Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-324-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
AN2-324-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00340-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Pažeidėjas
L. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylosNr. AN2-324-885/2020(S)
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00340-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria L. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės 2020 m. gegužės 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10194-2020 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės (toliau – Institucija) 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 20 d., apie 23.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilės girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su nutarimu, L. K. skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (ANK 34 straipsnio 6 dalies įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas, t. y. sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. K. skundą, 2020 m. liepos 15 d. nutartimi Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apelianto skundo netenkino. Apylinkės teismas pritarė Institucijos, priėmusios nutarimą, išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti L. K. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, nėra, todėl konstatavo, kad nutarime administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas išspręstas teisingai, nutarimo keisti nėra pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniame skunde L. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir nustatyti trumpesnį jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą teismo nuožiūra. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis pripažįsta padaręs nusižengimą, dėl to labai gailisi. Pažymėjo, kad jam buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas, o dėl šalyje paskelbto karantino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje kraujo ir šlapimo mėginiai jam nebuvo paimti. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad sprendimai bylose Nr. AN2-36-337/2017, Nr. ATP-349-116/2015, Nr. AN2-341-361/2017 ir kt. buvo priimti pažeidėjų naudai, todėl šiuo atveju pažeidžiami teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir lygiateisiškumo principai, nes Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Pažymėjo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbe yra charakterizuojamas teigiamai, visus darbus atlieka sąžiningai, kruopščiai ir efektyviai. Nurodo, jog eismo įvykių neturėjo, darbui jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, iki darbovietės tenka važiuoti automobiliu 30 kilometrų į vieną pusę, seniūnijoje jis charakterizuojamas teigiamai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. L. K. tiek nusižengimo nagrinėjimo metu, tiek skunde apylinkės teismui, tiek apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 0,50 promilės neblaivumo laipsnis, taip pat sutinka su jam paskirta bauda. Todėl, kaip pagrįstai apylinkės teismas ir nurodė, apelianto argumentas, jog dėl šalyje paskelbto karantino, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje kraujo ir šlapimo mėginiai jam nebuvo paimti, vertinamas kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi apeliantas neginčija jam nustatyto neblaivumo promilių dydžio.

8. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (ANK 34 straipsnio 6 dalies įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas ir sumažinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą teismo nuožiūra. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas).

11. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už L. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. L. K. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, nors L. K. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija minimalią ribą, tačiau, pažymėtina, kad administracinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, nustatymu siekiama užtikrinti, kad transporto priemonių nevairuotų asmenys, negalintys tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes tokie vairuotojai kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir teigiama L. K. charakteristika, kadangi, būdamas brandus, dirbantis, ką L. K. itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika ir jo interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui.

12. Sprendžiamo klausimo kontekste reikšmingi administracinių nusižengimų registro duomenys, kurie apelianto neleidžia apibūdinti kaip drausmingo vairuotojo. L. K. yra baustas už vairavimą ir eismo įvykio sukėlimą esant neblaiviam bei pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kurios vykdymo laikotarpiu vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, bei, už 2020 m. kovo 3 d. vairavimą galimai esant neblaiviam (buvo nustatytas 1,81 promilės girtumus), dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl pastarojo įvykio, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. kovo 3 d., apie 19.30 val. gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), T. D. priklausančio automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono viduje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,18 promilių girtumas), tyčia panaudojo fizinį smurtą T. D. atžvilgiu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja pažeidėją bei atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio ir bendro gyvenimo taisykles.

13. Nors apeliaciniame skunde L. K. nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, L. K. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvykti į darbą – nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą. Šias aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. O apeliaciniame skunde akcentuojamas apelianto prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pagrįstai įvertintas individualizuojant administracinę atsakomybę sankcijos ribose.

14. L. K. apeliaciniame skunde nurodė dvi apygardų teismų ir vieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose asmenims padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintas arba iš viso neskirtas. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismas tenkino pažeidėjų skundus ir sutrumpino administracinio poveikio priemonės terminą arba jos iš viso neskyrė, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės, kurias išsamiai skundžiamoje nutartyje išskyrė apylinkės teismas.

15. Šiurkštų KET pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o tai, kad apeliantas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kad nubaustajam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-152-927/2020 nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus