Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-761-619/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-31
Bylos Nr.: 2A-761-619/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00138-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas: A. O., V. O.
Atsakovas: J. S., H. P., D. P.
Trečiasis asmuo: M. L.

Kategorijos

22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-761-619/2014 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00138-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 121.13; 121.14; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. O. ir V. O. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. O. ir V. O. ieškinį atsakovams J. S., H. P., D. P., tretysis asmuo M. L., dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai A. O. ir V. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal pirminius duomenis: tarp riboženklių Nr. 1 ir Nr. 6 (2) sklypo ribos ilgis yra 64,00 m. Ieškovai nurodė, kad 2008-10-31 iš M. L. nusipirko 2,1000 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra jų kaimynai, kurie 2009-08-19 nutarė tikslinti savo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ribas. Sudarytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte buvo pažeisti Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau tekste – Nuostatai) 32.1, 64 punktų reikalavimai: vietoj esamų savininkų paženklinime dalyvavo ir pasirašė ne ieškovai, o buvusi sklypo savininkė M. L.. Tai sudarė pagrindą atsakovams nustatyti savo sklypo naujas ribas. UAB „Traksalis“ 2011-04-07 atliko ieškovų žemės sklypo matavimus ir nustatė, kad neatitikimas nustatytas ties riba (2-1). 2011-05-05 UAB „Traksalis“ pažymoje Nr. 248 nustatyta, kad dalis ieškovų žemės sklypo persidengia su atsakovų žemės sklypu. Ties keliu riboženklis Nr. 1 neatitinka linijinių atstumų, nurodytų pirminiame plane. Gretimas riboženklis Nr. 6 ties kelio sklypo riba lieka tik 50,43 m, o pirminiame plane nurodyta 64,00 m, t.y. sutrumpėjo 13,57 m. UAB „Traksalis“ negalėjo nustatyti persidengimo priežasties, tačiau aišku, kad atsakovai žinodami/nežinodami apie ieškovų teisę sutikti arba nesutikti nustatyti (tikslinti) naujas žemės sklypo ribas, jas pažeidė ir nustatė savo žemės sklypo ribas neteisėtai.

Atsakovai J. S., H. P. ir D. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos 2009-08-19 atliko UAB „Geometra“. Tuomet šio sklypo savininkai buvo D. P. ir H. P.. Atliekant minėto sklypo kadastrinius matavimus, kaip to ir reikalauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, buvo kviečiami dalyvauti gretimų sklypų savininkai. Faktas apie tai, kad A. O. ir V. O. tapo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., savininkais, nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2009-08-31, todėl atliekant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus juose dalyvauti pagrįstai buvo kviečiama M. L., nes būtent jos nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo įregistruotos kadastrinių matavimų atlikimo metu. 2012-06-14 VĮ „Registrų centras“ raštą Nr. (1.4.6)s-2727 ieškovai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012-11-06 sprendimu skundą atmetė, nurodydamas, kad VĮ „Registrų centras“ sprendimas atitinka įstatymų nuostatas, yra pagrįstas bei teisėtas. Ieškovai šio teismo sprendimo neskundė, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad šis sprendimas juos tenkino. Atsakovai pažymėjo, jog sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Atsakovų nuomone, ieškinys apskritai negalėjo būti pareikštas CK 4.45 str. pagrindu, nes šalių žemės sklypų ribos yra aiškios. Nurodė, jog ieškovai teigia, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos persidengia su atsakovų sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ieškovai nepateikia jokių dokumentų, pagrindžiančių jų reikalavimą. Prie ieškinio pridėtas UAB „Traksalis“ 2011-05-05 raštas Nr. 248 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos negali būti laikomas pagrindu žemės sklypo ribų patikslinimui. Būtent laikantis įstatymo nuostatų ir buvo atlikti geodeziniai matavimai bei nustatytos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos. Kaip patvirtino VĮ „Registrų centras“ 2012-06-14 rašte Nr. (1.4.6)s-2727, minėto sklypo registre (Nr. 44/1354077) įrašyti duomenys yra teisingi, jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu įrašyti, duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo duomenų keisti ar naikinti.

Tretysis asmuo M. L. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog iš jos ieškovai nusipirko žemės sklypą. Kai buvo matuojamos atsakovų žemės sklypo ribos 2009-08-19, ji dalyvavo. Jai nepaaiškino, dėl ko ji turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Atsakovai neteisėtai sau paėmė buvusio jos žemės sklypo dalį, kuri dabar yra ieškovų ir šiuo metu ten yra kūdra. Kai jai buvo matuojamas žemės sklypas, riboženklis buvo lygiai su keliu – ten, kur yra kūdra (dar vadinama pelke, melioracijos grioviu), kuri buvo iškasta jos prašymu, ji yra prie pat jos buvusio žemės sklypo krašto; riboženklis buvo toliau, kur yra berželis, dabar šis riboženklis yra perkeltas prie namo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš A. O. ir V. O. iš kiekvieno po 750 Lt bylinėjimosi išlaidų H. P. bei po 34 Lt 22 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl ieškovų žemės sklypo ribos, kuri ieškovų pateiktame UAB „Traksalis“ parengtame ortofotoplane, pažymėta taškais 1-6, o atsakovų teismui pateiktoje sklypų schemoje (patikslintoje), parengtoje 2013-08-28 IĮ „Inprojektas“, pažymėta taškais 2-5. CK 4.45 str. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Reikalavimus ieškovai grindžia tuo, kad atsakovams 2009-08-19 atliekant jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir ženklinant vietovėje žemės sklypo ribas dalyvauti buvo pakviesti ne ieškovai kaip gretimo žemės sklypo savininkai, o M. L., kuri tuo metu jau nebuvo šio žemės sklypo savininkė. Tokiu būdu ieškovų tvirtinimu buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1, 64 punktų reikalavimai. Suklaidinę M. L. ir gavę jos sutikimą su atsakovų žemės sklypo pakeistų ribų nustatymu, atsakovai šias naujas ribas įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Dėl tokių atsakovų veiksmų kūdra, kuri ieškovų pateiktame ortofotoplane yra tarp taškų 1 ir 6, buvusi anksčiau ieškovų žemės sklype, atsidūrė atsakovų žemės sklype, o sklypo ribos ilgis ties keliu tarp riboženklių 1 ir 6, kuris pagal pirminius duomenis buvo ir turi būti 64 m, liko tik 50,43 m, kaip nustatė ir nurodė savo 2011-05-05 pažymoje Nr. 248 UAB „Traksalis“, atlikusi ieškovų žemės sklypo matavimus. 2009-08-19 buvo surašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, notarinio registro Nr. 1709, kuriuo M. L. perdavė V. O. minėtą žemės sklypą, o Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. 2009-08-19 išduotu liudijimu, notarinio registro Nr. 1708, patvirtinta, kad V. O. visiškai atsiskaitė su M. L. už minėtą žemės sklypą. Teismas nustatė, kad duomenys, jog ieškovai tapo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)savininkai, buvo paviešinti tik 2009-08-31, todėl UAB „Geometra“ 2009-08-19 atliekant D. P. ir H. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus pagrįstai juose pakvietė dalyvauti M. L., nes būtent jos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos (paviešintos) kadastrinių matavimų atlikimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovų argumentą kaip nepagrįstą, kad 2009-08-19 UAB „Geometra“ nustatant (tikslinant) atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1, 64 punktų reikalavimus dalyvauti paženklinime buvo pakviesti ne gretimo, t.y. ieškovų, žemės sklypo esami savininkai – ieškovai, o buvusi šio žemės sklypo savininkė M. L.. Pažymėjo, jog šios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir ieškovų skundas netenkintas Valstybės įmonės Registrų centro 2012-06-14 sprendimu Nr. (1.4.6)s-2727, kurį ieškovams apskundus, jų skundas taip pat buvo atmestas 2012-11-06 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kurio ieškovai neskundė. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos UAB „Geometra“ 2009-08-19 parengtu žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, šio žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo vietoje procedūros nebuvo pažeistos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų argumentai, kad, atsakovams neteisėtai užėmus dalį ieškovų žemės sklypo, kūdra, kuri ieškovų pateiktame ortofotoplane yra tarp taškų 1 ir 6, buvusi anksčiau ieškovų žemės sklype, atsidūrė atsakovų žemės sklype, o sklypo ribos ilgis ties keliu tarp riboženklių 1 ir 6, kuris pagal pirminius duomenis buvo ir turi būti 64 m, liko tik 50,43 m, kaip nustatė ir nurodė savo 2011-05-05 pažymoje Nr. 248 UAB „Traksalis“, atlikusi ieškovų žemės sklypo matavimus, buvo paneigti ieškovų žemės sklypo lauko brėžiniu (abrisu), ieškovų žemės sklypo planu, Kadastro žemėlapio ištrauka, atsakovų pateikta sklypų schema (patikslinta). Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas nustatyti, kad jų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, ieškovų pateiktame ortofotoplane pažymėtos taškais 1-6, ilgis yra 64,00 m, yra nepagrįstas. Ieškovai, nagrinėjant bylą teisme, iš esmės nepalaikė savo reikalavimo, nes, prašydami nustatyti, kad jų žemės sklypo pietinės ribos ilgis tarp taškų 1 ir 6 pagal jų pateiktą ortofotoplaną yra 64 m, nagrinėjant bylą teismo posėdyje teigė, kad taškas 6 turi būti kitoje vietoje, t.y. kitoje kelio pusėje. Toks ieškovų teiginys teismo vertinimu paneigiamas byloje esančia medžiaga ir liudytojų parodymais. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškinį ir nustačius, kad ieškovų žemės sklypo pietinės ribos, jų pateiktame ortofotoplane pažymėtos taškais 1-6, ilgis yra 64 m, kuris iš tiesų yra 95,36 m, ką patvirtina atsakovų pateikta IĮ „Inprojektas“ 2013-08-28 parengta sklypų schema (patikslinta), atsakovės J. S. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas būtų sumažintas 0,2078 ha, o teisėtai įgyta nuosavybė negali būti atimta, nenuginčijus jos įgijimo teisėtumo ir niekaip už ją nekompensuojant. Teismas taip pat netenkino ir ieškinio reikalavimo nustatyti sklypo ribas, kadangi sklypo ribos yra aiškios, jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo iš naujo šias ribas nustatinėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovai A. O. ir V. O. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-17 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovai nurodo, kad teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Teismas nepagrindė, kodėl atsakovams 2009-08-19 atliekant jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, t.y. ženklinant vietovėje žemės sklypo ribas, dalyvauti buvo pakviesti ne ieškovai kaip gretimo žemės sklypo savininkai, o M. L.. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kas lėmė iš esmės neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Pažymi, kad UAB „Traksalis“ 2011-04-07 atliko ieškovų žemės sklypo matavimus ir nustatė, kad neatitikimas nustatytas ties riba (2-1). 2011-05-05 UAB „Traksalis“ pažymoje Nr. 248 nustatyta, kad dalis ieškovų žemės sklypo persidengia su atsakovų žemės sklypu. Ties keliu riboženklis Nr. 1 neatitinka linijinių atstumų, nurodytų pirminiame plane. Gretimas riboženklis Nr. 6 ties kelio sklypo riba lieka tik 50,43 m, o pirminiame plane buvo 64,00 m, t.y. sutrumpėjo 13,57 m. Nors UAB „Traksalis“ ir negalėjo nustatyti persidengimo priežasties, atsakovai nepagrįstai nustatė naujas sklypo ribas ir taip pažeidė ieškovų teises.

Atsiliepimas

Atsakovai J. S., H. P. ir D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-17 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, kuris savo turiniu atitinka visus įstatymo reikalavimus. Teismas motyvavo kodėl į kadastrinius matavimus buvo pakviesta M. L., o ne ieškovai, kadangi M. L. tuo metu buvo teisėta sklypo savininkė, tai patvirtina ir Registrų centro duomenys. Ieškovų pateiktame ortofoto plane žemės sklypo pietinė riba, pažymėta taškais 1-6, kurios ilgis pasak ieškovų yra 64 m, tačiau tokio jų teiginio nepatvirtina jokie duomenys, t.y. ribos ilgis nei plane, nei kituose rašytiniuose dokumentuose nepažymėtas, o pagal atsakovų pateiktą patikslintą sklypų schemą ta pat riba pažymėta taškais 2-5 ir jos ilgis yra 95,36 m.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribose.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintais LR nekilnojamo turto kadastro nuostatais bei LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės arba naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Kai gretimas žemės sklypas neturi juridiškai įteisinto savininko ar naudotojo, kviečiamas agrarinės reformos tarnybos atstovas (jeigu žemės sklypas yra kaimo vietovėje) arba miesto, rajono savivaldybės atstovas (jeigu žemės sklypas yra mieste). Jeigu žemės sklypo riba sutampa su anksčiau išmatuoto geodeziškai ir koordinuoto (turinčio riboženklių koordinates) žemės sklypo riba, ši riba nekeičiama ir suinteresuoto asmens kviesti nereikia. Asmenys ribų nustatymui kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki ribų nustatymo dienos, išsiunčiant registruotu laišku. Neatvykus kviestiesiems asmenims, apie tai įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo akte, ir ribų nustatymo darbai nestabdomi. Paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo kviestiniai, vykdytojas, užsakovas ar jų įgalioti asmenys; žemės sklypai ženklinami riboženkliais, kurie turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Kita vertus, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto surašymo procedūros pažeidimai ne visuomet yra pagrindas konstatuoti kadastrinių matavimų procedūros neteisėtumą (LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš M. L. 2008-10-31 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4123, iš kurios matyti, jog pirkėja V. O. su pardavėja nevisiškai atsiskaitė, likusius pinigus įsipareigojo sumokėti iki 2010-01-01, o pardavėja įsipareigojo ne vėliau kaip per tris darbo dienas po visiško atsiskaitymo šį faktą patvirtinti notariškai (Sutarties 2.1.3, 2.1.4 punktai). Sutarties 3.1 p. nurodyta, kad šalims išaiškintas CK 6.393 str. ir 6.398 str. turinys, jog nuosavybės teisė pirkėjai į parduotus nekilnojamuosius daiktus pereina pardavėjai perdavus nekilnojamuosius daiktus ir surašius jų priėmimo - perdavimo aktą. 2009-08-19 buvo surašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, notarinio registro Nr. 1709, kuriuo M. L. perdavė V. O. minėtą žemės sklypą, o Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. 2009-08-19 išduotu liudijimu, notarinio registro Nr. 1708, patvirtinta, kad V. O. visiškai atsiskaitė su M. L. už minėtą žemės sklypą. Ieškovė V. O. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui įregistruoti jos nuosavybės teises į žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė 2009-08-19 15.46 val. ir nurodė darbų atlikimo trukmę – 10 darbo dienų; kartu su prašymu pateikė 2008-10-31 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4123, 2009-08-19 liudijimą Nr. 1708 ir 2009-08-19 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1709. Ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepažeidžiant prašyme nurodytų terminų buvo įregistruotos ir apie tai padaryta žyma nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009-08-31. Taigi, akivaizdu, kad tuo metu, kai buvo atliekami kadastriniai matavimai, ieškovai nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pirkimo pardavimo sutarties įregistravę viešame registre, todėl šio sandorio fakto negalėjo panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių (CK 4.49 str. 1 d., 1.75 str. 2 d., 6.393 str. 3 d., 4.259 str.). Šios aplinkybės buvo išnagrinėtos sprendžiant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kai ieškovai skundė Valstybės įmonės Registrų centro 2012-06-14 sprendimą Nr. (1.4.6)s-2727. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atliekant kadastrinius matavimus 2009-08-19 nepagrįstai buvo kviečiama M. L., kuri ir pasirašė ribų paženklinimo – parodymo aktą, o ne ieškovai A. O. ir V. O.. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad nustatant atsakovų žemės sklypo ribas buvo pažeista Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1, 64 punktų reikalavimai.

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad dalis ieškovų žemės sklypo persidengia su atsakovų žemės sklypu. Ties keliu riboženklis Nr. 1 neatitinka linijinių atstumų, nurodytų pirminiame plane. Gretimas riboženklis Nr. 6 ties kelio sklypo riba lieka tik 50,43 m, o pirminiame plane buvo 64,00 m, t.y. sutrumpėjo 13,57 m. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Taigi, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, kad anksčiau preliminariais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai) privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentu bei žemės sklypo lauko brėžiniu (abrisu). Nuostatų 32.1.1. punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais ženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą nustatyti, kad jų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, ieškovų pateiktame ortofotoplane pažymėtos taškais 1-6, ilgis yra 64 m. Nustatyta, kad ieškovų pateiktame ortofotoplane yra pažymėti natūroje rasti riboženkliai 1-2-3-4-5-6-7, M. L. buvusio žemės sklypo abrise žemės sklypas buvo pažymėtas penkiais riboženkliais 1-2-3-4-5. Ortofotoplane ieškovų žemės sklypo pietinė riba, pažymėta taškais 1-6, nurodyta pagal užsakovo A. O. parodymus, kurios ilgis, ieškovų teigimu ir pagal jų pareikštą byloje reikalavimą, yra 64 m, tačiau pagal atsakovų pateiktą sklypų schemą (patikslintą), šios ribos, schemoje pažymėtos taškais 2-5, ilgis yra 95,36 m, kas visiškai neatitinka žemėtvarkos projekto bei buvusio M. L., o dabar – ieškovų, žemės sklypo lauko brėžinio (abriso), o 64 m yra tarp taškų 3-5. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai vadovavosi ieškovų, žemės sklypo lauko brėžinio (abriso) duomenimis, bei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, o ne ieškovų pateiktu ortofotoplanu.

CK 4.45 straipsnio 1 dalis numato teismui pareigą nustatyti sklypų ribas, kai savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo nustatyti naujas žemės sklypo ribas, kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų sklypų ribos yra aiškios bei įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys nėra nuginčyti. Ieškovai neginčija atsakovės J. S. nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo, neginčija ir Vilniaus apskrities viršininko 2010-02-26 įsakymo Nr. 2.2-2119-1421, kuriuo atsakovų D. P. ir H. P. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du žemės sklypus (šiuo metu priklausančius atsakovei J. S.) bei buvo patikslinti UAB „Geometra“ atliktais kadastriniais matavimais atidalintų sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys. Ieškovai neginčija ir trečiojo asmens M. L. pasirašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, kuriuo buvo paženklintos atsakovams D. P. ir H. P. tuo metu priklausiusios 1,6088 ha žemės sklypo ribos, todėl teismas neturėjo pagrindo iš naujo nustatinėti ieškovų žemės sklypo ribas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su žemės sklypų ribų nustatymu. Apeliantai nepateikė jokių kitų įrodymų ar aplinkybių, kurios, sprendžiant dėl žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo, bylą nagrinėjusio pirmos instancijos teismo buvo neįvertintos ar jas nemotyvuojant atsisakyta tirti ir vertinti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo sprendimą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos. Apeliantų argumentai, kad pirmos instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, todėl laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovai patyrė 800,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai (b.l. 136-137). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, todėl laikytinas pagrįstu ir priteistinu. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, atsakovams iš ieškovų priteistina lygiomis dalimis 800,00 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų A. O. ir V. O. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. O. ir V. O. atsakovams J. S., H. P. ir D. P. 800,00 Lt (aštuonis šimtus) (iš kiekvieno ieškovo po 400 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlvydas Barkauskas