Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1722-998/2023 pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio Lietuvoje per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Statmax“, uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis Lietuvoje per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Statmax“, UAB „Civinity namai Klaipėda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vadovui A. K. paskyrė 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

3. Atsakovės atstovė pateikė teismui prašymą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi paskirtą baudą. Prašyme nurodė, kad atsakovė pateikdama 2023 m. gegužės 15 d. prašymą atidėti teismo posėdį, to prašė pirmą kartą, kadangi nežinojo, kad jos vardu nėra pateiktas atsiliepimas į ieškinį, nes apie tai nepranešė anksčiau įmonėje dirbęs įmonės vidinis teisininkas, kuris bylos nagrinėjimo laiku buvo atleistas, todėl nusprendė kreiptis į advokatę, kuriai buvo reikalinga susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat pažymėjo, kad byla nebūtų buvusi išnagrinėta iš esmės, kadangi byloje buvo reikalinga įtraukti trečiuosius asmenis nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ prašymo dėl baudos panaikinimo.

4.1. Teismas pažymėjo, kad nutartyje, kuria atsakovės vadovui skirta bauda, nustatyta, jog atsakovė apie jai iškeltą bylą buvo informuota tinkamai 2023 m. sausio 19 d., tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neteikė, 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 27 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Taip pat nustatyta, kad atsakovė apie byloje paskirtą 2023 m. gegužės 16 d. bylos nagrinėjimą iš esmės buvo informuota 2023 m. kovo 28 d. pranešimu, tačiau prieš pat posėdį – 2023 m. gegužės 15 d., buvo gautas atsakovės prašymas dėl bylos atidėjimo, siekiant tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas tokius atsakovės veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

4.2. Akcentavo, kad teismas nutarė rengtis bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamajame teismo posėdyje, todėl būtent šioje stadijoje atsakovė turėjo galimybę reikšti prašymus dėl įrodymų teikimo, išreikalavimo, trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, todėl atsakovės teiginiai, kad dėl jos pateiktų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą 2023 m. gegužės 16 d. numatytas bylos nagrinėjimas iš esmės būtų vis tiek neįvykęs vertinti kritiškai bei nesudarantys pagrindo išvadai, jog šiuo atveju nebuvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.

4.3. Dėl atsakovės nurodomos aplinkybės, kad D. A. yra ne atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ teisininkas, o UAB „Civinity solutions“ teisės direktorius atkreipė dėmesį, kad byloje kartu su 2023 m. kovo 7 d. pateiktais dokumentais pateiktas D. A. įgaliojimas, pagal kurį jis, be kita ko, 2023 m. sausio 12 d. AB „Civinity“ generalinio direktoriaus įgaliojimu yra įgaliotas atstovauti ir atsakovę UAB „Civinity namai Klaipėda“.

4.4. Teismas sprendė, kad nepaisant to, kada atsakovė nusprendė pasitelkti advokatę atstovauti byloje, bylos duomenys nepaneigia, jog 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdis neįvyko iš esmės dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jos pasyvaus elgesio bylos pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuri turi patirties teisminiuose ginčuose, be to, kaip pati nurodė turinti vidinius teisininkus, todėl preziumavo, kad jai yra žinomos ne tik procesinės teisės, bet ir pareigos.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vadovui A. K. paskirtą 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas esminiais argumentais:

5.1. Teismas paskyrė baudą netinkamam subjektui, t. y. teismas paskyrė baudą A. K., kaip fiziniam asmeniui, nors byloje dalyvaujantis asmuo yra atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“, kuriai vadovauja A. K. ir kurios atžvilgiu yra pareikštas ieškinys.

5.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 2023 m. gegužės 16 d. posėdis, net jeigu jame ir būtų galėjusi tinkamai dalyvauti atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ naujai pasitelkta advokatė A. J., nebūtų galėjęs įvykti ir byla per šį posėdį nebūtų išnagrinėta, nes į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nebuvo įtraukti asmenys, kurių materialinėms teisėms ar pareigoms šios bylos išsprendimas akivaizdžiai gali turėti įtakos.

5.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ( toliau – CPK) aiškiai nustato pirmosios instancijos teismo nutartyse aptartų procesinių veiksmų ar procesinių pareigų (pvz., atsiliepimo nepateikimas, neatvykimas į teismo posėdį ir kt.) neatlikimo iš atsakovės pusės padarinius, todėl jų nevykdymas negali būti papildomai traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

5.4. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ neturėjo tyčinio, sistemingo siekio ir tikslo šioje byloje piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Ji, nors ir pavėluotai, tačiau aktyviai įsitraukė į teismo procesą, t. y. atsakovė, sužinojusi apie susidariusią situaciją ir laiku nepateiktą atsiliepimą į bylą, kitokį savo pasyvų elgesį byloje, pati (o ne paskatinta teismo) ėmėsi aktyvių veiksmų ir su advokate A. J. susitarė dėl atstovavimo šioje byloje anksčiau, negu kad teismas paskyrė baudą atsakovės vadovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5.5. Be to, po to, kai pasitelkė advokatę, ji ėmėsi rinkti ir teikti duomenis, reikalingus bylos aplinkybėms atskleisti, ir tam jokios įtakos neturėjo teismo paskirta bauda atsakovės vadovui A. K.. Todėl šią baudą galima įvertinti kaip nesavitikslią, labiau kaip formalumą, o ne kaip tikslingą priemonę, siekiant paskatinti šalį aktyviau dalyvauti procese.

5.6. 2023 m. gegužės 15 d. prašymu prašė atidėti teismo posėdį pirmą ir iki šiol vienintelį kartą, todėl toks prašymas savaime negali būti prilygintas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Pripažįsta, kad ji pavėluotai ėmėsi aktyvių veiksmų ir nurodė to priežastis, tačiau nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos, dėl to ar pagrįstai skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo baudai, paskirtai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinti.

9. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartimi atmestas atsakovės prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo. Atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai skyrė atsakovės vadovui baudą ir jos nepanaikino. Atsakovė nurodo, kad teismas procesinių pareigų (atsiliepimo nepateikimas, neatvykimas į teismo posėdį ir kt.) neatlikimo iš atsakovės pusės negali būti papildomai traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

10. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių, asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 42 straipsnio 5 dalis, be kitų teisių ir pareigų, numato, kad šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.

11. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

12. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).

13. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį civilinė byla iškeliama teismui priėmus ieškinį, o išsprendžiama iš esmės – teismui priėmus sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis ). Taigi asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo.

14. Nagrinėjamoje byloje 2023 m. vasario 27 d. parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi. 2023 m. vasario 27 d. vykęs parengiamasis posėdis atidėtas, iš atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ pareikalauti papildomi dokumentai, bei paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2023 m. kovo 27 d. Atsakovė vykdydama paskirtą teismo įpareigojimą atstovaujama įgalioto asmens D. A. 2023 m. kovo 7 d. pateikė teismo pareikalautus duomenis. 2023 m. kovo 27 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu nuspręsta pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismo posėdis paskirtas 2023 m. gegužės 16 d. 9 val. 30 min.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė apie jai iškeltą bylą buvo informuota tinkamai 2023 m. sausio 19 d., tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neteikė 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 27 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Taip pat nustatė, kad atsakovė apie byloje paskirtą 2023 m. gegužės 16 d. bylos nagrinėjimą iš esmės buvo informuota 2023 m. kovo 28 d. pranešimu, tačiau prieš pat posėdį – 2023 m. gegužės 15 d., buvo gautas atsakovės prašymas dėl bylos atidėjimo, siekiant tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas tokius atsakovės veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

17. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

18. Šiuo atveju atsakovės, ar jos vadovo dalyvavimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu (privalomu). Nors proceso dalyviai turi sąžiningai naudotis jiems suteiktomis teisėmis, savalaikiai pateikti įrodymus, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo ekonomiškiau ( CPK 7, 8 straipsnis), tačiau konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės neatvykimas į minėtus posėdžius vertintinas kaip siekimas vilkinti bylos nagrinėjimą, siekis piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė laiku neteikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau ši aplinkybė pati savaime taip pat nepatvirtina, kad atsakovė iš esmės nesąžiningai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šiuo metu atsakovę atstovauja advokatė A. J., kuri teismui nurodžiusi, kad atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“, vidinis teisininkas, kuris buvo susipažinęs su bylos medžiaga, buvo atleistas iš darbo, o po jo atleidimo paaiškėjo, kad egzistuoja ši byla, kurioje buvęs bendrovės teisininkas nebuvo teikęs esminių procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) ir gal būt netinkamai atstovavo atsakovę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovę atstovaujantis teisininkas nepateikė atsiliepimo, tačiau vertintina ir tai, kad atsakovė sužinojusi susiklosčiusią faktinę situaciją aktyviai stengėsi ją pakeisti, kreipdamasi teisinės pagalbos į advokatę A. J.. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas. Todėl iš esmės atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

19. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad atsakovė parengiamųjų posėdžių metu turėjo galimybę reikšti prašymus dėl įrodymų teikimo (išreikalavimo), trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, tačiau iš esmės nepritaria išvadai, kad atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį 2023 m. gegužės 16 d. sudaro pagrindą spręsti apie atsakovės siekį vilkinti bylos nagrinėjimą. Iš esmės sutiktina su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju numatytas teismo posėdis 2023 m. gegužės 16 d. buvo prašomas atidėti tik vieną kartą, siekiant įgyvendinti CPK 161 straipsnyje numatytą teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Todėl sutiktina su apeliante, kad toks prašymas savaime negali būti prilygintas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Nors kaip pati apeliantė nurodė, kad pripažįsta, jog pavėluotai ėmėsi aktyvių veiksmų ir nurodė to priežastis, tačiau iš esmės nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o tai, kad ji dėl darbuotojų kaitos nulemtos situacijos pavėluotai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad procesiniais veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą.

20. Dėl baudos skyrimo 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas be minėtų argumentų pažymėjo, kad tarp atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir advokatės A. J. generalinė sutartis dėl teisinės pagalbos sudaryta 2022 m. vasario 21 d. Objektyvių duomenų, kodėl atsakovė tik 2023 m. gegužės 15 d. nusprendė pasitelkti byloje atstovauti advokatę A. J., nepateikta. Teismas nurodė, kad vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi įvertinęs pažeidimo pobūdį daro išvadą, jog procesinės sankcijos tikslai būtų pasiekti skyrus atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vadovui A. K. 200 Eur baudą.

21. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nei 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje dėl baudos skyrimo, nei skundžiamoje 2023 m. birželio 1 d. nutartyje dėl A. K. prašymo panaikinti baudą nenurodė, kuo pasireiškė piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis konkrečiai iš A. K. pusės. Jo vertinimu, priešingai, teismas skundžiamoje nutartyje analizavo ir jos 26 punkte nurodė, kuo pasireiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmai konkrečiai iš atsakovės „Civinity namai Klaipėda“ UAB pusės. Apeliantės vertinimu 200 Eur bauda buvo paskirta asmeniui, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovės vadovui A. K. paskirtą 200 Eur baudą.

22. CPK normose, nustatančiose baudų skyrimą už procesinius pažeidimus, konkretizuojama, kuriam asmeniui bauda gali būti skiriama. Kai kuriose normose toks asmuo įvardijamas labai konkrečiai, pvz., pagal CPK 51 straipsnio 6 dalį – atstovui ir (arba) atstovaujamajam, pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį – juridinio asmens vadovui; pagal kitų normų nuostatas bauda gali būti skiriama asmeniui iš įstatyme plačiau apibrėžto subjektų rato, pvz., pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį – dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teismas skirdamas baudą turi atsižvelgti į ją atstovaujančio asmens procesinį elgesį, kadangi juridinis asmuo gali būti atstovaujamas asmens pagal įstatymą su visomis juridinio asmens turimomis teisėmis bei pareigomis ir asmens pagal pavedimą su teisėmis bei pareigomis, aiškiai apibrėžtomis pavedime (įgaliojime). Juridiniam asmeniui byloje gali atstovauti tiek kiekvienas iš jų atskirai pagal kompetenciją įstatyme arba pavedime, tiek abu kartu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020). Konkrečiu atveju už juridiniam asmeniui skirtų įpareigojimų vykdymą, procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimą yra atsakingas juridinio asmens vadovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66, 2.67 straipsniai, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnis). Kaip minėta pirmosios instancijos teismas nurodė, kokius atsakovės veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir kokiu pagrindu skyrė baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra tikslinga dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų detaliau pasisakyti.

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu konkrečiu atveju nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindo atsakovės veiksmus vertinti ne kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o kaip netinkamą subjektinės teisės įgyvendinimą. Apibendrindamas tai, kas paminėta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju ir galima įžvelgti nepakankamą atsakovės rūpestingumą, tačiau pirmosios instancijos nustatytos faktinės aplinkybės bei jų pagrindu padarytos išvados dėl piktnaudžiavimo procesu nepagrįstos. Paskirta nuobauda (bauda), atsižvelgiantį į visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, konkrečiu atveju yra neproporcinga, nepagrįsta. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas panaikinti baudą tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ prašymą ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ vadovui A. K. paskirtą 200 Eur baudą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.