Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1588-430/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-17
Bylos Nr.
e2A-1588-430/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Visvaldas Kazakiūnas, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio butų ūkis“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Asirinta“, uždaroji akcinė bendrovė „Medstatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Linkoras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1588-430/2025Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00203-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Ievos Navickaitės – Sakalauskienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo ir 2025 m. vasario 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio butų ūkis“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Asirinta“, uždaroji akcinė bendrovė „Medstatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Linkoras“, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija „Vyšnia-35“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio butų ūkis“ (toliau – UAB „Pasvalio butų ūkis“) 26 575,96 Eur žalą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad sudarė su atsakove 2014 m. balandžio 30 d. Pavedimo sutartį. 2014 m. kovo 21 d. įvyko ieškovės savininkų susirinkimas, kurio metu priimti sprendimai dėl paskolos gavimo kitų klausimų, susijusių su gyvenamojo namo atnaujinimu (modernizavimu) sprendimo. Nutarta, kad visa investicijų suma neturi viršyti 547 310 Lt; kredito suma – 492 000 Lt. Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto paruošimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas ir (ar) finansavimas pavedamas UAB “Pasvalio butų ūkis”. Namo atnaujinimas (modernizavimas) vyko laikantis Pasvalio rajono energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos, patvirtintos Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. Tl-163.

3. Atsakovė per CPO LT sudarė Pagrindinę sutartį Nr. CP041823 (toliau – ir Pagrindinė sutartis) su uždarąja akcine bendrove (toliau UAB „Asirinta“), kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Asirinta“ įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti statybos rangos darbus. Pagrindinėje sutartyje nurodyta, kad atskirų darbų (ar jų dalies) atsisakymas ar darbų apimties mažinimas galimas, tiekėjo pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą įforminant šalių užsakovo ir tiekėjo susitarimu. Atskirų darbų (ar jų dalies) atsisakymo ar darbų apimties mažinimo atveju pagrindinės sutarties kaina bus skaičiuojama (mažinama) pagal tiekėjo pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą (3.5.1 punktas).

4. 2016 m. rugpjūčio 26 d. surašytas paminėto gyvenamojo namo Statybos užbaigimo aktas, kuris panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu byloje Nr. 1-3541- 583/2019. 2020 m. sausio 13 d. surašytas naujas Statybos užbaigimo aktas, kuris yra galiojantis. Ieškovei kilo abejonės ar visi statybos darbai yra atlikti. Antstolis 2020 m. vasario 19 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kuriame konstatuoti faktiškai atlikti statybos darbai, nurodyta, kad: įrengti 2 balkonai, kurių vienas įstiklintas. Įstiklinto balkono matmenys 2,51 x 2,78 x 074 kv.m. (pastaba: bendras įstiklintas plotas: 11,0922 kv.m.); stogo dangos plotas apie 356 kv.m., matyti darbų trūkumai; bendras laiptinėje ir rūsyje sumontuotų langų plotas yra 10,8 kv.m.; bendras sumontuotų ir pamatuotų durų plotas yra 14,5 kv.m.; bendras pakeistų langų plotas butuose -32 kv.m.; pastato laiptinėje sumontuoti du vienetai metalinių radiatorių. Pastato butuose sumontuoti nauji prijungimai prie radiatorių - radiatoriai butuose nekeisti; (pastaba: Daugiabučio namo Vyšnių g. 35, Pasvalyje atnaujinimo (modernizavimo) projekte dalis: Namo atnaujinimo (modernizavimo investicijų plane) 6.1.6 punkte numatyta pakeisti 42 radiatorius, nustatyta kaina ir suma, tačiau radiatoriai nepakeisti ir į pagrindinę sutartį nepagrįstai neįtraukti); pastato išorinių sienų, kartu su cokoliu, bendras modernizuotas fasado plotas yra apie 840 kv.m., nuogrindos, esančios aplink dalį pastato, plotas - 42,5 kv.m. Ieškovės vertinimu, faktinis atliktų darbų kiekis nurodytas antstolio faktinių aplinkybių protokole ir Pagrindinėje sutartyje, priede, skiriasi. Viso padaryta žala dėl neatliktų darbų, už kuriuos ieškovė sumokėjo yra 21 432,23 Eur. 2014 m. spalio 13 d. atsakovė paėmė ieškovės vardu kreditą iš AB „Šiaulių bankas“, kurį dengė ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad be pagrindo sumokėta trečiajam asmeniui iš paimto kredito už neatliktus statybos darbus, kredito dalies suma yra 21 432,23 Eur, ir nuo šios sumos per laikotarpį iki ieškinio pateikimo metų mokėta 3 procentai metinių palūkanų, ši sumokėta palūkanų suma yra laikoma patirtais nuostoliais. Jeigu atsakovė būtų tinkamai priėmusi darbus ir priėmusi tik realiai atliktus darbus, tai būtų paimta mažesnė paskola ir būtų buvusios mokamos mažesnės palūkanos. Dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė žalą sumokėtų palūkanų forma. Palūkanos už laikotarpį nuo 2014- m. spalio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d. yra 5 143,73 Eur (21 432,23 Eur x 3 proc x 8 metų). Ieškovei apie padarytą žalą tapo žinoma ne ankščiau kaip 2020 m. vasario 19 d., kada surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jį surašius sutikrinti sąmatose ir darbų priėmimo- perdavimo aktuose įrašyti duomenys su antstolio duomenimis.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Pasvalio butų ūkis“ ieškinį prašė atmesti.

6. Paaiškino, kad vadovaudamasi Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis, kuriose numatyta, kad „projekto administratorius, atkildamas statytojo (užsakovo) funkcijas, nurodytas LR statybos įstatyme, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investiciniu planu, organizuoja projekto parengimą, įgyvendina finansavimą, atlieka visas kitas funkcijas, nustatytas Įstatyme, skelbė viešąjį konkursą per CPO LT katalogą, kur buvo sukeltas butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintas investicinis planas. CPO LT paskelbus laimėtoją su UAB „Asirinta“ buvo sudaryta Pagrindinė sutartis Nr. CP041823, kuria UAB „Asirinta“ įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis rizika ir atsakomybe, pagal pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus, o bendrovė įsipareigoja sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (Pagrindinės sutarties 2.1 punktas). Pagrindinės sutarties kaina yra 529 771,28 Lt su PVM, kurią sudaro 437 827,50 Lt ir PVM 91 943,78 Lt (Pagrindinės sutarties 3.1 punktas). Taigi, viešojo pirkimo būdu sudaryta fiksuotos kainos sutartis.

7. Pagrindinės sutarties sudarymo metu galiojusioje Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos patvirtinimo“ nustatyta, kad sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (Metodikos 8 punktas). Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad iš banko buvo paimta daugiau kredito, nei pritarė savininkai. Ieškinyje teigiama, kad savininkų susirinkimo protokolu pritartam investicijų plano 1 paketui, savininkai sutiko pasiskolinti 492 000 Lt (142493,04 Eur). Bendrovė 2014 m. spalio 23 d. sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB „Šiaulių banku“, kurioje nurodyta maksimali kredito suma yra 142 079,68 Eur.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ atsiliepime prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

9. Paaiškino, kad 2013 m. liepos 15 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo trišalę sutartį. su Pasvalio rajono savivaldybės administracija ir VšĮ Būsto ir energijos taupymo agentūra dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų parengimo septyniolikai daugiabučių namų, tarp jų ir daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini). Jokie sutartiniai santykiai nesiejo trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ su ieškovu ar atsakovu.

10. Trečiasis asmuo UAB „Linkoras“ (toliau – Rangovas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad rangovas renovacijos darbus daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), atliko Statybos rangos sutarties, sudarytos su generaliniu rangovu UAB „Asirinta“, pagrindu. Šia sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos darbų kainos. Ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei faktiniais duomenimis, nei teisiniais pagrindais, o būtent Pagrindinės sutarties 3.5.1 p. įgyvendinimas mažinant Pagrindinės sutarties kainą būtų galimas išimtinai dvišalių užsakovo ir tiekėjo susitarimu (Sutarties 3.5.1 p.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad rangovas įgyvendindamas Sutartį kategoriškai nebūtų mažinęs darbų kainos ir nebūtų pasirašęs susitarimų dėl kainos mažinimo, todėl ir tiekėjui jokių prielaidų dėl kainos mažinimo pasirašant susitarimą su užsakovu, nebuvo.

11. Išvadą teikianti institucija byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra išvadoje nurodė, kad Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini)buvo atnaujintas (modernizuotas) butų ir kitų patalpų savininkams priėmus sprendimą dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. kovo 21 d. sprendimu patvirtino šio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą, kurį VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ suderino 2014 m. vasario 11 d. raštu Nr. (4)-B2-421. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)atnaujinimo (modernizavimo) projektas baigtas 2016 m. rugpjūčio 26 d. gavus statybos užbaigimo aktą, o 2020 m. sausio 13 d. gautas naujas statybos užbaigimo aktas, pirmąjį teismui panaikinus. Pažymėjo, kad faktiniai atliktų statybos rangos darbų kiekiai turėtų būti vertinami pagal parengtą techninį darbo projektą, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, o ne pagal tiekėjo pateiktą statybos rangos darbų kartu su projekto parengimu pasiūlymą, nes nurodyti tiekėjo pasiūlyme kiekiai yra apytikriai, kadangi šie nupirkti kartu su techninio darbo projekto parengimu.

12. Byloje buvo atlikta techninė ekspertizė, tikslu nustatyti Pagrindinėje sutartyje, techniniame projekte numatytų ir faktiškai atliktų darbų apimtis ir kiekį. Ekspertas Dr. D. K. byloje pateikė ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, kad faktiškai dalies atliktų darbų plotai ir apimtys yra mažesni negu numatyti investiciniame plane. Nurodomi konkretūs Pagrindinėje sutartyje numatytų ir faktiškai atliktų darbų kiekio skirtumai. Ekspertas D. K. teisme paaiškino, kad energetinis namo efektyvumas padidėjo. Iš apžiūros matyti, kad buvo apšiltinti stogas, sienos, pakeisti langai, darbų kiekis įtakos tam neturėjo. Kažkoks kiekis negalėjo būti fiziškai atliktas, nes nėra daugiau fasado, stogo. Dėl durų kvadratūros nurodė, kad pagal gamybinius brėžinius, skirtumas yra 11,49 m², tai gali susidaryti dėl profilių, rėmo dalies skirtumų. Dėl palanginio profilio irgi gavosi skirtumas. Cokolis yra viršžeminė dalis, jis neatkasinėjo. Jei faktiškai buvo apšiltinta ir iki rūsio grindų apačios, tai kiekis būtų didesnis. Cokolio dalis vertinta kaip apšiltinta 1,2 m. atkasta nebuvo. Rūsio durų pakeitimas neįtakoja energetinio efektyvumo. Statybos darbų žurnaluose rangovas nurodytas „Asirinta“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Linkoras“ 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 41,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių yra susiklostę rangos (tarp atsakovės ir UAB „Asirinta“) ir pavedimo (tarp ieškovės ir atsakovės) santykiai. Pažymėjo, kad atsakovės sutartis su UAB „Asirinta“ buvo sudaryta per CPO LT. CPO LT – tai nacionalinė centrinė perkančioji organizacija, vykdanti standartizuotus viešuosius pirkimus per elektroninį katalogą, pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų pavedimu, konsoliduotus pirkimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad santykiams tarp atsakovės ir UAB „Asirinta“ taikomos ne tik rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, bet ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Atkreipė dėmesį, jog pagal VPĮ 86 straipsnio 3 dalį, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Asirinta“ ar UAB „Linkoras“ būtų sutikę mažinti kainą, o atsiliepime UAB „Linkoras“ informavo, kad kainos mažinti nebūtų sutikęs.

15. Nustatė, kad pagrindinėje sutartyje, kuri sudaryta per CPO LT kaip viešojo pirkimo sutartis, tarp UAB „Asirinta“ ir atsakovės buvo numatyta, kad sutarties kaina yra 529 771,28 Lt su PVM, kurią sudaro 437 827,50 Lt ir PVM 91 943,78 Lt. Ši suma atitinka kainą tiekėjo Elektroniniame kataloge pateiktame pasiūlyme (Pagrindinės sutarties 3.1 p.). Teismas įvertinęs Pagrindinės sutarties 3.3 p., 3.4 p., 3.1 p. sąlygas konstatavo, kad sutartyje kaip vienas galimų pagrindų pakeisti sutartį nurodyta sąlyga – atsiradus nenumatytoms, nuo Pagrindinės sutarties Šalių nepriklausančioms aplinkybėms, t.y. būtinybė ar tikslingumas atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, kad darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovei. Kitose sąlygose nebuvo jokių nuostatų, kuriose aiškiai ir tiksliai būtų nurodyta galimų darbų pakeitimų apimtis, pobūdis, kitos aplinkybės, kurioms esant galima būtų keisti sutarties kainą, pasikeitus darbų apimčiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai susitarta dėl kainos keitimo, nepakanka bendro pobūdžio nurodymo, jog gali būti atsisakoma atskirų darbų (ar jų dalies) ar mažinama darbų apimtis arba numatytus atskirus darbus (ar jų dalį) galima keisti kitais darbais. Be to, nagrinėjamu atveju, kaip nurodė trečiasis asmuo UAB „Linkoras“, jis galėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog už nevykdomus darbus sutarties kaina nebus mažinama ir su kainos mažinimu kategoriškai nebūtų sutikęs. Teismo vertinimu, minėtos nuostatos negali būti pripažintos aiškiomis, tiksliomis ir nedviprasmiškomis dar ir dėl to, kad tokia nuostata neišlaikomas (pažeidžiamas) šalių lygiateisiškumas bei interesų pusiausvyra – rangovei prisiimant padidėjusios sutarties kainos riziką (Pagrindinės sutarties 3.3 p.), sutartyse nustatyta tik užsakovės teisių apsauga, tačiau nėra sąlygų dėl rangovės teisių apsaugos sutarties kainos sumažėjimo atveju. Taigi teismas sprendė, kad šiuo atveju sutarties kainos pasikeitimo rizika nepakankamai teisingai padalyta tarp šalių.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti žalą iš atsakovės tuo pagrindu, kad atsakovė veikdama pavedimo sutarties pagrindu netinkamai atliko savo pareigas – pasirašė statybos darbų priėmimo – perdavimo aktus didesniam darbų kiekiui negu nurodyta antstolio atliktame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pažeidė pareigą rūpestingai ir atidžiai kontroliuoti kaip vykdoma rangos sutartis. Tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintų atvejų, kai sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėjo būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, pripažino, kad atsakovė neinicijavo sutarties pakeitimo dalyje dėl darbų kiekio mažinimo, tačiau veikė vadovaudamasi VPĮ, Metodikos nuostatomis ir CK reikalavimais, taigi nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo – atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko.

17. Teismas 2025 m. vasario 14 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovės atsakovei 2500 Eur ekspertizės išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. vasario 12 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismo argumentai, kuriais atmestas ieškinys, nėra susiję su ieškovų pareikštu ieškinio pagrindu. Teismas neteisingai aiškina Pagrindinę sutartį. Ieškovai niekada neįrodinėjo ir neteigė, kad reikia kaip nors keisti (sumažinti) Pagrindinėje sutartyje Nr. CP041823 nurodytą, šalių sutartą kainą. Ieškovė reikalavimą atsakovei kildina iš su atsakove sudarytos 2014 m. balandžio 30 d. Pavedimo sutarties Nr. PV05, pagal kurią ieškovė pavedė atsakovei sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus susijusius su atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimu; statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu; statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimu ir statybos techninės priežiūros paslaugos sutarties sudarymu; atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansavimo organizavimu, įskaitant kredito sutarties su bankais sudarymu; atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo -perdavimo aktų pasirašymu; valstybės paramos gavimu; lengvatinio kredito administravimu ( Sutarties 1 straipsnis).

18.2. Pagrindinėje sutartyje nurodyta, kad atskirų darbų (ar jų dalies) atsisakymas ar darbų apimties mažinimas galimas, tiekėjo pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą įforminant šalių užsakovo ir tiekėjo susitarimu. Atskirų darbų ( ar jų dalies) atsisakymo ar darbų apimties mažinimo atveju pagrindinės sutarties kaina bus skaičiuojama (mažinama) pagal tiekėjo pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą ((3.5.1 punktas). Pagrindinės sutarties 3.13 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad darbų kaina detalizuojama įkainotų veiklų sąraše. Apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus vykdomas pagal įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų veiklų pavadinimus ir įkainius. Pagrindinės sutarties 4 straipsnis nustatė apmokėjimų tvarką. Darbai pagal pagrindinę sutartį priimami pagal atliktų darbų aktą ( 4.1 punktas). 4.2 punktas nustatė, kad kai visi pagal pagrindinę sutartį numatyti darbai yra atlikti, darbai perduodami ir priimami pagal darbų perdavimo - priėmimo aktą. Pagrindinės sutarties 6 straipsnis nustatė atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarką. Darbų priėmimo-perdavimo aktą turėjo pasirašyti tiekėjo atstovas ir iš užsakovo pusės - techninis prižiūrėtojas ir užsakovo atstovas (6.3 punktas). Atliktų darbų priėmimas atliekamas pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (6.4 punktas). Šiuo punktu remiantis užsakovas galėjo reikšti pretenzijas vykdytojui.

18.3. Pagrindinės sutarties 9 straipsnis reglamentavo šalių teises ir pareigas. Užsakovas turėjo teisę pagal 9.1.1 punktą kontroliuoti ir prižiūrėti, ar atliekamų darbų atlikimo eiga, kiekis, kaina, medžiagų kokybė atitinka techninį darbo projektą, tiekėjo parengtus įkainotus darbų kiekio žiniaraščius, aktus, sąskaita-faktūras. Užsakovo pateiktų medžiagų naudojimą. Pagrindinės sutarties 11 straipsnis nustatė pakeitimų ir pataisymų tvarką. 11.1 punkte nurodyta, kad jei dėl nenumatytų aplinkybių būtina/ reikalinga atsisakyti atskiro pagrindinėje sutartyje nurodyto darbo, ar būtina/tikslinga mažinti darbų apimtis, tiekėjas pateikia nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą, kurios pagrindu koreguojama pagrindinės sutarties kaina. Vykdant pagrindinę sutartį atsakovė pasirašė su vykdytoju statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus.

18.4. Byloje neginčijamai nustatyta, kad antstolio 2020 m. vasario 19 d. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra teisingas. Jis patvirtintas ekspertizės aktu. Neginčijamai nustatyta, kad nėra atlikta šių darbų: 1) montuojamų bendro naudojimo langų plotas 10,20 kv.m. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr.7 nurodyta atliktas darbų kiekis-100 procentų. Padaryta žala: 10,20 kv.m. x 144,731 Eur yra 1 476,256 Eur; 2) montuojamų butų langų plotas skirtumas 28 kv.m. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr.7 nurodyta atliktas darbų kiekis- 50,63 procentų, todėl žala nepadaryta. 3) tambūro durys medinės ir esamų durų keitimas metalinėmis durimis skirtumas 8,5 kv.m. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr.7 nurodytas atliktas darbų kiekis - 100 procentų). Padaryta žala: 18,5 kv.m. x 347,286 Eur yra 2 951, 931 Eur. 4) sienų šiltinimas - skirtumas 220 kv.m. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr.7 nurodytas atliktas darbų kiekis- 99,79 procentų. Šiame akte nurodyta šių statybos darbų bendra kaina 65 107,45 Eur be PVM , o su PVM 78 780,014 Eur). Vieno kv. metro kaina yra 74,320 Eur ( 78 780,014 Eur : 1 060 kv.m.). Padaryta žala: ( 220 kv.m x 74,320 Eur) x 99,79 proc.) yra 16 316, 064 Eur. 5) balkono stiklinimas skirtumas - 4,908 kv.m. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr.7 nurodytas atliktas darbų kiekis- 100 procentų). Padaryta žala: (4,908 kv.m. x 140,176 Eur) yra 687,983 Eur. Viso padaryta žala dėl neatliktų darbų, už kuriuos ieškovė sumokėjo: 21 432,23 Eur ( 1 476,256 Eur +2 951,931 Eur + 16 316, 064 Eur + 687,983 Eur., todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

18.5. Apeliantė neteigė, kad turėjo būti keičiama pagrindinės sutarties darbų kaina dėl to, kad aukščiau nurodytų darbų nereikėjo atlikti. Teigiama, kad neatliktų darbų nebuvo galima priimti, kaip atliktų darbų. Darbų priėmimo dokumentuose turėjo būti nurodyti tik faktiškai atliktų darbų apimtys pagal nustatytą įkainojimą. Turėjo būti apmokėta rangovui už tai kiek jie faktiškai atliko darbų. Negalėjo būti darbų priėmimo aktuose nurodyta, kad atlikta 100 procentų darbų, melagingai nurodant atliktų darbų kiekius. Šiuo atveju darbų priėmimo aktuose yra nurodyti melagingi faktiškai atliktų darbų duomenys.

18.6. Pagal Pagrindinės sutarties 3.13 punktą apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus vykdomas pagal įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų veiklų pavadinimus ir įkainius. Esant tokiai sutarčiai ieškovė turėjo pareigą sumokėti atsakovei ne už tai kokie darbų kiekiai buvo nurodyti įkainotų veiklų sąraše, o už tai kiek rangovė faktiškai atliko darbų. Teismo aiškinimai apie tai, kad atsakovui reikėjo reikalauti sumažinti darbų apimtis ar kad reikėjo keisti sutartį yra nepagrįsti, nesusiję su pareikštu reikalavimu.

18.7. Atsakovas privalėjo, vykdydamas pavedimo sutartį, užtikrinti pats ar per savo samdytus asmenis, kad bus tinkamai priimti, pagal faktinius kiekius, vykdytojo atlikti darbai. Užmokestis už darbus užsakovui priklausė nuo faktiškai atliktų darbų kiekio. Dėl neteisingai nurodytų faktiškų atliktų darbų kiekių užsakovas įgijo teisę reikalauti apmokėti už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti ir ta suma, kuri sumokėta užsakovams, ieškovei padaryta žala. Žalą padarė atsakovas, nes jis nekontroliavo ir nenustatė tikslių atliktų darbų kiekių.

18.8. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigas ir pasirašė statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus didesniam statybos darbų kiekiui negu nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-7, sudarytame 2020 m. vasario 19 d. Pagal faktinius kiekius ieškovė turėjo sumokėti už statybos darbus 116 648,65 Eur, o sumokėjo 138 080, 88 Eur. Dėl atsakovės netinkamai atliktų savo įsipareigojimų numatytų Pavedimo sutartyje, ieškovė patyrė 21 432,23 Eur žalą. Būtent pareikšto nurodyto ieškinio pagrindo ribose ir turėjo būti nagrinėjama byla.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovė privalėjo nurodyti ir aptarti, kokio konkrečiai šalių pavedimo sutarties punkto neįvykdė atsakovė, pateikti įrodymus. Civilinė atsakomybė negali būti taikoma vien dėl bendrų ar abstrakčių teiginių apie tariamą nuostolių atsiradimą.

19.2. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“ veikė pagal pavedimo sutarties ribas ir negali būti atsakingas už ieškovės (bendrijos) subjektyvius lūkesčius, kurie nebuvo aiškiai įtvirtinti sutartyje. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi aiškiai apibrėžtas pavedimo sutarties nuostatas. Apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokio konkretaus tarp šalių sudalytos pavedimo sutarties punkto pažeidimo, neįvykdymo, dėl ko būtų galima konstatuoti, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė vykdė sutartį pagal jos sąlygas, o bendrijos teiginiai apie tariamą netinkamą vykdymą grindžiami subjektyviais lūkesčiais, o ne objektyviais sutarties pažeidimais. LAT yra pasisakęs, kad pavedimo santykiuose atstovas atsako už sąmoningus ar itin neatsargius veiksmus, bet ne už neapibrėžtus ar papildomai neaptartus veiksmus. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovė sutiko su atsakovės teikiamomis paslaugomis pagal sutarties sąlygas. Nebuvo jokių susitarimų, kurie įpareigotų atsakovę imtis papildomų veiksmų.

19.3. Apeliantė turėjo galimybę bet kada nutraukti sutartį, jei buvo nepatenkinta teikiamomis paslaugomis. Apeliantei buvo suteikta teisė kontroliuoti atsakovės atstovavimą, reikšti pretenzijas dėl netinkamo atstovavimo. Tai reiškia, kad ieškovės, apeliantės pretenzijos dėl tariamai netinkamo veikimo niekada nebuvo pateiktos, o tos, kurios yra šiuo metu pareikštos, yra nepagrįstos, nes nėra sutartinės pareigos, kurios atsakovė būtų nesilaikiusi ar neįvykdžiusi. Kadangi ieškovė, apeliantė nepateikė įrodymų, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“ būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar pažeidė sutartį, teismas pagrįstai atmetė ieškinį, o apeliacinis skundas taip pat turėtų būti atmestas.

19.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kuriame įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis. Esant nurodytoms aplinkybėms sudalytai Pagrindinei sutarčiai Nr. CP041823 sutarties laisvės principas ribojamas.

19.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad daugiabučio namo modernizacijos projektas buvo vykdomas pagal Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) sudarytą viešojo pirkimo sutartį, kurioje buvo aiškiai nustatyta fiksuota kaina, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Atsakovas negali būti laikomas netinkamai atstovavęs ieškovę, kadangi Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, todėl bet koks jos keitimas galėjo būti atliktas tik esant aiškiai VPĮ numatytoms išimtims. Fiksuotos kainos principas reiškia, kad rangovas įsipareigojo atlikti darbus už iš anksto nustatytą sumą, todėl UAB „Pasvalio butų ūkis“ neturėjo nei teisinės, nei faktinės galimybės kreiptis į rangovą dėl kainos sumažinimo. Iš sudarytos CPO sutarties 3.1. punkto matyti, kad šalys susitarė, jog darbai bus atlikti už fiksuotą 529771,28 Lt + PVM kainą. Kaina nesusieta su kvadratūra, darbų kiekiu. Sutarties 3.3. ir 3.5.1. punktai aiškiai apibrėžė, kad Tiekėjas (rangovas) visus papildomus darbus, kurių nenumatė, bet galėjo numatyti, atlieka savo sąskaita, o atskirų darbų (ar jų dalies) atsisakymas ar darbų apimties mažinimas galimas tik pagal Tiekėjo pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą, kuri įforminama dvišaliu Užsakovo ir Tiekėjo susitarimu. Jei Tiekėjas tokios sąmatos nepateikia, kaina nemažinama. Atsakovui inicijuoti tokių darbų sąmatos sumažinimo teisė nesuteikta. 3.8. punktas numatė, kad sutarties kaina gali būti keičiama tik pasikeitus mokestiniams tarifams (PVM tarifas ir pan.). Jokių kitokių išlygų kainos keitimui sutartis nenumatė. Teismas teisingai konstatavo, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“ veikė pagal įstatymų reikalavimus, nes viešojo pirkimo sutarties keitimas be aiškaus teisinio pagrindo būtų buvęs neteisėtas.

19.6. LAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad viešojo pirkimo sutartys su fiksuota kaina negali būti keičiamos iš esmės, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Taigi, net jei ieškovė siekė mažesnės kainos, tokia galimybė teisiškai nebuvo įmanoma. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“ nepažeidė pavedimo sutarties, nes atsakovė negalėjo atlikti veiksmų, kurių atlikti neleido imperatyvios VPĮ nuostatos. Svarbu pabrėžti ir tai, kad pati Daugiabučio namo savininkų bendrija visuotiniame gyventojų susirinkime susipažino su gyvenamojo namo modernizacijos projektu ir balsų dauguma pritarė šio modernizavimo projekto sprendiniams ir jų kainai. Jau tada bendrijos nariai turėjo teisę ir galėjo reikšti nesutikimą dėl projekto sprendinių ir jų kainos, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu atsakovė, po to, kai ieškovė šiems sprendiniams ir kainai pritarė, buvo susaistytas ieškovės sprendimu ir privalėjo užtikrinti ieškovės pasirinkto projekto sprendinių įgyvendinimą.

19.7. Nors apeliantė cituoja pagrindinės sutarties 9 punktą ir teigia, kad vykdant Pagrindinę sutartį atsakovė pasirašė su vykdytoju statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, tuo netinkamai atliko savo atstovavimo pareigą ir padarė žalą ieškovei. Tačiau pažymėtina, kad tik tiekėjas galėjo inicijuoti darbų kainos mažinimą pateikdamas nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą. Jei tiekėjas tokios sąmatos neteikia, kaina nekeičiama.

19.8. Pagal sudarytą CPO pagrindinės sutarties 4.1., 4.2. punktai numatė, kad tiekėjas atliktų darbų akte turi nurodyti darbų/priemonių pavadinimą, faktiškai atliktų darbų procentinę išraišką. Darbai perduodami ir priimami pagal darbų perdavimo - priėmimo aktą. Aiškinant fiksuotos darbų kainos sutarties turinį, atsakovė neturėjo teisės nepasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktų, kuriuose buvo nurodyti atlikti darbai pagal modernizacijos projektą. Be to net jei ir būtų neatlikti darbai išimti iš darbų perdavimo - priėmimo akto, kainai tai negalėjo turėti jokios įtakos. Net ir pripažinus, kad dalis darbų perdavimo - priėmimo aktų yra surašyti neteisingai, nors atsakovė su tuo nesutinka, toks pripažinimas negalėtų sukelti jokio teisinio rezultato šiai bylai, nes tuo pagrindu negalėtų būti mažinama atliktų darbų kaina, o ieškovei negalėtų būti priteistina žala iš atsakovės.

19.9. Ekspertas D. K. patvirtino, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo projekto tikslai buvo pasiekti, namas buvo apšiltintas. Pavedimo sutartis, pasirašyta tarp ieškovės ir atsakovės numatė, kad atsakovė ieškovę atstovauja siekiant įgyvendinti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą pagal Pasvalio rajono savivaldybės tarybos patvirtintą programą ir investicijų planą. Taigi, pavedimo sutartis buvo pilnai įvykdyta, todėl jokios atsakovės kaltės nėra.

19.10. Atsakovė vykdydama pavedimo sutartį, bei įstatymo reikalavimus keliamus statybos rangos darbų vykdymui, samdė techninį prižiūrėtoją V. P., kuris pirmiausiai ir sutikrindavo visus darbų perdavimo - priėmimo aktus, jų atitikimą faktinei situacijai, šiuos aktus pasirašydavo ir tik tuomet aktą pasirašydavo atsakovės atstovas. Pastebėtina, kad atsakovė nėra statybos ranga užsiimantis juridinis asmuo, todėl jos darbuotojai neturi specialių žinių būdingų statybos rangai ir atsakovės galimybės pastebėti kažkokius neatitikimus atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktuose buvo labai ribotos. Tam ir buvo samdomas asmuo vykdanti statybų techninę priežiūrą, kad būtų prižiūrima statybų eiga bei tinkamas dokumentacijos tvarkymas. Atsakovė mano, kad ji nepadarė jokios žalos ieškovei, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

Nustatytos faktinės aplinkybės

22. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta Pavedimo sutartis Nr. PV05, pagal kurią ieškovė pavedė atsakovei sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus susijusius su atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimu; statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu; statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimu ir statybos techninės priežiūros paslaugos sutarties sudarymu; atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansavimo organizavimu, įskaitant kredito sutarties su bankais sudarymu; atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymu; valstybės paramos gavimu; lengvatinio kredito administravimu. Atsakovė per CPO LT sudarė Pagrindinę sutartį Nr. CP041823 su UAB „Asirinta“, kuria UAB „Asirinta“ įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų Darbų techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis rizika ir atsakomybe, pagal pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą Pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Antstolio R. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir Techninės ekspertizės aktas patvirtina, kad skiriasi dalies techniniame projekte numatytų ir faktiškai atliktų darbų apimtis ir kiekis – dalyje sričių faktiškai atlikta mažiau darbų negu buvo numatyta techniniame projekte. Ieškovė ieškiniu reikalavo iš atsakovės priteisti žalą už neatliktų darbų kiekį ir nuo šios sumos per laikotarpį iki ieškinio pateikimo metų sumokėtą kredito palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintų atvejų, kai sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėjo būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, pripažino, kad atsakovė neinicijavo sutarties pakeitimo dalyje dėl darbų kiekio mažinimo, tačiau veikė vadovaudamasi VPĮ, Metodikos nuostatomis ir CK reikalavimais, taigi nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo – atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko.

24. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą motyvuodama tuo, kad teismo argumentai, kuriais atmestas ieškinys nėra susiję su ieškovų pareikštu ieškinio pagrindu. Ieškovai niekada neįrodinėjo ir neteigė, kad reikia keisti (sumažinti) Pagrindinėje sutartyje nurodytą, šalių sutartą kainą. Ieškovė reikalavimą atsakovei kildina iš su atsakove sudarytos 2014 m. balandžio 30 d. Pavedimo sutarties Nr. PV05 ir teigia, kad neatliktų darbų nebuvo galima priimti, kaip atliktų darbų. Darbų priėmimo dokumentuose turėjo būti nurodyti tik faktiškai atliktų darbų apimtys pagal nustatytą įkainojimą. Turėjo būti apmokėta rangovui už tai kiek jie faktiškai atliko darbų. Šiuo atveju darbų priėmimo aktuose yra nurodyti melagingi faktiškai atliktų darbų duomenys. Pagal Pagrindinės sutarties 3.13 punktą apmokėjimas už faktiškai atliktus Darbus vykdomas pagal Įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų veiklų pavadinimus ir įkainius. Teismo aiškinimai apie tai, kad atsakovui reikėjo reikalauti sumažinti darbų apimtis ar kad reikėjo keisti sutartį yra nepagrįsti, nesusiję su pareikštu reikalavimu.

Dėl bylos esmės neatskleidimo

25. Ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavimą priteisti žalą kildino iš 2014 m. balandžio 30 d. Pavedimo sutarties Nr. PV05, pagal kurią ieškovei be kitų veiksmų, buvo pavestas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimas ir statybos rangos darbų priėmimo - perdavimo aktų pasirašymas atstovaujant ieškovę; valstybės paramos gavimas; lengvatinio kredito administravimas.

26. Sutarties šaliai nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį, jai gali atsirasti sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 56 punktas).

27. Taigi, nagrinėjamoje byloje vertinant ieškinio pagrįstumą visų pirma turi būti nustatyta, kokias konkrečiai sutartyje nustatytas pareigas atsakovė turėjo atlikti ir ar jas atliko, o vėliau – ar yra jos kaltė dėl sutarties pažeidimo, ar ieškovės laikoma žala yra būtent apeliantės veiksmų (neveikimo) padarinys, ar nėra sąlygų sumažinti apeliantės atsakomybės arba iš viso nuo jos atleisti. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino ieškovės ieškinio faktinio pagrindo, kuriuo buvo įrodinėjamos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, nepasisakė dėl jų teisinio vertinimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas pagal pavedimo sutartį ir pasirašė statybos darbų priėmimo – perdavimo aktus didesniam statybos darbų kiekiui negu faktiškai atlikta, dėl to ieškovė patyrė žalą, kuri pasireiškia neatliktų, tačiau už juos sumokėtų darbų kaina bei už šią sumą sumokėtų kredito palūkanų išraiška. Ieškovė akcentavo pagrindinės sutarties 9.1.1 punktą pagal kurį užsakovas turėjo teisę kontroliuoti ir prižiūrėti, ar atliekamų Darbų atlikimo eiga, kiekis, kaina, medžiagų kokybė atitinka techninį darbo projektą, tiekėjo parengtus įkainotus darbų kiekio žiniaraščius, aktus, sąskaita-faktūras. Taip pat teigė, kad neatliktų darbų nebuvo galima priimti, kaip atliktų darbų. Darbų priėmimo dokumentuose turėjo būti nurodyti tik faktiškai atliktų darbų apimtys pagal nustatytą įkainojimą. Turėjo būti apmokėta rangovui už tai kiek jie faktiškai atliko darbų. Rėmėsi pagrindinės sutarties 3.13 punktu, kuriame nurodyta, kad šalys susitaria, kad darbų kaina detalizuojama įkainotų veiklų sąraše, o apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus vykdomas pagal įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų veiklų pavadinimus ir įkainius. Aiškiai įvardijo ir pateikė įrodymus, kurie darbų aktuose užfiksuoti darbų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ieškovės argumentų pagrįstumo visiškai nevertino ir dėl jų pagrįstumo skundžiamame sprendime nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

29. Pirmosios instancijos teismas ginčo bylos nagrinėjimo dalyką susiaurino iki argumentų, ar buvo galimas Pagrindinėje sutartyje nurodytos kainos keitimas pagal VPĮ 89 straipsnį ir konstatavo, kad šiuo atveju pagrindinėje sutartyje susitarta dėl fiksuotos kainos ir kad nagrinėjamoje byloje nebuvo VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintų atvejų, kai sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėjo būti keičiama (šiuo atveju keičiant fiksuotą kainą) neatliekant naujos pirkimo procedūros.

30. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo, yra nurodęs, kad pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 37 punktas; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178 469/2021, 50 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, 49 punktas; 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019, 57 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be to, be kita ko), dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 100 punktas).

31. Narinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aptartomis viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nevertino sutarties sąlygų bei neatskiriamo jos priedo – Techninės specifikacijos – nuostatų visumos. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju iš pateiktos sutarties matyti, kad statybos rangos darbai buvo nupirkti kartu su techninio darbo projekto parengimu, todėl tiekėjo pasiūlyme yra nurodyti preliminarūs statybos rangos darbų kiekiai, kurie yra tikslinami techninio projekto rengimo etape (antras etapas). Parengus techninį darbo projektą yra kreipiamasi dėl statybos leidimo išdavimo ir vykdomi statybos rangos darbai, todėl atliktų statybos rangos darbų kiekiai turėtų būti vertinami pagal parengtą techninį darbo projektą, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, o ne pagal tiekėjo pateiktą statybos rangos darbų kartu su projekto parengimu pasiūlymą, nes nurodyti tiekėjo pasiūlyme kiekiai yra apytikriai, kadangi šie nupirkti kartu su techninio darbo projekto parengimu. Pirmosios instancijos teismas ir šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepasisakė dėl ieškinio faktinio pagrindo, kuriuo buvo grindžiamas pareikštas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės iš esmės nenagrinėtos kas reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo beveik visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pateiktų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą ir papildomą sprendimą naikinta ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos teismingumo

33. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 26 straipsnis nustato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimu, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

34. Kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia, apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 43 punktą). Ginčai, kilę dėl sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, (ne)tinkamo vykdymo, nagrinėtini apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų. Teismingumo taisyklių pažeidimas nelaikytinas absoliučiu skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019).

35. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagrindinė sutartis Nr. CP041823 sudaryta viešojo konkurso būdu, t. y. ši sutartis sudaryta vadovaujantis 2014 m. liepos 7 d. preliminariosios sutarties dėl bendrųjų ir specialiųjų darbų su projektavimo paslaugoms užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą, nuostatomis. Ieškinio reikalavimo pagrįstumas ir vertinimas ar atsakovė tinkamai atliko pavedimo sutartį yra konkrečiai susijęs su minėtos pagrindinės sutarties tinkamu įvykdymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, , 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą ir 2025 m. vasario 14 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasIeva Navickaitė – Sakalauskienė