Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) P. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė R. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolė R. A., atsisakiusi tenkinti pareiškėjo skundą, persiuntė jį su vykdomąja byla Šiaulių apylinkės teismui. Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą antstolė nurodė, kad 2025 m. sausio 2 d. gavo VMI prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir nutarimą dėl 600 Eur skolos išieškojimo iš P. L.. 2025 m. sausio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų paskaičiavimą, patvarkymą dėl įpareigojimo skolininkui pateikti informaciją apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, lėšas kredito įstaigose. 2025 m. sausio 8 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdomoji byla sustabdyta. Antstolė nenustatė jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėjo, kad jos žinioje yra 2024 m. gegužės 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-2123-1185/2024, kuria teismas priėmė P. L. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – ir FABĮ) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą sieja tik su fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymu (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis), tačiau neužkerta kelio priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvesti vykdomąją bylą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos suteikia antstoliui teisę sustabdytoje byloje imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, juo labiau antstolis gali priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvesti vykdomąją bylą ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki teismas įsiteisėjusia nutartimi išnagrinės fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą. Pažymėjo, kad antstolė tik priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą, išsiuntė procesinius dokumentus skolininkui ir sustabdė vykdomąją bylą, tačiau neatliko jokių veiksmų, susijusių su skolininko turto realizavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės 2025 m. sausio 6 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2025 m. sausio 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė R. A. 2025 m. sausio 6 d. patvarkymu priėmė vykdyti VMI pateiktą vykdomąją dokumentą dėl 600 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. L., užvedė vykdomąją bylą Nr. 0037/25/00010, priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl įpareigojimo skolininkui pateikti informaciją apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. 2025 m. sausio 8 d. patvarkymu antstolė vykdomąją bylą sustabdė tuo pagrindu, kad antstolių kontoroje yra gauta teismo nutartis dėl pareiškimo priėmimo dėl nemokumo bylos iškėlimo skolininkui. Iš vykdomojoje byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties matyti, jog buvo priimtas P. L. patikslintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, sustabdytas P. L. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-7123-1185/2024 buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą P. L., tačiau Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2290-1097/2024 nurodyta nutartis panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-16167-797/2024 teismas atsisakė iškelti P. L. fizinio asmens bankroto bylą. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-406-413/2025 palikta nepakeista ir įsiteisėjo.

14. Nagrinėjamu atveju antstolė, turėdama informaciją apie tai, kad teisme yra priimtas skolininko pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, priėmė vykdyti VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš P. L., nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedusi vykdomąją bylą ir apskaičiavusi vykdymo išlaidas bei įpareigojusi skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą, pinigines lėšas, antstolė 2025 m. sausio 8 d. patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė tuo pagrindu, kad teisme yra priimtas skolininko pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

15. CPK 651 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, kadangi teisme buvo priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo pareiškėjui.

17. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

18. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 5 straipsnio 6 dalį, yra nurodęs, jog aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ turėtų būti laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu. Vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

19. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas.

20. Nagrinėjamu atveju antstolė priėmė patvarkymą vykdyti VMI pateiktą vykdomąją dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko tuo metu, kai teisme buvo priimtas skolininko pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, tačiau nebuvo priimta nutartis iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui sustabdomas tik fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, tačiau tai nereiškia, kad negali būti atliekami jokie kiti veiksmai, kaip pvz. priimamas patvarkymas vykdyti pateiktą vykdomąją dokumentą, kas šiuo atveju ir buvo atlikta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad teisės aktai nenumato galimybės antstoliui tuo pagrindu, kad buvo priimtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme, atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Papildomai pažymėtina, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė, atsižvelgus į tai, kad antstolių kontoroje yra gauta teismo nutartis dėl pareiškimo priėmimo dėl nemokumo bylos iškėlimo skolininkui, 2025 m. sausio 8 d. patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė. Taip pat pastebėtina, kad bankroto byla pareiškėjui taip ir nebuvo iškelta, kadangi teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.