Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-2486/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2-2486/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Pareiškėjas
D. B., T. B.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 27-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2486/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1; 103.4.; 106.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. B. ir T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas nurodytų pareiškėjų ieškinys atsakovams Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir J. B. (J. B.) dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 27-ojo notaro biuro notarė R. Aleksandravičiūtė (civilinė byla Nr. 2-6187-302/2011),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai D. B. ir T. B. pateikė ieškinį, atsakovais nurodę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir J. B. dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 1) Vilniaus apskrities viršininko sprendimą „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei K. B.“, kuriuo K. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2660 ha naudojimo žemės sklypo dalį, esančią 0,3852 ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini); 2) 2006 m. birželio 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. B. paveldėjo 2660/3852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas – 0,3852 ha, išduotą Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarės Ritos Aleksandravičiūtės (1-4 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti ieškinio trūkumams, t. y. apmokėti ieškinį 3 635,30 Lt žyminiu mokesčiu ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (23-24 b. l.). Nurodė, kad pareiškėjai be pagrindo teigia, jog yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktus. Teismo teigimu, pareiškėjai pareikštu ieškiniu ginčija daiktines teises į turtą, kurio vidutinė rinkos vertė – 131 765 Lt, todėl įpareigojo pareiškėjus sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo šios turto vertės, t. y. 3 635,30 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 9 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2011 m. liepos 20 d. pateikė prašymą apygardos teismui, kuriame nurodė, kad, šalindami teismo nustatytus ieškinio trūkumus, prašo atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą ieškinį, nes Vilniaus apygardos teismas panašaus pobūdžio bylose atleidžia šalis nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (25 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjų D. B. ir T. B. ieškinį ir grąžino jį padavusiems asmenims (34-35 b. l.).

Nurodė, kad pareiškėjų ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims (CPK 115 str. 3 d.), kadangi per teismo nustatytą terminą pareiškėjai neįvykdė teismo nurodymų, o jų pateiktas prašymas, grindžiamas Vilniaus apygardos teisme 2007 m. balandžio 17 d. priimtu sprendimu, kuriuo šalys buvo atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai šio sprendimo pagrindu atleistini nuo žyminio mokesčio nagrinėjamoje byloje, nes atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus nustato procesinis įstatymas, o tokių pagrindų teismas šiuo atveju nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai D. B. ir T. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (32-33 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į savo tėvo iki nacionalizacijos valdytą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo prarastas dėl nacionalizacijos bei pasikeitusios politinės santvarkos, kurios metu žemė, pripažinta išimtine valstybės nuosavybe, buvo nusavinta, todėl jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktus.Nors reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2006 m. birželio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą yra turtinio pobūdžio, tačiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2660/3852 dalis, patenkinus teismui šį ieškinio reikalavimą, grįžtų valstybei. Tik grąžinus nurodyto sklypo dalį valstybei, ieškovai ir atsakovas turėtų teisę pretenduoti į paminėto sklypo dalis, kurių dydį ir įsigijimo pagrindą kiekvienam namų valdos bendrasavininkiui nustatytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl, teismui manant, kad pareiškėjai privalo sumokėti žyminį mokestį, teismas turėtų nurodyti, kokio dydžio žyminį mokestį turi sumokėti kiekvienas ieškovas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (41- 43 b. l.). Nurodo, kad pareiškėjai, 2011 m. birželio 21 d. teikdami ieškinį, neprašė juos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjų ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, ir byloje nesant duomenų apie ieškinio trūkumų pašalinimą, bei įvertinęs, kad nėra pagrindų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nepažeisdamas CPK nuostatų, grąžino ieškinį pareiškėjams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.); tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), tarp jų - ieškinio apmokėjimą žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d.), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo – viena iš žyminio mokesčių lengvatų, kuria sudaromos sąlygos asmenims veiksmingai ir nevaržomai ginti prioritetines žmogaus teises ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2010). CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kai ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris nėra baigtinis, kadangi nurodyto straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, jog asmenys gali būti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitais CPK bei kituose įstatymuose numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjai, prašydami pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei K. B.“, siekia apginti savo, kaip pretendentų, ketinančių atkurti nuosavybės teises į F. B. valdytos iki žemės nacionalizacijos žemės sklypo dalis, galimas pažeistas nuosavybės teises, o ieškinio reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu – išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Tačiau teismas suklydo, nurodydamas, kad ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatytinas pagal ginčo turto vertę.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 straipsnį, paminėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos; šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Be to, pažymėtina, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ne tik reikalavimai dėl aukščiau nurodytų institucijų sprendimų panaikinimo, bet ir su jais neatskiriamai susiję išvestiniai reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1006/2008, Nr. 2-1005/2008, 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-314/2008).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, pareiškėjai, ginčydami Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos sprendimą, byloje taip pat yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už šioje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą, susijusį su pirmiau nurodytu reikalavimu, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį.

Todėl panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas apygardos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir perduoti tam pačiam apygardos teismui spręsti iš naujo pareiškėjų D. B. ir T. B. ieškinio priėmimo klausimą.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė