Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-11 · Administracinė byla Nr. I-1803-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
I-1803-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02797-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
L.M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1803-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02797-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.M. (L.M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L.M. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, jam priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 3-5) nurodė, jog jis nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, 1–ame lokaliniame sektoriuje, 3-iame būryje sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Teigia, jog miegamųjų patalpų durys ir langai buvo supuvę, nesandarūs, buvo blogas apšvietimas, neveikė ventiliacija, sienos padengtos pelėsiu. Paaiškina, jog nuo lubų ir sienų bėgdavo vanduo, tualeto patalpoje tvyrojo nemalonus kvapas, vamzdžiai surūdiję, kaip ir klozetas. Dėl nutekėjusio vandens pažeista grindų hidroizoliacija. Teigia, jog buvo išdaužtas langas, durys neužsidarydavo dėl supuvusių rėmų. Pažymi, jog bendrabučio Nr. 2 vidaus sienos apipelijusios, pajuodavusios, nukritęs tinkas, dažai atsilupę, laiptų pakopos ištrupėjusios, dėl ko jausdavosi nesaugus. Argumentuoja, jog pastato pamatai yrantys, iš lauko pusės krito plytos. Paaiškina, jog dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovė, Alytaus PN), atsiliepime į skundą (b.l. 12-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas buvo paskirtas į bendrabučio tipo miegamuosius, nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. buvo paskirtas į 21 būrį, 1 miegamąjį, nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. – į 3 būrį, 4 miegamąjį, užtikrinant teisės aktuose numatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Akcentuoja, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė dėl jo kalinimo sąlygų nei į Pataisos namų administraciją, nei į Alytaus visuomenės sveikatos centrą. Argumentuoja, jog 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą, apimantį visas Alytaus pataisos namų patalpas, nenustatė higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų. Teigia, kad ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta patalpų temperatūra, buvo tinkama santykinė oro drėgmė, kameros ventiliuojamos atidarius langus. Prašo atmesti pareiškėjo argumentus dėl pelėsių ir grybelių sanitariniuose mazguose, gyvenamosiose patalpose, kadangi pagal teisinį reglamentavimą patalpas valo patys nuteistieji. Akcentuoja, jog bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės, bet ne avarinis, kaip nurodo pareiškėjas. Paaiškina, jog 2018 m. liepos mėnesį pradėti ir šiuo metu atliekami bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai. Teigia, jog 3 ir 21 būrio tualetai yra tvarkingi, vamzdžiai ir klozetai nėra surūdiję. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, stresu, diskomfotu, dvasiniu sukrėtimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, neužtikrinant higienos normų reikalavimų, t.y. miegamųjų patalpų langai, durys buvo supuvę, nesandarūs, blogas apšvietimas, ventiliacija, tualeto vamzdžiai ir klozetas surūdiję, nemalonus kvapas sanitariniame mazge, prausykloje, vidaus sienos apipelijusios, nukritęs tinkas, dažai, laiptų pakopos ištrupėjusios.

Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija, jog buvo pažeista jo teisė į minimalų plotą, todėl šių aplinkybių, bei atsakovės atstovo pateiktų įrodymų joms pagrįsti, teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš higienos normų reikalavimų nesilaikymo, teigdamas, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo ventiliacijos, blogas apšvietimas, miegamųjų patalpų langai ir durys išpuvę, neužsidaro, nebuvo pakeistas išdaužtas langas, patalpų sienos padengtos pelėsiu, nuo sienų ir lubų bėga vanduo, pažeista grindų hidroizoliacija.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma, 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 12 punkto nuostatas, Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal minėtos higienos normos 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C (16 punktas). Natūralios apšvietos Higienos norma nereglamentuoja.

