Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. T. rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97/97, pripažinta kalta pagal tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 4 dalį (vagystė stambiu mastu), ir pritaikius BK 45 straipsnį nuteista 11 000,­­00 Lt bauda su ¼ turto konfiskavimu. Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta 11 000,­­00 Lt bauda pakeista laisvės atėmimu 90 dienų, bausmę atliekant bendrojo režimo kolonijoje nepilnametėms.

2. Teisme 2025 m. kovo 24 d. gautas pareiškėjos V. B. atstovo advokato Ryčio Martinkėno prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame prašoma V. B. veiką, dėl kurios ji buvo pripažinta kalta Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97/97, iš 1961 m. (1997 m. vasario 7 d. veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) BK 271 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį. Prašyme nurodo, kad pareiškėjos teistumas yra išnykęs, bausmė atlikta, visgi pareiškėja teikia prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kadangi nuosprendyje numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas palengvintų pareiškėjos teisinę padėtį. Pareiškėja nuo 2022 m. birželio 22 d. dirba švietimo įstaigoje (duomenys neskelbtini) mokytojo padėjėja ir dėl priimto nuosprendžio, kadangi padaryta nusikalstama veika buvo laikoma sunkiu nusikaltimu neturi galimybės gauti QR kodo, kad galėtų tęsti darbinę veiklą. Teismas nuosprendžiu skirdamas bausmę V. B. (buvusi D.) atsižvelgė į tai, kad pareiškėja buvo teisiama pirmą kartą, buvo nepilnametė, jos vaidmuo padarytame nusikaltime buvo antraeilis, visgi buvo nuteista už tuo metu laikytą sunkų nusikaltimą. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, 1961 m. BK 271 straipsnyje 4 dalyje įtvirtinta vagystė, padaryta stambiu mastu yra laikoma sunkiu nusikaltimu, už kurią baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su bauda ar be baudos. Pareiškėjos nuomone įvertinus nuosprendyje užfiksuotas aplinkybes bei iš BK eliminavus vagystės kvalifikuojantį požymį - automobilio vagystę, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į pavogto automobilio vertę (nuosprendyje nustatyta automobilio vertė yra 4 500 Lt (50 MGL)). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) pakeitimus QR kodą gali gauti ir tie asmenys, kurie buvo nuteisti už nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš esmės pagerintų pareiškėjos teisinę padėtį, t. y. jai būtų palikta teisė dirbti, priešingu atveju pareiškėja netektų darbo, remiantis vien ta aplinkybe, kad ji 1961 m. buvo nuteista už sunkų nusikaltimą, nors šiuo metu pareiškėjos įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003 m. liepos 9 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

5. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo BK 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju BPK <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo BK įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo BPK 362¹ straipsnio nustatyta tvarka.

6. Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais, t. y. kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo BK 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

7. Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. B. yra atlikusi bausmę, teistumas yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjai toliau dirbti mokytojo padėjėjo darbą (pareiškėja dirba nuo 2022 m. birželio 22 d.), į kurį, kaip nurodyta prašyme nepriimami asmenys teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs ar panaikintas (ši nuostata įtvirtinta VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje), todėl šis prašymas svarstytinas. Tokios praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

9. Kaip minėta, BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

10. V. B. pripažinta kalta ir nuteista Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97/97, pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį už vagystę stambiu mastu, t. y. už tai, kad ji ir M. O. 1997 m. vasario 21 d. apie 2.00 val. iš anksto susitarę grupėje, girti, Grigiškėse slaptai pagrobė svetimą turtą stambiu mastu, pavogdami Z. A. automobilį VAZ 21011, 4 500,00 Lt vertės, stovėjusį (duomenys neskelbtini) kieme. Pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį, už vagystę padarytą stambiu mastu, - baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su bauda ar be baudos. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnį vagystė padaryta stambiu mastu buvo laikoma sunkiu nusikaltimu: „Sunkiais nusikaltimais laikomos šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytos tyčinės veikos, sukeliančios padidintą pavojų visuomenei <...> vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą, ir vagystė, padaryta stambiu mastu (271 straipsnio 3 ir 4 dalys)“.

11. Įvertinus minėtame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, tokia V. B. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio l dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos - vagystės - požymius. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 1 d. redakcija) vagystę kvalifikuojantis požymis – automobilio vagystė – nenumatytas, todėl veika kvalifikuojama pagal pagrobto turto vertę. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nustatyta, kad šiuo atveju pagrobto turto (automobilio) vertė, nurodyta nuosprendyje yra 4 500,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 1997 m. vasario 1 d. 1 MGL buvo 110 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-211-626/2023), pareiškėjos pavogto automobilio vertė yra 4 500,00 Lt, kas sudaro 40,90 MGL, pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turto vertė nors ir viršija 10 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL dydžio sumos, laikytina, kad nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

12. Pažymėtina, kad šiuo atveju, veikos perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį BK, net ir atsižvelgus į tai, kad V. B. bausmę yra atlikusi, teistumas išnykęs (1961 m. BK 58 straipsnis), lengvina jos teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamą veiką, sumažėja jos pavojingumas ir V. B. yra laikoma įvykdžiusi ne sunkių, o nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad neperkvalifikavus V. B. veikos, jai būtų apribota teisė toliau dirbti mokytojo padėjėjo darbą. VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Taigi neperkvalifikavus V. B. veikos, jai būtų apribota teisė dirbti socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, darbą įmonėse ir organizacijose. Dėl to ji netektų darbo, remiantis vien ta aplinkybe, kad buvo nuteista už sunkų nusikaltimą, nors šiuo metu jos įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, V. B. padaryta nusikalstama veika (vagystė stambiu mastu), kvalifikuota pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

14. Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju V. B. jau yra atlikusi bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Ryčio Martinkėno prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo tenkinti.

V. B. nusikalstamą veiką, dėl kurios ji buvo nuteista Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97/97, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), nekeičiant jai paskirtos bausmės.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.