Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2-48-302/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2-48-302/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00412-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
T. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-48-302/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00412-2009-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5110-275/2017 pagal pareiškėjo T. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5500-115/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo T. S. prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-5500-115/2011 procesą dalyje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, atnaujinus procesą atmesti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti - sumokėti už pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo 250 Eur žyminio mokestį ir nurodyti, kokias Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo bei nutarties dalis yra prašoma panaikinti. Teismas sprendė, kad prašymams dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, kurie skundžia sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, yra netaikoma.Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalį už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Priimdamas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą, teismas priteisė iš atsakovų po 1 151,62 Lt (333 Eur) žyminio mokesčio, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi sumokėti 250 Eur žyminio mokesčio (teikiant pareiškimą per EPP sistemą mokama 75 proc. žyminio mokesčio, t. y., 333 Eur x 0,75 = 250 Eur).

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas T. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas prašymą dėl proceso atnaujinimo apmokėti 250 Eur žyminiu mokesčiu, dalį ir perduoti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:Pagrindiniai ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro reikalavimai šioje byloje yra panaikinti administracinius aktus, kuriais pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, t. y. dalį Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.7-79-16046 ir visą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 2.7-79-17368. Kiti reikalavimai dėl sandorių panaikinimo yra išvestiniai iš pagrindinių reikalavimų panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, tokio pobūdžio bylose šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas buvo atleistas tiek nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tiek už kasacinį skundą mokėjimo, tai papildoma patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumą. Be to, ir kitas atsakovas šioje byloje – B. G. J., nemokėjo žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą šioje byloje.Tai, kad pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patvirtina ir teismų praktika – Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1362-324/2011.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumui – apmokėti prašymą žyminiu mokesčiu, pašalinti, dalis yra pagrįsta ir teisėta.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra numatyti subjektai, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. To paties straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. CPK 83 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinėje byloje, kurios procesą apeliantas prašo atnaujinti, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, prokuroro teisės ginti viešąjį interesą, ginčytinų administracinių aktų pagrindu sudarytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojimo ir restitucijos taikymo.Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnį, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (1 dalis); piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (2 dalis). To paties įstatymo 19 straipsnis, reglamentuojantis sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką, nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šiose bylose šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ne tik reikalavimai dėl minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo priimti tokį sprendimą, bet ir su jais neatskiriamai susiję išvestiniai reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1006/2008; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2486/2011; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2013).Kaip minėta, prašomoje atnaujinti byloje ginčas buvo kilęs iš nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje pagrindiniai reikalavimai yra panaikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglametavimą, t. y. į CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, 83 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, kad šalys bylose dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra įstatymo atleistos nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ir už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokėjimo. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nuo žyminio mokesčio atleidžiami tik asmenys, kurie skundžia sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, vertintina kaip teisiškai nepagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo institutą, todėl nepagrįstai nustatė terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šalinimui – žyminio mokesčio sumokėjimui ir tai patvirtinančių duomenų pateikimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalis, kuria buvo nustatytas nurodytas trūkumas, naikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo nustatytas terminas prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-5500-115/2011 atnaujinimo trūkumų šalinimui – žyminio mokesčio sumokėjimui ir tai patvirtinančių duomenų pateikimui, panaikinti.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė