Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. P. skundą dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti jo atžvilgiu taikomą priverstinio išieškojimo priemonę – nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei panaikinti/atšaukti antstolio patvarkymus bei nurodymus dėl apribojimų skolininko piniginėms lėšoms taikymo. Nurodė, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismas 2017-07-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-33493-608/2017 priėmė jo pareiškimą ir paskyrė bylos nagrinėjimą 2017-09-12 14.30 val. Nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos, antstolis privalėjo sustabdyti pareiškėjo turto realizavimą ir išieškojimą. Nurodė, kad šiai dienai pareiškėjo darbovietė UAB ,,E.“ nėra gavusi patvarkymo apie išieškojimo sustabdymą, nors įstatymas tai numato atlikti nedelsiant. Pareiškėjas 2017-08-03 kreipėsi į antstolio kontorą el. paštu ir klausė, kodėl nevykdoma nutartis, antstolis atsakė, jog nėra gavę teismo nutarties. Tačiau teismo nutartys procesiniai teismo dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir laikomi įteiktais kitą dieną po išsiuntimo. Todėl vykdant toliau išieškojimą, antstolis elgiasi neteisėtai.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų. Teismas nurodė, kad nutarties kopiją antstolis I. G. gavo 2017-07-26 (tomas II v .b. l. 86). 2017-07-27 antstolis I. G. priėmė patvarkymą Nr. S1-32417, kuriuo sustabdė vykdymo veiksmus, turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/01180 (tomas II, v. b. l. 90). Sustabdęs vykdymo veiksmus 2017-07-27 lėšų nurašymą nuo skolininko sąskaitų bankuose pakeitė lėšų areštu (tomas II, v. b. l. 92-93).Teismas taip pat nurodė, kad CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. Minėtame CPK straipsnyje nustatyta, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti; kas aktualu nagrinėjamu atveju. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis būtent tokius veiksmus ir atliko. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas yra nukreiptas į ateitį. Sustabdžius teismo procesinio sprendimo vykdymą, jokie šio sprendimo vykdymo veiksmai nebegali būti atliekami, tačiau teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas nereiškia jau atliktų vykdymo veiksmų atšaukimo ar panaikinimo. Be to, kaip minėta, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais ar kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. sustabdyti antstolio I. G. veiksmus, kuriais areštuotos V. P. sąskaitų bankuose esančio piniginės lėšos.Antstolis areštavo pinigines lėšas, kurias sudaro Pareiškėjo darbo užmokestis, darbdavio išmokamas į Pareiškėjo sąskaitą banke, visa apimtimi, kas draudžiama pagal CPK 736 str. nuostatas. Pritaikydamas Pareiškėjo lėšoms areštą, Antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d. nuostatas ir suvaržė Pareiškėjo neginčijamą teisę naudotis į jo sąskaitą banke UAB „E.“ jam pervedamo darbo užmokesčio net ir tos dalies apimtimi, kuri likdavo atskaičius sustabdytų išskaitų dydžio dalį pagal LR CPK 736 str. reglamentą. Antstolio skundžiamu patvarkymu Pareiškėjo darbo užmokestis visa apimtimi deponuojamas kredito įstaigoje, kas prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad skolininko darbo užmokesčio dalies deponavimas nepriskirtinas prie CPK 628 str. 3 d. nurodytų priemonių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-14 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-221- 421/2016).Antstolio nurodymas apriboti Pareiškėjo disponavimą piniginėmis lėšomis, prilygstamas priverstinio išieškojimo priemonėms, kurių vykdymas turi būti sustabdytas, nes teismas, nagrinėjantis Pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nutartimi nurodė, kad yra sustabdomas Pareiškėjo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.Antstolis I. G. atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, lėšų nurašymas pakeistas lėšų areštu. Procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas, kaip pažymėjo ir Teismas, nereiškia jau atliktų vykdymo veiksmų atšaukimo ir panaikinimo. Nurodo, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais ar kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus, o toks teisinis reguliavimas grindžiamas išieškotojo teisių apsauga.Nurodo, jog vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininko sąskaitoms bankuose yra taikomi ir kitų antstolių bei institucijų areštai, taigi nesuprantama, kodėl būtent tik antstolio I. G. areštas apeliantui trukdo ir varžo apelianto teisę naudotis darbo užmokesčiu ar jo dalimi.Pačiam skolininkui keliama pareiga pateikti antstoliams dokumentus, duomenis įrodančius, kad sąskaitoje yra ar į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias išieškojimas yra negalimas ar ribojamas. Šiuo atveju apeliantas jokių įrodymų nepateikia ir dėsto tik deklaratyvius teiginius. Pabrėžtina, kad dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo skolininkas turėtų pateikti antstoliams dokumentus, įrodančius, kad sąskaitoje yra ar į sąskaitą iš tiesų pervedamas jo gaunamas darbo užmokestis.Išieškotojas SIA B2Kalital atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismui priėmus pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, antstolis I. G. nepagrįstai areštavo pinigines lėšas, kurias sudaro Pareiškėjo darbo užmokestis, darbdavio išmokamas į Pareiškėjo sąskaitą banke, visa apimtimi.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad CPK 628 str. nustatyta, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, kas aktualu nagrinėjamu atveju. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis būtent tokius veiksmus ir atliko. Teismas nurodė, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas yra nukreiptas į ateitį. Sustabdžius teismo procesinio sprendimo vykdymą, jokie šio sprendimo vykdymo veiksmai nebegali būti atliekami, tačiau teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas nereiškia jau atliktų vykdymo veiksmų atšaukimo ar panaikinimo.Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip jau nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.CPK 628 str. 3 d. numato, kad sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Tai gi, sustabdžius vykdomąją bylą, antstoliui paliekama teisė surasti bei areštuoti skolininko turtą, tačiau draudžiama iš jo išieškoti.Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolio nurodymas apriboti Pareiškėjo disponavimą piniginėmis lėšomis, prilygstamas priverstinio išieškojimo priemonėms. Tačiau apeliantas šio savo teiginio niekuo nepagrindžia. CPK 624 str. 2 d. numato, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės.Kaip matyti iš šios nutarties 18 punkte išvardintų priemonių sąrašo, lėšų areštas nėra laikytinas priverstinio vykdymo priemone. Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolio skundžiamu patvarkymu pareiškėjo darbo užmokestis visa apimtimi deponuojamas kredito įstaigoje. Pažymėtina, šiuo argumentu apeliantas pirmosios instancijos teisme nesirėmė, dėl ko apeliacinės instancijos teismas jo neanalizuoja (CPK 306 str. 2 d.).Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.