- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1144-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00207-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- Š. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-2181-922/2023 pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui Š. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį, šalindama trūkumus, patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti santuokos apskaitos akto (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. 21 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą įtraukta bažnytinė santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje tarp ieškovės ir atsakovo Š. B., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 3) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo dukros A. B. išlaikymui po 300 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant priteistą sumą į ieškovės nurodytą sąskaitą, pavedant uzufrukto teise gautas lėtas tvarkyti ieškovei; 4) priteisti iš atsakovo dukros A. B. išlaikymui po 300 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant priteistą sumą į ieškovės nurodytą sąskaitą, pavedant uzufrukto teise gautas lėtas tvarkyti ieškovei; 5) padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir paskirstyti prievoles kreditoriams; 6) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą; 7) nenustatyti termino susitaikymui; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Š. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, ir prašė atmesti ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukomo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos ieškovei išmokėjimo, kreditorių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo paskirstymo, neturtinės žalos priteisimo, o ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2023 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečių šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, kol bus priimtas teismo sprendimas; 2) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų ir ieškovės, taip pat uždrausti atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir / ar laikinoje buvimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kol bus priimtas teismo sprendimas.
4. Ieškovė savo prašymą grindė tuo, kad atsakovas nuolat kelia konfliktus namuose, daro psichologinį spaudimą, garsiai rėkauja, dažnai pratrūksta pykčiu, išsigandę vaikai pradeda verkti, tuomet atsakovas ant jų rėkia dar labiau. Dėl to vaikai patiria psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kurie galimai neigiamai įtakoja vaikų psichologinę būseną ir raidą. Atsakovas turi tiek finansines, tiek fizines galimybes apsigyventi atskirai ir nekelti grėsmės ieškovei ir vaikams. Atsakovas savo veiksmais sudaro psichologinio smurto grėsmę ir dėl to kyla pavojus vaikų ir ieškovės saugumui. Ieškovė dėl atsakovo psichologinio spaudimo patiria sveikatos pablogėjimą, lankosi pas psichologą. Šalių gyvenimas kartu toje pačioje vietoje tapo nesuderinamas, todėl ieškovė buvo priversta laikinai apsistoti pas savo tėvus. Atsakovas nuolat daro psichologinį spaudimą ieškovei, terorizuoja vyresniąją dukrą, tyčiojasi iš mergaitės reakcijų, jautrumo, pagąsdindamas, kad ji nebeturės tėtės. Atsakovas dukrai net yra pasiūlęs paskaityti teismo procesinius dokumentus. Be to, po ieškinio teismui pateikimo, atsakovas nevengia grįžti namo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nakvoti namuose nepasilieka. Atsakovas į butą grįžta vėlai arba visai negrįžta nakvoti, todėl laikinas gyvenimas kitoje vietoje esmingai nepažeistų atsakovo interesų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Abi šalys vienas nuo kito gyvena apie 8 km. spinduliu, nei vienas neplanuoja išvažiuoti į kitą (tolimesnį) miestą gyventi, todėl nėra reikalinga nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir dėl to, jog nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ji iki teismo sprendimo priėmimo sugalvotų dar daugiau tariamų ir netariamų teisių dėl savo vaikų. Šiuo metu dukra A. B. yra sistemingai ieškovės nuteikinėjama prieš atsakovą, jai draudžiama matytis su tėvu ir tokiais veiksmais ieškovė kenkia dukrai. Jeigu teismas vis dėlto spręs laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tuomet atsakovas prašys išeiti iš prašymo ribų ir laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Dėl prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi ir uždrausti lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje nurodė, kad atsakovas nedaro jokio psichologinio spaudimo, nerėkia, nes vienintelis žmogus, kuris rėkia ant vaikų ir pratrūksta pykčiu, yra pati ieškovė. Prieš išvykdama gyventi pas savo tėvus, ieškovė nė karto nebuvo atsakovui užsiminusi apie gyvenimą atskirai. Ieškovė su atsakovu nebendrauja, jį ignoruoja. Neteisingai nurodo, kad atsakovas vartoja alkoholį, neteisingai nurodo ir kitas aplinkybes. Ieškovė nepateikė jokio oficialaus įrodymo, kuris patvirtintų amoralų ar ydingą atsakovo elgesį. Pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas netektų vienintelės gyvenamosios vietos. Šeimos butas yra 3 kambarių, todėl tokiame bute tikrai gali išsitekti 4 asmenų šeima. Didelė problema tame, kad vyresnioji mergaitė vis dar miega su mama toje pačioje lovoje, o tai skatina jos nesavarankiškumą. Be to, ieškovė namuose visiškai nesitvarko ir tvarkos palaikymo įgūdžių neskatina vaikams. Tai, kad šiuo metu šalių santykiai yra pašliję, namuose vyrauja emocinė įtampa, neįrodo, kad tik atsakovas tarpusavio bendravime naudoja psichologinį smurtą. Priešingai, atsakovas taip pat patiria psichologinį spaudimą, diskomfortą, nes vyksta abipusiai konfliktai. Dėl lankymosi bute, adresu: (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tai nėra atsakovo namai ir jis juose nesilankys, užtenka tik pasakyti, kad jis ten nepageidaujamas.
Šalies argumentai
6. Atsakovas 2023 m. balandžio 13 d. taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. vaikus atvežant vaikų mamai iki tėvo namų penktadienį 18.00 val. ir tėvas grąžina vaikus sekmadienį 20.00 val. į vaikų mamos namus; 2) tą savaitgalį, kai vaikų laikas būna su mama, tėvas bendrauja tą savaitę antradienį ir ketvirtadienį mokslo metų metu nuo 18.30 val. vaikus atvežant vaikų mamai iki tėvo namų ir tėvas grąžina dukras 20.30 val. į vaikų mamos namus; 3) tą savaitgalį, kai vaikų laikas būna su tėvu, tėvas bendrauja tą savaitę trečiadienį mokslo metų metu nuo 18.30 val. vaikus atvežant vaikų mamai iki tėvo namų ir tėvas grąžina dukras 20.30 val. į vaikų mamos namus; 4) kiekvieną nelyginių metų Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną tėvas praleidžia kartu su dukromis, atvežant vaikų mamai iki tėvo namų Šv. Kūčių dieną 15.00 val. ir grąžina dukras tėvas į jų gyvenamą vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną 15.00 val.; 5) kiekvienų lyginių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną tėvas praleidžia kartu su dukromis, atvežant vaikų mamai iki tėvo namų pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 15.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina dukras tėvas į jų gyvenamą vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) 20.00 val.; 6) kiekvienais lyginiais metais tėvas praleidžia su dukromis Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val., atvežant vaikų mamai iki tėvo namų, ir grąžina dukras tėvas į jų gyvenamą vietą Šv. Velykų antrąją dieną 10.00 val. Kiekvienais nelyginiais metais tėvas praleidžia su dukromis Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant dukras Šv. Velykų antrąją dieną 20.00 val. į dukrų gyvenamąją vietą; 7) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) tėvas bendrauja su dukromis, atvežant vaikų mamai iki tėvo namų nuo 10.00 val. ir grąžina dukras tėvas į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.; 8) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) motina bendrauja su dukromis nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; 9) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini), tėvas turi teisę visą dieną praleisti su dukromis. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko kiekvienais metais, motinos gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini), motina turi teisę visą dieną praleisti su dukromis; 10) nelyginiais metais tėvas Naujus metus sutinka su dukromis, pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17.00 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20.00 val.; 11) kiekvienais metais nepilnamečių dukterų vasaros atostogų metu (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) kas dvi savaites dukros leidžia su vienu iš tėvų pasikeičiant. Apie suplanuotų atostogų laiką šalis informuoja kitą šalį ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios, lyginiais metais konkretaus atostogų laiko pasirinkimui pirmenybė teikiama motinai, nelyginiais metais – tėvui. Pirmą atostogų dieną tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ne anksčiau kaip 10.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šios bendravimo su vaikais tvarkos nuostatos, numatytos 1–3 punktuose; 12) kiekvienais lyginiais metais nepilnamečių dukterų rudens ir pavasario atostogų metu visas atostogas dukros leidžia su tėvu. Pirmą atostogų dieną tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ne anksčiau kaip 10.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šios bendravimo su vaikais tvarkos nuostatos, numatytos 1–3 punktuose; 13) kiekvienais nelyginiais metais nepilnamečių dukterų žiemos atostogų metu visas atostogas dukros leidžia su tėvu. Pirmą atostogų dieną tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ne anksčiau kaip 10.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šios bendravimo su vaikais tvarkos nuostatos, numatytos 1–3 punktuose; 14) kiekvienais lyginiais metais valstybines šventes kovo 11 d., vasario 16 d. dukros leidžia su tėvu. Tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ne anksčiau kaip 10.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val.; 15) kiekvienais nelyginiais metais valstybines šventes birželio 23–24 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d. dukros leidžia su tėvu. Tėvas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ne anksčiau kaip 10.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val.; 16) Š. B. informuoja A. B. trumpąja SMS žinute ir / ar skambučiu, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė ir kt.) negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos.
7. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė nuolat atsakovui trukdo bendrauti su vaikais, nuolat yra sudaromos kliūtys bendravimui. Atsakovas bando su ieškove bendrauti elektroniniais laiškais, žinutėmis, tačiau ji neatrašo. Ieškovė savinasi vaikus ir riboja bendravimą, ir tokiu būdu vaikus nuteikinėja prieš tėvą. Ieškovė neleidžia vaikams nakvoti pas atsakovą ar jo tėvų namuose. Atsakovas vaikus auklėti ir auginti nori kaip įmanoma daugiau laiko, kuo dažniau matytis, prisidėti prie vaikų auklėjimo. Kadangi ieškovė neleidžia susitikti su vaikais ir viskas priklauso nuo jos geros valios, tokiu būdu yra pažeidinėjami vaikų interesai. Atsakovas siekia išsaugoti tėvo ir nepilnamečių vaikų fizinį ir emocinį ryšį, užkirsti kelią tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui. 2023 m. balandžio 11–14 d. buvo vaikų atostogos ir ieškovė žinojo, kad šiuo laiku atsakovas yra pasiėmęs atostogas, jog galėtų pabūti su vaikais, tačiau ieškovė išsikraustė iš namų ir tokiu būdu sudarė sąlygas vaikams nesimatyti su tėvu.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė: 1) atmesti atsakovo prašymą; 2) nustatyti dukros A. B. su atsakovu tokią laikiną bendravimo tvarką: nustatyti kassavaitinį vaiko susitikimą su tėvu, dalyvaujant psichologui. Susitikimai, dalyvaujant psichologui vyksta tiek, kol, atsižvelgiant į vaiko būklę ir nusiteikimą betarpiškam bendravimui, psichologas duoda išvadą, kad šių susitikimų nebereikia. Jeigu atsakovas negali susitikti su vaiku numatytu laiku dėl jo paties kaltės, prarastas bendravimo laikas su vaiku nėra kompensuojamas. Jokia prievarta prieš vaiką negalima. Atsakovas negali pasiimti vaiko ir bendrauti, jei būna neblaivus; 3) nustatyti dukros A. B. su atsakovu tokią laikiną bendravimo tvarką: nustatyti pereinamąjį 3 mėnesių laikotarpį, kurio metu su dukra atsakovas bendrauja kas trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jos ugdymo vietos iki 17.30 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. arba anksčiau pagal dukters norą. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir norus, atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, dukra gali būti grąžinama to paties savaitgalio sekmadienį iki 15.00 val., jeigu dukra nori ir sutinka. Jeigu atsakovas negali susitikti su vaiku numatytu laiku dėl jo paties kaltės, prarastasis bendravimo laikas su vaiku nėra kompensuojama. Jokie prievarta prieš vaiką negalima. Atsakovas negali pasiimti vaiko ir bendrauti, jei būna neblaivus.
9. Nurodė, kad teismui įpareigojus atsakovą gyventi skyrium, ieškovė neprieštarautų dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ji nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas priešieškiniu nėra išreiškęs reikalavimo dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nustatymo. Pateikęs tokį prašymą, atsakovas iškėlė prioritetą atsakovo teisei bendrauti su vaikais, neatsižvelgdamas į vaikų interesus. Prašoma nustatyti maksimali bendravimo tvarka šiuo atveju bei laikotarpiu neatitinka vaikų interesų, netgi yra ydinga, atsakovas visiškai neatsižvelgia į vaikų nenorą su juo bendrauti, neanalizuoja savo paties veiksmų vaikų atžvilgiu ir bet kokiomis priemonėmis neigiamai charakterizuoja ieškovę. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka netinkama pagal esamą situaciją ir aplinkybes, nes atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad ieškovė jam atvežtų vaikus, siūlomas laikas nėra patogus atsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką ir vaikų ugdymo įstaigų rėžimą. Atsakovas vyresniąją dukrą spaudžia dėl bendravimo su juo, o jaunesnioji niekada nėra pas jį nakvojusi. Ieškovė sutinka, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus ir jų teisę į ramią, saugią, nesmurtinę aplinką bei bendravimą be prievartos. Šiuo metu vyresnioji dukra atsisako susitikti su tėvu, jo vengia, susikuria įvairias aplinkybes, kurios padėti išvengti kontakto su tėvu. Siekiant išvengti didesnės žalos vyresniosios dukters psichologinei sveikatai, ieškovė prašo neįpareigoti mergaitės matytis su tėvu, jei ji to nenorės. Kol vyksta tyrimas dėl psichologinio smurto ir spaudimo, vaiko susitikimus su tėvu turėtų stebėti psichologas. Siekiant, kad būtų patenkinti visi jaunesniosios dukters būtinieji saugumo poreikiai, įvertinus jos mažą amžių ir prisirišimą prie ieškovės, ieškovė norėtų, kad mergaitė nakvoti kiekvieną naktį būtų parvežama ieškovei arba būtų skiriamas pereinamasis laikotarpis, kad pasikeitusios gyvenamosios aplinkybės nepadarytų žalos mergaitei ir ji tinkamai adaptuotųsi prie vėliau būsiančios nuolatinės bendravimo tvarkos. Pažymėjo, kad atsakovas tyčia iškraipo informaciją ir bando sudaryti įspūdį, kad ieškovė jam trukdo bendrauti su vaikais.
10. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad nepilnamečių A. B. ir A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama A. B. šioje proceso stadijoje neprieštarauja nepilnamečių interesams. Skyriaus nuomone, šalių gyvenimas skyrium šioje proceso stadijoje užtikrintų nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, į nepilnamečių vaikų situacijos vertinimo metu nustatytas aplinkybes, išsakytą vaiko nuomonę, į tai, kad vaikai labai jautriai reaguoja į susidariusią situaciją, bei tai, kad šalims ir nepilnamečiams bus teikiama pagalba, teikiamos socialinės paslaugos (atvejo vadybos procesas), kurios gali duoti teigiamų rezultatų, Skyriaus nuomone, atsakovo prašoma nustatyti maksimali bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka šiuo konkrečiu laikotarpiu neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Skyriaus vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje teismas turi būti iniciatyvus, išeiti už šalių prašymų ribų ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, t. y. nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu didinti palaipsniui, pradedant vaikų lankymąsi pas tėvą be nakvynių. Šiuo atveju, esant poreikiui, gali būti įtraukti ir socialines paslaugas teiksiantys specialistai, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
11. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, atsakovo – tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų bei ieškovės, uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir / ar laikinoje buvimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus leido patekti į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant pasiimti asmeninius daiktus 24 val. prieš tai informuojant ieškovę trumpąja SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu ir nurodant tikslų apsilankymo laiką. Teismas taip pat nustatė iki 2023 m. liepos 5 d. atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. tvarką pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu: 1) atsakovas bendrauja su A. B. pirmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir penktadienį nuo 13.45 val. iki 15.45 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre ir (arba) biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini) dienos centre (priklausomai nuo šalių gyvenamosios vietos). A. B. užtikrina nepilnametės dukros atvykimą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrą ir (arba) biudžetinės įtaigos (duomenys neskelbtini) dienos centre ir pasiėmimą iš centro; 2) pasibaigus šiam laikotarpiui, tėvams bendradarbiaujant su psichologe G. I. arba kitu psichologu, pas kurį lankosi A. B., ir atsižvelgiant į psichologo nuomonę, pereinamasis laikotarpis atitinkamai turi būti tęsiamas 30 kalendorinių dienų, kol A. B. išreikš savo poreikį matytis su tėvu dažniau, nepertraukiamai ir vienasmeniškai. Teismas nustatė iki 2023 m. liepos 5 d. atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. tvarką pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu: 1) atsakovas bendrauja su A. B. kiekvieną pirmadienį ir penktadienį pasiimant iš darželio arba jeigu nelanko darželio, po susitikimo su A. B., ir grąžinant į A. B. gyvenamąją vietą 20.00 val.; 2) atsakovas bendrauja su A. B. nelyginių savaičių savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 19.00 val., nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., Š. B. A. B. pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; 3) pasibaigus šiam laikotarpiui, tėvams atsižvelgiant į A. B. poreikius, pereinamasis laikotarpis atitinkamai turi būti tęsiamas 30 kalendorinių dienų, kol A. B. išreikš poreikį būti su tėvu nepertraukiamą laikotarpį su nakvyne. Nustatyti nuo 2023 m. 6 d. (apeliacinės instancijos teismo pastaba: tokia data yra nurodyta nutartyje) atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. ir A. B. tvarką, kurio metu: 1) atsakovas su dukra A. B. ir A. B. praleidžia laiką kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį Š. B. dukras pasiimant iš dukrų mokymo / ugdymo įstaigų ir/ar gyvenamosios vietos (tuo atveju kai nepilnametės dukros nelanko mokymo / ugdymo įstaigų) 17.00 val. valandą ir grąžina vaikus į gyvenamąją vietą 19.00 val.; 2) Atsakovas Š. B. su dukra A. B. ir A. B. praleidžia laiką nelyginių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., Š. B. A. pasiimant iš vaiko mokymo/ugdymo įstaigos ir / ar gyvenamosios vietos (tuo atveju kai nepilnametės dukros nelanko mokymo/ugdymo įstaigų) ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą 19.00 val.; 3) Tėvo gimtadienį bei tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val., nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; 4) Atsakovas Š. B. turi teisę pasiimti vaikus per jų gimimo dienas ne ilgiau, kaip trims valandoms, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Vaikų paėmimo laiką suderinus su ieškove A. B. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaikų gimimo dienos; 5) Tiek atsakovas Š. B., tiek ieškovė A. B. turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus dviejų savaičių nepertraukiamų atostogų, prieš tai apie tai pranešus kitam tėvui likus ne mažiau nei dviem savaitėms iki numatytų atostogų dienos. Nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais valstybinių švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, bendrauja tokia tvarka: 1) Lyginiais metais: vasario 16-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val., birželio 24-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val., rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 2) Nelyginiais metais: kovo 11-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val., gegužės 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val., liepos 6-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3) Lyginiais metais: naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) nuo 18.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir kitų metų sausio 1 d. iki 12.00 val. vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą; pirmąją Šv. Kalėdų dieną 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną iki 10.00 val.; Šv. Velykų pirmąją dieną 10.00 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 10.00 val.; lapkričio pirmąją dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą lapkričio dieną iki 10.00 val.; 4) Nelyginiais metais: Šv. Kūčių vakarą nuo 18.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 12.00 val. vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą; sausio pirmą dieną nuo 12.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną 10.00 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; lapkričio antrąją dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 5) Atsakovas Š. B. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuoti A. B. trumpąja sms žinute, ir/ar elektroniniu paštu, jeigu dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė ir kt.) negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas taip pat nutarė, kad: 1) Pasikeitus tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar elektroninio pašto adresui, tėvai privalo nedelsdami vienas kitą informuoti, pranešdami naujus savo kontaktinius duomenis ir pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą; 2) Ieškovė A. B. įsipareigoja pranešti Š. B. apie vaikų ligą ir/ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių vaikai negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką; 3) Tėvai be vienas kito rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų į užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui, taip pat atostogų tikslais. Abu tėvai, ruošiantis atostogauti užsienyje su vaikais, privalo iš anksto, bet ne vėliau, kaip 7 kalendorinės dienos iki numatomos kelionės pradžios, informuoti kitą iš tėvų apie būsimų atostogų laiką, trukmę ir vietą. Vaikų išvykimo į užsienį metu, tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikai, privalo užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę netrukdomai bendrauti ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų; 4) Nustatyti, kad išimtinai 2023 m. vasaros atostogų metu ieškovė A. B. su nepilnamečiais vaikais praleidžia savo atostogas nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. liepos 23 d., o atsakovas Š. B. su nepilnamečiais vaikais praleidžia savo atostogas nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir tai yra nepertraukiamas atostogų laikas ir nesilaikoma tuomet įprastinės bendravimo tvarkos.
12. Teismas sprendė, kad šalių prašomos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju turi būti taikomos, jog bylos nagrinėjimo metu būtų sumažinta tarp šalių galinčių kilti konfliktų tikimybė, apsaugoti nepilnamečių vaikų ir ieškovės interesai gyventi saugioje ir ramioje įprastinėje aplinkoje, užtikrinta vaikams ir ieškovei saugi ir rami aplinka, skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaikais.
13. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo šalių dukrai daromo psichologinio spaudimo egzistavo.
14. Teismas nustatė, kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso metu galimai daro neigiamą įtaką šalių vaikui A. B. – nepilnametė neapsaugota nuo tėvų konfliktinių santykių, įtraukimo į skyrybų procesą, kas daro neigiamą įtaką vaiko psichologinei sveikatai, kenkia vaiko santykiams su vienu iš tėvų, gyvenančiu skyrium.
15. Teismas sprendė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti asmeninės neturtinės vaikų ir ieškovės teisės turėti savo saugią, ramią ir įprastą aplinką, vaikų psichologinei būsenai gali būti daroma žala,
16. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi visas galimybes, tiek finansines, tiek fizines, apsigyventi kitoje gyvenamojoje vietoje.
17. Teismas nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų interesų apsauga yra prioritetinė, pateisinanti atsakovo nuosavybės teisės ribojimą.
18. Teismas priėmė išvadą, kad ieškovė gali sudaryti vaikams geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką.
19. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog A. B. noras gyventi su ieškove neatitinka jos interesų, o A. B. yra mažo trejų metų amžiaus, todėl tokio amžiaus vaikams labai reikalinga motinos globa.
20. Teismas nenustatė aplinkybių, kad šalių nepilnamečių vaikų aplinka mergaitėms gyvenant su ieškove tapo nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms.
21. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktas nuotraukas, nurodė, kad tai nepatvirtina esant netvarką, kuri sukelia vaikų vystymuisi nesaugią aplinką, šalių bute, todėl šį atsakovo argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Duomenų, kad ieškovė netinkamai tenkintų vaikų poreikius ir jais nesirūpintų, teismas taip pat nenustatė.
22. Teismas sprendė, kad šioje situacijoje iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo prioritetas teikiamas šalių nepilnamečių vaikų interesus atitinkančios ir šiuo metu jiems įprastos gyvenamosios vietos stabilumo užtikrinimui, nes vaikų gyvenamosios vietos kaitaliojimas neatitinka vaikų interesų.
23. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, prašydamas išeiti už reikalavimo ribų ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su juo iki civilinės bylos išnagrinėjimo, šiuo atveju neįrodė jos taikymo būtinybės ir, kad jos nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai.
24. Teismas pažymėjo, jog šalių nepilnamečių vaikų teisė bendrauti su atsakovu bei atsakovo teisė bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais užtikrinama teismo nustatyta nepilnamečių šalių vaikų laikina bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu.
25. Teismas sprendė, kad A. B. ir tėvo socialinis ir emocinis ryšys yra susilpnėjęs, mergaitė šiuo metu nenoriai bendrauja su tėčiu, A. B. reguliariai lanko psichologo konsultacijas nuo 2023 m. vasario 27 d., todėl atsakovo bendravimas su dukra A. B. pagal jo siūlomą laikinąją atsakovo bendravimo su vaikais tvarką sukeltų neigiamus emocinius išgyvenimus A. B..
26. Teismas konstatavo, kad šioje konkrečioje situacijoje reikia nustatyti pereinamąjį laikotarpį, bei nepilnametės A. B. bendravimo su tėčiu tvarką – ją palaipsniui didinant, įtraukiant psichologą ir socialines paslaugas teikiančius specialistus, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu.
27. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į šalių vaiko A. B. teisę turėti šeimą bei bendrauti su savo tėvais vaikui priimtinoje aplinkoje, į vaiko amžių, į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, yra įpratęs užmigti įprastinėje aplinkoje su ieškove, siekiant netrikdyti nepilnamečio vaiko dienos režimo, suteikiant galimybę vaikui gyventi netrikdančioje dėmesio gyvenamojoje vietoje, teikiant prioritetą vaiko interesams, siekiant vengti ieškovės ir atsakovo tarpusavio ginčų, ypač vaiko akivaizdoje bei siekiant atsakovui neuždrausti bendrauti su vaiku, sukurti ar išsaugoti atsakovo ir vaiku emocinius ryšius, bei leisti jam laisvai matytis ir bendrauti su vaikais, iki 2023 m. liepos 5 d. nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko A. B. bendravimo tvarkos pereinamąjį laikotarpį.
28. Teismas priėmė išvadą, jog tokio amžiaus vaikams 20.00 val. grįžti į namus yra per vėlu, todėl siekiant užtikrinti bent minimalų vaikų poilsiui reikalingą laiką, teismas nustatė laiką – 19.00 val., išskyrus pereinamuoju laikotarpiu leido pristatyti A. B. iki 20.00 val., kadangi po ugdymo įstaigos arba po susitikimo su A. B., tėvo bendravimas truktų apie 1 val.
29. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. priėmė papildomą nutartį, kuria nutarė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų bei ieškovės. Įpareigojimas turi būti pradėtas vykdyti per 20 kalendorinių dienų nuo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties įsiteisėjimo dienos; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir / ar laikinoje buvimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus leisti patekti į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant pasiimti asmeninius daiktus 24 val. prieš tai informuojant A. B. trumpąja SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu ir nurodant tikslų apsilankymo laiką. Draudimas turi būti pradėtas vykdyti po 20 kalendorinių dienų nuo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.
30. Teismas nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus, tačiau nenurodė termino per kurį tuos veiksmus privalo atlikti. Kadangi įpareigojimas susijęs su gyvenamojo būsto paieška, o šiuo metu ieškovė su vaikais turi kur gyventi, teismas nustatė, kad atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium ir uždraudimas atsakovui lankytis tam tikrose vietose turi būti įvykdytas per 20 kalendorinių dienų nuo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.
31. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyse teisingai nurodė, kad nutarties dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo vykdoma skubiai, kita dalis – nuo įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
32. Atskiruoju skundu atsakovas Š. B. prašo: 1) Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyta nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta su ieškove – panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; 2) Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų bei ieškovės – panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; 3) Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui uždrausta lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir / ar laikinoje buvimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus leisti patekti į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant pasiimti asmeninius daiktus 24 val. prieš tai informuojant A. B. trumpąja SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu ir nurodant tikslų apsilankymo laiką – panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; 4) tenkinus atskirojo skundo 1–3 punkte nurodytus reikalavimus, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės; 5) tenkinus atskirojo skundo 1–4 punkte nurodytus reikalavimus, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, panaikinus nutartį dėl rašymo apsirikimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti Alytaus apylinkės teismo priimtą papildomą 2023 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės; 6) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina bendravimo tvarka – pagal atskirajame skunde išdėstytus prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
32.1. Nėra teisinio pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nes ieškovė nei savo 2023 m. balandžio 7 d. prašyme, nei teismui posėdžių metu nenurodė jokių argumentų, kam to reikia. Nepaisant to, ar atsakovas gyvena kartu ar atskirai nuo vaikų, tačiau teikia vaikams išlaikymą, todėl būtinybės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą nėra. Abu tėvai aktyviai dalyvauja vaikų auklėjime, nei vienas iš tėvų nėra kreipęsis dėl vieno iš tėvų teisių apribojimų vaikų atžvilgiu. Atsakovas nesutinka, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes dėl to ji turėtų pagrindą ir sugalvotų visokių priežasčių bei kliūčių trukdyti vaikų bendravimui su atsakovu.
Atsiliepimas
32.2. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog vaikų aplinka gyvenant su ieškove netapo nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygomis ar kitoms neturtinėms teisėms, nes atsakovas pateikė teismui duomenis, be to, byloje yra kitų įrodymų, kuriuos teismas neteisingai vertino, apie tai, jog ieškovė namuose visiškai nesitvarko, vaikai gyvena netvarkoje, todėl dukros nemokomos, nėra tinkamai ugdomos siekiant kuo geresnio jų paruošimo gyvenimui, suformuojant tinkamus buitinius įgūdžius, būtinus kiekvienam žmogui.
32.3. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad dėl ieškovės veiksmų buvo kreiptasi į vaikų teises, o vaikų teisės kreipėsi dėl administracinės teisenos, todėl teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas vaikams, byloje nėra.
32.4. Ieškovė pakeitė vaikų gyvenamąją vietą ir tikėtina tą padarė dėl to, kad Š. B. nematytų jos daromų galimų vaikų teisių pažeidimų, negalėtų apie juos informuoti atitinkamų institucijų, švarą ir tvarką namuose galėtų užtikrinti jos tėvai, tačiau nei dienotvarkės laikymosi, nei sveiko maitinimosi, sveikos gyvensenos ar turiningo laisvalaikio vaikų teisių specialistės ar atvejo vadybininkė su socialine darbuotoja galimai negalėtų užtikrinti. Vaikų gyvenamosios vietos kaitaliojimas neatitinka vaikų interesų, tuo labiau, kaitaliojimas be aiškių priežasčių, kai manipuliuojama skyrybų situacija siekiant suversti kaltę kitai pusei, o ne ją pasidalinti abiems šalims ir garbingai susitarti dėl vaikų ramybės ir psichologinio gerbūvio, komforto.
32.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu būna nustatoma laikina gyvenamoji vieta, teismas nebekeičia vaikų gyvenamosios vietos priimant teismo sprendimą, nes tuo metu reikalinga realiai įrodyti, kad kyla koks nors pavojus vaikų saugumui ir gyvybei, kitu atveju priimant galutinį teismo sprendimą paliekama ta pati gyvenamoji vieta.
32.6. Atsakovas patvirtino, kad nekilnojamasis turtas, adresu: (duomenys neskelbtini), nepriklauso jam nuosavybės teise, nes ten gyvena ieškovės tėvai. Per paskutinius 2 metus Š. B. nurodytu adresu yra lankęsis gal pora kartų ir jokio intereso pradėti lankytis ten neturi. Atsakovui teisme prisiekus ir patvirtinus, kad nesilankys tame turte, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl uždraudimo lankytis minėtu adresu yra perteklinės ir nėra būtinos, tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio reikalavimų.
32.7. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl atsakovo elgesio A. B. nenori bendrauti su atsakovu, tačiau yra įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė nuolat darė kliūtis atsakovui būti su vaikais ir tik po to, kai buvo kreiptasi į vaikų teises, kai buvo paskirti du atvejo vadybininkai, kai buvo paskirti du socialiniai darbuotojai, kai buvo pateiktas prašymas teismui, ieškovė pradėjo leisti šiek tiek bendrauti tėvui su vaikais.
32.8. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nesąžiningą ir nepagrįstą ieškovės pageidavimą atsakovą iškeldinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo buto, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas neturi kito tinkamo gyventi būsto. Teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais, bet pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas nevertino atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių ir su nagrinėjamu klausimu susijusių įrodymų. Duomenų, kad atsakovas ribotų ar trukdytų ieškovei ir vaikams teise naudotis gyvenamuoju butu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), byloje nėra, o vien tai, kad šalių ginčas sprendžiamas teisme, nesudaro pagrindo išvadai, jog konfliktas yra tokio pobūdžio, kad jie negali gyventi viename bute. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gali gyventi šeimai priklausančiame bute ir bendrauti su abiem tėvais.
32.9. Panaikinus 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalis dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium ir uždraudimo lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, turėtų būti panaikintos ir 2023 m. birželio 5 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo bei 2023 m. birželio 5 d. papildoma nutartis.
32.10. Atsakovas prašo bendravimą su A. B. iš pirmadienio keisti į trečiadienį, nes bendravimo laikas – nuo 15.00 val. iki 17.00 val. – yra nustatytas darbo dieną darbo metu, o atsakovo darbo vietoje pirmadienis yra intensyvi darbo diena ir darbo metu iki 17.00 val. būna daug susirinkimų, kuriuose atsakovas turi dalyvauti, vykdomas visos ateinančios savaitės planavimas. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą, išsakytą žodžiu. Dėl šios dalies žodžiu su ieškove buvo kalbėta ir teismo metu. Be to, socialinių paslaugų centrams nėra skirtumo, kurią dieną priimti, žodžiu atsakovui yra pasakyta, jog galės priimti ir trečiadienį.
32.11. Psichologams nėra pareigos rašyti pažymų. Jeigu psichologas nerašys pažymos, neaišku kaip praktiškai tuomet reikės įgyvendinti bendravimo tvarką dėl pereinamojo laikotarpio su A. B. pratęsimo / nepratęsimo, todėl ši dalis turėtų būti papildyta vaikų teisių apklausa, nes vaikų teisės žino metodikas ir būdus, kaip tą padaryti. Jeigu dukra nenorės, kaip ir buvo sakyta teisme, atsakovas per prievartą nereikalaus, kad dukra nakvotų, nes jis myli savo vaikus.
32.12. Atsakovas prašo bendravimą su A. B. keisti iš pirmadienio į trečiadienį taip pat dėl intensyvios darbo dienos darbo vietoje. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą, išsakytą žodžiu, kad dirbant (duomenys neskelbtini) iki 17.00 val. neįmanoma spėti grįžti į (duomenys neskelbtini) iki 17.30 val. ir paimti iš darželio mergaitę. Be to, suvienodinus bendravimo dienas su abiem mergaitėmis, atsakovui užtektų iš tarnybos atsiprašyti 2 dienas per savaitę.
32.13. Bendravimo tvarkos dalį dėl A. B. nakvynių pas atsakovą prašoma panaikinti, nes vaikus Vaiko teisių apsaugos tarnyba įprastai apklausinėja nuo 6 metų, A. B. šiuo metu yra 3,5 metų, taigi, ji per maža, jog būtų apklausiama. Mergaitė ne kartą sakė, kad nori likti pas atsakovą su nakvyne. Jei ilgą laiką nebus mėginama leisti mergaitei nakvoti pas atsakovą, ji pripras prie tokios tvarkos ir noro likti su nakvyne pas atsakovą taip ir neišreikš. Jei mergaitė nenorės likti pas atsakovą su nakvyne, jis nevers jos likti, tačiau nutartyje paliekant sąlygą „kol išreikš norą“, tai bus įrankis ieškovei manipuliuoti vaiku ir neleisti to daryti.
32.14. Atsakovas taip pat prašo patikslinti nutartyje padarytą techninę klaidą, nurodant, nuo kurio mėnesio yra nustatoma laikina bendravimo su abiem mergaitėmis pirmadieniais ir trečiadieniais po pereinamojo laikotarpio. Taip pat atsakovas prašo prailginti laiką iki 20.00 val., nes realiai nieko nespės per dvi valandas su vaikais nuveikti.
32.15. Atsakovas taip pat prašo papildyti nutarties dalį dėl bendravimo su mergaitėmis nelyginių savaičių savaitgaliais, nes nutartyje, tikėtina, padaryta techninė klaida ir neįrašyta dukra A. B., nors pagal logiką panašu, jog šioje dalyje yra kalbama apie abi mergaites, tačiau vėliau tekste detalizuojama, iš kur pasiimti tik A. B..
32.16. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, jog vaikus pas tėvą atvežtų ieškovė, o parvežtų atsakovas, nes teismui nustačius tokius trumpus laiko tarpus, atsakovas pusę laiko teikia pervežimo paslaugoms, be to, atvažiavus savaitgaliais pasiimti, ieškovė dirbtinai kelia trukdžius, neaprengia dukros ir pan., todėl atsakovas savaitgaliais apie valandą laiko laukia lauke, kol dukra bus suruošta susitikimui.
33. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. B. prašo atskirojo skundo netenkinti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
33.1. Dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nurodė, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Šalių santykiai yra konfliktiški ir tai matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei elgesio bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas nededa pakankamai pastangų šalių santykiams sureguliuoti ir normalizuoti ir visą kylančią nesutarimų naštą ir atsakomybę siekia perkelti tik ieškovei. Santykių šeimoje konfliktiškumas neigiamai paveikė nepilnamečių vaikų psichologinę būseną, patys vaikai yra išreiškę norą gyventi kartu su ieškove. Ieškovei su nepilnamečiais vaikais gyvenant skyrium nuo atsakovo, nepilnamečių vaikų psichologinė būklė yra ženkliai pagerėjusi.
33.2. Atsakovas buvo pritaręs, kad vaikams būtų geriau gyventi jiems priklausančiame bute, tačiau dėl smulkmenų ieškovei ir atsakovui nepasirašius taikaus susitarimo, šį savo pasiūlymą atsiėmė. A. B. šiuo metu teikiama psichologinė pagalba siekiant atkurti jos santykius su atsakovu. Jų neatkūrus, šeimos narių gyvenimas kartu yra neįmanomas, nes taip tik būtų padaryta nepataisoma žala nepilnamečiams vaikams. Teismas teisingai vertino, kad nepilnamečių vaikų interesų apsauga yra prioritetinė, pateisinanti atsakovo nuosavybės teisių ribojimą.
Žemesnės instancijos teismas
33.3. Teismas nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgdamas į visų procese dalyvaujančių ir suinteresuotų asmenų interesus bei išsakytą nuomonę. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena skyrium nuo atsakovo, todėl atsakovas siekia įteisinti ir nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė deda visas pastangas, kai atsakovo santykiai su nepilnamečiais vaikais būtų atstatyti. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė trukdo ir sudaro kliūtis tokiam bendravimui, nuteikinėja prie jį vaikus, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
33.4. Teismas atsižvelgė į šalių išsakytas pozicijas 2023 m. birželio 5 d. posėdžio metu, tačiau iš atskirojo skundo matyti, kad atsakovas nėra nuoseklus, nes atskiruoju skundu prašo pakeisti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuriai jis anksčiau buvo pats pritaręs. Teismas būtent atsakovui skyrė daug dėmesio, spręsdamas šiuos klausimus dėl atsakovo specifinės darbinės veiklos, jo užimtumo ir kt.
33.5. Ieškoves nuomone, atsakovas pervertina savo galimybes, siekia maksimaliai nusistatyti bendravimo laiką, nors žino, kad negalės faktiškai šių galimybių realizuoti.
Atsiliepimas
33.6. Atsakovo reikalavimas ieškovei perkelti naštą atvežti atsakovui vaikus į jo nurodytą vietą ir laiku yra nelogiškas ir neteisingas. Nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo nepraėjus nei mėnesiui, atsakovas jau kelis kartus pakeitė poziciją dėl tų sąlygų, kurios buvo aptartos ir kurioms anksčiau davė sutikimą ir neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
35. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei uždraudimo lankytis ieškovės gyvenamojoje ir laikinoje buvimo vietoje, laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, ištaisytas rašymo apsirikimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
36. Atsakovas Š. B. (toliau – ir apeliantas arba atsakovas) su atskiruoju skundu pateikė: 2023 m. birželio 12 d. susitikimo protokolą, 11 nuotraukų, kuriose užfiksuota namų ir automobilio vidaus aplinka. Taip pat atsakovas 2023 m. spalio 24 d. pateikė: 2023 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialiniu paslaugų centro raštą Nr. (3.13)-AVS-708 dėl informacijos pateikimo, 2023 m. spalio 23 d. susitikimo protokolą.
37. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo prie bylos prijungti atsakovo pateiktas nuotraukas, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neturi esminės reikšmės vertinant apskųstų Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarčių pagrįstumą ir teisėtumą, o pateikti protokolai ir raštas yra surašyti jau po skundžiamų nutarčių priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės šių dokumentų įvertinti ir jais remtis. Pažymėtina, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik su laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir jų taikymu susiję klausimai, kurie yra laikino pobūdžio ir kurių sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl ginčo esmės
39. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės reikalavimus atsakovui dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Po ieškinio pateikimo, vėliau (2023 m. balandžio 7 d.) ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – kol byloje bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų ir uždrausti atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje ir jos tėvų namuose. Atsakovas savo ruožtu 2023 m. balandžio 13 d. taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką bei tuo atveju, jeigu teismas spręs laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tuomet atsakovas prašė išeiti iš prašymo ribų ir laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Alytaus apylinkės teismas šioje byloje skundžiamomis nutartimis išsprendė šiuos šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės prašymą tenkindamas, o atsakovo prašymą tenkindamas iš dalies, taip pat ištaisė rašymo apsirikimą ir priėmė papildomą nutartį. Atsakovas, iš dalies nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 5 d. priimtomis nutartimis, pateikė atskirąjį skundą.
42. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, 7 punkte – uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėdamas prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
43. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.
44. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų bei ieškovės ir uždrausti lankytis ieškovės gyvenamojoje ar laikinoje buvimo vietose, ir su papildoma nutartimi, kuri susijusi su atsakovo įpareigojimu gyventi skyrium ir uždraudimu lankytis tam tikrose vietose, atskirajame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi kito tinkamo gyventi būsto. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalys ir jų vaikai negali gyventi šeimos namuose visi kartu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
45. Iš byloje esančios 2023 m. balandžio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-1417 (2023 m. balandžio 21 d. Nr. DOK-17406 priedas) nustatyta, kad Skyriaus specialistui 2023 m. balandžio 3 d. bendraujant su šalių vyresniąja dukterimi A. B., su kuria bendrauta individualiai, nedalyvaujant ieškovei ar atsakovui, mergaitė nurodė, jog paskutiniu metu su tėčiu vakarais dažnai susipyksta, o taip yra dėl to, kad mergaitė girdi, kaip jos tėvai vakarais pykstasi, ir jai dėl to kartais pasidaro graudu, o tėtis, pamatęs mergaitės ašaras, klausia, kodėl ji verkia dėl nieko. Mergaitė taip pat nurodė, kad nežino, kodėl jos tėvai pykstasi, kad su tėčiu sutaria vidutiniškai ir kartais bijo jam atsiliepti telefonu, nes bijo, jog jis ją aprėks, kad nenorėtų likti viena su tėčiu namuose, norėtų, kad šalia būtų mama. Taip pat nepilnametė pažymėjo, jog tėčio elgesys yra pasikeitęs ir ji norėtų, kad jis elgtųsi su ja ir su mama taip, kaip elgėsi anksčiau, t. y. nieko nekaltindamas. Skyriaus specialistas minėtoje anketoje yra nurodęs, kad mergaitė šio susitikimo metu elgėsi lengvai, jautėsi gerai, kalbėjo drąsiai ir atvirai. Taip pat nurodė, jog A. B. šioje situacijoje nėra apsaugota nuo tėvų konfliktinių santykių ir įtraukimo į skyrybų procesą, o tai daro neigiamą įtaką vaiko psichologinei sveikatai, kenkia vaiko santykiams su vienu iš tėvų, gyvenančių skyrium. Dėl mažo jaunesniosios šalių dukters A. B. amžiaus (3 metai) Skyriaus specialistai mergaitės neapklausė, tačiau 2023 m. balandžio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-1416 (2023 m. balandžio 21 d. Nr. DOK-17406 priedas) nurodė, kad ir jaunesnioji šalių dukra nėra apsaugota nuo tėvų konfliktinių santykių ir įtraukimo į skyrybų procesą ir tai daro neigiamą įtaką vaiko psichologinei sveikatai, kenkia vaiko santykiams su vienu iš tėvų, gyvenančių skyrium. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2023 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 543 dėl informacijos apie A. B. (2023 m. gegužės 5 d. Nr. DOK-19303 priedas) patvirtina, kad mergaitė psichologo konsultacijose lankosi nuo 2023 m. vasario 27 d. Kol šalys gyveno kartu, tačiau jau vyko skyrybų procesas, mergaitė konsultacijų metu išsakydavo, jog namuose dažnai jaučia įtampą, būna nusiminusi. Šį raštą parengusi psichologė pažymėjo, kad nustatant mergaitės susitikimų su atsakovu tvarką, svarbu atsižvelgti į mergaitės emocinę būseną bei poreikius, tikslinga tęsti psichologinę pagalbą ne tik mergaitei, tačiau ir atsakovui, padedant atstatyti pozityvų ryšį su dukra. Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų posėdžių metu taip pat nustatyta, kad ieškovė su šalių nepilnametėmis dukterimis nuo 2023 m. balandžio 5 d. gyvena ieškovės tėvų namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Skyrius pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje (2023 m. balandžio 21 d. Nr. DOK-17406) nurodė, jog šalių gyvenimas skyrium šioje proceso stadijoje užtikrintų šalių nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.
46. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovė iki skundžiamų nutarčių priėmimo per mėnesį uždirbo maždaug apie 1 500 Eur (2023 m. vasario 6 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas; 2023 m. vasario 13 d. Nr. CBP-1085 priedas), atsakovas – 2 300 Eur (2023 m. kovo 28 d. pažyma Nr. PD-1470 apie gautas pajamas; 2023 m. balandžio 4 d. Nr. DOK-14552 priedas). Ieškovės ar atsakovo vardu kito, išskyrus bendrą šalių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto skundžiamų nutarčių priėmimo metu registruota arba tokia informacija teismui pateikta nebuvo, tokių duomenų šios nutarties priėmimo metu neturi ir apeliacinės instancijos teismas (2023 m. sausio 11 d. raštas Nr. SP-4826 (4.55 Mr) dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo; 2023 m. vasario 13 d. Nr. CBP-1085 priedas).
47. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindo išvadai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti ir šioms aplinkybėms pačios šalys neprieštarauja, kol šalys gyveno tame pačiame bute, jų konfliktuose dalyvaudavo ir nepilnametės šalių dukros, o tai kėlė mergaitėms, ypač vyresniajai, psichologinę įtampą. Atsižvelgiant išimtinai į šalių nepilnamečių vaikų interesus, matyti, kad šalių konfliktai gali pakenkti vaikų psichologinei būsenai, gerai savijautai ir turėti įtakos jų socialinei raidai, taip pat gali pažeisti nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, vertinama grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų interesams. Šeimos bylose, bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose, vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis), todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi aptarti įrodymai, esantys byloje, patvirtina, kad nors oficialiai kito nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo gyvenamojo būsto apeliantas neturi, tačiau dėl nuolatinės įtampos ir kylančių naujų konfliktų šalims kartu gyventi viename bute nėra galimybės, nes egzistuotų visos prielaidos kilti naujiems sutuoktinių konfliktams, o tokiu būdu kyla reali grėsmė nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks apelianto nuosavybės teisių į butą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas anksčiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, o apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis būtų bloga, jog jis negalėtų susirasti kitą gyvenamąjį vietą, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo.
49. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų bei ieškovės ir uždrausti lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), pagrįstai pirmenybę teikė vaikų interesų apsaugos principo įgyvendinimo užtikrinimui, o ne atsakovo nuosavybės teisės į ginčo butą įgyvendinimui. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju eliminuoja konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje galimybę, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus gyventi ir augti saugioje bei ramioje aplinkoje.
50. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog butas, kuriame gyvena ieškovės tėvai, adresu: (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, jeigu jis ten yra nepageidaujamas, neketina lankytis, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje dalyje yra perteklinės ir nėra būtinos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.
51. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų lankęsis ieškovės tėvų namuose, kėlęs ten konfliktus ir pan., todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant lankytis bute, kuriame atsakovas ir taip nesilanko ir neturi teisės į jį patekti, nes jis jam nepriklauso nuosavybės teise, laikytinos perteklinėmis. Pažymėtina ir tai, jog minėtą butą valdo ieškovės tėvai ir jie sprendžia, ką įsileisti ir ko ne, todėl net ir atsakovui siekiant ten apsilankyti, jie neturi pareigos jo įleisti.
52. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
53. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas reiškė prašymus laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vienu iš jų, tačiau pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ja, bet ne su atsakovu. Teismas konstatavo, kad ieškovė gali sudaryti vaikams geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką, nurodė, jog nenustatė aplinkybių, kad vaikų aplinka jiems gyvenant su ieškove būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Teismas taip pat priėmė išvadą, kad atsakovas, prašydamas nustatyti laikiną nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su juo iki civilinės bylos išnagrinėjimo, neįrodė jos taikymo būtinybės ir kad jos nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai.
54. Apeliantas, nesutikdamas su laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrindė būtinumo nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ja. Atsakovo nuomone, tokios būtinybės iš viso nėra, nes abu tėvai aktyviai dalyvauja vaikų auklėjime, o teismui vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, ieškovė dėl to turėtų pagrindą ir sugalvotų visokių priežasčių bei kliūčių trukdyti vaikų bendravimui su atsakovu.
55. Apeliacinio teismo vertinimu, sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, tokio pobūdžio bylose teismui sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo, prioritetas yra teiktinas būtent nepilnamečių vaikų interesams. Taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
56. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo bei klausimų, susijusių su šalių nepilnamečiais vaikais, išsprendimo. Ieškovė ieškiniu prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su tuo nesutinka. Be to, šioje nutartyje jau yra konstatuota, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalims sunku be ginčų susitarti dėl vaikų auklėjimo ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. B. norą gyventi su ieškove ir A. B. mažą amžių, siekdamas apsaugoti prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus šioje situacijoje, jų gyvenamosios aplinkos stabilumą, priėmė pagrįstą išvadą, jog iki šioje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas, laikinoji nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatė, kad ieškovė netinkamai tenkintų vaikų poreikius ir jais nesirūpintų, o apelianto argumentai, jog ieškovė namuose visiškai nesitvarko, todėl šalių vaikams nėra formuojami buitiniai įgūdžiai, yra nepagrįsti, kaip tą ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nes pateiktos į bylą atsakovo nuotraukos nepatvirtina namuose esant tokią netvarką, kuri sukeltų vaikų vystymuisi nesaugią aplinką, grėsmę jų sveikatai ar pan. Kiti apelianto nurodomi argumentai, kad vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, ieškovė turės pagrindą sugalvoti įvairių priežasčių ir tokiu būdu kliudyti vaikų ir atsakovo bendravimui, yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėliau šioje nutartyje. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką su vaikais, ieškovė neabejotinai taip pat turės jos laikytis.
57. Nors atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovė vaikų gyvenamąją vietą pakeitė būtent dėl to, kad atsakovas nematytų galimų vaikų teisių pažeidimų, kurie būtent yra susiję su švaros ir tvarkos namuose palaikymu, dienotvarkės laikymųsi, sveikos gyvensenos propagavimu ar turiningu laisvalaikio leidimu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių labiau tikėtina, jog ieškovė su vaikais išsikėlė pas savo tėvus dėl šalių konfliktų, kuriuos matė vaikai ir tai turėjo neigiamą poveikį jiems, ypač vyresniajai mergaitei.
58. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl to, jog Skyriaus specialistai kreipėsi dėl administracinės teisenos pradėjimo, siekiant patikrinti galimai ieškovės naudojamą smurtą prieš vaikus. Iš byloje esančių 2023 m. balandžio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, kad Skyriaus specialistams informacija apie galimai ieškovės vaikams taikomas bausmes yra pateikta atsakovo, ir nors Skyrius kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pagal savo kompetenciją ištirti aplinkybes dėl galimo smurto naudojimo šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau byloje nei pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamas nutartis, nei šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu nėra duomenų, jog atitinkamos institucijos būtų tokias aplinkybes nustatę ir patraukę ieškovę administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ar jai taikę kitokio pobūdžio nuobaudas ar sankcijas už netinkamą elgesį su vaikais.
59. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove rėmėsi pateikta Skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad Skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl nepilnamečių A. B. ir A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama A. B. šioje proceso stadijoje neprieštarauja nepilnamečių interesams. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnamečiai šalių vaikai, būtų nesaugi ar pažeistų jų interesus, taip pat duomenų patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu ar darytų žalingą įtaką savo elgesiu. Apelianto nurodomi argumentai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, nelaikytini esminiais ir sąlygojančiais būtinybę bylos nagrinėjimo metu keisti vaikų laikiną gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu.
60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos šalių byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, kurio metu bus galima nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiams šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikams įprastos aplinkos stabilumas, šioje proceso stadijoje vaikų interesus atitinka laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje proceso stadijoje nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
62. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina jo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Atskirajame skunde atsakovas prašo laikotarpiu iki 2023 m. liepos 5 d. bendravimą su A. B. ir A. B. iš pirmadienio keisti į trečiadienį. Nurodo, kad pirmadienis jo darbo vietoje yra intensyvi darbo diena, būna daug susirinkimų, kuriuose atsakovas turi dalyvauti, o bendravimo dienų suvienodinimas su abiem mergaitėms sumažintų dienų, kai jam reikia atsiprašyti iš darbo, skaičių.
63. Nors šios nutarties priėmimo dienai prašomas pakeisti laikotarpis yra praėjęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, ar atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka jau yra vykdoma pagal nuo 2023 m. liepos 6 d. nustatytą bendravimo tvarką ir pirmosios instancijos teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis yra praėjęs, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro ir BĮ (duomenys neskelbtini) dienos centro pateiktą informaciją apie galimybę atsakovui bendrauti šiuos centruose su A. B. ir trečiadieniais, ieškovei nepateikus jokių duomenų, jog bendravimo pakeitimas iš pirmadienio į trečiadienį su abiem mergaitėmis negalėtų būti įgyvendinamas, atsižvelgdamas į vaikų teisę bendrauti su tėvu, sprendžia laikiną bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, nustatytą iki 2023 m. liepos 5 d., pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas su mergaitėmis bendrauja ne pirmadienį, o trečiadienį, nekeičiant nustatyto bendravimo laiko.
64. Atsakovas taip pat prašo pakeisti bendravimo tvarkos dalis dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo, kuriomis nustatyta, kad dėl A. B. bendravimo su atsakovu pereinamojo laikotarpio pratęsimo būtų atsižvelgiama į psichologo nuomonę (atsakovas prašo šioje dalyje bendravimo tvarką papildyti Skyriaus apklausa, nes, jo nuomone, psichologas neturi pareigos rašyti pažymų, o Skyriaus specialistai geriau žino, kaip išsiaiškinti vaiko nuomonę), o dėl A. B. bendravimo su atsakovu pareinamojo laikotarpio pratęsimo, susijusio su nakvynėmis, prašo panaikinti, argumentuodamas tuo, jog nutartyje palikta sąlyga „kol išreikš norą“ bus pagrindas ieškovei manipuliuoti vaiku ir neleisti likti nakvoti pas atsakovą, o Skyriaus specialistai, atsakovo manymu, mergaitę galės apklausti tik kai jai sueis 6 metai.
65. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo šiose dalyse keisti bendravimo tvarkos. Nors, kaip nurodo atsakovas, psichologas neprivalo išduoti pažymų, tačiau informaciją dėl nagrinėjamu atveju pereinamojo laikotarpio pabaigos ar pratęsimo šalims, kaip vaiko įstatyminiams atstovams, prašant turėtų pateikti. Nagrinėjamu atveju esant poreikiui Skyriaus specialistai atsakovo prašymu gali apklausti tiek A. B., tiek A. B. ir pateikti išvadas dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos / pratęsimo net ir nesant teismo įpareigojimo tą padaryti. Pažymėtina ir tai, kad Skyriaus darbuotojai su A. B. gali mėginti pabendrauti ir nelaukiant, kol jai sueis 6 metai, nes viskas priklauso nuo individualios pačio vaiko raidos, jo elgesio ir pan.
66. Atskirajame skunde atsakovas taip pat prašo po pereinamojo laikotarpio pabaigos prailginti bendravimo su mergaitėmis laiką iki 20.00 val., nes nieko nespės per dvi valandas su vaikais nuveikti. Taip pat prašo nustatyti, kad vaikus pas jį atvežtų ieškovė, nes teismui nustačius tokį trumpą susitikimo laiką, pusę laiko atsakovas užtrunka vežiodamas vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiose dalyse atsakovo ir mergaičių laikinos bendravimo tvarkos nėra pagrindo keisti. Kaip pats atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose, tiek savo procesiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – „abi šalys vienas nuo kito gyvena apie 8 km spinduliu“) yra nurodęs, kad šalys gyvena netoli, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra didelis, mažiau nei 10 km, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovas nurodo, jog vaikų parsivežimas ir nuvežimas užtrunka pusę bendravimo laiko. Šiuo atveju atsakovas turėtų prioritetą teikti vaikų poreikiams, o ne savo patogumui. Darbo dienomis, ypač kai vaikai lanko ugdymo įstaigas, darbo dienos vaikams būna gana intensyvios (pvz., A. B. po pamokų reikia ruošti namų darbus), kaip nurodė ieškovė posėdžių metu, mergaitės eina miegoti apie 21.00 val., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mergaičių parvežimas ieškovei darbo dienomis 20.00 val. apsunkintų vaikų dienos rutiną. Prašymas įpareigoti ieškovę šiomis dienoms atvežti mergaites atsakovui taip pat laikytinas nepagrįstu, nes šios nutarties priėmimo metu vasaros laikotarpis jau yra praėjęs, mergaitės lanko ugdymo įstaigas ir dažniausiai atsakovas jas turėtų pasiimti būtent iš ugdymo įstaigų, todėl ieškovės įpareigojimas šioje dalyje neatrodo logiškas.
Žemesnės instancijos teismas
67. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatydamas laikiną atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką po 2023 m. liepos 5 d. padarė klaidą ir netiksliai nurodė datą, praleisdamas žodį „liepos“, o nustatydamas bendravimo tvarką nelyginių savaičių savaitgaliais – „A.“, todėl šiose dalyse nutartis tikslintina.
68. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
69. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamų 2023 m. birželio 5 d. nutarties ir papildomos nutarties dalys, kuriomis atsakovui uždrausta lankytis ieškovės laikinoje buvimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), naikintinos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo šalių nepilnamečių vaikų ir ieškovės ir uždraudimo lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais nustatymo, todėl naikinti skundžiamas nutartis šiose dalyse nėra pagrindo. Tačiau siekiant laikinos bendravimo tvarkos aiškumo ir atsižvelgus į atsakovo prašymą dėl bendravimo dienos pakeitimo, keistina pereinamuoju laikotarpiu nustatyta atsakovo bendravimo su A. B. ir A. B. diena iš pirmadienio į trečiadienį ir tikslintina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, nurodant, kad po pereinamojo laikotarpio, jeigu jis nebus pratęstas, atsakovo bendravimas vyksta nuo 2023 m. liepos 6 d., o bendraujant nelyginių savaičių savaitgaliais atsakovas iš vaikų mokymo / ugdymo įstaigų ir / ar gyvenamosios vietos pasiima ne tik A., bet ir A. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo Š. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties ir 2023 m. birželio 5 d. papildomos nutarties dalis, kuriose atsakovui uždrausta lankytis ieškovės laikinoje buvimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. B. ir ją išdėstyti taip:
„Atsakovas Š. B. bendrauja su A. B. trečiadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir penktadienį nuo 13.45 val. iki 15.45 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre ir (arba) biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) dienos centre (priklausomai nuo šalių gyvenamosios vietos). A. B. užtikrina nepilnametės dukros atvykimą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrą ir (arba) biudžetinės įtaigos (duomenys neskelbtini) dienos centre ir pasiėmimą iš centro“.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. B. ir ją išdėstyti taip:
„Atsakovas Š. B. bendrauja su A. B. kiekvieną trečiadienį ir penktadienį pasiimant iš darželio arba jeigu nelanko darželio, po susitikimo su A., ir grąžinant į A. B. gyvenamąją vietą 20.00 val.“.
Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalis dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. B. ir A. B. ir jas išdėstyti taip:
„Nustatyti nuo 2023 m. liepos 6 d. atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, kurio metu:“;
„Atsakovas Š. B. su dukra A. B. ir A. B. praleidžia laiką nelyginių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., Š. B. A. ir A. pasiimant iš vaiko mokymo / ugdymo įstaigos ir / ar gyvenamosios vietos (tuo atveju kai nepilnametės dukros nelanko mokymo / ugdymo įstaigų) ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą 19.00 val.“.
Kitas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties, 2023 m. birželio 5 d. papildomos nutarties dalis bei 2023 m. birželio 5 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.