- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-85-601/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. V., A. V.-J.
- Atsakovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant D. Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei A. V. – J., atsakovui M. J., jo atstovei adv. R. Gradauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. – J. ir atsakovo M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1310-151/2011 pagal ieškovės A. V.-J. ieškinį atsakovui M. J. su trečiuoju asmeniu AB SEB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovo M. J. priešieškinį ieškovei A. V. – Jančiukienei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė (t. 2, b. l. 6-10):
1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės;
2) palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę;
3) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalyti tokiomis dalimis: ieškovei priteisti lengvąjį automobilį - markė - AUDI A3, VIN kodas - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reg. dok. Nr. 254065 - 10 000 Lt vertės; atsakovui priteisti lengvąjį automobilį - markė - AUDI A6, VIN kodas - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reg.dok. Nr. B446617 - 15 000 Lt vertės;
4) nustatyti, kad visos teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su 2004-08-12 kredito sutartimi Nr. 1850418010771-3, po santuokos nutraukimo pereina atsakovui, o visos teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su 2006-09-13 kredito sutartimi Nr. 1850618071204-09-12, po santuokos nutraukimo pereina ieškovei;
5) priteisti ieškovei iš atsakovo 15 500 Lt kompensaciją už bendriems šeimos reikalams panaudotą asmeninį kreditą;
6) priteisti ieškovei iš atsakovo 14 500 Lt neturtinės žalos;
7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu prašė (t. 2, b. l. 79-82):
1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;
2) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovui priteisti automobilį AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos; ieškovei priteisti automobilį AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m. laidos;
3) atsakovui priteisti iš ieškovės 65 469,40 Lt kompensaciją už santuokos metu pagerintą ieškovės turtą;
4) skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui padalinti taip: pripažinti, kad šalys asmeniškai yra atsakingos trečiajam asmeniui AB SEB bankui už turimas savo prievoles, užtikrintas kiekvieno asmeniško turto įkeitimu, t.y. ieškovė atsakinga pagal 2006-09-13 kredito sutartį Nr. 1850618071204-09, atsakovas yra skolingas pagal 2004-08-12 kredito sutartį Nr. 1850418010771-3;
5) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – Varanavičiūtė; priteisti iš ieškovės 40 000 Lt kompensaciją; santuokoje įgytą turtą padalijo taip: ieškovei priteisėti lengvąjį automobilį - markė AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisti lengvąjį automobilį - markė AUDI A6, VIN kodas - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reg. dok. Nr. B446617 - 15 000 Lt vertės; nustatyti, kad 2004-08-12 kredito sutartis Nr. 1850418010771-3, po santuokos nutraukimo yra asmeninė atsakovo prievolė; nustatyti, kad 2006-09-13 kredito sutartis Nr. 1850618071204-09, po santuokos nutraukimo yra asmeninė ieškovės prievolė; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovui 3 866 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės 62 Lt, o iš atsakovo 31 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad šalys susituokė 2005-06-05 ir abi sutinka santuoką nutraukti. Šalys sutarė dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, kad kiekvienas pasilieka prie savo prisiimtų įsipareigojimų, kreditoriai dėl to neprieštarauja (t. 2, b. l. 92, 93), todėl patenkino šalių prašymą pasilikti prie savo prisiimtų įsipareigojimų. Dėl šalių santuokoje įsigytų automobilių Audi A3 – 10 000 Lt vertės ir Audi A6 – 15 000 Lt pasidalijimo ginčo tarp šalių nėra, ieškovė posėdžio metu pareiškus, jog automobilių vertės yra panašios (b. l. 105). Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka bei, dėl kompensacijos dydžio už ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą. Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, kuri išėjo iš namų (šalių paaiškinimais nustatyta, kad išsinuomojo butą), apsigyveno su kitu vyru, susilaukė kūdikio, nebandė ieškoti būdų kaip spręsti šeimoje kilusius nesutarimus, kategoriškai nustatydama atsakovui sąlygas, ir nurodydama, jog jam jų neįvykdžius, bus įrodyta, jog atsakovas ieškovės nemyli, ji išsikraustys pas tėvus ir reikalaus skyrybų. Ieškovė pati nurodė, kad atsakovas kvietė grįžti, bet ji nesutikusi. Ieškovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų kur gyveno ir su kuo laikotarpiu nuo 2007 m. vasaros iki 2008 m. gruodžio mėn. Civilinėje byloje Nr. 2-782-54/2010 nustatyta, kad ieškovė su savo vaiko tėvu artimus santykius palaiko ir gyvena nuo 2008 m. (b. l. 126). Atsakovas paaiškino, kad ne vieną kartą siūlė ieškovei susitaikyti ir gyventi kartu, tačiau ieškovė atsisakė. Tai, kad atsakovas norėjo taikytis ir išsaugoti šeimą, patvirtino ir pakviesta ieškovės liudytoja, jos sesuo Daina Smailienė (t. 3, b. l. 116). Teismas laikė tikėtina tai, kad, kaip paaiškino atsakovas, šeimos santykiai pradėjo šlyti 2007 m. vasarą (šį periodą savo paaiškinime nurodo ir ieškovė), kadangi ieškovė jau turėjo kitą vyrą, t. y. buvo atsakovui neištikima. Ieškovės nurodyti motyvai dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo: kad atsakovas naktimis žiūri televizorių, reikalauja idealios tvarkos, nelaikytini atsakovo kaltės įrodymais. Remiantis aukščiau nurodytu, teismas, dėl santuokos iširimo, kalta laikė ieškovę, kaip pažeidusią vieną iš esminių santuokos pagrindų (CK 3.60 str. 2d.). Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Prancūzų g. 77-23, Kaune. Sutuoktiniams sudarius santuoką buvo nutarta investuoti bendras lėšas į šio buto remontą. Tarp šalių kilo ginčas kokio dydžio kompensacija turi būti išmokėtina atsakovui už šio turto pagerinimą. Atsakovas pateikė nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą (t. 1 priedas UAB „Kauno komprojektas“ atlikto remonto (pagerinimo) darbų įvertinimas), kurioje nurodoma, kad pagerinimo darbų atlikta už 144 302 Lt. Atsakovas prašė teismo (t. 3, b. l. 75) priteisti iš ieškovės 65 469,40 Lt kompensaciją už pagerintą ieškovės turtą. Ieškovė iš dalies sutinka su atsakovo reikalavimu, nurodydama, jog į jos būstą buvo investuota ne daugiau nei 30 000 Lt. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė (70 000 Lt), tiek atsakovas (47 000 Lt) pasiėmė paskolas iš banko, taip pat šeimos poreikių tenkinimui buvo panaudota atsakovo 20 643 Lt asmeninių santaupų ir 20 000 Lt iš atsakovo motinos gautų lėšų. Viso sutuoktiniai santuokos metu (išskyrus atlyginimus) disponavo 157 000 Lt. Sutuoktiniai santuokos metu įsigijo du automobilius Audi A3 ir Audi A6, kuriems išleido apie 56 000 Lt. Abiejų šalių darbinės pajamos buvo panašios (ieškovė uždirbo 1 500 Lt, atsakovas – 2 000 Lt per mėnesį), kurios buvo naudojamos paskolų grąžinimui bei gyvenimo, buities poreikių tenkinimui. Teismas sprendė, kad atėmus išlaidas automobilių pirkimui bei jų draudimui įregistravimui bei remontui lieka 101 000 Lt, tačiau iš šių lėšų buvo dar panaudota baldų, akvariumo, buities reikmenims įsigyti, todėl sprendė, kad minėtoms reikmėms buvo panaudota dar apie 16 000 Lt, taigi lieka 85 000 Lt. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs butą Raudondvario pl. 228-13, Kaune, kurio turto pagerinimui taip pat buvo panaudota santuokoje įgytos lėšos - pagerinimų vertė yra 3 237,59 Lt. Ieškovė teigė, kad šie pagerinimai buvo atlikti iš santuokoje įgytų lėšų, atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir pats pateikė paskaičiavimą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys remonto darbus ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute atliko ūkio būdu, todėl pagal UAB „ Kauno komprojektas“ atliktą įvertinimą, atmetus papildomas išlaidas, t. y. neskaičiuojant 8 proc.– kiti darbo užmokesčio priskaitymai, 3 proc. papildomos medžiagų vertės, 3 proc. papildomų mechanizmų vertės, 31 proc. socialinio draudimo, 10 proc. statybvietės išlaidų, 45 proc. pridėtinių išlaidų, PVM skaičiuojant ne 19, o 18 proc. už medžiagas ir neskaičiuojant PVM atliktiems darbams, neskaičiuojant šiukšlių išvežimo bei mechanizmų atliktų darbų vertė lieka apie 85 000 Lt. Skaičiuojant išlaidas įdėtas į ieškovės būsto pagerinimą tiek pagal sutuoktinių gautas pajamas, tiek pagal UAB „Kauno komptojekto“ įvertinimą, atmetus visas pridėtines išlaidas, teismas nustatė, kad gaunama panaši suma, todėl sprendė, kad iš santuokos metu įgytų lėšų ieškovės būsto pagerinimui buvo panaudota apie 80 000 Lt, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 40 000 Lt piniginę kompensaciją. Nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė neįrodė, kad patyrė emocinį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, darbingumo sumažėjimą. Dalinai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Lt žyminio mokesčio ir 750 Lt atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovui 1200 Lt žyminio mokesčio ir 1400 Lt atstovavimo išlaidų ir 1266 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, bei iš ieškovės 62 Lt, o iš atsakovo - 31 Lt pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti 2011-06-08 sprendimą ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, panaikinti sprendimo dalį, kuria nutarta iš ieškovės atsakovui priteisti 40 000 Lt kompensaciją bei priteisti iš atsakovo apeliantės naudai pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismo bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) teismas pripažindamas ieškovę kalta dėl santuokos nutraukimo, remdamasis tik atsakovo prieštaringais teiginiais, padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė persikėlė gyventi ne pas tėvus, o į kito vyro butą, kadangi aplinkybę, jog 2007 m. rugpjūčio mėn. ieškovė persikėlė gyventi pas tėvus patvirtino abi šalys, o 2007 m. lapkričio mėn. sugrįžo gyventi į savo butą su savo tėvais ir iki dabar ten gyvena, be to, nei teismas nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesidomėjo ir ieškovės neklausė kur nuo 2007 m. vasaros iki 2008 m. gruodžio ji gyveno;
2) ieškovės artimi santykiai su jos vaiko tėvu užsimezgė tik 2008 m. pabaigoje ir šie santykiai negalėjo būti šalių santuokos iširimo priežastimi, kadangi jau 2006 m. pradžioje, buto remonto metu, dėl nesutarimų, sutuoktiniai apsigyveno atskirai, šalys nuolat pykdavosi dėl atsakovo elgesio –televizoriaus žiūrėjimo naktimis, ieškovė net kreipėsi psichologinės pagalbos;
