Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimo, kuriuo V. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., paskirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 14 d. 12.44 val. Kretingos r. sav., kelyje Šiauliai – Palanga (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), 143 km, vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,66 promilės (paklaida ±0,02 promilės) girtumo laipsnis.

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimą ir panaikinti jam paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Skunde nurodo, kad iškart po įvykio ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis savo kaltės neneigė, prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi jį padaręs. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, vietoj to, kad įvertintų visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, tiesiog nurodė, kad jis (V. Š.) praeityje net du kartus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam pagal ATPK 126 straipsnį. Apeliantas mano, kad toks jo praeities klaidų eskalavimas, yra ne kas kita, kaip jo baudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nors tai esmingai pažeidžia ne tik visas Konstitucines nuostatas, bet ir Europos Žmogaus teisių teismo pamatinius principus. V. Š. tvirtina, kad jam skundžiamu nutarimu skirta ir ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga nei jo padarytam pažeidimui, nei pažeidimo pavojingumo laipsniui, pobūdžiui, nei jo asmenybei.

Skunde pažymima, kad apylinkės teismas neįvertino ir nepasisakė apie tai, kad V. Š. buvo nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis (įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą – 0,64 promilės), kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,41 promilės), kad jis (V. Š.) iškart pripažino vartojęs alkoholį iš vakaro, ir kad sekančią dieną ir tik apie 12.30 val. važiuodamas automobiliu, jis pats, būdamas gydytoju-odontologu, ir žinodamas fiziologinius žmogaus ypatumus, t. y. alkoholio veikimo laiką organizme ir kitus su tuo susijusius procesus, tikrai manė, kad yra blaivus.

Be to, apeliantas skunde teigia, kad liko visiškai neįvertinta tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbe – jis dirba savo paties įmonėje odontologu, ir pagal atskirus prašymus, kada pacientas negali atvykti į kliniką dėl senyvo amžiaus arba neįgalumo, jis vyksta į paciento namus. Pažymi, kad jis yra vienintelis savo pensininkės ir ligotos motinos – L. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas, vienas ja rūpinasi, vežioja ją pas gydytojus, į gydymo įstaigas, esančias kituose miestuose, ir tai patvirtina jo pateikti dokumentai (Kauno medicinos universiteto klinikos išrašas, iš kuriuo matyti, jog L. R. blogai mato, ir kad jai buvo daryta akių operacija; medicinos dokumentų išrašai, epikrizė iš ligos istorijos, iš kurių matyti, kad L. R. daug metų serga hipertonine liga, ir kad jai pastoviai reikia vykti pas gydytojus dėl jos sveikatos būklės).

Šiame kontekste V. Š. pastebi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausią tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtiną saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pažymi, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Apibendrindamas apeliantas pažymi, kad jam suprantami administracinės nuobaudos tikslai, jis savo iniciatyva, po inkriminuoto pažeidimo padarymo išklausė 4 val. trukmės kursą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai (sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo kopija buvo pridėta apylinkės teismui kartu su prašymu). Teigia, kad teismo paskirta dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda sukels ir jau sukelia neigiamas administracinės nuobaudos paskyrimo pasekmes, ir taip bus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

Atsiliepimu į V. Š. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimą. Nurodo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytoms taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybe, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl V. Š. nurodytos aplinkybės, kad teise vairuoti reikalinga dėl darbo, byloje nėra reikšmingos. V. Š. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš V. Š. skundo, apeliantas nesutinka tik su jam už padarytą pažeidimą paskirta papildoma nuobauda – specialiosios teisės atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik prašomoje dalyje.

Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas V. Š. paskyrė minimalią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą – 289 Eur, ir 1 metams atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Teismo nuomone, apeliantui taikyta administracinė atsakomybė neatitinka pažeidimo pobūdžio, pažeidėjo asmenybės, nėra tinkamai individualizuota. ATPK 30¹ str. 1 d. teismui numatyta galimybė, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas svarstė ATPK 30¹ str. numatyto instituto taikymo klausimą V. Š. atžvilgiu, tačiau taikymo galimybės nenustatė. Aukštesniojo teismo nuomone, tokį sprendimą lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai dėmesingai ir nuosekliai įvertino V. Š. asmenį apibūdinančius duomenis, jo padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, neatkreipė dėmesio į pažeidėjo specifinį darbo pobūdį, šeimos sudėtį, kad administracinis teisės pažeidimai, susijęs su automobilio vairavimu esant neblaiviam, buvo padarytas labai seniai (1994 metais), kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismo nuomone, V. Š. padaryto pažeidimo pobūdis (apeliantui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,66 promilės, įvertinus paklaidą – apie 0,64 promilės), pakankamai nedaug viršijantis įstatymais leistiną normą (0,4 promilės), pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys (transporto priemonių vairavimo stažas nuo 1994 metų; už automobilio vairavimą esant neblaiviam baustas vieną kartą – 1994 metais, iš viso už administracinius teisės pažeidimus baustas tik du kartus, nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirba gydytoju odontologu, pagal darbo pobūdį vyksta ir į pacientų namus, šeima – motina L. R., gimusi 1937 metais) rodo, jog V. Š. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas daugiau dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, neįvertinus savo būklės po išgertuvių išvakarėse. Be to, V. Š. nuo pat pradžių prisipažino padaręs pažeidimą ir reiškė apgailestavimą dėl savo neatsakingo elgesio, ir tai apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš byloje esančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pažeidėjo motina, L. R., yra senyvo amžiaus (78 metai), turi sveikatos problemų, nuolat lankosi pas medikus, todėl elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui akivaizdu, kad tokiam žmogui reikalinga kito žmogaus pagalba ir priežiūra. Kadangi V. Š. šeima yra tik jo motina, nekyla abejonių, kad būtent jis teikia L. R. reikiamą pagalbą. Paminėtų aplinkybių visuma vertintina V. Š. naudai kaip švelninanti jo atsakomybę, dėl ko, teismo nuomone, yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas.

Visgi, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje nutartyje aptartas ir skundžiamame nutarime išdėstytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant mažesnę papildomą administracinę nuobaudą, už numatytą minimalią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimą pakeisti:

V. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.