Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-764-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
1-764-716/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26118-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
E. R.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Roma Katilovskienė, Valdas Bugelevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-764-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26118-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,gynėjai advokatei Romai Katilovskienei,nukentėjusiajai E. R.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,kaltinamajam R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dalinio ((duomenys neskelbtini)) darbingumo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent: jis pagal UAB „A“ 2019 m. kovo 28 d. darbo sutartį Nr. 1, nuo (duomenys neskelbtini) eidamas UAB „A“ direktoriaus pareigas, ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, visais su darbo susijusiais aspektais, netinkamai organizavo ir kartu su pagalbiniu darbininku V. R. vykdė keleivinio lifto montavimo darbus, pažeisdamas 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 14 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, Lifto montavimo instrukcijos PM.3.002355.EN 2, 2.8, 2.9, 3 punktų reikalavimus, bei neužtikrindamas „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais) 2 priedo 1.2. p. reikalavimo, kad darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas, 2 priedo 3.1.2. p. reikalavimo, kad žmonės gali būti keliami tik šiam tikslui skirtais darbo įrenginiais ir priemonėmis, 1 priedo 2.12.p. reikalavimo, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams), ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas, taip lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti galimų pasekmių, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe V. R.. 2020 m. liepos 2 d. apie 17.10 val., pagal 2020 m. birželio 4 d. subrangos sutartį Nr. 20200605, pasirašytą tarp UAB „B“ ir UAB „A“ atlikti lifto modernizavimo darbus, daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), atlikdamas lifto montavimo darbus nesilaikė gamintojo parengtoje – Lifto montavimo instrukcijoje nustatytos tvarkos bei eiliškumo, t. y., lifto kabina su žmonėmis buvo keliama, žmonėms kelti nepritaikyta bei nepatikimai prie elektrinės talės kėlimo mechanizmo pritvirtina lifto kabina, ko pasėkoje elektrinės talės pagalba pakėlus lifto kabiną, tikėtina į 9-ąjį aukštą, suirus kabinos tvirtinimo prie elektrinės talės konstrukcijai (nutrūko/lūžo M12 varžtas, kurio pagalba lifto kabina buvo sujungta su elektrinės talės konstrukcija), lifto kabinai kartu su joje buvusiais/dirbusiais R. B. ir pagalbiniu darbininku V. R. nukritus iš aukščio į lifto šachtos prieduobę, nuo patirtų kūno sužalojimų visumos (sužalojimai visumoje, dėl atlanto-okcipitalinės dislokacijos su galvos smegenų kamieno bei nugaros smegenų kaklinių segmentų sužalojimo, vidaus organų sužalojimo, dešinio šlaunikalnio atviro lūžio, dubens kaulų lūžių suardžiusių dubens žiedo vientisumą, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu) nukentėjusysis – pagalbinis darbininkas V. R. mirė įvykio vietoje.

R. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis tos dienos nelabai prisimena. Tą dieną surinko kabiną, V. padėdavo išnešti geležis. Kabiną pradėjo montuoti viduje, ją sumontavo. Jis, kai atsibudo reanimacijoje, galvojo, kad pateko į auto įvykį. Žino, kad susimontavę kabiną pakėlė uždėti pagrindinius trosus. Kėlė su gerve. Patys išorėje buvo. Neprisimena, kaip viskas buvo. Pamena vaizdą, kad jis užėjo į kabinos vidų, o V. liko laiptinėje. Pamena kažkokį garsą ir paskui nieko. Atsibudo reanimacijoje. Jis nežino, ar lifto kabina buvo keliama su žmonėmis. Jis pripažįsta, kad galėjo viskas būti taip, kaip yra parašyta kaltinime. Painiojasi dėl to, kad pats turi skaudžias pasekmes. Pagal matytas nuotraukas supranta, kad buvo plokštė ir ant jos vienas varžtas neatlaikė, plyšo. Negali pasakyti, kodėl nesilaikė instrukcijų. Jie viduje galėjo keltis. Jis buvo vienintelis direktorius. Dėl saugos reikalavimų jis buvo atsakingas. Jis pripažįsta, kad yra atsakingas dėl įvykio. Su V. buvo draugai. V. kvalifikacijos neturėjo. Bendravo su E. R. po įvykio, liko draugais. Pretenzijų nukentėjusioji jam nereiškė.

Teisme apklaustas liudytoju G. B. parodė žinantis, kad nukrito liftas su R. B. ir V. R.. Tai įvyko dėl kažkokios padarytos klaidos. Kas klaidą padarė, jis nežino. Bendravo su broliu apie įvykį. Brolis apie įvykį nelabai ką atsimena. Su broliu bendrauja kiekvieną dieną. Telefonu arba per išeigines susitinka. Jis yra vyresnis. Jie vienas kitam yra autoritetai. Jie vienas kito klauso ir visas pastabas išreiškia, tariasi kartu, jie yra ne tik broliai, bet ir geriausi draugai. Turi bendrų pomėgių, ankščiau važiuodavo žvejoti. Dabar susitinka, žaidžia stalo žaidimus. Gyvena atskirai. Jis taip pat yra sukūręs šeimą, turi du vaikus. Jo vidutinės pajamos 1 500 eurų. Yra paėmęs banko kreditą būstui, moka apie 180 eurų per mėnesį. Turi santaupų apie 3 000 eurų. Niekada nebuvo teistas ir administracine tvarka nebaustas. Automobilį vairuoja, bet greičio neviršija. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų padarė eismo įvykį. Praėjo apie (duomenys neskelbtini) metų. Per penkis metus nebuvo baustas. Priklausomybių neturi. Su broliu jį sieja glaudūs santykiai, jokių konfliktų nebuvo. Padeda broliui buityje, skyrė paramą broliui, bet šis neima. Džiaugiasi, kad kažkuo gali. Atsakomybė būtų didesnė dėl brolio. Jų šeima labai artima, daug kalbasi apie tą įvykį, stebėtų brolį daugiau.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji E. R. tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu su savo vyru V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jos vyras dirbo UAB „A“, kuri užsiima liftų montavimu bei remontu. Vyras šioje įmonėje dirbo apie porą savaičių, anksčiau jis dirbo UAB „C“, kuri (duomenys neskelbtini) iš užsienio. Įmonės „A“ direktorius yra R. B., jis jos vyro draugas, jie kartu mokėsi. Pastaruoju metu, žinojo, kad jos vyras V. R. montavo liftą (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d. apie 8.10 val. jos vyras išėjo į darbą. Buvo apsirengęs pilkos spalvos darbinėmis kelnėmis, šviesiais marškinėliais. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „CAT“, Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens dokumentų su savimi vyras nesivežiojo, jo asmens tapatybės kortelė liko namie. Vyras paprastai dirbdavo iki 20.00 val. 2020 m. liepos 2 d. apie 19.26 val. jai paskambino jos ir vyro pažįstamas M. P.. Paskambinęs jis pasakė, kad ką tik per televizorių matė pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone nukrito liftas su keliais vyriškiais, bei žinodamas, kad jos vyras V. R. dirba (duomenys neskelbtini) mikrorajone, paklausė, ar su V. R. viskas gerai. Ji iškart pradėjo skambinėti savo vyrui į telefoną, tačiau telefonu niekas neatsiliepė. Taip pat skambino ir R. B., tačiau ir jis neatsiliepė. Vėliau jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad prie žuvusio vyriškio buvo rastas telefonas „CAT“, kuris priklausė jos vyrui. Kaip ir dėl ko įvyko nelaimė, ji nežino (t. 2, b. l. 122-123).

Papildomos apklausos tyrimo metu nukentėjusioji E. R. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų papildomai gali pasakyti, kad jos vyras V. R. kažkur nuo 2020 m. birželio 22-23 d., tiksliau neatsimena, įsidarbino UAB „A“. Tai UAB „A“ vadovavo vyro pažįstamas R. B.. Jie kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) kurse, nuo mokslų laikų pradėjo bendrauti. Jos vyras norėjo įsidarbinti pas R. B., o šiam reikėjo darbuotojų, todėl nuo 2020 m. birželio 22-23 d. vyras įsidarbino pas R. B.. Kiek jai yra žinoma, vyras buvo pagalbiniu darbuotoju. Jis jai labai detaliai nepasakojo, kokius būtent darbus atliko, tik sakė, kad atneša įrankius, paduoda ką reikia, atlieka tokio pobūdžio pagalbinius darbus. Ar jos vyras V. R. pats mokėjo montuoti liftą, buvo baigęs kažkokius mokymus, ji nežino, jis jai apie tai nieko nepasakojo. Ar jis padėjo R. B. atlikti kažkokius konkrečius lifto montavimo darbus, ar jis galėjo atlikti lifto kabinos testavimą, ji šito nežino, jis jai nieko nepasakojo. Kiek ji atsimena, tas darbas – lifto montavimas, (duomenys neskelbtini), buvo pirmas jos vyrui. Tai buvo jo pirmas objektas. Nuo kurios konkrečiai datos jis dirbo tame objekte, ji neatsimena, bet jie ten dirbo jau kelias dienas iki įvykio. 2020 m. liepos 2 d. vyras kaip visas kitas dienas išėjo į darbą, jis buvo blaivus, sveikata nesiskundė. Tos pačios dienos vakare, apie 21.00 val.-22.00 val., jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, (duomenys neskelbtini), kad atliekant lifto montavimo darbus, lifto kabina nukrito iš aukščio. Buvęs viduje jos vyras V. R. žuvo vietoje, o R. B. buvo sunkiai sužalotas. Jokių detalių ji apie tai, kas galėjo nutikti lifto montavimo metu, nežino. Ji yra informuota, kad jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje bus įteikti įtarimai asmenims, dėl kurių kaltės galėjo įvykti šis nelaimingas atsitikimas, ji turės teisę pareikšti civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 126-127).

Liudytojas L. R. tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „B“ darbų vadovu. Įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini), centrinė buveinė yra (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas yra J. G.. Asmeniškai jis nėra atsakingas įmonėje už jokią dokumentaciją, jis nesudarinėja sutarčių įmonės vardu, jis yra atsakingas už darbų eigą. Jis meistrams ar įmonėms, kurios atlieka liftų remontą, tiekia trūkstamas dalis. 2020 m. birželio 4 d. iš jų įmonės technikos direktoriaus V. M. gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad įmonė UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), dirbs (duomenys neskelbtini) ir įrenginės liftą. Susitikę ofise su V. M., pakalbėjo, jis jam pasakė, kad su įmone „A“ sudaryta sutartis dėl pilno lifto keitimo į naują, adresu (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje. Jam V. M. nurodė susisiekti su įmonės „A“ vadovu, aptarti bei apžiūrėti kartu liftą, po ko jis galėtų įvertinti darbų kainą. Įmonė „A“ turėjo atlikti tik montavimo darbus, lifto įranga buvo jų įmonės. Maždaug po dviejų dienų jis susiskambino su įmonės „A“ direktoriumi R. B., su juo susitiko, apžiūrėjo liftą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje. Po šios apžiūros R. B., kiek jam žinoma, su jų įmone sudarė darbų sutartį ir pradėjo darbus. Darbus jie pradėjo birželio mėnesio viduryje. Jis pas juos atvažiuodavo maždaug kartą ar du per savaitę. R. B. pats dalyvavo lifto montavimo darbuose, su juo kartu dirbo dar vienas vyriškis, kurio jis asmeniškai nepažįsta, jo duomenų nežino. Jis visą laiką bendraudavo su R. B.. 2020 m. liepos 2 d. apie 14.30 val. jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko, nes turėjo atvežti įvairių medžiagų, tokių kaip plastikinių lovelių, lovelių tvirtinimų, įvairių laikiklių. Atvykęs matė, kad lifto kabina jau buvo įdėta į lifto šachtą, visoje laiptinėje sudėtos naujos durys. Kiek matė, buvo likę pakabinti lifto kabiną ant lynų, sumontuoti greičio ribotuvą ir suvedžioti bei sujungti visą elektros įrangą. Jam pasirodė keista, kad nesumontavus greičio ribotuvo, jie įstatė lifto kabiną, į ką jam R. B. atsakė, kad jam taip patogiau. Kiek jis žino, R. B. anksčiau yra dirbęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o jų liftus „(duomenys neskelbtini)“ taip montuoti galima. Matė, kad jie buvo sumontavę laikiną elektrinę grandininę kėlimo gervę, kurios pagalba jie kilojo lifto kabiną. Jam R. B. pademonstravo, kaip veikia kėlimo gervė, ir pakelė lifto kabiną maždaug iki metro. Gervė valdėsi nuotoliniu distanciniu pulteliu, kuris veikia paspaudus mygtuką ir jį laikant. Atleidus mygtuką, gervė sustodavo. Norint, kad gervė veiktų, reikia nuolatos pultelio mygtuką laikyti paspaustą. Maždaug 15.10 val. jis išvažiavo iš objekto ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), apie 17.40 val. jam paskambino (duomenys neskelbtini) namo gyventoja, iš numerio (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad nukrito liftas ir užsimušė jo darbuotojai. Jis iškart apsisuko ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs maždaug po valandos ar truputį daugiau, užėjo į laiptinę ir pamatė, kad lifto kabina yra pirmame aukšte. Tuo metu jau buvo atvykusi policija ir ugniagesiai. Jis apžiūrėjo visus aukštus ir pastebėjo, kad gervės kablys yra devintame aukšte. Ant gervės kablio taipogi matė kabantį lifto kabinos kronšteiną, kuris yra tvirtinamas prie lifto kabinos. Iš to, ką pamatė, gali daryti prielaidą, tačiau jokiu būdu netvirtina, jog vyriškiai su kabina krito iš devinto aukšto, nes gervė valdoma nuotoliniu pulteliu ir atleidus mygtuką sustoja. Mano, kad vyriškiai galėjo įlipti į lifto kabiną pirmame aukšte ir pakilo iki devinto aukšto, kur tuo metu nutrūko lifto kabinos kablys. Daro prielaidą, kad jie nesustabdė elektrinės gervės ir kabina buvo pakelta per aukštai, įsirėmė į konstrukciją ir buvo nuplėštas tvirtinimo kablys. Iš to, kokią jis matė gervę, sprendžia, kad ji yra labai galinga. Visus dokumentus, susijusius su įmone „A“, sutartis dėl darbų, gali pateikti jų įmonės „B“ administracija (t. 2, b. l. 138-139).

Liudytojas A. P. tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandoje. Dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d. 17.22 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo pirmoje laiptinėje į lifto šachtą įkrito žmogus. Į įvykio vietą atvyko per 4 min. Atvykus ir nubėgus į laiptinę, pamatė, kad lifto durys pravertos. Lifto šachtoje buvo nukritus lifto kabina. Joje pamatė du vyriškius. Vienas vyriškis buvo gyvas, sąmoningas, kitas vyriškis buvo be sąmonės. Ar jis buvo gyvas, pasakyti negali. Gyvą vyriškį jie ištraukė ir perdavė tuo metu atvykusiems medikams. Antram vyriškiui medikai konstatavo mirtį, todėl jie jo iki atvykstant policijos pareigūnams nejudino ir netraukė. Lifto kabinos nejudino, padėties nekeitė, hidraulinių įrankių gelbėjimui nenaudojo (t. 2, b. l. 143).

Liudytoja R. V. Š. tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra pirmos laiptinės įgaliotinė. Jų name nuo 2020 m. birželio 8 d. buvo keičiamas senas liftas. Sutartis dėl darbų vykdymo buvo pasirašyta 2020 m. sausio 3 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „B“ įmonės. Sutarties objektas vieno keleivinio lifto pakeitimas nauju liftu. 2020 m. liepos 2 d. apie 8.30 val. atvyko du darbininkai, kurie visą dieną atliko naujo keleivinio lifto montavimo darbus. Apie 17.10 val., jai žiūrint televizorių, išgirdo didžiulį garsą krintančio objekto. Ji iškart išėjo į koridorių ir pamatė didelį dulkių debesį, ir išgirdo iš lifto šachtos sklindantį žmogaus aimanavimą ir šauksmą „gelbėkit, gelbėkit“. Ji pamatė atidarytas lifto šachtos duris, tačiau ten buvo tamsu ir nieko nesimatė, tik girdėjosi šauksmas. Tuo metu atsidarė ketvirto buto durys ir išėjo kaimynė A. A. ir jos vyras L. A.. Vyras kartu su žmona pradėjo traukti prie lifto buvusius statybinių medžiagų rulonus. Ji tuo metu pradėjo skambinti 112. Iš kurios vietos ar kurio aukšto nukrito darbininkai, ji nežino (t. 2, b. l. 147-148).

Liudytoja A. A. tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jų name nuo 2020 birželio mėnesio pradžios buvo keičiamas senas liftas. 2020 m. liepos 2 d. apie 17.10 val., jai būnant namuose kartu su jos vyru L. A., žiūrint televizorių, išgirdo didžiulį krintančio objekto garsą. Ji iškart kartu su savo vyru išbėgo į koridorių ir pamatė, kad nieko nėra, ir grįžo atgal į butą. Įeinant į butą išgirdo iš lifto pusės sklindantį pagalbos šauksmą „gelbėkit, padėkit“. Tuo metu išėjo kaimynė iš trečio buto. Kaimynė iškart pradėjo skambinto 112. Jos vyras priėjo prie lifto durų ir bandė jas atidaryti. Lifto durys atsidarė ir ji išgirdo aimanas. Jos vyras pamatė lifte esančius plastikinius lovius ir jie juos pradėjo traukti iš lifto į koridorių. Jos vyras pradėjo skambinti 112. Iš kurios vietos ar kurio aukšto nukrito darbininkai, ji nežino (t. 2, b. l. 152).

Liudytojas L. A. tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jų name nuo 2020 birželio mėnesio pradžios buvo keičiamas senas liftas. 2020 m. liepos 2 d. apie 17.10 val., jam būnant namuose kartu su jo žmona A. A., žiūrint televizorių, išgirdo didžiulį krintančio objekto garsą. Jis iškart kartu su savo žmona išbėgo į koridorių ir pamatė, kad nieko nėra, ir grįžo atgal į butą. Įeinant į butą išgirdo iš lifto pusės sklindantį pagalbos šauksmą „gelbėkit, padėkit“. Tuo metu išėjo kaimynė iš trečio buto. Kaimynė iškart pradėjo skambinti 112. Jis priėjo prie lifto durų ir bandė jas atidaryti. Lifto durys atsidarė ir jis išgirdo aimanas. Pamatė lifte esančius plastikinius lovius ir jie su žmona pradėjo traukti juos iš lifto į koridorių. Su savimi turėjo prožektorių ir pasišvietė į lifto vidų, lifte pamatė du žmones. Vienas iš jų sėdėjo kairiajame lifto kampe, o kitas gulėjo prie lifto durų. Tas vyras, kuris sėdėjo kairiajame kampe, jam ištiesė ranką ir prašė jam padėti, jis jam pasakė, kad jam kol kas negalima judėti ir tegul palaukia, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba. Vyras, kuris gulėjo prie lifto durų, jam nieko nesakė, jis nežino, ar jis buvo sąmoningas. Jis išėjo į lauką ir pradėjo skambinti 112 ir lauke pamatė atvažiuojančius gaisrininkus. Iš kurios vietos ar kurio aukšto nukrito darbininkai, jis nežino (t. 2, b. l. 156-157).

Liudytojas G. V. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 2 d. apie 17.00 val., jis gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje nukrito liftas, galimai nukentėjo žmonės. Jis gavo nurodymą nuvykti į vietą ir įforminti įvykį. Įvykio vietoje jis sužinojo, kad šiuo adresu – (duomenys neskelbtini), pirmojoje laiptinėje vyko lifto keitimo darbai. Įvykio įforminimo metu nustatė, kad darbus atlikinėjo du vyrai – R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jie tuos darbus atlikinėjo jau kelias dienas. Apie 17.00 val. jiems abiems galimai būnant namo 9 aukšte, pakėlus naujai pakeistą lifto kabiną į 9-ą aukštą bei atliekant kažkokius darbus, lifto kabina su jos viduje buvusiais R. B. ir V. R. nukrito į 1-ą aukštą. Namo gyventojai, išgirdę triukšmą ir supratę, kad nukrito lifto kabina, iš karto pranešė specialioms tarnyboms. Į įvykio vietą atvykę priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai iš lifto kabinos su daugybiniais sužalojimais iškėlė R. B., kuris dėl patirtų traumų skubos tvarka buvo išvežtas į RVUL. Antram darbininkui – V. R., likusiam lifto kabinoje, greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo mirtį. Dirbant įvykio vietoje buvo apklausti liudytojai, apžiūrėta lifto kabina ir šachta, buvo apžiūrėta pagalbinė patalpa 9-ame aukšte. Įvykio vietoje buvusi pareigūnė I. M. pranešė, kad nustatė, jog tie abu darbininkai į vietą buvo atvažiavę automobiliu „Opel Vivara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šitas automobilis stovėjo šalia namo laiptinės. Norėdamas apžiūrėti minėtą automobilį, jis buvo prie jo nuėjęs, tačiau automobilis buvo užrakintas. Kur buvo raktai nuo šio automobilio, įvykio vietoje nustatyti nepavyko. Prie V. R. asmeninių daiktų, rastų prie jo ir drabužių kišenėse, jokių automobilio raktų nebuvo. Galimai raktai buvo pas antrą darbininką – R. B., kuris jau tuo metu buvo išvežtas į ligoninę. Tas automobilis atrodė tvarkingai, visos durys buvo užrakintos, langai uždaryti, jokių įsibrovimo požymių nebuvo. Automobilio viduje per langą matėsi sudėti kažkokie įrankiai, ar jo viduje buvo kažkokie dokumentai – instruktavimo žurnalai, jis nepastebėjo. Kadangi minėtas automobilis atrodė tvarkingai, jokių įsilaužimo žymių nebuvo, jis buvo užrakintas, tai automobilis taip ir buvo paliktas šalia namo laiptinės. Dirbant įvykio vietoje, kažkuriuo momentu buvo priėjęs tos laiptinės gyventojas – vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 1,76 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kuris paminėjo, kad tie du darbininkai visą tą 2020 m. liepos 2 d. važinėjosi su tuo liftu, kėlėsi ir leidosi, buvo sustabdę liftą ir išlipę skirtinguose aukštuose, kažką tikrino. Šio asmens duomenų nurodyti negali, nes įvykio vietoje buvo atliekami kiti skubūs darbai ir tas vyriškis apklaustas nebuvo. Kiek jis pats nurodė, tai jis yra tos laiptinės gyventojas (t. 2, b. l. 161-162).

Liudytoja I. M. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 2 d. apie 17.00 val. ji dirbdama gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje nukrito liftas. Buvo pateikta informacija, kad šio įvykio metu nukentėjo žmonės, detalesnės informacijos nebuvo. Ji iš karto nuvyko į įvykio vietą. Jiems atvykus į vietą, ten jau buvo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir netrukus atvyko dar ir greitoji medicinos pagalba. Kai buvo atidaryta lifto kabina, kuri buvo pirmame aukšte, net tiksliau ne pirmame aukšte, o žemiau šachtoje, lifto kabinoje pamatė du vyrus. Vienas vyras buvo negyvas, medikai konstatavo jo mirtį, o antras buvo gyvas, sunkiai sužalotas, jis buvo sąmoningas, bet bendrauti beveik negalėjo. Viskas, ką jis sugebėjo jai pasakyti, tai savo asmens duomenis. Nei kas buvo antras žuvęs vyras, nei kas nutiko apskritai, jis paaiškinti negalėjo, greitoji medicinos pagalba skubiai jį išvežė į ligoninę. Jiems buvo nurodyta, kad jie turi apsaugoti įvykio vietą, iki kol atvyks Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai ir įformins šį įvykį. Kol jie laukė kolegų, bendravo su namo gyventojais. Prie jų priėjo namo gyventoja R. V. Š., kuri paaiškino, kad ji yra šios laiptinės pirmininkė. Ji paaiškino, kad jų laiptinėje vyko lifto keitimo darbai. Darbas vyko jau kelias dienas. Tą dieną, t. y. 2020 m. liepos 2 d., apie 17.00 val., būdama savo bute, ji išgirdo labai didelį triukšmą, kaip kad kažkas būtų nugriuvęs. Išbėgusi kartu su kitais kaimynais į laiptinę, ji kažkaip sužinojo, kad nukrito lifto kabina. Ji iš karto pranešė apie šį įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112. Iš pradžių net nebuvo žinoma, ar viduje buvo žmonių. Bet paskui kažkaip kaimynai šiek tiek atidarė lifto duris pirmame aukšte ir tada pamatė, kad lifto viduje guli du darbus atlikinėję darbininkai. Tada jau atvyko priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir iškėlė abu tuos vyrus. Kol ji saugodama įvykio vietą laukė NVRS pareigūnų, ji, bendraudama su laiptinės gyventojais, bandė surinkti bent minimalią informaciją ir klausinėjo, ar kuris nors nežino, iš kurio aukšto nukrito kabina. Laiptinės gyventojai, bet dabar neatsimena kas konkrečiai, sakė, kad visą tą dieną tie du darbininkai testavo liftą, būdami lifto viduje, juo kėlėsi ir leidosi, buvo sustoję ir išlipę iš lifto 3-ame, 5-ame aukšte, todėl niekas iš laiptinės gyventojų negalėjo pasakyti, iš kurio aukšto krito lifto kabina, nes jie stabdė liftą praktiškai kiekviename aukšte. Ji pati nusprendė patikrinti, gal kuriame nors aukšte bus atidarytos lifto durys, ir tada galima būtų daryti prielaidą, kad tame aukšte tie darbininkai įlipo ir tada lifto kabina dėl kažkokių priežasčių nukrito. Ji pakilo iki 9 aukšto, tačiau lifto durys nei viename aukšte nebuvo atidarytos. 9-ame aukšte, kur jau yra techninė lifto patalpa, buvo atidarytos durys, ten buvo įjungta šviesa, todėl pagalvojo, kad galimai tie darbininkai dirbo iš tos patalpos, ir ten kažkas nutiko bei jie nukrito. Taip pat, kol bendravo su R. V. Š., iš jos sužinojo, kad tie darbininkai buvo atvažiavę su automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad tą automobilį darbininkai buvo palikę namo vidiniame kieme. Tas automobilis stovėjo praktiškai prie namo laiptinės durų. Ji buvo prie jo priėjusi, automobilis buvo tvarkingas, langai buvo tvarkingi, neišdaužti, durys buvo uždarytos, bet ar užrakintos, nežino, nes to netikrino. Kadangi neturėjo automobilio raktų, tai automobilio vidaus apžiūrėjusi nebuvo, nebandė net atidaryti durų, nes galėjo suveikti signalizacija, o neturėdama raktų ir pulto, jos neišjungtų. Jai buvo duotas nurodymas apsaugoti įvykio vietą ir tą ji darė. Kiek matė pro automobilio langus, viduje buvo kažkokie darbo įrankiai, ar buvo viduje kažkokie dokumentai, žurnalai, ji nežino, šito nepastebėjo, žino tik, kad automobilis atrodė tvarkingai, jokių įsilaužimo požymių nebuvo. Kur buvo automobilio raktai, ji nežino ir nebuvo pas ką pasiaiškinti, nes vienas iš darbininkų žuvo, o antras buvo išvežtas skubos tvarka į ligoninę. Kai atvyko NVRS pareigūnai, ji perdavė visą surinktą informaciją, surašė tarnybinį pranešimą dėl to automobilio, ką jai pasakė R. V. Š. Kadangi įvykio vietoje buvo daug darbo, tai ji dar apklausė kelis liudytojus. Pabaigus forminti įvykio vietą, jie visi iš ten išvažiavo. Tų darbininkų automobilis liko prie to namo. Ji nematė, kad jis būtų atidaromas ir apžiūrimas (t. 2, b. l. 164-165).

Liudytojas A. S. tyrimo metu atsakydamas į užduotus klausimus parodė, kad, jo nuomone, kabina turėjo būti pirmame aukšte, prie jos turėjo būti pritvirtinti lynai. Tada į 9-o aukšto lygį turėtų būti pakeltas atsvaras ir nuo stelažo pritvirtinti lynus prie atsvaro, ir tada atsvarą užkrauti svoriu. Įmonės naudoja skirtingas montavimo technologijas, jis nėra detaliai susipažinęs su visomis šiomis instrukcijomis, todėl pasakė tik savo nuomonę. Dėl žmonių kabinoje buvimo trosų uždėjimo metu, kai kabina buvo pakelta į 9-ą aukštą, vienareikšmiškai gali pasakyti, kad jokių žmonių kabinoje būti negalėjo, nes ši lifto kabina niekaip nebuvo apsaugota nuo kritimo. Dėl instrukcijos reikalavimų pažeidimų pakomentuoti negali, nes nėra detaliai susipažinęs su ta instrukcija. Vienareikšmiškai buvo pažeidimas tame, kad nebuvo sumontuoti lynai ir greičio ribotuvas, ir vyko kabinos kilnojimas joje būnant žmonėms, tik eiliškumo – kuriuo būtent momentu turėtų būti atlikti kažkokie konkretūs veiksmai, nurodyti negali. Dėl nelaimingo atsitikimo gali paaiškinti taip. Lifto kabina buvo kilnojama panaudojant talę. Kai kabina kilnojama naudojant talę, joje galima pakelti kažkokius krovinius. Pagal visus reglamentuotus reikalavimus, draudžiama kabiną kilnoti naudojant talę, kai viduje yra žmonės. Viena iš priežasčių to nelaimingo atsitikimo buvo būtent ta, kad lifto kabina su joje buvusiais žmonėmis buvo kilnojama naudojant talę. Antra kategoriška priežastis yra ta, kad lifto kabina buvo kilnojama su joje buvusiais žmonėmis, kai nebuvo sumontuotas greičio ribotuvas, kuris turi būti sujungtas su gaudyklėmis. Kol nebuvo sumontuotas greičio ribotuvas, kategoriškai buvo draudžiama naudoti kabiną su žmonėmis viduje. Dėl lifto testavimo gali paaiškinti, kad jis tiksliai negali nurodyti, kuriuo momentu montuotojai gali patys pradėti testuoti sumontuotą liftą, tik aišku, kaip buvo tuo atveju – liftą kilnojant tale, nepritvirtinus lynų (trosų), nesumontavus greičio ribotuvo ir jo nepajungus prie gaudyklių, liftas negalėjo būti pradedamas testuoti, jame negalėjo būti keliami žmonės. Dėl galutinio lifto pridavimo ir sertifikato išrašymo gali pasakyti, kad Lietuvoje yra (duomenys neskelbtini) įmonės, galinčios išduoti tokius dokumentus. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis (duomenys neskelbtini), yra viena iš tokių įmonių. Eiga tokia, kad kai liftas būna sumontuotas, įmonė, atlikusi montavimą, kreipiasi į juos. Jie atvyksta į vietą, testuoja liftą (su svoriais, be svorių), tikrinami visi saugos mazgai ir, kai liftas būna ištestuotas, išrašo sertifikatą ir nuo tada liftą galima eksploatuoti. Montuotojai, be abejo, iki jiems atvykstant galutiniam testavimui, būna ir patys patestavę, bet tam turi būti liftas pilnai surinktas pagal visus reikalavimus. Šiuo atveju, jeigu būtų sumontuotas greičio ribotuvas ir pajungtas prie gaudyklių, net keliant liftą naudojant talę ir lūžus tvirtinimo plokštės varžtui ir kabinai pradėjus kristi, ji nebūtų nukritusi iki pirmo aukšto, gaudyklės suveiktų ir nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Pagal to lifto surinkimo ir pajungimo stadiją gali daryti prielaidą, kad lifto kabina nebuvo testuojama tą dieną, nes ji nebuvo surinkta, o galimai vyko tarpų tarp lifto kabinos durų slenksčio ir šachtos durų slenksčio matavimas. Tas tarpas matuojamas kiekviename aukšte lifto kabinai sustojus ir atidarius duris tarpas turi būti ne didesnis nei 35 mm. Tai yra griežtas reikalavimas ir tikrinamas kiekviename aukšte. Tuos darbus galima atlikti jau ir pritvirtinus lynus, bet galimai lifto montuotojai dėl kažkokių priežasčių tuos darbus dirbo liftą kilnojant tale ir patys būdami kabinos viduje (t. 2, b. l. 167-168).

Liudytojas J. G. tyrimo metu atsakydamas į užduotą klausimą parodė, kad atlikti darbai name, (duomenys neskelbtini), neatitinka specialisto A. S. apklausoje duotai nuorodai į STR, kad turi būti paskirtas Ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovas. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 52 punktas apibrėžia, kad liftai yra statinio inžinierinė sistema. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktas ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ punktas nustato, kad statinio inžinierinės sistemos keitimas yra statinio paprastasis remontas, todėl Ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovas neprivalėjo būti paskirtas. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktu: Statinio inžinierinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: <..> liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. Ddarbai, kuriuos turėjo atlikti UAB „A“, priskiriami kategorijai – paprastasis remontas. Devynaukštis namas buvo Ypatingu statiniu tol, kol jis buvo statomas, iki objekto pridavimo, po to jis tampa pastatu ir nustoja būti Ypatingu statiniu. Lifto keitimo darbai nėra vertintini kaip specialūs, ypatingo pavojingumo, o tiesiog priskiriami paprastojo remonto darbams. Šiuo atveju nebuvo paskirtas specialiųjų darbų vadovas, kadangi lifto kabinos pakeitimo darbai nepriskiriami prie specialiųjų, o priskiriami paprasto remonto darbams. UAB „B“ neturėjo pareigos įsitikinti, kad UAB „A“ turi visus reikiamus sertifikatus ir deklaracijas, nes šiems darbams atlikti nereikėjo kažkokių specialių leidimų, nes tai buvo paprasto remonto darbai, tačiau UAB „B“, besirinkdama subrangovą, pasidomėjo jo charakteristikomis ir buvo gautos UAB „D“ direktoriaus rekomendacijos, kad UAB „A“ yra tinkama šiam darbui atlikti, kad UAB „A“ vadovas R. B. turi pakankamai patirties, lifto keitimo darbus atliko ne vieną kartą, jo kompetencija ir žinios atitinka reikalavimus numatytiems darbams atlikti. Subrangos sutartis buvo sudaryta su UAB „A“, kadangi specialisto A. S. išvadoje ir apklausoje nurodyti sertifikatai nereikalingi paprastajam remontui atlikti. UAB „B“ neturėjo patys deleguoti savo atstovo lifto keitimo darbams prižiūrėti, kadangi UAB „B“ pasamdė subrangovu UAB „A“ ir tuo laiku, kol objekte dirbo UAB „A“, visa atsakomybė dėl atliekamų darbų priežiūros teko šiai įmonei. Tuo metu, kai tame objekte dirbo UAB „A“, nei vienas UAB „B“ darbuotojas objekte nedirbo, todėl ir negalėjo būti jokio atstovo darbams prižiūrėti. UAB „A“ buvo savarankišku subrangovu, kuri perėmė visą atsakomybę objekte tuo laikotarpiu, kol atlikinėjo darbus. Jeigu yra paskiriamas darbų vadovas, jis, be abejo, turi instrukciją, ką būtent turi daryti darbuotojas, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Šiuo atveju UAB „B“ darbų vadovo nebuvo paskirta, kadangi pačios UAB „B“ darbuotojai jokių darbų neatlikinėjo. Šiuo atveju UAB „A“ turėjo paskirti darbų vadovą atliekamiems darbams prižiūrėti. UAB „A“ turėjo demontuoti seną lifto kabiną ir sumontuoti naują lifto kabiną. UAB „A“ buvo duota montavimo instrukcija, kurioje pažingsniui yra nurodytas surinkimo ir montavimo eiliškumas, visos reikalingos detalės montavimui UAB „A“ buvo pristatytos. Kiek jis yra susipažinęs su avarijos tyrimo aktu, UAB „A“ padarė eilę pažeidimų montavimo eiliškume, toje stadijoje, kai įvyko avarija, to įrenginio liftu pavadinti negalima, tai buvo surinkta metalinė dėžė, tačiau ji dar nebuvo pajungta pagal visus reikalavimus ir joje vežti žmones kategoriškai buvo draudžiama, nes tai buvo nesaugu. Įprasta praktika, kad jeigu subrangovas vienas atlieka darbus nuo pradžios iki pabaigos objekte, jam yra perleidžiama atsakomybė dėl darbų saugos objekte (t. 2, b. l. 180-182).

Liudytoja Z. B. tyrimo metu parodė, kad ji turi sūnų R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus yra įkūręs liftų montavimo įmonę „A“. Ta įmonė yra nedidelė, joje dirba (duomenys neskelbtini) žmonės kartu su jos sūnumi. Vienas iš darbuotojų yra kitas jos sūnus, R. B. brolis G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Dar buvo du darbuotojai. Tą savo įmonę jis yra įkūręs apie (duomenys neskelbtini) metus, gal šiek tiek mažiau. Prieš tai jis apie (duomenys neskelbtini) metų dirbo UAB „D“. Ta įmonė užsiima liftų montavimu ir priežiūra ir sūnus (duomenys neskelbtini) metų toje įmonėje dirbo įvairius darbus, susijusius su liftų montavimu ir technine priežiūra. Prieš (duomenys neskelbtini) metų sūnus nusprendė, kad turi pakankamai patirties, kad galėtų įkurti savo įmonę. Kiek jai yra žinoma, po įmonės įkūrimo sūnus R. B. dirbo pagrinde su „(duomenys neskelbtini)“ liftais, atliko jų montavimą ir priežiūrą. Kai prasidėjo karantinas, sūnus R. B. gavo užsakymą iš UAB „B“ dėl lifto sumontavimo. Tai buvo jo pirmas darbas su UAB „B“. 2020 m. liepos 2 d. vakare, būdama namuose ji per žinias išgirdo apie avariją, įvykusią (duomenys neskelbtini), montuojant liftą, atliekant lifto kabinos keitimo darbus. Išgirdusi šią žinią, ji pagalvojo, kad kaip tik tą dieną jos sūnus R. B. turėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Ji labai išsigando, pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Kai prisiskambino, jai pavyko išsiaiškinti, kad iš tikrųjų tos avarijos metu nukentėjo jos sūnus R. B.. Jai pranešė, kad sūnus liko gyvas, tik labai stipriai sužalotas, jis dėl patirtų traumų pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Taip pat iš žiniasklaidos sužinojo, kad kitas darbuotojas dirbęs vietoje žuvo. Kaip žino, žuvo vietoje V. R.. Sūnus dėl šio įvykio patyrė daugybines traumas, jis iki šiol yra gydomas RVUL. Kiek dar tęsis gydymas, nežino. Jai iki šiol nėra žinomos įvykio aplinkybės, jos niekas apie tai neinformavo, kas ten nutiko, nežino. Sūnus R. B. įvykio – avarijos lifto montavimo metu neatsimena. Kai bandė su juo kalbėtis –tiek jie, giminaičiai, tiek ligoninės gydytojai, sūnus pasakoja, kad nukentėjo autoįvykio metu su savo automobiliu „Opel Vivara“, jis nurodo autoįvykio vietą (duomenys neskelbtini). Tiek jie, tiek gydytoja bandė paaiškinti, kad viskas buvo ne taip, kaip jis atsimena ar įsivaizduoja, bet sūnus, kiek sako pats, tai jokios lifto montavimo avarijos neatsimena. Kiek sūnus R. B. dirba su liftų montavimu ir priežiūra, jam darbo metu niekada nebuvo jokių atsitikimų, avarijų, nelaimingų nutikimų. Pas jį darbe visada buvo viskas gerai. Kas galėjo nutikti to lifto montavimo metu, ji nežino (t. 2, b. l. 191-192).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. 17.22 val. buvo gautas pranešimas, jog 1-oje laiptinėje įkrito į šachtą darbininkas, iš kelinto aukšto neaišku (t. 1, b. l. 34).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta – lifto šachta, esanti (duomenys neskelbtini), ir vyriškos lyties lavonas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra lifto šachta, esanti 9-ių aukštų daugiabučio tipo name, pirmoje namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini). Įėjimo į namo laiptinę durys yra šarvo tipo, rakinamos elektronine kodų spyna. Virš laiptinės yra lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Už laiptinės durų yra laiptai, kuriais pakylama į 1 namo aukštą, kurio aikštelės kairėje pusėje yra įrengtas liftas. Lifto durys metalinės, per centrą atsiveria į kairę ir dešinę puses. Lifto durų dešinėje yra kartoninė dėžė, kurioje yra sudėti instrumentai, įrankiai, apsauginis statybinis diržas. Prie dėžės yra ruletė su kabeliu, kuris nuo ruletės yra nutiestas link lifto šachtos aukštyn ir pritvirtintas prie traukimo įrenginio, esančio virš 9 aukšto esančioje patalpoje su lentele „Lifto pavara. Pavojinga“ durų. Lifto kabina yra įkritusi, pasvirusi į kairįjį šoną. Tarp lifto durų viršutinės staktos ir kabinos lubų yra 46 cm atstumas. Ant kabinos lubų paviršiaus, arčiau šachtos galinės sienos, yra susisukusi spiralės forma metalinė grandinė su tvirtinimo varžtu. Viena metalinės grandinės dalis nuo spirale susisukusios grandinės nusitiesia link lifto šachtos aukštyn, kuri yra pritvirtinta prie elektrinės grandininės talės. Panaudojus lazerinį atstumų matuoklį, nustatyta, kad nuo lifto kabinos lubų iki betoninės pertvaros, t. y. patalpos su lentele „Lifto pavara. Pavojinga“ grindinio, yra 23,63 m atstumas. Nuo kabinos lubų iki įlūžusių kabinos grindų yra 2,04 m atstumas. Lifto kabinos sienelės, grindinys yra sulamdyti. Lifto kabinos viduje išmėtyti įrankiai, instrumentai, įrankių plastikinės dėžės, dėžių ir plastikinių apdailos lentelių dalys. Ant lifto sienelių ir nuolaužų yra raudonos ir rudos spalvos dėmės. Kabinoje, arčiau lifto durų, yra vyriškos lyties lavonas, kurio veidas ir krūtinė yra nukreipti į lifto grindinį. Iš po lavono krūtinės matosi sulenkta kairės pusės ranka, kurios plaštaka yra nukreipta į viršų, pirštai dalinai sulenkti. Lavono kojos yra sulenktos per kelius, kairė koja yra ant lifto grindinio, dešinė koja ant kairės kojos. Vyriškos lyties lavonas yra tamsių plaukų, akys atmerktos. Ant vyriškos lyties lavono yra pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, smėlio spalvos kelnės su juodos spalvos fragmentais ir baltos spalvos juostomis. Apžiūrėjus kelnių kišenes, kelnių kišenėse rasta: du juodos spalvos medžiaginiai įtvarai su etikete „Futuro“, metalinis lifto raktas, mėlynos spalvos žiebtuvėlis, talpa su saldainiais, kosmetinis lūpų balzamas, cigarečių pakuotė „Chesterfield“ su 8 cigaretėmis, 5 EUR kupiūra Nr. VA0438297752, 6 EUR monetos, mobilaus ryšio telefonas su užrašu „CAT“. Daiktai išimti ir supakuoti į paketą Nr. 410804. Ant kelnių yra diržas. Po kelnėmis yra juodos spalvos kelnaitės su mėlynos spalvos juosta. Ant kojų pėdų yra juodos spalvos kojinės. Ant kairės pusės kojos uždėtas juodos spalvos batas. Kitas batas yra po lifto kabina, šachtos apačioje. Ant vyriškos lyties lavono veido, alkūnių yra kraujosruvos, mėlynės, raudonos spalvos dėmės. Lavonas iš lifto kabinos išimtas, įdėtas į politileninį maišą, kuris užplombuotas Nr. 121046 (teisingas Nr. 121041). Iškėlus lavoną, šachtos apačioje, po kabina yra įrankiai, instrumentai, du šalmai – geltonos ir baltos spalvų. Taip pat yra juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas, įdėtas į juodos spalvos dėklą. Telefono ekranas yra suskaldytas. Telefonas apžiūros metu yra užrakintas PIN kodu. Telefonas išimtas ir supakuotas į paketą Nr. 439076. Laiptinėje, kylant į antrą aukštą, ant laiptų sudėti instrumentai. Laiptinėje aikštelėje, esančioje tarp 2 ir 3 aukšto – plastikinės apdailos dalys. 8-ame laiptines aukšte, priešais lifto duris, yra sulankstyti šviesios spalvos marškinėliai, kurių dešinės pusės rankovė yra atidalinta. Marškinėliai yra purvini. 9-ame laiptinės aukšte, lifto kairėje ir dešinėje pusėse yra susukti kabeliai, sudėti instrumentai. 9-ame aukšte, pakilus laiptai aukštyn, yra geležinės durys, rakinamos viena vidine spyna. Ant durų yra lentelė su užrašu „Lifto pavara. Pavojinga“. Už durų yra patalpa, kurios kairėje sienoje yra elektros skydinė, kurios durelės yra atvertos. Patalpos centre ant lubų yra pritvirtinta elektrinė grandininė talė, po kuria yra traukimo įrenginys ir anga. Nuo talės į angą yra nuleistos grandinės. Prie vienos iš grandinės yra pritvirtintas kablys su metaline plokštele. Ant metalinės plokštelės yra dvi tuščios angos, skirtos varžtams tvirtinti. Po apžiūros visi laiptinės aikštelėse esantys instrumentai, įrankiai sudėti į patalpą su lentele „Lifto pavara. Pavojinga“, kuri uždaroma ir užplombuojama plomba. Visuose aukštuose liftų durys užplombuojamos. Plombų numerius žiūrėti fotolentelėje. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 36-38, 40-62, 65).

Iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus rašto dėl lifto avarijos tyrimo matyti, kad buvo gauta su tyrimu susijusi medžiaga ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtas VDI atlikto lifto avarijos tyrimo aktas (t. 1, b. l. 67-140).

Iš lifto avarijos tyrimo akto matyti, kad buvo tiriamas įrenginys – naujas montuojamas liftas vietoj seno keleivinio lifto, kurio identifikavimo kodas Nr. LF-01-05529. Lifto montavimo darbus atliko UAB „A“ darbuotojai pagal subrangos sutartį Nr. 20200605. Avarija įvyko 2020 m. liepos 2 d. 17.10 val. DNSB namo (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje. Avarijos liudininkų nėra, nes įvykis įvyko lifto kabinoje. Komisijai atliekant avarijos tyrimą, bendrauta su laiptinės įgaliotine R. V. Š., kuri paaiškino, kad išgirdusi triukšmą lifto šachtoje, 17.10 val. paskambino telefonu 112. 2020 m. liepos 2 d. apie 18.00 val. VDI pareigūnams atvykus į įvykio vietą, sunkiai sužalotas darbuotojas R. B. jau buvo išvežtas į gydymo įstaigą, o žuvusysis V. R. dar buvo lifto kabinoje. Įvykio vietoje stovėjo vienas medikų ekipažas, gaisrinės komanda, policija. Visi laukė tyrėjo. Apie 20.00 val. atvykus tyrėjui, buvo leista apžiūrėti ir nufotografuoti lifto mašinų patalpą, lifto vidų. Po apžiūros policijos pareigūnai užantspaudavo lifto duris visuose aukštuose, taip pat ir mašinų patalpą. 2020 m. liepos 9 d. avarijos tyrimo komisija, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiajai tyrėjai A. Z., apžiūrėjo lifto kabiną, šachtą, mašinų patalpą, balkoną, kuriame buvo sukrautos dar nesumontuotos lifto detalės. Po apžiūros viskas vėl užantspauduota. Kol kas iš tyrėjos negautas leidimas demontuoti sugadintą liftą. 2020 m. liepos 24 d. gauti dokumentai, iš kurių matyti, kad R. B. 2015 m. kovo 20 d., 2017 m. kovo 28 d. ir 2019 m. vasario 8 d. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose. 2020 m. liepos 15 d. gautas eksperto A. S. lifto avarijos tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 9 d. apie 9.00 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta: 1. Lifto kabina be kabinos durų nukritusi į lifto šachtos prieduobę ir deformuota (1 nuotrauka); 2. Lifto atsvaras randasi la. ribose, nesujungtas lynais su kabina (2 nuotrauka); 3. Lifto mašinų patalpoje rastos pakabintos dvi talės, viena iš kurių turėjo distancinį valdymą (3 nuotrauka) (su talėmis draudžiama kelti žmones lifto kabinoje be įrengtų nešamųjų lynų ir saugos įtaisų, apsaugančių nuo kabinos kritimo); 4. Lifto suktuvas sumontuotas vietoje, bet be uždėtų lifto nešančių lynų (3 nuotrauka); 5. Lifto mašinų patalpoje rastas, bet nesumontuotas greičio ribotuvas (jis skirtas įjungti lifto kabinos gaudytojus, lifto kabinai pasiekus 115% vardinio greičio) (4 nuotrauka); 6. 9 aukšto ribose ties šachtos perdanga rastas grandininės talės kablys, ant kurio kabėjo sulenkta metalinė plokštelė su trimis (3) kiaurymėmis (D 14 mm). Ant plokštelės pažymėta max. 3000kg (5,6,7,9 nuotraukos); 7. Ant lifto kabinos rastas D 12 mm varžto arba smeigės fragmentas su dviem veržlėmis ir dviem poveržlėmis. Jis buvo deformuotas (8 nuotrauka). Ant sulenktos plokštelės tolimiausios kiaurymės kraštų matyti tvirtinimo žymės (7 nuotrauka). Taip pat ant lifto kabinos lynų tvirtinimo elemento vienos iš kiaurymių matosi tvirtinimo žymės (10 nuotrauka). Darytina išvada, kad tuo varžtu arba smeige buvo sujungta lenkta plokštelė su lifto kabinos lynų tvirtinimo elementu, norint kilnoti kabiną tale. Bandant uždėti sulenktą plokštelę ant lynų tvirtinimo elemento ir sutapatinti kiaurymes, prie kurių matosi tvirtinimo žymės, plokštelė negula visu savo plotu. Šiuos du elementus galima sujungti tik kampu (11,12,13 nuotraukos). Darytina išvada, kad dviejų elementų tvirtinimas varžtu, kurie negula visu plotu, lėmė varžto nutrūkimą. Atliekant tyrimą, kabina rasta lifto šachtos prieduobėje (1 nuotrauka), o pakabinta plokštelė ant talės kablio ties 9 aukšto perdanga (5 nuotrauka). Darytina išvada, kad trūkus varžtui, lifto kabina su dviem žmonėmis nukrito iš 9 aukšto. Apibendrinant aukščiau išdėstyta ir remiantis UAB „B“ technikos direktoriaus V. M. nelaimingo sunkaus ir mirtino įvykio avarijos apžiūros ataskaita, daroma išvada, kad nelaimingas įvykis darbe įvyko dėl montavimo instrukcijos nesilaikymo, techniškai neteisingo kabinos prikabinimo prie keliančio įrenginio ir neleistino žmonių gabenimo tam nepritaikyta kėlimo įranga. Pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei kėlė visi dalyvavę veiksniai atskirai. Veikdami kartu jie privedė prie ypatingai sunkių įvykio pasekmių (t. 1, b. l. 68).

Iš nelaimingo sunkaus ir mirtino įvykio avarijos apžiūros ataskaitos ir fotonuotraukų matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. UAB „B“ technikos direktoriaus V. M. minėtoje ataskaitoje padarė tokias išvadas: 1. Nelaimingas įvykis darbe įvyko dėl montavimo instrukcijos nesilaikymo, techniškai neteisingo kabinos prikabinimo prie keliančiojo įrenginio ir neleistino žmonių gabenimo tam nepritaikyta kėlimo įranga. Pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei kėlė visi dalyvavę veiksniai atskirai. Veikdami kartu jie privedė prie ypatingai sunkių įvykio pasekmių.; 2. Tas faktas, kad kabinoje įvykio metu kėlėsi ir lifto montavimą vykdžiusio juridinio asmens UAB „A“ vadovas, rodo, kad atsakingi UAB „A“ darbuotojai buvo informuoti apie objekto vykdomus darbo tvarkos ir saugos pažeidimus ir juos toleravo.; 3. Kokiu tikslu lifto kabina neleistinu būdu buvo pakabinta ir neleistinai buvo keliama į viršų su žmonėmis, tyrimo metu nebuvo nustatyta, nes nėra galimybės apklausti įvykyje dalyvavusių asmenų ir tai sumontavimui nebuvo reikalinga. Montavimą vykdę asmenys turėjo visą reikiamą dokumentaciją ir lifto saugos įrenginių komplektaciją tam, kad atlikti lifto montavimą tinkamai ir saugiai (t. 1, b. l. 107-114).

Iš VDI rašto dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio R. B. ir V. R. matyti, kad buvo gauta ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungta VDI atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe medžiaga (t. 1, b. l. 155-189, t. 2, b. l. 1-75).

Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas darbų organizavimas, pasireiškęs tuo, kad UAB „A“ vadovas R. B. netinkamai organizavo ir kartu su pagalbiniu darbuotoju V. R. vykdė keleivinio lifto montavimo darbus, t. y. dirbo techniškai neteisingai prikabintoje kabinoje prie keliančio įrenginio, taip pažeidžiant ir nesilaikant lifto montavimo instrukcijos reikalavimų. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Lifto montavimo instrukcijos PM.3.002355.EN 2, 2.8, 2.9, 3 punktai (t. 1, b. l. 157-160).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: elektrinės talės pagalba pakėlus lifto kabiną, tikėtina, į 9-ąjį aukštą, suiro kabinos tvirtinimo prie elektrinės talės konstrukcija (tiriamuoju atveju, nutrūko/lūžo M12 varžtas, kurio pagalba lifto kabina buvo sujungta su elektrinės talės konstrukcija), lifto kabina kartu su joje buvusiais/dirbusiais darbuotojais nukrito iš aukščio į lifto šachtos prieduobę, dėl to R. B. patyrė daugybinius sužalojimus, o V. R. žuvo vietoje. Tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad liftas buvo montuojamas nesilaikant gamintojo parengtos lifto montavimo instrukcijos, lifto kabina su žmonėmis buvo keliama, žmonėms kelti nepritaikyta bei nepatikimai prie elektrinės talės kėlimo mechanizmo pritvirtinta lifto kabina, tai lėmė tvirtinimo elemento suirimą (M12 varžto lūžimą/nutraukimą) bei nekontroliuojamą kabinos su žmonėmis kritimą iš aukščio. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra lifto kabinos kartu su lifto kabinoje buvusiais/dirbusiais darbuotojais kritimas iš aukščio, o tokio pavojingo veiksmo šaltiniu yra naujo lifto montavimo darbų vykdymas 9-ių aukštų gyvenamojo namo lifto šachtoje, nesilaikant gamintojo parengtos Lifto montavimo instrukcijos nurodymų. Jeigu lifto kabina būtų buvusi montuojama laikantis Lifto montavimo instrukcijoje nustatytos tvarkos bei eiliškumo, nelaimingas atsitikimas tokiomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ką nelaimingo atsitikimo momentu lifto kabinoje veikė/dirbo V. R., todėl negalima nustatyti, ar jo veiksmai turėjo įtakos varžto M12 nutrūkimui/lūžimui, bei to pasėkoje lifto kabinos kritimui, tačiau tai, kad darbuotojas nelaimingo atsitikimo metu buvo, nesilaikant Lifto montavimo instrukcijos nurodymų, talės pagalba keliamoje (į aukštį pakeltoje) lifto kabinoje, turėjo reikšmės nelaimingam atsitikimui. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ką nelaimingo atsitikimo momentu lifto kabinoje veikė/dirbo R. B., todėl negalima nustatyti, ar jo veiksmai turėjo įtakos varžto M12 nutrūkimui/lūžimui, bei to pasėkoje lifto kabinos kritimui, tačiau tai, kad R. B. lifto montavimo darbus atliko nesilaikant Lifto montavimo instrukcijos nurodymų ir buvo talės pagalba keliamoje (į aukštį pakeltoje) lifto kabinoje kartu su pagalbiniu darbininku V. R., lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą. Vykdyti darbai neatitiko: Nuostatų [3] 2 priedo 1.2. reikalavimo: darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas; Nuostatų [3] 2 priedo 3.1.2. p. reikalavimo, kad žmonės gali būti keliami tik šiam tikslui skirtais darbo įrenginiais ir priemonėmis; Nuostatų [3] l priedo 2.12. p. reikalavimo, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas. Užtikrinti saugų darbą, tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju, yra darbdavių – UAB „B“ ir UAB „A“ ir jų įgaliotų asmenų pareiga (t. 2, b. l. 82-88).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M747/2020 (01), matyti, kad remiantis V. R., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų ir GMP kvietimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, nustatyta, jog V. R. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kaktos kairės pusės, dešinio skruosto, žastų, alkūnių, dilbių, kairio kelio, blauzdų odos nubrozdinimais, pilvo, kairės kirkšnies šlaunų, kelių, blauzdų, čiurnų, dešinės pėdos poodinėmis kraujosruvomis, kaklo, nugaros, kairės kirkšnies, dešinės šlaunies, dešinės čiurnos ir pėdos masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, atlanto – okcipitalinė dislokacija su galvos smegenų kamieno bei nugaros smegenų kaklinių segmentų sužalojimu, krūtinkaulio ir abipusiai šonkaulių (dešinėje III-VI-o, kairėje VI, V, X-o) lūžiais su krūtinplėvės sužalojimais ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes (350 ml), plaučių sumušimu, dubens kaulų lūžiai suardantys dubens žiedo vientisumą (kryžkaulinio klubo sąnarių daugiaskeveldriniai lūžiai, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas), dešinio šlaunikaulio atviru daugiaskeveldriniu lūžiu, dešinės išorinės kulkšnies (šeivikaulio) ir kitų dešinės čiurnos bei padikaulių daugiaskeveldriniais lūžiais, dešinės čiurnos išnirimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2020 m. liepos 7 d., 10.45 val., rodo, kad nuo V. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2-5 paros laiko. V. R. lavone nustatyti kaktos kairės pusės, dešinio skruosto, žastų, alkūnių, dilbių, kairio kelio, blauzdų odos nubrozdinimai, pilvo, kairės kirkšnies šlaunų, kelių, blauzdų, čiurnų, dešinės pėdos poodinės kraujosruvos, kaklo, nugaros, kairės kirkšnies, dešinės šlaunies, dešinės čiurnos ir pėdos masyvios minkštųjų audinių kraujosruvos, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, atlanto – okcipitalinė dislokacija su galvos smegenų kamieno bei nugaros smegenų kaklinių segmentų sužalojimu, krūtinkaulio ir abipusiai šonkaulių (dešinėje III-VI-o, kairėje VI, V, X-o) lūžiai su krūtinplėvės sužalojimais ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes (350 ml), plaučių sumušimas, dubens kaulų lūžiai suardantys dubens žiedo vientisumą (kryžkaulinio klubo sąnarių daugiaskėveldriniai lūžiai, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas), dešinio šlaunikaulio atviras daugiaskeveldrinis lūžis, dešinės išorinės kulkšnies (šeivikaulio) ir kitų dešinės čiurnos bei padikaulių daugiaskeveldriniai lūžiai, dešinės čiurnos išnirimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiumi (-iais), neilgai trukus iki mirties, labiausiai tikėtina, kritimo iš aukštumos metu. Sužalojimai visumoje, dėl atlanto - okcipitalinės dislokacijos su galvos smegenų kamieno bei nugaros smegenų kaklinių segmentų sužalojimu, vidaus organų sužalojimo, dešinio šlaunikaulio atviro lūžio, dubens kaulų lūžių suardžiusių dubens žiedo vientisumą, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto 6.6.2., 6.6.5., 6.6.6., 6.6.11., 6.6.13., 6.6.14. punktais, yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. R. lavono kraujyje ir šlapime metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. V. R. mirė nuo kūno sužalojimų visumos. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti kritimo iš aukštumos metu. Labiausiai tikėtina, kad V. R. lavone nustatyti sužalojimai buvo padaryti vieno kritimo iš aukštumo metu. Tyrimo metu nustatyti V. R. rūbų pažeidimai (marškinėlių dešinio peties siūlės plyšimas, kelnės plyšimai per vidines siūles iki šlaunų vidurio), labiausiai tikėtina, padaryti kritimo metu V. R. galūnėms judant įvairiomis kryptimis ir taip pertempiant bei suplėšant medžiagą per siūles, o ne tiesioginio trauminio poveikio metu. V. R. lavono kraujyje rasta pėdsakų naprokseno. Šlapime rasta pėdsakų naprokseno. Lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Lavono šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (t. 2, b. l. 111-120).

Iš UAB „B“ rašto matyti, kad paslaugų pirkimui nėra taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, todėl subrangovų parinkimas buvo vykdomas apklausiant analogiškų paslaugų teikėjus telefonu ir susitikus gyvai, taip pat remiantis ilgamečio darbo metu sukauptomis rekomendacijomis. UAB „A“ vadovas R. B. pagal pirkimo metu jų Įmonės turėtą informaciją bei rekomendaciją iš liftus prižiūrinčios ir montuojančios Įmonės UAB „D“ vadovo, jau nuo (duomenys neskelbtini) metų aktyviai bei sėkmingai montavo ir eksploatavo įvairius liftus Druskininkuose, Vilniuje ir kituose miestuose. Jų veiklos srityje ilgus metus sėkmingai veikiančios įmones UAB „D“ vadovo rekomendaciją įmonės UAB „A“ pagrindiniam vadovui R. B. laikė pagrindiniu subrangovo UAB „A“ pranašumu prieš kitus montavimo rinkos dalyvius. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „A“ turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2019 m. lapkričio 13 d. išduotą atestatą energetikos įrengimams eksploatuoti ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2019 m. lapkričio 13 d. išduotą atestatą elektros įrenginiams įrengti, kurie reikalingi įrenginėjant elektros įrengimus. Abu atestatai galioja iki 2024 m. lapkričio 11 d. 2020 m. birželio 4 d. tarp UAB „B“ (sutartyje – užsakovas) ir UAB „A“ (sutartyje – subrangovas) buvo pasirašyta Subrangos sutartis Nr. 20200605, remiantis kuria subrangovas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti lifto modernizavimo darbus (duomenys neskelbtini) (Subrangos sutarties p. 1.1). Pasirašydamas sutartį UAB „A“ vadovas R. B. patvirtino, kad jis bei jo paslaugų ir darbų vykdymui skirti asmenys turi visus leidimus, licenzijas, reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją darbams ir paslaugoms Sutarties pagrindu vykdyti bei teikti (Subrangos sutarties p. 4.2.1.). Taip pat UAB „A“ vadovas R. B. patvirtino, kad jis turi visas technines, intelektualines, fizines bei bet kokias kitas galimybes, bazę ir savybes reikalingas ir leidžiančias jam deramai vykdyti Sutarties sąlygas, bei užtikrinti aukščiausią jo Sutarties pagrindu teikiamų paslaugų kokybę (Subrangos sutarties p. 4.2.2.) (t. 2, b. l. 171-178).

Iš VDI rašto dėl susiklosčiusių aplinkybių teisinio kvalifikavimo matyti, kad VDI, susipažinusi su UAB „B“ 2021 m. spalio 21 d. prašymu atlikti teisinę kvalifikaciją dėl susiklosčiusių aplinkybių ir pridedamu dokumentu – 2020 m. birželio 4 d. Subrangos sutartimi Nr. 2020065, bei vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, teikia šiuos pastebėjimus. <...> Iš pateiktų ir nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad įvykio metu nukentėjusiųjų darbuotojų darbdavys buvo UAB „A“, todėl šiam darbdaviui kyla DSSĮ 46 straipsyje reglamentuota atsakomybė (t. 2, b. l. 186-187).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto matyti, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nustatyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 dalį statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: <...>; 12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančių konstrukcijų. Liftų sistemos su jų reguliavimo, valdymo įranga pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalį yra priskiriamos statinio inžinerinėms sistemoms. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas ir į paklausimo turinį, mano, kad lifto įrangos pakeitimas, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, būtų priskiriamas pastato prarastojo remonto darbams. Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje (t. 2, b. l. 188-189).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017). BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, ir sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Teismo pagal minėtas teismų praktikos ir baudžiamojo įstatymo turinio normas įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenys yra pagrindas pripažinti, kad R. B. yra kaltas dėl darbuotojų darbo saugos reikalavimų pažeidimo vykdant darbines funkcijas dėl lifto sumontavimo paslaugų. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė, vienus duomenis logiškai jungiant su kitais taip suformuojant reikšmingas išvadas dėl kilusių pasekmių. R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Jis pagal galimybes nurodė reikšmingas įvykio aplinkybes dėl lifto kabinos ir joje je buvusių žmonių, kuomet ši trūkus varžtui atsikabino nuo laikomos talės (gervės) konstrukcijos ir nukrito į šachtos duobę.

Pareikštą kaltinimą ir faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios ir liudytojų E. R., L. R., A. P., R. V. Š., A. A., L. A., G. V., I. M., Z. B., J. G. parodymai apie kartu su R. B. dirbusį V. R. ir lifto montavimo darbus daugiabutyje (duomenys neskelbtini), nelaimingo atsitikimo įvykio vietoje užfiksuotas pasekmes 2020 m. liepos 2 d. Jas patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, lifto avarijos tyrimų aktas, specialistų išvados, nelaimingo atsitikimo darbe aktas, specialisto paaiškinimo protokolas, raštai iš UAB „B“ ir VDI, nelaimingo, sunkaus ir mirtino įvykio avarijos apžiūros ataskaitos, byloje esančios fotonuotraukos.

Žemesnės instancijos teismas

Reikšmingas išvadas dėl darbo saugos reikalavimų nesilaikymo ir kilusių skaudžių pasekmių patvirtina ne tik jau minėtai lifto avarijos tyrimo aktas, įvykio avarijos apžiūros ataskaita, nelaimingo atsitikimo darbe aktas, bet ir eksperto A. S. parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti specialiomis žiniomis įvertintomis ir padarytomis išvadomis, jog nelaimingas įvykis darbo metu įvyko dėl keleivinio lifto montavimo instrukcijos nesilaikymo, techniškai neteisingo lifto kabinos prikabinimo prie kėlimo įrenginio, neleistino žmonių gabenimo tam nepritaikytu įrenginiu, kuomet pakelta lifto kabina nutrūkus (lūžus) varžtui, kurio pagalba lifto kabina buvo sujungta su pakėlimo konstrukcija, kartu su joje buvusiais darbuotojais R. B. ir V. R. nukrito į lifto šachtos duobę, dėl ko R. B. patyrė daugybinius sužalojimus, o V. R. žuvo įvykio vietoje.

Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog R. B., eidamas UAB „A“ vadovo pareigas ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, netinkamai organizavo ir kartu su pagalbiniu darbininku V. R. vykdė keleivinio lifto montavimo darbus, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės, taip pat minėto straipsnio 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas. Būdamas atsakingu asmeniu R. B., be kita ko, pažeidė Lifto montavimo instrukcijos PM.3.002355.EN 2 punkto, kuriame nustatyti kabinos rėmo montavimo reikalavimai, 2.8 punkto, kuriame nustatyti kabinos rėmo tvirtinimo lynais reikalavimai, 2.9 punkto, kuriame nustatyti greičio ribotuvo lyno tvirtinimo reikalavimai, 3 punkto, kuriame nustatyti veikimo bandymo reikalavimai, bei neužtikrindamas „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais) 2 priedo 1.2. punkto reikalavimo, kad darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas, 2 priedo 3.1.2. punkto reikalavimo, kad žmonės gali būti keliami tik šiam tikslui skirtais darbo įrenginiais ir priemonėmis, 1 priedo 2.12. punkto reikalavimo, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams), tokiu būdu R. B. neįgyvendino darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Taigi R. B. yra BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, kuris pagal 2020 m. birželio 4 d. subrangos sutartį Nr. 20200605 tarp UAB „B‘, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir UAB „A“ (subrangovas) 4.4.2 punktą yra atsakingas už saugaus darbo taisyklių laikymąsi, saugą ir sveikatą darbe, 4.4.6 punktą yra atsakingas už visus jo darbo vietoje įvykusius nelaimingus atsitikimus, sužeidimus, sužalojimus, avarijas ar sutrikimus, tačiau to neatliko ir 2020 m. liepos 2 d. lifto modernizavimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikdamas lifto montavimo darbus nesilaikė gamintojo parengtoje – Lifto montavimo instrukcijoje nustatytos tvarkos bei eiliškumo, t. y., lifto kabina su žmonėmis buvo keliama, žmonėms kelti nepritaikyta bei nepatikimai prie elektrinės talės kėlimo mechanizmo pritvirtina lifto kabina, ko pasėkoje elektrinės talės pagalba pakėlus lifto kabiną, tikėtina į 9-ąjį aukštą, suirus kabinos tvirtinimo prie elektrinės talės konstrukcijai (nutrūko/lūžo M12 varžtas, kurio pagalba lifto kabina buvo sujungta su elektrinės talės konstrukcija), lifto kabinai kartu su joje buvusiais/dirbusiais R. B. ir pagalbiniu darbininku V. R. nukritus iš aukščio į lifto šachtos prieduobę. Dėl anksčiau minėtų norminių aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pažeidimų, kilo BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nes UAB „A“ pagalbiniam darbuotojui V. R. nukritus iš 9 aukšto, šis patyrė kūno sumušimą su dauginiais skeleto kaulų lūžiais ir vidaus organų sužalojimais, nustatytais Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje nuo kurių nukentėjusysis mirė.

R. B. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, dėl neatsargumo pažeidė jam inkriminuotus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, „Lifto montavimo instrukcijos“ ir „Darbo įrenginių naudojimų bendruosius nuostatus“, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu atsirado sunkūs padariniai, nes dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo įvykio vietoje žuvo V. R.. Tokie R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, gailėjosi, skaudžiai išgyveno savo neteisėtą elgesį. Visą tai teismas įvertinęs teismas pripažįsta kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gauti kaltinamojo R. B. (t. 3, b. l. 158) ir jo brolio G. B. (t. 3, b. l. 152) prašymai dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą G. B. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybę, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė ir pripažino, kad R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje pareikštas nebuvo.

R. B. turimais duomenimis praeityje administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 98), neteistas ir niekada nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 96-97). R. B. įgijęs profesinį išsilavinimą, dėl įvykio pats patyrė sunkias pasekmes, liko (duomenys neskelbtini) dėl jam nustatyto (duomenys neskelbtini) nedarbingumas. R. B. yra (duomenys neskelbtini), tačiau gyvena kartu su partnere ir augina du mažamečius vaikus, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį yra neabejotinas pagrindas manyti, kad R. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, šioje byloje yra visos tiek formalios, tiek realios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausus laiduotoją G. B. ir įvertinus jį charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko brolis, kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad R. B. dėl įvykio labai pergyvena ir supranta apie kilusias pasekmes. Teismas nustatė, kad R. B. ir G. B. gyvena nedideliu atstumu vienas nuo kito, palaiko artimus tarpusavio ryšius ir glaudžius santykius, dažnai bendrauja, kartu praleidžia laisvalaikį ir pripažįsta vienas kito autoritetą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. B. per pastaruosius penkerius metus nebuvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 157). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis G. B. yra neteistas, praeityje nebuvo atleistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 156). G. B. yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 153), jo santykiai su broliu R. B. yra labai artimi ir nuolatiniai. Teismas neturi pagrindo netikėti G. B. teiginiais, kad jis būdamas vyresniu pagal amžių gali daryti įtaką R. B., kuris atsižvelgia į brolio nuomonę ir patarimus. Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji E. R., tiek ir visi kiti proceso dalyviai sutiko, kad R. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. B. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas, stebėti ir įtakoti R. B., kad šis nedarytų teisės pažeidimų, būtų drausmingas ir atsakingas, naujų nusikalstamų veikų padarymo galimybė šiuo atveju yra neįtikėtina. Teismo įsitikinimu G. B. yra asmuo, kuris ne tik vertas teismo pasitikėjimo, bet ir galintis daryti teigiamą poveikį R. B., nes broliai nuolat bendrauja ir palaiko artimus tarpusavio ryšius, laiduotojo asmenybė yra teigiama su dora vertybių orientacija (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Visapusiškai įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas konstatuota, kad baudžiamasis procesas jau įgyvendino savo tikslus ir teisingumo principus, dėl ko atsakomybė jau yra tinkamai realizuota, nėra jokių abejonių, kad visas baudžiamosios atsakomybės turinys bus pasiektas ir įgyvendintas atleidus kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir perduodant jį tinkamo laiduotojo G. B. atsakomybėn.

Įvertinus nusikalstamos veikos turinį, pasekmes ne tik kitiems, bet ir sau, jau padarytas išvadas ir patirtus išgyvenimus teismas mato pagrindą skirti trumpiausio laiko laidavimo terminą – jį nustatnt vieneriems metamss. Atleidus R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla jam nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojo G. B. asmenines savybes ir nuoširdų norą daryti teigiamą įtaką broliui, taip pat į kaltinamojo asmenybę ir po įvykio kilusias pasekmes, laiduotojo turtinę padėtį – būtino pagrindo skirti užstatą teismas nenustatė.

Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, po įvykio neteko (duomenys neskelbtini) nedarbingumo. Dėl šių aplinkybių kaltinamajam neskirtinos jokios baudžiamojo poveikio priemonės.

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 60-62) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį prokurorės nutarimu laikinai buvo apribotos UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės turtui – piniginėms lėšoms, esančioms „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jomis naudotis, valdyti ir disponuoti, leidžiant visas piniginių lėšų įplaukas (t. 3, b. l. 83-84). Nuosavybės apribojimo terminas buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (t. 3, b. l. 91-92). Išnykus pagrindams, dėl kurių buvo pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, ši priemonė naikintina kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais

nusprendžia:

R. B. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį G. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

R. B. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. B., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. B., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Mindaugas Striaukas