Atsakovės atstovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, inter alia (be kita ko), iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose bei blogo kvapo.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apšvietimą, tinkamą oro temperatūrą (šiltuoju metų laiku 18-28 oC, šaltuoju - 18-22 oC), santykinę oro drėgmę (šiltuoju laiku 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc.). Be to, atsakovės atstovas pateikė 2016 m. gruodžio 9 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. PA309(22.14.3 1.12) (b.l. 20-23), kuriame konstatuota, jog nenustatyti Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai. Pažymėtina, jog Alytaus PN buvo tikrinami bendrai. Vertintina tai, kad patikrinimas buvo atliekamas laikotarpiu, kada pareiškėjas atlikinėjo bausmę Alytaus PN. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė teiginių, kad apšvietimas buvo netinkamas, miegamųjų patalpų langai ir durys buvo išpuvusios, langas buvo išdaužtas ir nepakeistas, sienos buvo padengtos pelėsiu, buvo pažeista grindų hidroizoliacija. Pareiškėjas tik deklaratyviai skunde nurodo, kad patalpose buvo išdaužtas langas ir jo niekas nepakeitė, tačiau nenurodė laikotarpio, kada langas galėjo būti išdaužtas. Byloje nėra duomenų, jog dėl šio įvykio pareiškėjas su skundu būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog langai ir durys buvo išpuvę, buvo netinkama apšvieta, grindų izoliacija pažeista, sienos padengtos pelėsiu, ir dėl šių higienos normų neatitikimų pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais į Alytaus PN administraciją, Visuomenės sveikatos centrą ir kitas kompetentingas institucijas. Pareiškėjas, be kita ko, nenurodė su juo kalėjusių asmenų duomenų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes teisme, nepateikė jų rašytinių paaiškinimų, neprašė kviesti juos liudytojais byloje, o nesant tokių duomenų, šiuo metu nustatyti, ar kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo tinkama ventiliacija, apšvieta, langai ir durys buvo nesupuvę, sienos drėgnos, pažeista grindų izoliacija, galimybės nėra, todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiškėjo argumentais dėl apšvietimo, ventiliacijos, langų ir durų, grindų netinkamos būklės, išdaužto lango. Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamos pastato būklės, teigdamas, jog nuo pastato iš lauko pusės byrėjo plytos, pamatai nutrupėję, laiptų pakopos ištrupėjusios.

Pareiškėjas kaip įrodymą teiginiams apie aukščiau nurodytas kalinimo sąlygas pagrįsti teikia 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, kuris gautas Alytaus PN 2008 m. vasario 27 d., kopiją (b. l. 6-7). Šiame akte komisija pripažino, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės, o ne avarinis – 6 punktas (b. l. 7). Kaip jau minėta, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. gruodžio 7 d. atlikęs patikrinimą Alytaus PN, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nurodė, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms, tačiau apie tai, kad jis yra avarinis būklės, duomenų nepateikta. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, Alytaus PN yra finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą remonto darbams, 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai, šiuo metu visi nuteistieji yra iškelti iš šių patalpų (b. l. 14). Atsakovės atstovas neneigia, jog bendrabučiui Nr. 2 buvo būtini būtini rekonstrukcijos darbai. Teismas vertina, jog laisvės atėmimo vietų patalpų remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl nuteistųjų gyvenamosiose patalpose gali būti nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, nors galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad būtų atliktas kapitalinis visų patalpų remontas. Kita vertus, pareiškėjas skundo teismui teikimo metu jau yra paleistas į laisvę (tai patvirtina ir duomenys apie pekėlimus, b.l. 17), todėl jis turėjo galimybę teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius aukščiau nurodytus teiginius (fotonuotraukos ar pan.), tačiau tokių įrodymų neteikia. Tuo pačiu neturi būti nepastebėta ir tai, kad skunde pareiškėjas visiškai nenurodo kokias teisines paskemės jam galėjo sukelti aptrupėję pastato pamatai, byrančios plytos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytinai išvada, jog nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti neteisėtą atsakovės atstovo neveikimą.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl blogos sanitarinio mazgo būklės, teigdamas, jog vamzdžiai ir klozetas surūdiję, buvo nemalonus kvapas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog 21 ir 3 būrio sanitarinis mazgas yra tvarkingas ir atitinkia minėtos higienos normos reikalavimus. Įrodymų, patvirtinančių sanitarinių mazgų būklę ginčo laikotarpiu, atsakovės atstovas neteikia, išskyrus minėtą patikrinimo aktą, surašytą Alytaus visuomenės sveikatos centro. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo atliktas bendrai, ir nebuvo nustatyti Higienos normos pažeidimai, į tai, kad pats pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė jokių skundų kompetentingoms institucijoms, tik deklaratyviai nurodė savo nuomonę apie sanitarinio mazgo būklę, teismas sprendžia, jog šioje dalyje nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

Pareiškėjas, teikdamas atsakymą į atsakovo atsiliepimą (b.l. 27-28) nurodo, jog dėl paminėtų kalinimo sąlygų jam pablogėjo sveikata, turi gerti antidepresantus, negali išsigydyti nagų grybelio. Vertinant tai, kad pareiškėjas yra paleistas į laisvę, spręstina, jog pareiškėjo nurodytos teisinės pasekmės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Byloje nėra pateikta gydymo įstaigos išrašo apie pareiškėjo sveikatos būklę, nors pareiškėjas turėjo sąlygas tokį įrodymą pateikti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nurodyti sveikatos sutrikimai yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjo vertinimu netinkamomis kalinimo sąlygomis.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė