Kauno apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) dalyvaujant ieškovei K. S., jos atstovei advokatei M. S.,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui R. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, duodanti byloje išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą duodanti institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo ir išvadą duodančios institucijos pozicija

5. Procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų) atsakovui buvo išsiųsti 2025 m. gegužės 8 d. per elektroninių paslaugų portalą (EPP), ir laikomi įteiktais tinkamai 2025 m. gegužės 9 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 2 ir 10 dalys). Atsakovas yra susikūręs LITEKO VEP paskyrą, yra aktyvus EPP naudotojas. EPP naudotojo paskyra nėra deaktyvuota, nėra duomenų, kad negalima EPP naudotojui dokumentų siųsti per EPP, nėra duomenų, kad vyksta EPP naudotojo paskyros deaktyvavimas. Be to, LITEKO sistemos duomenimis, patikrintais 2025 m. spalio 27 d., atsakovas paskutinį kartą prisijungė prie EPP 2025 m. kovo 26 d. 17 val. 11 min.

Motyvuojamoji dalis

8. Darytina išvada, kad teismo ir šalių procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė K. S. ir atsakovas R. V.. Tai patvirtina į bylą pateiktas vaiko gimimo įrašas.

12. Nepilnametis vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su ieškove. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena socialiniame būste – 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina į bylą pateikta 2024 m. birželio 10 d. Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, ieškovės teigimu, yra kas tris metus pratęsiama. Nurodytu adresu deklaruota ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė nurodė, jog bute yra sudarytos visos sąlygos gyventi ir realizuoti sūnaus poreikius. Bylos duomenimis, nepilnametis vaikas yra septynerių metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Ieškovės teigimu, ji suteikia vaikui tinkamas gyvenimo, poilsio ir priežiūros sąlygas. Ieškovė nuolat prižiūri šalių vaiką, rūpinasi jo kasdiene buitimi.

13. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo byloje nepateikė.

14. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

15. Teismas, spręsdamas dėl K. V. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą:

· pirma, tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra;

· antra, nepilnametis šalių vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove;

· trečia, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

16. Atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė.

17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog vaikas nuo gimimo kartu gyvena su ieškove, ieškovei teikiamos socialinės paslaugos, ieškovė motyvuota priimti pagalbą, vykdo pagalbos plane numatytas rekomendacijas, noriai bendrauja, bendradarbiauja, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio K. V. gyvenamąją vietą su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

· nepilnametis vaikas bus išlaikomas ir materialiai aprūpinamas abiejų tėvų. Motina betarpiškai rūpinsis nepilnamečio vaiko kasdiene buitimi, sudarys jam tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą, rūpinsis jo lavinimo procesu. Tėvas prisidės prie šių procesų, lankydamas vaiką ir materialiai jį remdamas;

· motina įsipareigoja informuoti tėvą, jam pasiteiravus, apie nepilnamečio vaiko sveikatą, jo ugdymo rezultatus bei gyvenamosios vietos pakeitimą;

21. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

22. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019, 34 punktas).

24. Teismas, išanalizavęs ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai), atsakovui nepateikus prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, daro išvadą, jog ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, šiuo metu atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus.

25. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė sutiko, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškinio reikalavimas – bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nustatytina pagal ieškinyje nurodytas bendravimo sąlygas (žr. teismo sprendimo 19 punktą).

27. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

28. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir pan. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 290,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis šalių vaikas K. V. nuo gimimo gyvena su ieškove, šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę. Duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus ar specialiuosius poreikius byloje nėra.

32. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra būtinas užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procesą. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vaikui reikalingos išlaidos maistui, rūbams, higienos priemonės, gyvenamajam plotui, ugdymo ir lavinimo priemonės, pramogos ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

33. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, skirtina šiuo metu septynerių metų amžiaus šalių vaiko poreikiams (maistui, būsto mokesčiams, namų ūkio ir buities prekėms, higienos reikmenims, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, lavinimui ir kt.), yra reikalinga, kad vaikas visaverčiai augtų, mokytųsi, būtų lavinamas. Dėl to teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodoma išlaikymo suma (775,00 Eur per mėnesį), įvertinus Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius, dydį (777,00 Eur), iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Be to, atsakovas ieškovės pateiktų reikalavimų neginčijo ir juos paneigiančių įrodymų bei savo siūlomos išlaikymo sumos byloje neteikė.

34. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

35. Tėvų turtinė padėtis vertintina, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

36. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

37. Šioje byloje ieškovė prašo nepilnamečio vaiko poreikiams priteisti iš atsakovo po 290,00 Eur nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtino minimalią mėnesinę algą, atskaičius mokesčius – 777,00 Eur. Orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 291,20 Eur ((777,00 Eur – 194,60 Eur išmoka vaikui) : 2). Pabrėžtina, kad ieškovės nurodyta suma, reikalinga sūnaus išlaikymui, atitinka orientacinio priteisiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, yra net mažesnė, todėl ieškovės nurodomos sumos pagrįstumas neturi būti įrodinėjamas.

40. Nustačius vaiko poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius.

41. Bylos duomenimis, ieškovė Lietuvoje registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, Lietuvoje nedirba, ieškovei neterminuotai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės atžvilgiu užvestos keturios vykdomosios bylos. Ieškovė nurodė, jog jos gaunamas pinigines lėšas sudaro jos gaunama šalpos negalios pensija (295,50 Eur), vienišo asmens išmoka (38,23 Eur), socialinė pašalpa (95,35 Eur) ir išmoka vaikui (194,60 Eur). Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, jog per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 623,68 Eur (su išmoka už vaiką). Kitų išlaikytinų nepilnamečių vaikų neturi.

42. Atsakovas byloje neteikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį nenurodė. Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvoje registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, Lietuvoje nedirba. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu užvesta septyniolika vykdomųjų bylų. Duomenų apie kitus išlaikytinus nepilnamečius vaikus atsakovas taip pat nepateikė (ieškovė žodžiu nurodė, kad atsakovas iš viso turi tris nepilnamečius vaikus). Duomenų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas gera valia prisideda prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės prašomos priteisti vaiko išlaikymo sumos neginčijo.

43. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog būtų pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui K. V. po 290,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

44. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė išreiškė prašymą teismui išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Didesnės lėšos patenkintų ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaiko poreikius. Išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė ieškovės atstovės prašymą, nurodė, jog didesnis išlaikymas reikalingas odontologo paslaugoms, mokyklos reikmėms (mokykloje organizuojamoms išvykoms, renginiams, muziejams ir kt.). Mano, jog prašoma priteisti 290,00 Eur išlaikymo suma, atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, užtikrina tik minimalius vaiko poreikius.

Dėl išėjimo už ieškinio ribų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi, ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi, ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-427-378/2016 21 punktą).

46. Sutiktina, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui (290,00 Eur) užtikrina minimalius vaiko poreikius. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, šiuo metu nepilnametis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl, teismo vertinimu, didesnės išlaidos tenka ir mokyklinėms reikmėms, papildomos išlaidos susidaro ir už mokyklos organizuojamas išvykas. Be to, ieškovė ieškinyje nėra nurodžiusi ir papildomų išlaidų odontologo paslaugoms.

47. Teismo vertinimu, papildomos išlaidos mokyklinėms reikmėms ir odontologo paslaugoms sudarytų 50,00 Eur sumą per mėnesį, t. y. kiekvienam iš tėvų tenkanti papildomų išlaidų dalis sudarytų 25,00 Eur.

48. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas asmuo, turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, o elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad asmuo gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

49. Teismas, įvertinęs ieškovės, jos atstovės bei išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimus, nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog yra pagrindas išeiti už ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo ribų ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisti po 315,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2025 m. balandžio 29 d.), išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

50. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

51. Šalims pranešama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

52. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 667,13 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. V. įsiskolinimą, skaičiuotiną nuo 2023 m. lapkričio 21 d. Nurodė jog nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki šiol atsakovas neskiria lėšų sūnui išlaikyti, išskyrus tris kartus mokėtas 50,00 Eur sumas, t. y. 150,00 Eur.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

54. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas rūpinosi vaiko poreikiais, t. y. pirko vaikui reikalingus daiktus ir pan., atsakovas į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog byloje atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 21 d., gyvendamas skyrium nuo nepilnamečio vaiko, teikė jam reguliarų ir pakankamą išlaikymą, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra tenkinamas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 4 667,13 Eur:

- 2023 m. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, siekė 633,20 Eur, todėl atsakovas už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., atskaičius vaiko pinigus (136,22 Eur), turėjo skirti vaiko išlaikymui iš viso 330,70 Eur (248,00 Eur x 1 mėnuo ir 10 dienų (8,27 Eur per dieną);

- 2024 m. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, siekė 708,00 Eur, todėl atsakovas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., atskaičius vaiko pinigus (152,90 Eur), turėjo skirti vaiko išlaikymui iš viso 3 336,00 Eur (12 mėnesių x 278,00 Eur);

- 2025 m. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, siekia 777,00 Eur, todėl atsakovas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 29 d., atskaičius vaiko pinigus (194,60 Eur), turėjo skirti vaiko išlaikymui iš viso 1 150,43 Eur (290,00 Eur x 3 mėnesiai ir 29 dienos (9,67 Eur per dieną).

Iš viso: 330,70 Eur + 3 336,00 Eur + 1 150,43 Eur) – 150,00 Eur (atsakovo sumokėtos lėšos) = 4 667,13 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 418,00 Eur sumą:

- 85,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (315,00 Eur × 12 mėnesių × 3 procentai × 75 procentai);

- 105,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (4 667,13 Eur × 3 procentai × 75 procentai);

- 114,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo;

- 114,00 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

56. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. spalio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodė, kad tarnyba už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei patyrė 511,95 Eur išlaidas.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimus patenkinus, iš atsakovo priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos:

- 418,00 Eur žyminis mokestis;

- 511,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

58. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 12,65 Eur ir viršija minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl visiškai tenkinus ieškinį šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 00 ct), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. balandžio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 667,13 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 13 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki ieškinio pateikimo teisme dienos 2025 m. balandžio 29 d.

Visų priteistų nepilnamečiui vaikui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

- nepilnametis vaikas bus išlaikomas ir materialiai aprūpinamas abiejų tėvų. Motina betarpiškai rūpinsis nepilnamečio vaiko kasdiene buitimi, sudarys jam tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą, rūpinsis jo lavinimo procesu. Tėvas prisidės prie šių procesų, lankydamas vaiką ir materialiai jį remdamas;

- apie numatomus susitikimus tėvas įsipareigoja pranešti vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 3 dienas ir suderinti su ja susitikimo laiką, vietą ir trukmę. Motina turi teisę neleisti susitikti tėvui su nepilnamečiu vaiku, jei jis atvyksta akivaizdžiai neblaivus;

- motina įsipareigoja informuoti tėvą, jam pasiteiravus, apie nepilnamečio vaiko sveikatą, jo ugdymo rezultatus bei gyvenamosios vietos pakeitimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 511,95 Eur (penkių šimtų vienuolikos eurų 95 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Suma už antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 418,00 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,65 Eur (dvylikos eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.