Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Užkuraitis, G. G., I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismas prašydamas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones pateikus skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 priimant skundžiamą 2020-12-04 patvarkymą Nr. S-20002415: 1) uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkams G. ir I. G. pinigus ar suteikti kitą naudą už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą, panaudą ar kitokį žemės sklypo valdymo teisės perdavimą; 2) areštuoto skolininkų kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias skolininkams ir esančias pas skolininkus arba trečiuosius asmenis; 3) įpareigoti antstolį Saulių Užkuraitį nevilkinant skelbti įkeisto bei areštuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031, pateiktą elektroniniu paštu.

3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teismui pateikė elektroniniu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas).

4. Teismas konstatavo, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet ir turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, nes tokiu būdu neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens. Šiuo atveju pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

5. Įvertinęs tai, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta įstatymu, teismas konstatavo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (CPK 147 straipsnio 1 dalis), be to, prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, todėl teismas sprendė, kad prašymą atsisakoma priimti, kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-974-638/2019).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031. Kartu prašoma išreikalauti 2020-12-29 telefoninio pokalbio garso įrašą su Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apylinkės teismo, sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatas, sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas, sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnio, 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja R. J. – J. yra šališka, nes neleisdama elektroniniu paštu pateikti prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo, pasirašyto elektroniniu parašu, skundžiant antstolio veiksmus kelia pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Dėl tokių teisėjos veiksmų pareiškėjas priverstas naudotis pašto paslaugomis ir rizikuoti savo sveikata ir gyvybe susitinkant su kitais žmonėmis COVID-19 pandemijos metu. Kitas teisėjos šališkumo įrodymas – nesikreipimas į administracinį teismą, Konstitucinį teismą ir Europos Sąjungos institucijas dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei.

6.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti trūkumus pareiškėjo prašymui, bet ne atsisakyti jį priimti.

6.3. Antstolis Saulius Užkuraitis priėmė tokį patį ir taip pat pasirašytą pareiškėjo skundą dėl jo veiksmų. Antstoliui nekilo abejonės dėl pareiškėjo tapatybės. Be to, skundžiama nutartis buvo išsiųsta pareiškėjui, todėl tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė pareiškėjo tapatybę ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Pareiškėjo V. J. argumentai dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo nėra grindžiami jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios leistų spręsti, kad yra duomenų apie teisėjos šališkumą tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Vien tik subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas, nulemtas paties pareiškėjo individualių įsitikinimų dėl procesinių dokumentų teikimo teismui tvarkos, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas ir dėl to egzistuoja savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 338 straipsnis).

9. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo išreikalauti naujus įrodymus – telefoninio pokalbio garso įrašą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomais išreikalauti įrodymais siekia pagrįsti savo procesinių teisės normų taikymo aiškinimą, bet ne kokias nors faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas yra teismo prerogatyva ir pareiškėjo siūlomas teisės normų aiškinimas ir taikymas teismui nėra privalomas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymą dėl garso įrašo išreikalavimo atsisakytina tenkinti.

10. Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 tais pagrindais, kad pateiktas prašymas neatitinka jo formai keliamo reikalavimo ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese yra nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, kuriame nenumatyta galimybė šalinti procesinių dokumentų trūkumų.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymą apibrėžia CPK 510 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, tame tarpe ir vykdymo procese, reguliuojamas CPK 144-152 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 42 punktas). Taigi, šiems prašymams nėra taikomos CPK XXXIX skyriaus normos, tuo labiau, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra mokamas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atsisakytina priimti vėl dėl to, kad tokio prašymo nagrinėjimui taikoma kitokia nei CPK 144-152 straipsniuose nustatyta tvarka, dėl kurios nėra galimas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas.

12. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Procesinio dokumento priėmimo stadijoje, kai procesas inicijuojamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, gautą procesinį dokumentą atsisakoma priimti tik nustačius kurį nors iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų ar specialiųjų pagrindų dėl bylų, nagrinėjamų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ypatumų (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdymo procese yra susietas su skundo padavimu antstoliui). Pirmosios instancijos teismui nenustačius kurio nors iš aukščiau nurodytų pagrindų, leidžiančių atsisakyti priimti pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, tokių pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo prašymas neatitinka procesinio dokumento formai keliamų reikalavimų, turėjo nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti, taip pat įvertinti, ar gautas procesinis dokumentas neturi kitų trukumų (CPK 111 straipsnio 2 dalis), ar sumokėtas CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio žyminis mokestis ir teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad civilinis procesas, prasidėjęs pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 priimant skundžiamą 2020-12-04 patvarkymą Nr. S-20002415, dar nėra pasibaigęs, pareiškėjui V. J. apskundus Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-2098-1041/2021. Įvertinęs šias ir aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo V. J. atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, panaikinant skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir pareiškėjo V. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodant skundą dėl antstolio veiksmų pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjo V. J. prašymo sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitikimo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms, pritardamas Lietuvos apeliacinio teismo pozicijai, išdėstytai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-233-464/2020. Be to, ta aplinkybė, kad elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus pareiškėjas pageidauja teikti elektroniniu paštu, bet ne naudojantis LITEKO VEP posistemiu nesudaro pagrindo konstatuoti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Lawyer Partners a.s. prieš Slovakiją, Nr. 54252/07 ir kt., 2009 m. birželio 16 d. sprendime minėto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą konstatavo tik nustatęs, jog pareiškėjams apskritai nebuvo leista pateikti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis esant tokiai įstatyme nustatytai galimybei, tačiau ne dėl to, kad pareiškėjai negalėjo naudotis jų pageidaujamomis elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui turint realią galimybę teikti teismui elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus naudojantis LITEKO VEP posistemiu, nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

15. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnio, 46 straipsnio reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Taigi, į Europos Sąjungos Teisingumą Teismą kreipiamasi ne dėl nacionalinių teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisei, bet dėl sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su nacionaliniuose, bet ne Europos Sąjungos teisės aktuose esančių teisės normų aiškinimu, todėl nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas teismines institucijas. Be to, pareiškėjo nurodomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 taikymo sritis apibrėžta minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, kad šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinės arba Sąjungos teisės aktams, susijusiems su sutarčių sudarymu arba kitų teisinių ar procedūrinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu, susijusių su forma. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas stabdyti civilinę bylą dėl kreipimo į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir V. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.