Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje buvo konvojuotas ir laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 9 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d., t. y., iš viso 9 dienas.

Dėl higienos ir švaros sąlygų

Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 2025-624/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į tai ir nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje nebuvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos, taip pažeidžiant Lietuvos higienos normos 12 ir 34 punktų reikalavimus.

Dėl elektros instaliacijos

Pareiškėjas skunde nurodė, kad elektros instaliacijos problemos buvo nuolat pasikartojančios, o būtent, apšvietimas dažnai sugedęs, elektros laidai apgadinti ir neizoliuoti bei kėlė pavojų sveikatai ir saugumui. Taip pat, iškvietimo mygtukų laidai buvo sugadinti, tai sukėlė avarinę situaciją, juos teko izoliuoti bei užtaisyti angas, o šie darbai atlikti tik po pakartotinių skundų.

Į bylą pateiktoje Tarnybos 2025 m. sausio 15 d. pažymoje nurodyta, kad dirbtinis apšvietimas atitinka Lietuvos higienos normos 14 punkto reikalavimus, tai yra dirbtinė apšvieta patalpoje ne žemesnė kaip 200 lx (perdegusios lemputės pakeistos). Išjudintos rozetės įtvirtintos. Nepataisomai sugadintų iškvietimo mygtukų laidai izoliuojami ir angos užtaisomos. Pažymėta, kad išlaužiant vieno iškvietimo mygtuko korpusą, pažeidžiami ir iškvietimo sistemos laidai, dėl to užsiblokuoja visos linijos iškvietimo indikaciniai pulteliai. Likviduoti tokius gedimus techniškai sudėtinga, todėl darbai užtrunka.

Teismas pažymi, kad nurodydamas, kad apšvietimas dažnai buvo sugedęs, pareiškėjas nepateikė jokių papildomų šią aplinkybę patvirtinančių argumentų, nedetalizavo aplinkybių, todėl šis teiginys laikytinas deklaratyviu ir atmetamas kaip nepagrįstas.

Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje nebuvo neužtikrinta tinkama elektros instaliacija, todėl šioje dalyje konstatuotinas pažeidimas.

Dėl oro kokybės ir temperatūros

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad buvo netinkama oro kokybė ir temperatūra, dėl sugedusių langų mechanizmų nebuvo įmanoma tinkamai išvėdinti patalpų, todėl oras nuolat buvo tvankus ir užterštas, žiemą dėl nepakankamo šildymo sistema neveikė tinkamai, o vasarą, dėl ventiliacijos trūkumo, patalpose buvo per karšta.

Lietuvos higienos normos 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.10 papunkčiu, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros turi būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Į bylą pateiktoje Tarnybos 2025 m. sausio 15 d. pažymoje nurodyta, kad oro kokybė užtikrinama, kadangi vykdoma vėdinimo sistemų profilaktika, filtrų keitimas. Oro temperatūra patalpose atitinka Lietuvos higienos normos 16 punkto reikalavimus, t. y., yra ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, kadangi dėl patalpų oro temperatūros pranešimų skundo nagrinėjimo metu nebuvo;

Į bylą pateiktos 2024 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos faktūros, serija VDK Nr. 240610, duomenimis, Tarnyba užsakė vėdinimo sistemų profilaktikos ir filtrų keitimo paslaugas. Vertinant šiuos duomenis darytina išvada, kad patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema.

Aptartame kontekste teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog patalpose vėdinimo sistema veikia tinkamai ir užtikrina tinkamą temperatūrą, o pareiškėjas neįrodė aplinkybių dėl netinkamo patalpų vėdinimo, pažeidžiant Lietuvos higienos normos ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje buvo konvojuotas ir laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 9 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d., t. y., rudens laikotarpiu, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo vasaros laikotarpiu atmetami.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos teiginiais, jog vėdinimo sistema patalpose veikia tinkamai ir užtikrina tinkamą temperatūrą, pareiškėjas savo teiginių pakankamai nedetalizavo ir nepagrindė, todėl teismas sprendžia, kad šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos higienos normos ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo dėl netinkamo patalpų vėdinimo.

Dėl privatumo pažeidimų

Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad nuolat kartojosi privatumo pažeidimai, o būtent, sanitarinio mazgo durų spynos buvo sugedusios, dėl ko nebuvo užtikrinamas privatumas. Pareiškėjo teigimu tai žemino jo orumą ir sukėlė nuolatinį diskomfortą. Taip pat nurodė, kad dušo patalpos nebuvo tinkamai pritaikytos privatumo užtikrinimui, dėl ko higienos procedūros vykdavo stebint pareigūnams ar kitiems kaliniams.

Pagal Lietuvos higienos normos 29 punktą, laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengtos patalpos (zonos), skirtos į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti (prausti, nariuotakojams naikinti, drabužiams dezinfekuoti): nusirengimo ir apsirengimo patalpa (zona), dušinė, dezinfekavimo kamera.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunkčiu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Į bylą pateiktoje Tarnybos 2025 m. sausio 15 d. pažymoje nurodyta, kad dušo patalpos užtikrina nuteistųjų privatumą, kadangi nuo rekonstruoto pastato eksploatacijos pradžios 2013 m. gruodžio 31 d. dušo patalpose kiekviename pastato aukšte įrengtos atskiros, vienam asmeniui dušo kabinos su durimis. Priešais dušo kabiną įrengta uždara persirengimo patalpa. Dušo kabinos aprūpintos veidrodžiais, lentynėlėmis ir šampūno dozatoriais. Pažymėta ir tai, kad sutaisytos durų spynos (durys užsidarydavo tik neužsifiksuodavo).

Atsakovės teigimu ginčui aktualiu laikotarpiu, gyvenamosios patalpos yra rakinamos, tad pašaliniai asmenys negalėjo į jas laisvai į patekti, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeidžiamas. Dušo patalpos užtikrina nuteistųjų privatumą, kadangi dušo patalpose kiekviename pastato aukšte įrengtos atskiros, vienam asmeniui dušo kabinos su durimis. Priešais dušo kabiną įrengta uždara persirengimo patalpa.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinimas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad sąlygos naudoti dušo patalpomis buvo sudarytos tinkamos, atitinkančios Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, tuo tarpu pareiškėjas apsiribojo deklaratyviais, nedetalizuotais ir nepagrįstais teiginiais bei neįrodė esant priešingai, todėl šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo dėl nepakankamo privatumo dušo patalpose užtikrinimo.

Dėl maisto kokybės

Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 316 punktu, šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20–30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu suimtieji ar nuteistieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 29 d. Tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjimo valgykloje, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-715, atsižvelgiant į Tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. V-974, sudaryta komisija, nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais atliko patikrinimą.

Patikrinimo metu buvo tikrinama pagaminto maisto kokybė, patiekalų svoriai, maisto produktų tinkamumo naudoti terminai, temperatūrų matavimai, nuteistųjų maisto dalintojų apranga, valgymo salės priežiūra, higieninių priemonių naudojimas, indų plovimo kokybė, virtuvės įrangos priežiūra. Patikrinimo metu trūkumai nenustatyti. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2024 m. spalio 30 d. nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akte Nr. LV-60057

Maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimas atliktas ir 2024 m. lapkričio 29 d., kurio metu, remiantis 2024 m. gruodžio 3 d. nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto Nr. LV-67543 duomenimis, trūkumai taip pat nenustatyti.

Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. rašte Nr. 2S-6093 nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. spalio 8 d. skunde nurodytas aplinkybes Tarnyba kreipėsi į maitinimo paslaugos tiekėjo atstovus su prašymu pateikti išsamią informaciją į skunde nurodytas problemas. Atsakydama į Tarnybos prašymą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „CNC Catering“ projektų vadovė informavo, kad maistas nuteistiesiems gaminamas iš visus teisės aktų reikalavimus atitinkančių maisto produktų, nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Gaminant arbatą verdamas vanduo, pilamas arbatos ekstraktas ir dedamas cukrus. Po gauto skundo maitinimo organizavimo administratorės įpareigotos kontroliuoti, kad virėjai laikytųsi technologinio aprašymo reikalavimų ir tikrintų verdamos arbatos spalvą ir temperatūrą.

Į bylą pateiktoje Tarnybos 2025 m. sausio 15 d. pažymoje nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime, vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu 2023 m. rugsėjo 14 d. „Dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto patvirtinimo“ Nr. V-715 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 1 d. įsakymu „Dėl bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems teikiamo maisto ir maitinimo paslaugos kokybės tikrinimo komisijų sudarymo“ Nr. V-974, sudaryta komisija nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais, kartą per mėnesį atlieka patikrinimą Pravieniškių 2-ojo kalėjimo valgykloje. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiame padalinyje nuteistieji ir suimtieji maitinami pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius dirbantiems vyrams. Maitinimo paslaugą teikianti įmonė UAB „CNC catering,“ gavusi skundą dėl maitinimo paslaugos trūkumų, reaguodama į galimai atsiradusius pažeidimus, pakartotinai įpareigoja maitinimo organizavimo administratores kontroliuoti virėjus, kad būtų laikomasi gaminamo maisto technologinio aprašymo reikalavimų.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos išvadomis, kad maistas tiekiamas laikantis nustatytų reikalavimų, o maisto kokybės trūkumai atlikus pakartotinius patikrinimus nenustatyti, bei vertina, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos maisto kokybės yra abstraktūs, nepakankamai detalizuoti bei nepagrįsti. Atitinkamai teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti reikalavimų, keliamų maisto kokybei, pažeidimus.

Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti ir jos priteisimo

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 335–358; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.).

Teismas pažymi, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas Konstitucijos 20 ir 31 straipsnių prasme. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi nesilaikė Lietuvos higienos normos 12 ir 34 punktuose nustatytų higienos reikalavimų bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.8 papunktyje nustatytų elektros instaliacijos reikalavimų.

Teismas vertina, kad byloje nesant jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nustatyti pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė.

Atitinkamai šioje apimtyje nustatytos CK 6.271 straipsnyje numatytos viešosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nustačius viešosios atsakomybės sąlygas neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Teismas taip pat pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Ir EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, mastą (nustatyti higienos ir elektros instaliacijos reikalavimų pažeidimai) ir trukmę (ginčo laikotarpis sudaro 9 dienas), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustatęs, kad pareiškėjas dėl dalies konstatuotų teisės pažeidimų būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, atsižvelgęs į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju minėtų Lietuvos higienos normos ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Toks neturtinės žalos atlyginimo būdas, teismo vertinimu, yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 9 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d.) buvo pažeisti Lietuvos higienos normos 12 ir 34 punktuose bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.8 papunktyje nustatyti reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 9 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d.) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje buvo pažeisti Lietuvos higienos normos 12 ir 34 punktuose bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.8 papunktyje nustatyti reikalavimai.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.