- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- 2-314/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Diurablis“, uždarajai akcinei bendrovei „SEB VB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Saločiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Lapinas“, uždarajai akcinei bendrovei „Tekstara“, uždarajai akcinei bendrovei „Euroglas“
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nutarta atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-634-436/2008 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Diurablis“, uždarajai akcinei bendrovei „SEB VB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Saločiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Lapinas“, uždarajai akcinei bendrovei „Tekstara“, uždarajai akcinei bendrovei „Euroglas“, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“, notarei Astai Kielienei, notarei Lilijai Milerienei, notarei Renatai Krūvelytei dėl aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. 2008 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. A-747, kuriuo patvirtintas UAB „Diurablis“ detalus planas žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. birželio 10 d. išduotus statybos leidimus Nr. 38-4NS 104-76 ir Nr. 38-4NS104-76/3; 3) panaikinti 2007 m. gegužės 23 d. ir 2007 m. rugsėjo 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus; 4) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2007 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“, UAB „SEB VB lizingas“ ir UAB „Saločiai“, patvirtintą Vilniaus miesto 32 notarų biure, 2007 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Tekstara“, patvirtintą Vilniaus rajono 1 notarų biure, 2007 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Lapinas“, patvirtintą Kauno miesto 16 notarų biure, ir taikyti restituciją; 5) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją, vadovaujantis SĮ „Kauno planas“ pateikta informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, atkurti nuosavybės teises V. J. į V. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų g., ir grąžinti ją natūra. Ieškovas V. J. nurodė, kad visi ieškinio reikalavimai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu ir ieškovo teisės į ginčo žemę ginamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, o kiti reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir t.t. yra išvestiniai, susiję su ieškovo teisių pažeidimu, nuosavybės teisių atkūrimu bei nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimu. Ieškovas V. J. pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai susiję su specialiu įstatymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žyminiu mokesčiu neapmokestinami pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 25 d. konsultaciją A3-45. Ieškovas V. J. nurodė, kad yra senatvės pensininkas, jo gaunamos pensijos dydis yra 956 Lt, todėl, jei teismas laikys, kad ieškovas privalo sumokėti žyminį mokestį, tai, atsižvelgiant į ieškovo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį bei sunkią turtinę padėtį, prašo nuo kitos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies atleisti arba atidėti sumokėjimą..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui V. J. terminą prašymo dėl žyminio mokesčio trūkumams pašalinti; nurodyti ieškovui V. J. per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pateikti teismui jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, kad būtų galima priimti procesinį sprendimą dėl ieškovo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo.
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. 2008 m. kovo 4 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu pateikia dokumentus apie ieškovo turtinę padėtį, ir kuriuo prašė atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir svarstant žyminio mokesčio klausimą atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 25 d. konsultaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi nutarė atidėti ieškovui V. J. žyminio mokesčio dalies – 34 839,40 Lt sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad, remiantis CPK 82 straipsnio pirmąja dalimi, žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuotą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Teismas nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėn. vartotojų kainų indeksas buvo 110, ieškovo ieškinys dėl reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. A-747 bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. birželio 10 d. išduotus statybos leidimus Nr. 38-4NS 104-76 ir Nr. 38-4NS 104-76/3 teisme buvo priimtas 2006 m. lapkričio 10 d., todėl žyminis mokestis dėl šių ieškinio neturtinių reikalavimų neindeksuojamas. Teismas nurodė, kad 2008 m. sausio 15 d. buvo priimti ieškovo papildomi ieškiniai, kuriais ginčijami 2007 m. gegužės 23 d. ir 2007 m. rugsėjo 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktai ir 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. spalio 22 d. bei 2007 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartys, ir, atsižvelgiant į tai, kad, lyginant su 2006 m. lapkričio mėn., 2007 m. sausio mėn. vartotojų kainų indeksas padidėjo 14,7 procento ir sudarė 114,7, žyminis mokestis dėl ieškovo papildomuose ieškiniuose pareikštų tiek turtinių, tiek neturtinių reikalavimų turi būti indeksuojamas 114,7 dydžio vartotojų kainų indeksu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra sumokėjęs tik 100 Lt žyminio mokesčio, nors pagal pareikštus keturis neturtinius reikalavimus jis turėjo sumokėti 529,40 Lt bei pagal pareikštus turtinius reikalavimus ieškovas turėjo sumokėti 34 410 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo byloje atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, siekdamas neužkirsti galimybės ieškovui pasinaudoti teise ginti savo pažeistas teises teisme bei įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus – valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pensininko pažymėjimą, pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie ieškovui išmokėtas senatvės pensijas, pažymą iš VĮ Registrų centro Kauno filialo apie turimą nekilnojamąjį turtą, pažymas iš AB banko „Hansabankas“ ir AB Ūkio banko apie ieškovo turimas sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, konstatavo, jog ieškovas nepajėgus šiuo metu sumokėti visą įstatymo nustatytą žyminį mokestį, todėl likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 34 839,40 Lt, sumokėjimas atidėtinas iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos. Teismas atmetė prašymą atleisti ieškovą iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi ieškovas turi nekilnojamojo turto, gauna senatvės pensiją, todėl, teismo teigimu, nagrinėjamu atveju taikyti CPK 83 straipsnio trečiosios dalies nuostatas nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo teisėjas 2008 m. kovo 5 d. rezoliucija priėmė ieškovo V. J. ieškinį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo išvada, kad ieškovas privalo sumokėti žyminį mokestį, nepagrįsta, kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai, remiantis CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 14 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 25 d. konsultacija bei susiformavusia teismų praktika, žyminiu mokesčiu neapmokestinami.Teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas ir Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartis panaikintina.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CPK 83 straipsnis. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi minėtos dalies 14 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija; piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Minėto įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką ir numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos ir šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Teisės dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismine tvarka gali būti ginamos ne tik ginčijant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir ginčijant atsisakymą (veiksmus) priimti tokį sprendimą. Kai ieškinyje sujungti keli reikalavimai, svarbu nustatyti, ar ieškinį sudarantys reikalavimai yra savarankiški, ar jie nėra išvestiniai, neatskiriamai susiję su pagrindiniu reikalavimu ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ne tik reikalavimai dėl minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo priimti tokį sprendimą, bet ir su jais neatskiriamai susiję išvestiniai reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Toks teisės normų aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 25 d. konsultaciją A3-45.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo V. J. ieškinyje pareikšti tiek neturtiniai reikalavimai dėl aktų panaikinimo, tiek turtiniai reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra išvestiniai ir tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 14 punktą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio antrąją dalį, ieškovas V. J. yra įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą minėtą ieškinį. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovo ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl žyminio mokesčio už ieškovo ieškinį mokėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo yra nepagrįstos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo V. J. ieškinys priimtas teisėjo 2008 m. kovo 5 d. rezoliucija ir vien tik panaikinant atskiruoju skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį, kuria nutarta atidėti ieškovui V. J. žyminio mokesčio dalies – 34 839,40 Lt sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, klausimas išsprendžiamas iš esmės.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas ir Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartis panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti.