Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 187 straipsnio 3 dalį arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos apimant bei arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimu, nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Š. paskirta bausmė sumažinta ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir M. Š. nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio M. Š. sulaikymo, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. pakeista į suėmimą.

Iš M. Š. nukentėjusiajam J. V. priteista 200 (du šimtai) eurų turtinės ir 500 (penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 200 (du šimtai) eurų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 5 d., laikotarpiu nuo 3 val. iki 5 val., pro nerakintus, pakeliamus (duomenys neskelbtini) vartus įsibrovė į nuosavo namo (duomenys neskelbtini), esantį: (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą turtą – J. V. priklausančius daiktus: (duomenys neskelbtini) spalvos siaurapjūklį „(duomenys neskelbtini)“ – 20 (dvidešimties) eurų vertės, elektrinį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ – 50 (penkiasdešimties) eurų vertės, kampinį šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“ – 20 (dvidešimties) eurų vertės, (duomenys neskelbtini) spalvos benzininį trimerį „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) spalvos apsauga – 50 (penkiasdešimties) eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „(duomenys neskelbtini)“ su dėže, kurioje buvo pakrovėjas ir dvi baterijos, (duomenys neskelbtini) spalvos – bendros 80 (aštuoniasdešimties) eurų vertės, benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) spalvos apsauga – 50 (penkiasdešimties) eurų vertės ir benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ – 200 (dviejų šimtų) eurų vertės, iš viso pagrobė svetimą bendros – 470 (keturių šimtų septyniasdešimties) eurų vertės turtą.

2. Be to, M. Š. nuteistas už tai, kad jis, vagystės metu 2020 m. liepos 5 d., laikotarpiu nuo 3 val. iki 5 val., tyčia sugadino svetimą, J. V. priklausantį turtą, o būtent: nuosavo namo (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), stovėjusiems automobiliams visureigiams: „NISSAN TERRANO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužė galinį stiklą – 130 (vieno šimto trisdešimties) eurų vertės ir „FORD MAVERICK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužė galinį šoninį vairuotojo pusės stiklą – 70 (septyniasdešimties) eurų vertės, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą 200 (dviejų šimtų) eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 10 d. keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio) taikymo (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

6. Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų juridinės kvalifikacijos neginčija. Skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra per griežtas, neginčija paskirtos galutinės bausmės rūšies ir dydžio (tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje), tik prašo dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. Taip pat skundu prašo pasisakyti dėl nuosprendyje klaidingai nurodyto J. T. bei patikrinti jo teistumus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam M. Š. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą bausmę, tačiau nepagrįstai nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.

8. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

8.1. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

8.2. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką būtina atsižvelgti taikinamąją teisingumo funkciją, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės 16. vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

8.3. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019). Taip pat BK 75 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. M. Š. yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

10. M. Š. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas dėl vieno apysunkio nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 187 straipsnio 3 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. Š. (duomenys neskelbtini) kartus teistas (paskutiniu 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams) (2 t., b. l. 56-59), teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praeityje (duomenys neskelbtini) kartus teistas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50-54), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 60-68), dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose (2 t., b. l. 69, 144-150, 171-174), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 127, 178), nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje pagal (duomenys neskelbtini) ugdymo programą (2 t., b. l. 129, 176), moka jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 131-140, 175), gydėsi nuo alkoholio priklausomybės (2 t., b. l. 74, 128, 170). (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), tačiau šis psichikos sutrikimas nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir netrukdė juos valdyti (1 t., b. l. 37-43). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Vis dėlto, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad pavogtų daiktų vertė yra nedidelė, minėtus daiktus nuteistasis savanoriškai pateikė pareigūnams, kurie buvo grąžinti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis dėl jam grąžintų daiktų pretenzijų neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodoma, jog nuteistasis neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, tačiau skundžiamame nuosprendyje neįvertinta tai, kad 2021 m. vasario 22 d. (t. 2, b. l. 153) teisiamojo posėdžio metu M. Š. teigė, jog du kartus buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, norėdamas atlyginti padarytą žalą, tačiau nukentėjęs J. V. atsisakė pavedimu priimti žalos atlyginimą, nurodydamas, kad byloje teiks civilinį ieškinį. Šie nuteistojo parodymai nėra paneigti. Todėl tai, kad nuteistasis dar iki nukentėjusiojo civilinio ieškinio pateikimo byloje norėjo atlyginti padarytą žalą, rodo teigiamą M. Š. intenciją dedant pastangas realiai atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą (1 t., b. l. 72-73, 75-76, 78-91, 93; 2 t., b. l. 153-154).

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 23 d. nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas Kelmės rūmų teismo nuosprendis, kuriuo taikytos M. Š. BK 75 straipsnio nuostatos ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam buvo skirti įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nustatytu laiku nuo 23 val. iki 06 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (t. 2, b. l. 56-59). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad M. Š. pažeidė du iš trijų jam skirtų įpareigojimų. Šios aplinkybės neginčijamai nustatytos nurodant faktines nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, t. y. veikos padarytos laikotarpiu tarp 03 val. ir 05 val., bei tai, kad nuteistasis jas padarant buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo panaikinimo, o sprendžiant klausimą dėl galimybės dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, turi būti vertinamos ne atsietai ir išimtinai, o visumos aplinkybių kontekste.

13. Iš jau aptartų šiame sprendime faktinių duomenų nustatyta, kad M. Š. dirba, moka jam paskirtas nuobaudas/baudas, po nusikalstamų veikų padarymo pradėjo mokytis, kreipėsi į medicinos įstaigą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten jam taikytas gydymas, t. y. medikamentinis-psichoterapinis ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodas, sušvirkšta (duomenys neskelbtini) 1 gr (1 m) dozė, taikyta racionali psichoterapija, išrašyti psichotropinių medikamentų receptai. Šie duomenys nebuvo įvertinti skundžiamu nuosprendžiu, tačiau būtent šie duomenys atskleidžia teigiamą nuteistojo elgesio pokytį.

14. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, kad M. Š. teistas (duomenys neskelbtini) kartus. Teisėjų kolegija patikrinusi nuteistojo teistumus pritaria apelianto skundo argumentams, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistajam nurodomi teistumai, t. y. 2007 m. kovo 2 d., 2009 m. spalio 14 d. ir 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais yra išnykę (BK 97 straipsnis). Pažymėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, M. Š. anksčiau minėtais nuosprendžiais buvo nuteistas kaip (duomenys neskelbtini), kuriam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. 2011 m. gegužės 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatyta, kad 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžius paskirta bausmė atlikta (2 t., b. l. 44-48). Vėlesniais nuosprendžiais apelianto teistumai nėra išnykę. Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio įžanginė (išvadinami teistumai) ir motyvacinė dalys, kuriose nurodoma, kad M. Š. teistas (duomenys neskelbtini) kartus, tikslintinos nurodant, kad M. Š. Lietuvoje yra teistas (duomenys neskelbtini) kartus. Vertinant duomenis apie M. Š. teistumus atsižvelgtina į tai, kad jam bausmės vykdymas atidėtas, t. y. BK 75 straipsnio normos taikytos už tai, kad padarė nusikalstamą veiką reglamentuotą BK 39 skyriuje – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui – t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei, reglamentuotos BK 28 skyriuje Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Akivaizdu, kad daromos M. Š. nusikalstamos veikos yra visiškai skirtingos ir tai neduoda pagrindo neginčijamai teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytos aptariamos nusikalstamos veikos yra dėsningas nuteistojo susiformavęs nuskalstamas elgesys.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visas padarytas nusikalstamas veikas akivaizdžiai jungia viena faktinė aplinkybė tai, kad M. Š. nusikalsdavo būdamas neblaivus, kurią eliminuoti iš savo gyvenimo būdo nuteistasis pradėjo po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Nors pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo elgesio ir faktinių duomenų esančių byloje, bei parodančių jo elgesį po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis ir sprendžia, kad M. Š. elgesys iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. siekimas atlyginti padarytą nukentėjusiajam turtinę žalą, savanoriškas kreipimasis į medicinos įstaigą ieškant pagalbos gydymuisi nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo, taip pat darbinių santykių ir mokslų tęsimas, jokių teisės pažeidimų nedarymas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, sudaro galimybę išvadai, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas bei visuomenės saugomas vertybes. Aplinkybė, kad M. Š. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, savaime nėra pagrindas netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

16. Vis dėlto būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, už jo padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam M. Š. pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant maksimaliam įstatyme numatytam laikui – 3 (trejiems) metams ir paskiriant teismo įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir nuteistasis pripažįsta civilinį ieškinį, nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl papildomai apeliantui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nepasisakydamas dėl galimybės nuteistajam atidėti bausmės vykdymą, pažeidė BK 75 straipsnio 8 dalį, to pasėkoje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl rašymo apsirikimo

18. Apeliaciniame skunde M. Š. pagrįstai nurodė, kad vertinant nuteistajam paskirtas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes nurodytas ne apelianto vardas ir pavardė, o J. T. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį apeliacinio skundo argumentą bei skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė aiškų rašymo apsirikimą, t. y. vietoj apelianto nurodė J. T. Šis apsirikimas nustatytoms nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms esminės įtakos neturi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio visumos matyti, kad atsižvelgta į M. Š. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, todėl skundžiamo nuosprendžio motyvacinėje dalyje esantis netikslumas yra ištaisomas vietoj J. T. nurodant M. Š.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose, bei paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė į suėmimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus nuteistajam dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta, bei pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas į suėmimą – naikintini.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, M. Š. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, įpareigoti nuteistąjį M. Š. visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

– tęsti darbą ir mokslą;

– neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

– neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, M. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant ją įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmę M. Š. paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendyje ištaisyti rašymo apsirikimus, t. y. vietoj „Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė...“, nurodant „Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė...“, bei nurodant, kad M. Š. yra teistas (duomenys neskelbtini) kartus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeistą į suėmimą, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.