Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Agnei Babravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB ,,Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Sergel“, L. K., I. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės V. S. patikslintas ieškinys atsakovui V. S., kuriuo ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su mama N. V. S., nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, priteisti iš atsakovo V. S. kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui po 215 Eur iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į dukros motinos V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vardines paprastąsias UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k.(duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijas pripažinti atsakovo V. S. nuosavybe; pripažinti asmeninėmis ieškovės V. S. prievolėmis: Valstybinei mokesčių inspekcijai 30,00 Eur ir 269,69 Eur skolas, UAB „Gelvora” 565,71 Eur ir 188,38 Eur skolas; pripažinti asmeninėmis atsakovo V. S. prievolėmis: L. K. (ieškovės motinai) 7552,68 Eur skolą pagal paskolos sutartį, UAB „Intrum Lietuva“ skolą, UAB „Sergel“ skolą, I. M. skolą; tarpusavio išlaikymo nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Dėl santuokinės pavardės

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys turi nepilnametę dukrą K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9).

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo svarbu įvertinti, ar esanti aplinka užtikrina vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikas su mama gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), šalių dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, bute jai yra skirtas atskiras, vaiko poreikius atitinkantis kambarys (el. bylos priedas, b. l. 36). Tarnybos specialistui lankantis ieškovės namuose buvo kalbėtasi su mergaite (dalyvaujant mamai), ji sakė, kad su tėčiu sutaria, tačiau pastaruoju metu ji bando jam prisiskambinti mobiliuoju telefonu, tačiau jis nekelia ragelio, o vėliau neperskambina. K. teigė, kad gyvendama su tėčiu turėjo pati pasidaryti pusryčius. Su tėčiu ji niekur neišeidavo, dažniausiai būdavo namuose. K. teigė, kad su mama jai patinka gyventi, tačiau nori dažniau matytis su tėčiu (el. bylos priedas, b. l. 40).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į šiuo metu nusistovėjusį vaiko stabilų ryšį su motina, vaiko norą toliau gyventi su motina, Tarnybos išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir nepilnametės K. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Ieškovė prašė nustatyti maksimalią tėvo bendravimo su dukra tvarką, nustatant bendravimą darbo dienomis, kas antrą savaitgalį, švenčių, atostogų metu. Byloje, remiantis ieškovės, nepilnametės šalių dukros paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovą ir dukrą sieja emocinis ryšys, mergaitei labai svarbus bendravimas su tėvu, ji norėtų pas tėtį svečiuotis ilgiau. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią dukros atžvilgiu.

Įvertintina tai, kad vaiko bendravimas su kitu, skyrium gyvenančiu tėvu, yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti nuolatinius santykius ir su kitu iš tėvų. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka užtikrins nuolatinį, pastovų tėvo ir dukros bendravimą, todėl reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką tenkintinas ir nustatytina ieškovės siūloma tėvo bendravimo su dukra tvarka.

Tuo pačiu teismas akcentuoja, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų, gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 430 Eur. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Juolab kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog su vienu iš tėvų (nagrinėjamu atveju – su ieškove) lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad per mėnesį išlaidos vaiko maistui – 50 Eur, būstui – 70 Eur, būreliai – 50 Eur, išlaidos mokyklai (dienpinigiams, rinkliavos, ekskursijos, mokymo priemonės, kanceliarinės priemonės) – 60 Eur, apranga, avalynė – 70 Eur, transporto išlaidos – 50 Eur, higienai – 20 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur, laisvalaikis, pramogos – 30 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad dukra planuoja lankyti baseiną (kaina – 60 Eur/mėn.), stalo tenisą, dailę (12 Eur/mėn.), išlaidas būstui sudaro nuoma 350 Eur, komunaliniai mokesčiai – 80-100 Eur, bute gyvena trise. Taigi nustatyta, kad išlaidas šalių dukters išlaikymui sudaro išlaidos už jai perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, mokymosi priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, transporto išlaidų apmokėjimui, įvairios išlaidos mokymosi ir ugdymo įstaigose, pramogoms, laisvalaikiui ir kt.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės mėnesio pajamos – 800 Eur (darbo užmokestis – 380 Eur, arbatpinigiai – apie 420 Eur) (el. bylos priedas, b. l. 25-30). Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto. Sodros duomenimis, atsakovas nuo 2009-01-01 verčiasi individualia veikla, duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra (el. bylos priedas, b. l. 41). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (el. bylos priedas, b. l. 1, 13, 14). Kaip matyti iš Tarnybos pateikto buities tyrimo akto, atsakovas Tarnybos specialistui nurodė uždirbantis apie 500 Eur (el. bylos priedas, b. l. 41). Atsakovas nuosavybės teise neturi registruotino kilnojamojo turto ar nekilnojamojo turto.

Atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos patiriamų kas mėnesį išlaidų vaikui išlaikyti, taip pat dėl prašomo priteisti 215 Eur kas mėnesį išlaikymo dydžio, nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas. Būdamas sveikas ir darbingas asmuo, atsakovas privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Minėta, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikai, visavertei asmenybei, todėl ieškovės reikalavimą teismas tenkina visiškai ir iš atsakovo priteisia nepilnametei K. S. po 215 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-02-18) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į dukros motinos V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, 215 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui iš atsakovo šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2500 Eur, ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2896 Eur (el. bylos priedas, b. l. 1, 14). Ieškovė prašo šių įmonių akcijas po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, kompensacijos už šį turtą nereikalauja. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2016-01-21, įmonės vadovas yra atsakovas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2007-05-14, atsakovas įmonės vadovas yra nuo 2007-12-18. Ieškovės teigimu, įmonių veiklą vykdė tik atsakovas, ieškovė jokio santykio su šiomis bendrovėmis neturi.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Ieškovė dalinant turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai, t. y. atsakovui prašo priteisti įmonių akcijas ir neprašo kompensacijos iš atsakovo priteisimo už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Kadangi ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nėra, teismas, atsižvelgdamas į šio turto sąsajas su kiekviena iš šalių, paskirtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų priteisti atsakovui be kompensacijos ieškovei už atsakovui priteistą didesnės vertės turto dalį.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Ieškovė prašo pripažinti asmeninėmis jos prievolėmis 30,00 Eur ir 269,69 Eur skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai, 565,71 Eur ir 188,38 Eur skolas UAB „Gelvora”; pripažinti asmeninėmis atsakovo V. S. prievolėmis L. K. (ieškovės motinai) 7552,68 Eur skolą pagal paskolos sutartį, UAB „Intrum Lietuva“ skolą, UAB „Sergel“ skolą, I. M. skolą. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su skolos suma L. K.. Dėl kitų kreditorių prieštaravimų nepareiškė.

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Byloje, remiantis antstolių registro duomenimis, nustatyta, kad N. V. S. turi skolų valstybei už nesumokėtas administracines baudas (15 Eur, 30 Eur), taip pat 269,69 Eur skolą VMI pagal vykdomąją bylą, atsakovas VMI turi 725 Eur ir 90 Eur skolą už baudas (el. bylos priedas, b. l. 6-7, 20-21). VMI atsiliepime nurodė, kad ieškovė valstybės biudžetui skolinga 68,96 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 9,48 Eur pagal antstolių vykdomas vykdomąsias bylas, o V. S. valstybės naudai skolingas 1010 Eur pagal antstolių vykdomas vykdomąsias bylas (el. b. l. 95; el. bylos priedas, b. l. 6-7, 20-21). VMI nurodė, kad šios skolos yra asmeninio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad šios šalių prievolės VMI atsirado dėl baudų, mokestinių prievolių, teismas pripažįsta V. S. skolas valstybės biudžetui pagal antstolių vykdomas vykdomąsias bylas asmeninėmis jos prievolėmis, o V. S. skolas valstybei pagal antstolių vykdomas vykdomąsias bylas – asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Bylos duomenimis, atsakovas turi 436,09 Eur įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“, 671,13 Eur įsiskolinimą UAB „Sergel“ (el. bylos priedas, b. l. 21, 22). Ieškovė prašė šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Tretieji asmenys, atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, o byloje nėra duomenų, jog šie įsiskolinimai atsirado iš sandorių, sudarytų esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kad būtų šeimos interesais prisiimtos prievolės, teismas sprendžia, kad atsakovo prievolės UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Sergel“ pagal vykdomąsias bylas pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas turi 4347,58 Eur įsiskolinimą I. M. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimą už akių (el. bylos priedas, b. l. 23, 61). Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo prievolė kreditoriui atsirado iki šalių santuokos sudarymo, trečiasis asmuo sutinka, kad atsakovo prievolė yra asmeninė. Kadangi atsakovo įsiskolinimas trečiajam asmeniui I. M. atsirado iki šalių santuokos sudarymo, atsakovo prievolė I. M. pripažintina asmenine atsakovo prievole.

Ieškovė prašė pripažinti asmenine atsakovo V. S. prievole 7552,68 Eur skolą L. K. (ieškovės motinai) pagal paskolos sutartį. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su skolos suma L. K.. Trečiasis asmuo prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė. Byloje nustatyta, kad pagal 2010-06-24 sutartį atsakovas pasiskolino iš L. K. 7552,68 Eur (el. b. l. 17). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pinigai buvo pasiskolinti atsakovo motinai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, į kurį šalys persikėlė gyventi, remontui. Byloje nėra duomenų, ar visi šie pinigai buvo panaudoti remontui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors ieškovė žinojo apie šį sandorį, tačiau atsakovas sutartį su L. K. sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nėra duomenų, kad šį sandorį ieškovė būtų patvirtinusi. Be to, byloje nepateikta įrodymų, jog 2010-06-24 sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (kaip teigė šalys – remontas atliktas atsakovo motinai nuosavybės teise priklausančiame pastate, kuriame dabar gyvena atsakovas) (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo prievolės pobūdžio, o nesutiko tik su skolos L. K. dydžiu, teigdamas, kad skola buvo dengiama iš ieškovės sąskaitos, pinigus skolos dengimui pervesdavo atsakovas. Kadangi L. K. šioje byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl skolos (Liteko duomenimis, kreditorė kreipėsi į teismą atskiroje byloje dėl skolos priteisimo), todėl teisiškai nėra reikšmingi atsakovo argumentai dėl skolos dydžio. Sprendžiant santuokos nutraukimo bylą, svarbu nustatyti prievolės pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo prievolė L. K. pagal 2010-06-24 sutartį pripažintina asmenine atsakovo prievole.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės prievolės VMI pagal vykdomąsias bylas, prievolės UAB „Gelvora“ pagal vykdomąsias bylas pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis, o atsakovo prievolės kreditoriams VMI, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Sergel“, I. M. pagal vykdomąsias bylas, prievolės L. K. pagal 2010-06-24 sutartį pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovės interesams byloje atstovavo advokato padėjėjas Remigijus Katinas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atstovui 500 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas (el. b. l. 19, 20). Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 2 d.). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 575 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisus nepilnamečiam vaikui išlaikymą, iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą priteisiamas 58 Eur žyminis mokestis (215 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p.,7 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, teismo turėtos 17,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 75,67 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės V. S. ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. V. S. palikti pavardę ,,S.“, V. S. – turimą pavardę „S.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

1. Atsakovas V. S. bendrauja su dukra K. S. vieną savaitę porinėmis darbo dienomis ir kitą savaitę neporinėmis darbo dienomis, susitikimo su dukra dieną ir laiką nustatant atsižvelgiant į dukros ir jos tėvo užimtumą, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar iš ugdymo įstaigos nuo 08.00 val. ir iki 20.00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą.

2. Atsakovas V. S. bendrauja su dukra K. S. kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 15.00 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.

3. Atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja 14 dienų nepertraukiamai savo vasaros atostogų metu, apie planuojamas atostogas informuodamas vaiko motiną V. S. prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios.

4. Lyginiais metais per Šv. Kalėdas atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 20.00 val., nelyginiais metais atsakovas dukrą pasiima gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val.

5. Nelyginiais metais per Šv. Velykas atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja pasiimant dukrą iš vakaro prieš pirmą Šv. Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 20.00 val., lyginiais metais atsakovas dukrą pasiima - antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val.

6. Motinos dienos savaitgalį, ieškovės gimtadienio metu, ieškovė N. V. S. bendrauja su dukra K. S., nesilaikant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, atsakovo gimtadienio metu, taip pat nesilaikant eiliškumo su dukra K. S. bendrauja ir atsakovas V. S., 1 punkto nustatyta tvarka.

7. Dukros K. S. susirgimo atveju, ar iš anksto esant suplanuotiems dukros renginiams, įvairiems pasirodymams mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakytai poilsinei kelionei ar kitokiai kelionei Lietuvoje ar užsienyje, kurios sutampa su atsakovo V. S. bendravimo su dukra K. S. dienomis, atsakovo bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur (du šimtus penkiolika Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 18 d., iki dukros K. S. pilnametystės, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į dukros motinos V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti nepilnametės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai N. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų.

Nustatyti, kad ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įgytos prievolės kreditoriams UAB „Gelvora“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal vykdomąsias bylas yra asmeninės ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolės.

Nustatyti, kad atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įgytos prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Sergel“, I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąsias bylas, prievolė L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-06-24 sutartį yra asmeninės atsakovo V. S. prievolės.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 75,67 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui.