Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Varonis“ ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Varonis“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 539,87 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 6d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 57 Eur žyminį mokestį.

3. Byloje 2024 m. gegužės 29 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio parengimą) priteisimo.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka, t. y. nepranešęs šalims apie teismo posėdžio laiką, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei sumokėtą už ieškinį žyminį mokestį, kurio dydį pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti kartu su ieškiniu. Po sprendimo už akių priėmimo ieškovė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą už akių dėl turėtų 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šias turėtas išlaidas pagrindžiantys duomenys nebuvo pateikti iki sprendimo už akių priėmimo, ginčijama nutartimi atmetė ieškovės prašymą. Ieškovė su teismo išvadomis nesutinka.

11. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

12. Aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

13. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktą). Atsižvelgdama į šios nagrinėjamos bylos situaciją, vadovaudamasi analogijos principu, kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, yra konstatavusi, kad tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad teismui iki nustatyto termino pabaigos nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas dėl sprendimo už akių priėmimo turi nuspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad sprendimas už akių priimamas šalims apie tai nežinant. Todėl galima situacija, kai nepriklausomai nuo vienos iš šalių netinkamo ir pasyvaus procesinio elgesio kita sąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojanti šalis, atsižvelgdama į teismo diskrecijos teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių (pvz., teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, jeigu nustato CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus), taip pat į CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, gali pavėluoti pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Todėl toks prašymas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis šios nutarties 12-13 punktuose pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susidariusią procesinę situaciją ir aplinkybes, nors turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą priimti papildomą sprendimą.

16. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Kadangi skundžiama nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas nebuvo išspręstas, apeliacinės instancijos teismas negali papildomo sprendimo klausimo išnagrinėti iš esmės, todėl papildomo sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui grąžinamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti papildomo sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.