Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, II-595-288/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-11-18
Bylos Nr.: II-595-288/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00819-2022-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Liuba Kymantienė (pirm.)
Pareiškėjas: A. J.
Institucija: Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Linas Songaila

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-595-288/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00819-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.8.1; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,dalyvaujant pareiškėjui A. J., advokatui Linui Songailai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusiengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo byloje Nr. ROIK: 22166696082, kuriuo pareiškėjas A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusiengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu byloje Nr. ROIK: 22166696082 A. J. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2022 m. gegužės 2 d. 08.44 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas – 0,44 promilių neblaivumas. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir buvo nubaustas – 800 eurų dydžio bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo jo atžvilgiu priimtą Institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba netenkinus, prašoma sumažinti specialios teisės, teisės vairuoti transporto priemonę, atėmimo terminą ir jį sumažinti iki 6 mėnesių.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis nepripažįsta kaltės ir nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone ir bauda. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios privalo kelti rimtų abejonių ar padarė nusižengimą ir blaivumas buvo nustatytas tinkamai. Be to, net, jeigu būtų pažeidimą padaręs yra būtina individualizuoti baudą ir administracinės poveikio priemonės skyrimą, taikyti ANK 34 straipsnį ir skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje baudą ir administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodo, kad 2022 m. gegužės 2 d. apie 08.44 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas patruliuojančių policijos pareigūnų. Alkotesteriu Drager Alcotest 6810, ARFM Nr. 0365, patikrinus galimą jo apsvaigimą nuo alkoholio, nustatytas lengvas – 0,44 promilės girtumas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pučiant į alkotesterį pirmą kartą alkotesteriu buvo nustatytas – 0,49 promilės girtumas (pritaikius paklaidą), o pučiant antrą kartą – 0,42 promilės girtumas (pritaikius paklaidą). Pastebėtina, kad jokie administracinio nusižengimo bylos dokumentai nepagrindžia kokio laiko tarpo skirtumu buvo užfiksuoti šie rodmenys, kaip buvo apskaičiuota paklaida, todėl nėra galimybės patikrinti ar tinkamai buvo laikomasi visų blaivumo nustatymo procedūrų. Jis sėsdamas už vairo nemanė, jog tiek ankščiau pavartotas alkoholio kiekis sudarys tokių nemalonių pasekmių, o alkoholio koncentracija dar galėtų būti ne visiškai pasišalinusi iš organizmo. Prieš pažeidimo padarymą, sėsdamas vairuoti automobilį jautėsi visiškai blaivus ir buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti, o alkoholio koncentracija iš kraujo yra visiškai pasišalinusi. Jis tą dieną ar rytą iš viso nebuvo vartojęs alkoholio, o alkoholį vartojo vakar dienos vakarą (gėrė vyną per šeimos šventę).

Pažymi, kad galimas administracinis nusižengimas padarytas menkai apgyvendintoje gyvenvietėje, važiuojant krašto keliu, kur automobilių eismas yra nedidelis, šviesiu paros metu, žalos padaryta niekam nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad iškart po to kai blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu su tokiais alkotesterio parodymais nesutiko. Pareiškėjas jautėsi visiškai blaivas ir paklausė pareigūnų kur gali atlikti papildomus tyrimus, tačiau pareigūnai tokios informacijos nesuteikė. Administracinio protokolo surašymas užtruko daugiau nei 30 min., tačiau tikslaus laiko neužfiksavo būdamas labai susijaudinęs ir galvodamas, kokiomis priemonėmis jis galėtų pagrįsti ir įrodyti, kad yra blaivus, o alkotesteriu blaivumas buvo nustatytas netiksliai. Tik išsiaiškinęs kokia artimiausia veikianti įstaiga atlieka tyrimus dėl blaivumo patikrinimo, apie 10 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) laboratoriją, kurioje jam buvo atliktas šlapimo tyrimas. Sužinojęs, kad toks tyrimas gali būti nepakankamas nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kuriame jam buvo paaiškinta, kad ši įstaiga reikalingo tyrimo neatlieka ir reikalinga kuo skubiau vykti į LSMU ligoninės Kauno klinikas. Jis į šias klinikas galėjo atvykti 10.39 val. ir buvo atlikta apžiūra bei paimtas kraujo mėginys. Apžiūros metu konstatuota, kad jis yra blaivus ir neturi jokių apsvaigimo požymių, ištyrus kraujo mėginį buvo nustatyta, kad mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje yra – 0,35 promilės etilo alkoholio, taip blaivumas buvo nustatytas: 1) alkotesteriu, 2) atlikus šlapimo tyrimą, 3) atlikus kraujo tyrimą. Tik vienas iš šių patikrinimo būdų (t. y., tikrinant alkotesteriu) parodė, kad jo etilo alkoholio koncentracija kraujyje viršija leistina normą, o kiti būdai parodė, kad tokia koncentracija leistinos normos neviršija, todėl mano, kad tokie duomenys duoda pagrindą prielaidoms ir abejonėms, kad etilo alkoholio koncentracija kraujyje buvo nustatyta netiksliai ir egzistuoja prielaidų spręsti, kad alkoholio koncentracija kraujyje neviršijo minimalios leistinos normos. Vertinant teisinį reguliavimą, kad tokios abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai yra pagrindas konstatuoti, kad pateikti įrodymai nepagrindžia administracinio nusižengimo sudėties.

Pareiškėjas nurodo, kad teisiškai reikšmingiausia aplinkybė, kad įvykio metu vairavo transporto priemonę tariamai neblaivus, nustatyta įrodymus vertinant ne pagal jų visumą, logikai prieštaraujančiu būdu, nepašalinus įrodymų tarpusavio priešpriešos, nukrypstant nuo teismų praktikos, kurioje konstatuotas žmogaus neblaivumo laipsnio mažėjimo tempas ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-36- 788/2019). Pirmuoju pūtimu buvo nustatytas – 0,49 promilės girtumas, o pučiant antrą kartą – 0,42 promilės girtumas (abu rezultatai pritaikius paklaidą), todėl mano, kad per ypatingai laiką nustatytas toks didelis blaivumo skirtumas – 0,07 promilės leidžia daryti prielaidą, kad prietaisas, kuriuo buvo nustatytas blaivumas, rodė netikslius duomenys, grindžiančius tariamą neblaivumą. Jokie byloje esantys dokumentai nepagrindžia kokiu laiko tarpo skirtumu buvo nustatytas toks blaivumas ir, kad tikrinant blaivumą buvo laikomasi visų nustatytų procedūrinių reikalavimų. Toks blaivumo sumažėjimas per tokį trumpą laiką pagrindžia, kad: 1) prietaisas rodė netikslius duomenis arba tai, kad 2) leidus antrą pūtimą atlikti tokiu pat laiko skirtumu, koks buvo tarp buvo suteiktas tarp pirmo ir antro pūtimo, kai koncentraciją sumažėjo – 0,07 promilės, koncentracija kraujyje būtų sumažėjus dar tokiu pačiu skirtumu ir iš viso nebūtų viršijusi leistinos normos. Administracinio nusižengimo protokolas pagrindžia, kad alkotesterio, kuriuo buvo nustatytas blaivumas yra – 0,01, tačiau nagrinėjamoje situacijoje tarp pirmo pūtimo – 0,49 promilės ir antrojo pūtimo – 0,42 promilės. Šių matavimo rezultatų skirtumas – 0,07, todėl yra net 7 kartus didesnis negu nustatyta galima paklaida – 0,01. Manytina, kad toks didelis matavimų skirtumas, kuris žymiai skiriasi nuo gamintojo nustatytos paklaidos pagrindė, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, veikė netinkamai. Atliktas šlapimo testas pagrindė, kad etilo alkoholio koncentracija kraujyje neviršijo leistinos normos. Kauno LSMU klinikoje priduodant kraują buvo atliktas blaivumo įvertinimas ir surašytas blaivumo įvertinimo aktas, kuris pagrindžia, kad apžiūrą atlikusi gydytoja nustatė, kad orientuotas vietoje, laike, savyje, mąstymas nuoseklus, alkoholio kvapas nejuntamas ir nėra jokių kitų požymių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad būtų neblaivus. Pareiškėjo atliktas kraujo testas pagrindė, kad etilo alkoholio koncentracija kraujyje neviršijo leistinos normos ir buvo lygi – 0,35 promilės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia, kad yra rimtas ir pagrįstas pagrindas abejoti alkotesterio, kurio pagrindu buvo nustatytas tariamas neblaivumas, duomenimis, o atlikti šlapimo ir kraujo tyrimai, suteikia prielaidas spręsti, kad alkoholio koncentracija kraujyje neviršijo leistinos normos. Atsižvelgus į principą, kad visos abejones turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o alkotesteriu užfiksuoti duomenys apie blaivumą nebuvo tikslūs ir yra prieštaringi atliktiems šlapimo ir kraujo tyrimams, kurie suteikia prielaidas spręsti, kad alkoholio koncentracija kraujyje neviršijo minimalios leistinos normos.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės neigiamų pasekmių patiria visa šeima ir bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini), kurios savininkas, direktorius ir vienintelis darbuotojas yra pats pareiškėjas. Pareiškėjas sutinka, jog vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numatytą nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau pažymėtina tai, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) , kurios yra savininkas, vadovas ir vienintelis darbuotojas. Pareiškėjas užsiima naudotų automobilių prekyba ir važinėja į užsienį (duomenys neskelbtini) kur perka naudotus automobilius parduoti Lietuvoje. Neturėdamas specialiosios teisės vairuoti pareiškėjas iš esmės neturės galimybės vykdyti bendrovės veiklos. Kito asmens samdymas, kuris turėtų kvalifikaciją automobilius apžiūrėti, nupirkti ir parvežti yra iš esmės neįmanomas, nes toks asmuo galėtų tokią veiklą vykdyti pats, todėl jam visiškai neapsimokėtų dirbti. Pareiškėjo darbas susijęs būtent su specialiosios teisės naudojimu, todėl šios teisės atėmimas turėtų neigiamų padarinių ne tik kasdieniniame jo gyvenime, bet ir žymiai apribotų asmens galimybę užsitikrinti pragyvenimo šaltinį be prisidėti prie šeimos išlaikymo. Pareiškėjas turi du vaikus, kuriuos išlaiko naudodamasis specialiąja teise vairuoti ir turi pareigą rūpintis vaikų kelionėmis į būrelius, gydymo įstaigas. Vertinant neigiamų pasekmių poveikį, būtina atsižvelgti į tai, kad minimalus sankcijoje nurodytas šios teisės atėmimo terminas yra pakankamai didelis visi metai ir yra pagrindas spręsti dėl teisės vairuoti transporto priemonę termino sutrumpinimo. Tiek kiek bus atimta teisė vairuoti, tiek negalės vystyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir turės ieškoti kitos veiklos, iš kurios galėtų užsidirbti pragyvenimui ir šeimos išlaikymui. Už vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, tai leidžia daryti išvadą, kad nėra linkęs piktybiškai pažeisti kelių eismo taisykles ir šis pažeidimas, nors ir grubus yra veikiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė.

Pareiškėjas nurodo, kad kritiškai vertina savo poelgį, labai pergyvena dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi, kad neįsitikino, jog alkoholis visiškai yra pasišalinęs iš kraujo ir yra tvirtai pasiryžęs tokios klaidos nebepakartoti. Šis įvykis tapo skaudžia gyvenimo pamoka ir jis yra įsitikinęs, jog priešingas teisei elgesys nepasikartos. Nurodo, kad tokia pati pozicija suformuota ir teismų praktikoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas iš esmės nustačius panašias faktines aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje. Įvertinus šių neigiamų pasekmių pobūdį, trukmę, apimtį bei šio konkretaus nusižengimo pavojingumą (realaus pavojaus nesukėlė, žala nepadaryta, kiti eismo taisyklių reikalavimai nepažeisti, neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną alkoholio kiekį), o taip pat įvertinus apelianto asmenybę, t. y. tai, kad asmuo nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, šis nusižengimas yra tik atsitiktinio pobūdžio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatytos net dvi lengvinančios aplinkybės, darytina išvada, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju net ir sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui 12 mėnesių savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būdų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė. Paskyrus baudą ir administracinę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui, bus pasiekti pertekliniai administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, tokios trukmės administracinio poveikio priemonė, paskirta kartu su bauda, būtų laikytina neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neatitinkanti nubaustojo asmenybės ir per griežta siekiant įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus (2019 m. spalio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. AN2-147-337/2019, 2019 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. AN2-158-879/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 301 straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas abejoja, kad jo blaivumas alkotesteriu buvo nustatytas tiksliai, tinkamai ir yra pagrindas atimti teisę vairuoti, todėl būtina įvertinti, kad sprendžiant, jog tokią atsakomybę yra pagrindas taikyti, pritaikytas specialiosios teisės atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas atsižvelgus, kad jog administracinių nuobaudų tikslų įmanoma pasiekti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatant trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. Sprendžiant, kad blaivumas buvo nustatytas tinkamai, tačiau kompleksiškai vertinant duomenis, pagrindžiančius abejones dėl nustatyto blaivumo, specialiosios teisės turėjimo būtinybę bei atsižvelgiant į jo asmenybę, administracinio poveikio priemonės ir baudos sumažinimas būtų teisingas ir proporcingas, todėl prašo pakeisti Kauno apskrities VPK 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-9600-2022 ir jo atžvilgiu nutraukti administracinę teiseną, netenkinus šio prašymo prašoma sumažinti specialios teisės, teisės vairuoti transporto priemonę, atėmimo terminą ir jį sumažinti iki 6 mėnesių.

Atsiliepime į skundą Institucija prašo pareiškėjo A. J. skundo netenkinti ir Institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad A. J. 2022 m. birelio 30 d. nutarimu A-20-ANR_N-9600-2022 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kai nustatyta 0,44 promilių girtumas. Byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J.. Nutarimu buvo paskirta minimali 800 eurų bauda ir pritaikyta privaloma poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) sankcijoje numatytam 12 mėnesių terminui. Institucija nurodo, kad skundo prašomojoje dalyje pareiškėjas išreiškia dviprasmišką prašymą, t. y. lyg ir nepripažįsta kaltės bei prašo panaikinti nutarimą, kuriuo ji nubaustas ir tuo pačiu, lyg su kalte sutinka bei prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą.

Atsiliepime nurodo, kad neblaivumas, tai etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra – 0,4 promilės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas reikalavimas, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems. Policijos pareigūnai vairuotoju neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Policijos pareigūnams 2022 m. gegužės 2 d. sustabdžius A. J. jo neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365. Pirmuoju tikrinimu 08.44 val. buvo nustatytas – 0,51 promilių neblaivumas, antruoju –09.01 val.– 0,44 promilių neblaivumas. Alkotesterio tuo metu galiojantis patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810 ARFM-0365 patikra buvo atlikta 2022 m. sausio 20 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2022 m. liepos 20 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus.

Pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio l d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu, alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi nėra jokio pagrindo. Alkotesterio „Alcotest 6810“ ARFM-0365 patikros sertifikate nurodomos matavimo ribos ir prietaiso tikslumas matuojant 0,01-1,00 ribose prietaiso paklaida sudaro +/- 0,017 promilių. Policijos pareigūnai vertindami alkotesterio parodymus, prieš pareikšdami kaltinimą A. J., apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, t. y. 0,44 promilių neblaivumas bei A. J. naudai bylos nagrinėjimo metu paskaičiuojama prietaiso paklaidos ribos bei nurodoma, kad A. J. buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ reglamentuoja transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo taisykles. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2217/2022(01) nurodoma, kad A. J. kraujas tyrimui paimtas 2022 m. gegužės 2 d. 10.40 val., išvadoje konstatuojama, kad A. J. kraujyje nustatyta mažiausia – 0,35 promilių etilo alkoholio koncentracija, laboratorijos (duomenys neskelbtini) šlapimo paimto 2022 m gegužės 2 d. 10,04 val. nustatyta – 0,08 procentų koncentracija, Kauno klinikų patikrinimo metu 2022 m. gegužės 2 d. 12.02 val. Medikų buvo nustatyta, kad pareiškėjas blaivus. Bylą nagrinėjantis pareigūnas vertina, kad A. J. policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir patikrintas dėl girtumo 2022 m. gegužės 2 d. 08.44 val., o jo kraujas patikrinimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje priduotas 2022 m. gegužės 2 d. 10.40 val., t. y. po 1 vai. 56 min., ir kiti atlikti tyrimai neparodo A. J. tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl A. J. neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik sustabdžius A. J. ir parodo realų jo neblaivumą automobilio vairavimo metu. Natūralu, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja. Valstybinės įmonės medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2217/2022(01) tik patvirtina, kad A. J. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus.

Teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008; N444-1452/2009; U261-3165/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais.

Institucijos manymu, taip pat neturėtu būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl administracinės poveikio priemonės netaikymo arba švelninimo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies, kadangi skunde nurodytais motyvais nenutraukus administracinio nusižengimo bylos yra prašoma netaikyti arba švelninti poveikio priemonę, specialiosios teisės atėmimą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių išimtiniu aplinkybių. kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Asmuo teiktame skunde nurodo tik vairuotojo pažymėjimo svarbą jo gyvenime, teigiamas charakteristikas, nuobaudų neturėjimą, baudos apmokėjimą, gailėjimąsi dėl nusižengimo, nors, nors pirmoje skundo dalyje jį ginčija. Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjas žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas, jo gyvenime turi didele svarbą, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl mano, jog šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti poveikio priemonės arba švelninti paskirtą nuobaudą sutrumpinant paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl prašo Institucijos nutarimą A-20-ANR_N-9600-2022 palikti nepakeistą ir A. J. skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad savo skundą palaiko ir prašo panaikinti jam paskirtą baudą. Nurodė, kad jis alkoholį vartojo 9 valandas iki vairavimo, jautėsi visiškai blaivus, todėl vairavo. Šlapime alkoholio nebuvo rasta, kraujyje alkoholio buvo rasta 0,35 promilių. Nurodė, kad pareigūnai labai ilgai pildė dokumentus bei nesuteikė informacijos kur atliekami kraujo tyrimai, todėl vėliau atlikti šlapimo ir kraujo tyrimai.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį žinoma. Skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėdamas skundą, išklausęs pareiškėjo A. J. paaiškinimus, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, jog A. J. veika pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikuota neteisingai ir jis nepagrįstai nubaustas už šio administracinio nusižengimo padarymą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo). Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių lengvas neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės.

Praktikoje pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Nors Institucijos atstovas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis A. J. neblaivumo laipsnį yra panaudotos specialios techninės priemonės ,,Alcotest 6810 Nr. ARFM-0365“ rodmenys, užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte, patikros liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog A. J. 2022 m. gegužės 2 d., 09.01 val. nustatytas 0,44 promilių girtumas (administracinės bylos lapas Nr.6), tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant policinę priemonę A. J. buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu. Bekontaktis alkotesteris parodė, kad vairuotojo organizme yra alkoholio. Patikrinus alkotesteriu ,,Alcotest 6810 Nr. ARFM-0365“ nustačius neblaivumą 0,44 promilės, vairuotojas tvirtino, jog alkoholį vartojo iš vakaro, prieš 9 valandas gėrė nestipriuosius gėrimus, tačiau važiavo, nes jautėsi gerai, ryte nieko nevartojo (administracinės bylos lapas Nr. 10).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas A. J. gavęs galimybę vykti į medicinos įstaigą tik praėjus ilgesniam laiko tarpui iki kol pareigūnai užpildė dokumentus, todėl nežinodamas ir pasiteiravus policijos pareigūnų, tačiau nesuteikus informacijos apie gydymo įstaigą, kuri turi teisę atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, pareiškėjas nuvyko į artimiausią gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 2 d. 10.04 val., pridavė šlapimo tyrimą. (duomenys neskelbtini) tyrimo protokole nurodyta, kad A. J. šlapime etilo alkoholio nerasta (administracinės bylos lapas Nr.12).

Taip pat pareiškėjas sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimo gali nepakakti, norėdamas įrodyti nekaltumą kreipėsi į KMUK Kauno skyrių dėl kraujo tyrimo atlikimo. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2217/2022 (01) matyti, kad A. J. kraujyje 10.39 val. nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio (administracinės bylos lapas Nr.13-15).

Pažymėtina, kad pareiškėjas pareigūno alkotesteriu buvo tikrintas antra patikra 09.01 val., nustatant 0,44 promiles, (duomenys neskelbtini) šlapimo mėginys paimtas 10.04 val., KMUK laboratorijos kraujo tyrimas paimtas 10.39 val. nors pateiktose išvadose nurodytas skirtumas tarp alkotesterio patikros, šlapimo ir kraujo tyrimo paėmimo, tačiau tokioje situacijoje, kai iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl A. J. neblaivumo, byloje pateiktas tyrimo protokolas bei išvada. Pažymėtina, jog dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m., (duomenys neskelbtini), mokslinis redaktorius D. A.). Vadovaujantis Vidmarko formule yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Joje nurodyta, jog paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio. Teismas priėjo prie išvados, kad remiantis šia formule, nėra galimybių paaiškinti ir tokios situacijos, kaip nuo 09.01 val., kai pareigūnų alkotesterio rodmenys buvo 0,44 promilės neblaivumo laipsnis, 10.04 val. tyrimo protokole nurodyta, kad A. J. šlapime alkoholio nerasta, 10.39 val. išvadoje nustatyta A. J. kraujyje etilo alkoholio mažiausia koncentracija 0,35 promilių etilo alkoholio (administracinio nusižengimo bylos b. l. 13-15), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šlapimo tyrimas (duomenys neskelbtini) buvo paimtas praėjus vienai valandai keturioms minutėms, kurio rezultatas nurodytas, kad pareiškėjo šlapime alkoholio nerasta, tik pareiškėjui nuvykus vėliau nei per vieną valandą į KMUK, pažymėtina, kad tai priklausė ne nuo pareiškėjo valios, tačiau išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje rasta – 0,35 koncentracija alkoholio.

Teismas vertina (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos ir laboratorijos išvadą, kuriose vienu apytikriu laiku nurodyta, kad A. J. nustatytas, kad šlapime alkoholio nerasta, kitoje išvadoje nurodyta, kad A. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilių etilo alkoholio, tačiau pažymėta, kad pareiškėjas blaivus, nors kai A. J. 2022 m. gegužės 2 d., 09.01 val. buvo tikrinamas alkotesteriu, jo organizme buvo daugiau nei 0,4 promilių alkoholio koncentracija, bet ne daugiau 0,35 promilės, tačiau toks nedidelis alkoholio kiekis administracinės atsakomybės neužtraukia, asmuo laikomas blaivus (iki 0,4 promilių alkoholio vairuoti gali).

Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybiniame pranešime nėra pažymėta, kad sulaikius A. J. ir su juo bendraujant bei nustačius neblaivumą, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, pats pažeidėjas neneigė vartojęs nedidelį alkoholio kiekį prieš 9 val., kad A. J. nuo tokio alkoholio kiekio ir negalėjo elgtis neadekvačiai. A. J. skunde nurodė, kad pareigūnai ilgai pildė dokumentus, pasiteiravus, kur gali pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje, pareigūnai nesuteikė informacijos, todėl pareiškėjas kreipėsi į artimiausią medicinos įstaigą bei vėliau sužinojęs, kad gali būti netinkama išvada kreipėsi į KMUK. Šie pareiškėjo parodymai ir specialistų tyrimų protokolas bei išvada su nurodytomis valandomis tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad A. J. neturėdamas teisinių žinių bei šioje situacijoje esantis pirmą kartą bei nežinodamas, kur turi kreiptis dėl abejonių paneigimo kreipėsi į kelias medicinos įstaigas, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje vis tik galėjo būti alkoholio, tačiau jo kiekis galėjo būti 0,4 promilės ir mažesnis, o tai administracinės atsakomybės neužtraukia ir asmuo laikomas blaiviu.

Svarbu yra tai, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka prieiti prie išvadų apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, kai pareiškėjas tikrinimo momentu jau nesutiko su nustatytu neblaivumu. Nors pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, kad jam nesutinkant su alkotesterio duomenimis jis būtų dar kartą patikrintas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas akcentavo, kad nesutinka su alkotesterio rodmenimis, teisinosi, kad nestipraus alkoholio vartojo prieš 9 val., tačiau pareigūnai ne tik, kad nenuvežė pareiškėjo į gydymo įstaigą, bet ir nesuteikė informacijos, kur pareiškėjas gali pasitikrinti, tai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis kreipėsi į dvi gydymo įstaigas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nuosekliai teigė, kad vartojo alkoholį prieš daugiau nei 9 val. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui, ką šioje byloje pareiškėjas ir padarė, tačiau pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. nuo 2022 m. gegužės 2 d. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 9), nors nėra išspręstas administracinės atsakomybės klausimas, šiuo atveju laikomasi nuomonės, kad specialiosios teisės sustabdymas pareiškėjo teisę suvaržė nuo 2022 m. gegužės 2 d. Asmuo, kuriam Institucijos protokolu atimta teisė vairuoti transporto priemones, negali vairuoti nepriklausomai nuo to ar jis sutinka su protokolu bei priimtu Institucijos nutarimu ar ne, todėl neabejotina, kad šis įvykis pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes bei turėjo prevencinį poveikį nors ir 0,35 promilės, toks nedidelis alkoholio kiekis, kuris administracinės atsakomybės neužtraukia, kai asmuo laikomas blaivus iki 0,4 promilių alkoholio ir vairuoti gali.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A. J. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio nusižengimo byla dėl minėto nusižengimo padarymo nutrauktina, nenustačius A. J. veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusiengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė