Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutraukti I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) santuoką Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 380, dėl vieno sutuoktinio kaltės.Pripažinti S. S. kaltu dėl santuokos iširimo.Neskirti termino susitaikymui.Padalinti sutuoktinių nekilnojamąjį turtą kaip jau yra pasidalinę žodiniu susitarimu ir disponuoja asmeniškai turimu turtu, t. y:

a) mėgėjų sodo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), padalinti kiekvienam po 1/2.

b) sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122.82 kv. m., iš kurio I. S. po santuokos nutraukimo priteisti 87, 22 kv. m. t. y.:

kambarys 13,61 m², pažymėtas indeksu 1-7;

2 aukšte: kambarys 16,41 m², pažymėtas indeksu 1-10 su balkonu 6,30 m², pažymėtas indeksu 1-11,

koridorius 3,63 m², pažymėtas indeksu 1-8.

Atsakovas suniokojęs, išardęs ar kitaip sugadinęs pagalbines patalpas, kurios praradę paskirties vertę, jomis nesinaudoja, jas priskirti ieškovei:

rūsio 2 patalpos, jų plotas 16,61 m², pažymėtos indeksu R-1, R-2;

Viso 87,22 kv. m.

c) transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą 2015-03-10 I. S. vardu, priteisti visą I. S..

d) sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio S. S. po santuokos nutraukimo priteisti 35,6 kv. m, t. y.:

Viso 35,6 kv. m.

e) Transporto priemonė „VW Passat Variat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruota 2017-03-02 S. S. vardu, priteisti visą S. S..

Priteisti visą ieškovei I. S. vardu registruotą žemės sklypą - namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo asmenine nuosavybe 2000-11-07 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P38/2000-0209, užskaitant pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ieškovės senelės J. T. 1992 m. rugsėjo 1 d. sumokėtas įmokas (2142 investiciniai rubliai) už perkamą žemės sklypą. 2017-11-02 pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjus savo senelės J. T. sumokėtus investicinius rublius už šį sklypą-namų valdą. Faktas, kad šio turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė (3.89 str. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė. LR C. T. knyga. Šeimos teisė).Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir žyminių mokesčių išlaidas, kurias yra sumokėjusi, tai sudaro 257 eurus.

Teismas du kartus įpareigojo ieškovę šalinti ieškinio trūkumus, tačiau ieškovė nepašalino visų trūkumų (1 t., b. l. 35-37, 71-72). Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atsižvelgdamas į bylos specifiką, ieškinio reikalavimų netikslumus aiškinosi bylos nagrinėjimo metu.

Nesutiko su turto vertinimu, nes namas yra labai apleistas, jo vertė yra žymiai mažesnė, prašė vadovautis valstybės įmonės (toliau VĮ) Registro centro pažymoje nurodyta verte.

Nurodė, kad santuokos metu įsigijo namų valdą Perlojos kaime, Varėnos rajone, paveldėjusi iš senelės investicinius rublius, todėl šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nors taip VĮ Registrų centre neįregistruotas. Paaiškino, kad gyvendama atskirai, įsigijo lengvąjį automobilį „Audi A6“, kuris taip pat yra jos asmeninė nuosavybė.

Paaiškino, kad turi vartojimo kreditines korteles iš AB SEB ir AB Swedbank.

Paaiškino, kad anksčiau nenutraukė santuokos todėl, kad buvo gėda skirtis. Pripažino, kad gyvena su draugu.

Sutiko, kad namų valda Varėnos rajone, lengvasis automobilis „Audi A6“ būtų pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, sutiko, kad šie daiktai įsigyti iš ieškovės asmeninių lėšų.

Dėl turto (sodo pastato) suniokojimo paaiškino, kad ieškovė didžiąją namo dalį yra užrakinusi, kad jis buvo priverstas gyventi garaže, kad jo gyvenimo sąlygos yra labai blogos. Nurodė, kad žiemą name susprogo radiatoriai, todėl reikėjo šildymo sistemą išmontuoti, o radiatoriai buvo jo tėvo. Nurodė, kad esant tokiems jo ir ieškovės santykiams, jis į namą daugiau neinvestavo. Sutiko, kad namo būklė yra bloga, tačiau su turto vertintojo nurodyta suma sutiko. Prašė viską padalinti po lygiai, kad galėtų ginčo turtą parduoti. Sutiktų, jei ieškovė jam išmokėtų už jam priklausančią dalį piniginę kompensaciją, jis piniginių lėšų išmokėti ieškovei kompensaciją neturi. Mano, kad kompensacijos jam išmokėjimas atitiktų abiejų interesus, nes nei jis, nei ieškovė nesiruošia naudotis sodo pastatu ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. S. ir S. S. susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 380. Santuokoje turi sūnų A. S., gimusį 1991-01-26, kuris yra pilnametis. I. I. S. dirba Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auklėtoja bei specialiąja pedagoge Butrimonių gimnazijoje. A. S. S. dirba Alytaus (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje įrenginių operatoriumi.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nuo 2010 metų kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ieškovės teigimu, ji palikusi atsakovą dėl to, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, netvarkė ir savo asmeninių reikalų (nesusitvarkė atkuriamosios sąskaitos), neuždirbo šeimai pinigų, smurtavo jos ir sūnaus atžvilgiu.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2009 metais buvo tiriamas šalių pilnamečio sūnaus A. S. pareiškimas Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atsakyme nurodyta, kad S. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nedidelį chuliganizmą (2 t., b. l. 22). Iš dalies buvusį konfliktą tvirtina ir ieškovės 2009-09-13 aprašyta situacija, minėtas pareiškimas nebuvo registruotas Policijos komisariate (2 t., b. l. 18). Iš 2009-09-29 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daugų policijos nuovados rašto matyti, kad konfliktas tarp šalių vyko iš asmeninių nesutarimų, viešoji tvarka nebuvo pažeista, todėl buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną (2 t., b. l. 23). Iš ieškovės pateikto teismui ir 2009-09-19 rašyto pareiškimo Policijos komisariatui, kuris Policijos komisariate nebuvo registruotas, taip pat matyti, kad šalys tarpusavyje konfliktavo, konfliktuose dalyvavo iš šalių sūnus (2 t., b. l. 20).

Atsakovas tvirtina, kad šeima iširo dėl ieškovės charakterio, kad ji yra konfliktiška asmenybė, kad taip ji yra apibūdinama ir savo darbe, kad jį palikusi, skundė įvairioms institucijoms, kad ieškovė jį paliko dėl kito vyro, t. y. buvo neištikima, kad buvo palikusi šeimą ir sūnui esant mažam. Nesutiko su ieškovės duotais paaiškinimais, kad jis pastoviai vartojo alkoholį, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, smurtavo atsakovės atžvilgiu, nuniokojo sodo pastatą.

Ieškovė nepaneigė fakto, kad gyvena su kitu vyru, ši aplinkybė buvo paminėta ir kitoje išnagrinėtoje byloje, tačiau tvirtino, kad atsakovą paliko, nes nebuvo įmanoma su juo gyventi dėl alkoholio, smurto, nesirūpinimo šeima, o santuokos nenutraukė dėl tradicinio požiūrio į šeimą (2016-01-25 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-25-652/2016).

Byloje įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo ieškovės atžvilgiu, nėra, tačiau iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad šalys tarpusavyje konfliktavo, tačiau skirtingai įvardino konfliktų priežastis. Sutiktina su ieškovės argumentu, to nepaneigė ir atsakovas, kad jis gyveno netvarkingai, neprižiūrėjo sodo pastato.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60, 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) - tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. (Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario l d. nutartis civilinėj byloje Nr. 2A-85-601/2012).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad abi šalys kaltos dėl santuokos nutraukimo, nes nei viena šalis nepagrindė įrodymais tik vieno sutuoktinio kaltės. Iš šalių paaiškinimų, įrodymų byloje matyti, kad šalys nebuvo viena kitai lojalios, pagarbios, dažnai tarpusavyje sūnaus akivaizdoje konfliktuodavo, netinkamai elgėsi moralės požiūriu, neteikė viena kitai moralinės ir materialinės paramos, nepakankamai rūpinosi abiejų bendru turtu, neatsižvelgė į kitos šalies interesus, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, todėl pripažįstamos abi kaltos dėl šeimos iširimo (CK 3.60 str. 2 d., , 3.61 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad, nustačius, jog, būtent, abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir, kad abiejų sutuoktiniu pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktiniu šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė S. (CK 3.69 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

0,0627 ha mėgėjų sodo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 33/6476, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje, yra 2240 eurų, o 2018-04-12 Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 181005 žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 6300 eurų (1 t., b. l. 148, 2 t., b. l. 25-26). Teismas vadovaujasi 2018-04-12 Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 181005, kurioje nurodyta vertė yra objektyvesnė ir labiau pagrįsta laiko prasme ir panaudotais vertinimo metodais;sodo pastatą adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,82 kv. m., kurio vidutinė rinkos vertė, nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje yra 37361 euras, o 2018-04-12 Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 181005 turto vidutinė rinkos vertė nurodyta 11400 eurų (1 t., b. l. 148, 2 t., b. l. 28-30). Teismas vadovaujasi 2018-04-12 Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 181005, kurioje nurodyta vertė yra objektyvesnė ir labiau pagrįsta laiko prasme ir panaudotais vertinimo metodais;0,2150 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 448 eurai (1 t., b. l. 22); lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą 2015-03-10 I. S. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 900 eurų (1 t., b. l. 25). lengvąjį automobilį „VW P. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą 2017-03-02 S. S. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 400 eurų (1 t., b. l. 26).

Ieškovė, dalijant sodo pastatą, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, motyvuodama tuo, kad atsakovas, renovuodamas sodo pastatą, sugadino statybines medžiagas, nes darbus atliko nekokybiškai, kad tą tvirtina dabartinė namo būklė: kiauras stogas, neveikia kanalizacija, vandentiekis, lubos ir grindys pažeistos drėgmės, vidaus apdaila bloga, reikalingas remontas, išardė šildymo sistemą, atjungė elektros tiekimą. Be to nelegaliai vykdė dalyje pastato kalvystės darbus, dėl to aprūko pastato vidus, baldai, netvarkė aplinkos, ardė senas mašinas ir pan. Be to, atsakovė nurodė, jog jos pajamos visada buvo didesnės nei atsakovo ir jos vienos lėšomis buvo renovuotas pastatas. Iš pateikto dalių paskaičiavimo matyti, kad sau ieškovė prašo priteisti 71/100 dalį pastato, o atsakovui - 29/100 (2 t., b. l. 24).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad, šalims pradėjus gyventi atskirai, kilo įvairūs konfliktai dėl naudojimosi namu: dėl elektros naudojimo, dėl atsakovo vykdomos neteisėtos veiklos. 2014-04-04 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnį. Nutarime nurodyta, jog I. S. nurodė policijai aplinkybes apie elektros saugiklių išardymą, bendro turto niokojimą, bendro turto (daiktų) pardavimą (1 t., b. l. 173). Iš pateikto ieškovės susirašinėjimo su AB Lesto 2014 metais matyti, kad atskiras elektros skaitliukas ieškovei nebuvo įrengtas, nurodyta, jog bendraturčiai turi naudotis elektra bendru sutarimu (1 t., b. l. 168-171). Ieškovės kreipimasis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą nebuvo nagrinėtas. Kreipimesi buvo nurodyta, jog sutuoktinis kelia triukšmą, skleidžia chemines medžiagas, ir pan., kas susiję su jo vykdoma veikla (1 t., b. l. 174). Iš 2017-12-20 Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Alytaus agentūros pranešimo matyti, kad pagal ieškovės I. S. pranešimą buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, jog S. S., ,,neturėdamas leidimo vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą...jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas“ (1 t., b. l. 175).

Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas S. S. tyčia sunaikino ar sugadino turtą. 2014-04-04 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad S. S. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje (turto sugadinimas ar sunaikinimas) (b. l. 173). Tačiau iš šalių paaiškinimų, pateiktų fotonuotraukų, turto vertinimo ataskaitos matyti, kad turtas yra apleistas, neprižiūrėtas, vyrauja netvarka aplink pastatą, atsakovas yra nubaustas administracine tvarka už neteisėtą veiką (senų automobilių ardymą) (b. l. 175). Nustatyta, kad ieškovė sodo pastate negyvena ir taip pat juo pakankamai nesirūpina. Darytina išvada, kad abi šalys, valdydamos turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, turi pareigą rūpintis turtu, todėl ši pareiga negali būti perkelta tik vienam atsakovui (CK 3.92 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad sumažėjus turto vertei dėl jo nepriežiūros, yra atsakingas tik atsakovas ir tuo pagrindu jam turėtų būti mažinama priteistino turto dalis.

Kita aplinkybė, dėl kurios ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo yra ta, kad, kaip ji nurodė, ji užsakė sodo pastato rekonstrukcijos projektą, viena pirko visas medžiagas sodo pastatui, tą darė imdama įvairias paskolas, naudodamasi banko kreditais, kad atsakovas jokių pajamų neturėjo, nesugebėjo atidaryti net atkuriamosios sąskaitos, neprisidėjo prie sodo namo rekonstrukcijos. Nurodyta aplinkybė pagrįsta iš dalies: iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2003 metais sudarė vartojimo kredito sutartį su AB SEB banku, 2004 metais sudarė Visa Electron kortelės sąskaitos sutartį, 2004 metais sudarė faktoringo sutartį su Lateko lizingu, 2004, 2005, 2006 metais banke Snoras sudarė naudojimosi išsimokėtinai kortele sutartį, 2005, 2007 metais buvo sudariusi EGO kortelės su kredito limitu sutartį, 2008 metais buvo sudariusi vartojimo kortelės sąskaitos sutartį ir t. t., jos vardu yra įsigytos statybinės medžiagos, apmokėta už projektą (1 t., b. l. 106, 108, 112-113, 116, 118-126, 128-129, 132-138). Ieškovė iš dalies sutiko su atsakovo nurodytu argumentu, kad ji tam tikras lėšas skyrė bylinėjimuisi su Gyventojų genocido ir rezistencijos centru, kad byla pasiekė E. Ž. Teisių Teismą, tačiau ieškovė bylą pralaimėjo. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad ji turėjo lėšų, pardavusi paveldėtą žemę (2 t., b. l. 9-12), tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad panaudojo asmenines lėšas sodo pastato rekonstrukcijai.

Nors ieškovė įrodinėjo, kad ji, rekonstruojant sodo pastatą, gaudavo didesnes pajamas negu atsakovas, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Ieškovės pateikti duomenys apie jos ir atsakovo gaunamas pajamas apima vėlesnį laikotarpį, kai šalys pradėjo gyventi atskirai (1 t., b. l. 48-66, 88-89,97). Net jei ieškovės gaunamos pajamos ir buvo didesnės nei atsakovo, negalima sutikti su ieškove, kad atsakovas negaudavo jokių pajamų. Iš atsakovo pateiktų verslo liudijimų matyti, kad jis, kaip ir nurodė savo paaiškinime, pastato rekonstrukcijos laikotarpiu vertėsi individualia veikla, savo gautas pajamas vedė Piniginių įplaukų apskaitos žurnale (prijungta prie bylos apžiūrai) (2 t., b. l. 35-45). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad abiejų šalių tikslas buvo įsirengti šeimai tinkamą būstą, todėl šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, abiem gaunant tam tikras darbines pajamas, nėra pagrindo išvadai, kad sodo pastato rekonstrukcija buvo atlikta iš esmės tik ieškovės gautomis lėšomis ir tai būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Šalys yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 3.112 str. 1 d.) (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės) (CK 3.88 str. 2 d., 3.117 str. 1 d., 2 d.). Aplinkybių, patvirtinančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo buvimą, byloje nenustatyta, byloje nėra duomenų, kad sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl šalių gautos darbinės pajamos buvo bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, iš kurių buvo renovuotas sodo pastatas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant šalių sodo pastatą, todėl sodo pastatas adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), dalijamas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.92 str., 3.117 str. 1 d., 3.123 str. 1 d.).

Nesant ginčo dėl žemės sklypo padalijimo, šalims priteistina po ½ dalį žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.117 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys neplanuoja toliau gyventi šiame pastate, ieškovė juo iš viso nesinaudojo, atsakovas gyveno pastato garaže ir namo palėpėje, namas yra neeksploatuojamas, kaip nurodyta turto apžiūros akte, atsakovui nepareiškus reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos, o atsakovės nurodytai tvarkai akivaizdžiai prieštaraujant nustatytoms dalims turte ir, atsakovui nesudarant techninių galimybių naudotis nurodyta dalimi (nėra patekimo į palėpę, nėra sanitarinių mazgų), ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetamas (1 t., b. l. 148, CK 4.81 str. – 4.83 str.).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė pirko įvairius kilnojamus daiktus į sodo pastatą, kaip nurodė savo paaiškinime, dalį kilnojamųjų daiktų ji yra išsivežusi iš sodo pastato. Kadangi ginčo dėl kilnojamųjų daiktų šalys nereiškė, detaliau jie neanalizuojami (1 t., b. l. 108-110, 114-115, 117, 124, 127, 130-131).

Ginčo dėl įgytų transporto priemonių tarp šalių nėra: atsakovas sutinka, kad jo vardu registruota transporto priemonė – lengvasis automobilis „VW P. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų priteistas jam, o ieškovės vardu registruota transporto priemonė - lengvasis automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei. Ieškovės reikalavimas tenkinamas: lengvasis automobilis „VW P. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo S. S. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė pagal viešai prieinamus duomenis yra 400 eurų, priteisiamas atsakovui S. S., o lengvasis automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertę ieškovė nurodė 900 eurų, priteisiamas ieškovei I. S. asmeninės nuosavybės teise. Šalys kompensacijos viena iš kitos neprašo.

Dėl turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.

Iš ieškovės pateiktų reikalavimų, jos paaiškinimo teisme, matyti, kad ji siekia, jog I. S. vardu registruotą žemės sklypą - namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią įsigijo 2000-11-07 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P38/2000-0209, teismas pripažintų jos asmenine nuosavybe.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmeniniu sutuoktinio turtu pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, su sąlyga, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Įstatymas preziumuoja sutuoktinių turtą esant bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.), todėl fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, įrodinėjimo pareiga tenka sutuoktiniui, kuris tai teigia (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2004). Leistinais įrodymais šiuo atveju paprastai pripažįstami rašytiniai įrodymai.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, pagal 2000-11-07 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį įsigijo 0,215 ha žemės sklypą Perlojos kaime, Varėnos rajone už paveldėtus investicinius čekius (1 t., b. l. 69-70). Darytina išvada, kad ieškovė paneigė prezumpciją, kad 2000-11-07 įsigytas žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įrodė, kad minėtą turtą įsigijo iš asmeninių lėšų. Atsakovas nurodytų aplinkybių neginčijo. Dėl šių nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų žemės sklypas, adresu Varėnos r. sav., Varėnos sen., Perlojos k., registro Nr.: (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įsigijo 2000-11-07 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P38/2000-0209, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 448 eurai, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažintinas ieškovės asmeniniu turtu (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Dėl šalių kreditorių ir prievolių pobūdžio.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė turi kreditorius Swedbank, AB ir AB SEB banką. K. S., AB apie bylos iškėlimą praneštą, pagal AB SEB banko išduotą kredito kortelę ieškovei, įsiskolinimas padengtas (1 t., b. l. 80-82). Ginčo tarp šalių dėl prievolių pobūdžio nėra. Ieškovė patvirtino, kad tai yra jos asmeninės prievolės. Kreditoriai savo pozicijos byloje nepareiškė. Šalių prievolės, atsiradusios gyvenant skyrium, nenaudojant paskolų bendriems šeimos interesams, yra kiekvienos šalies asmeninė prievolė (CK 3.112 str.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Nustatoma, kad buvo patenkinta 1/2 ieškovės reikalavimų.

Šalys nepateikė teismui prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 100, 137, 20 eurų, iš viso yra sumokėjusi 257 eurų žyminį mokestį (1 t., b. l. 8, 46, 79),

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 120 eurų už sodo pastato įvertinimą (1 t., b. l. 147).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi buvo patenkinta 1/2 ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteistina 128,50 eurų žyminio mokesčio ieškovės naudai. Iš ieškovės priteistina 60,00 eurų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 13,07 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 1/2 ieškovės reikalavimų, pašto išlaidos valstybei priteisiamos lygiomis dalimis iš šalių po 6,55 eurų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Išlaidos valstybei sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę S..

½ dalį 0,0627 ha mėgėjų sodo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 6300 eurų (1/2 dalies vertė 3150 eurų);

½ dalį sodo pastato adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,82 kv. m., kurio vidutinė rinkos vertė yra 11400 eurų (1/2 dalies vertė 5700 eurų);

lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą 2015-03-10 I. S. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 900 eurų.

½ dalį 0,0627 ha mėgėjų sodo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 6300 eurų (1/2 dalies vertė 3150 eurų);

½ dalį sodo pastato adresu A(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,82 kv. m., kurio vidutinė rinkos vertė yra 11400 eurų (1/2 dalies vertė 5700 eurų);

lengvąjį automobilį „VW P. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą 2017-03-02 S. S. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 400 eurų.

Pripažinti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įsigijo 2000-11-07 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P38/2000-0209, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 448 eurai, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, asmeniniu ieškovės I. S. turtu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. S. 128,50 eurus žyminio mokesčio ieškovei I. S..

Priteisti iš ieškovės I. S. 60,00 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. S..

Priteisti iš ieškovės I. S. 6,55 eurus išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, byloje valstybei.

Priteisti iš atsakovo S. S. 6,55 eurus išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, byloje valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.