteistasis T. Ž. pareiškė, kad byla būtų pradėta nagrinėti ir jos nagrinėjimas būtų užbaigtas, jis save gali apginti ir pats, tačiau teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, vadovaudamasis BPK 431 straipsniu, kaltinamajam T. Ž. nutarė paskirti gynėją, taip pat informavo kaltinamąjį, kad po posėdžio jam bus sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga (t. 2, b. l. 116–117, 123). Pažymėtina, kad nuteistajam T. Ž. po 2020 m. birželio 8 d. teisiamojo posėdžio buvo sudaryta galimybė nuo 14.05 val. iki 15.25 val. susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 2, b. l. 149). 2020 m. rugsėjo 22 d. parengiamajame posėdyje, perskaičius prokurorės pareiškimą, nuteistasis T. Ž., dalyvaujant jo gynėjui advokatui A. Kvaščevičiui, pareiškė, kad sutinka, jog būtų teisiamas tuoj pat. Pažymėtina, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas prašymų susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pasiruošti gynybai nepareiškė.

44. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo T. Ž. teisė į gynybą pažeista nebuvo.

45. Esant nustatytiems ir aptartiems duomenims, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo T. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.