3) ieškovė bandydama išsaugoti šeimą ir susigrąžinti vyrą daug kartų reikalavo ir galiausiai net pateikė jam ultimatumą, kad grįžtų gyventi su ja, tai patvirtina, jog ieškovė siekė išlaikyti šeimą, norėjo gyventi kartu ir pas kitą vyrą neketino išeiti, tuo tarpu atsakovas atsisakė grįžti namo ir gyventi šeimoje, taip pažeisdamas lojalumo, tarpusavio pagarbos, moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas; 4) teismas neatsižvelgė į atsakovo kaltę įrodančias aplinkybes – kad buto remonto metu, atsakovas nesutiko nuomotis buto, dėl ko šeima beveik metus gyveno atskirai, žiūrėdamas naktimis televizorių trukdė ieškovei miegoti, dėl ko pablogėjo ieškovės sveikata ir ji buvo priversta kreiptis psichologo pagalbos, galiausiai atsakovas persikraustė gyventi į savo motinos butą, pradėjo naktimis linksmintis, nereagavo į ieškovės prašymus grįžti gyventi į šeimą, be to, netrukus po šalių išsiskyrimo 2007 m. vasarą atsakovas pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi, ką ir pats patvirtino;
5) teismas nepagrįstai pripažino, jog šeimos poreikiams buvo panaudotos kai kurios asmeninės atsakovo lėšos, t. y. atsakovo teismui pateikta remonto darbų įvertinimo ataskaita ir sąmata yra neobjektyvi ir remiasi išimtinai atsakovo pateiktais duomenimis;
6) teismas klaidingai nustatė, kad sutuoktiniai disponavo 157 000 Lt lėšomis, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog šeimos poreikiams buvo panaudotos jo motinos tariamai atsakovui padovanotos 20 000 Lt piniginės lėšos bei 20 600 Lt asmeninės atsakovo santaupos, taigi suma kuria disponavo sutuoktiniai buvo apie 40 000 Lt, papildomai ieškovė panaudojo 70 000 Lt asmeniniu lesu, o atsakovas 47 000 Lt asmeninių lėšų, todėl ieškovei iš atsakovo priklausytų 11 500 Lt kompensacija;
7) teismas neatsižvelgė į faktą, kad visais šeimos pinigais disponavo atsakovas, todėl jam tenka pareiga tinkamai įrodyti kur tos lėšos buvo panaudotos;
8) teismas nenustatė kokia suma dėl investuotų lėšų, padidėjo ieškovei priklausančio turto vertė, t. y. kokios vertės turtą sutuoktiniai sukūrė, t. y. teismas neatsižvelgė, kad pagal ieškovės pateiktą 2010-06-19 VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, dėl atlikto pagerinimo, ieškovei priklausančio turto vertė yra 20000 Lt didesnė, už tokio pat nepagerinto turto vertę, taigi dėl santuokos metu atliktų pagerinimų ieškovei priklausančio buto vertė padidėjo ne 30 000 Lt, o 20 000 Lt, tuo remiantis atsakovui priklausytų 10 000 Lt kompensacija už santuokos metu pagerintą ieškovei priklausantį turtą;
9) teismas neatsižvelgė į tai, jog šalims tenkančių automobilių vertės yra skirtingos, t. y. atsakovui tenkančio automobilio vertė 15 000 Lt, o ieškovei – 10 000 Lt, taigi ieškovei priklauso 2 500 Lt kompensacija už mažesnę tenkančio turto dalį.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo priešieškinį aptenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovės 57 229 Lt piniginę kompensaciją atsakovo naudai. Motyvuose nurodo:
1) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog santuokoje šalių sukauptų lėšų suma yra 157 000 Lt, kadangi kiekviena iš šalių santuokos metu turėjo pastovias darbines pajamas, kurių bendra suma viršijo 70 000 Lt, dalis šių lėšų buvo naudojamos ir turto gerinimui bei kilnojamųjų daiktų įsigijimui,
2) teismas atlikdamas skaičiavimus nepagrįstai sumažino specialisto akte nurodytą sumą, kadangi dalis darbų buvo vykdomi ūkio būdu, dėl ko akivaizdu, jog atsakovas negalėjo pateikti šį faktą patvirtinančių visų dokumentų;
3) teismas nepagrįstai iš specialisto apskaičiuotos pagerinimų vertės išskaičiavo eilę privalomųjų mokėjimų, nustatydamas, jog realios išlaidos siekė ne 144 302 Lt, o 85 000 Lt, t. y. nepagrįstai iš visos sumos atėmė 18 proc. PVM, kadangi nuo 59 779 Lt sumos, kurią sudaro išlaidos medžiagoms ir įrenginiams, negali buti išskaičiuojamas PVM, taigi tik nuo 84 523 Lt skaičiuotinas PVM ir socialinio draudimo įmoka (31 proc.), taigi atskaičiavus mokesčius atliktu darbu vertė sudaro 114 458 Lt, dėl ko iš ieškovės atsakovui turėjo buti priteista 57 229 Lt kompensacija;
Šalies argumentai
4) teismas spręsdamas dėl piniginės kompensacijos turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovas nereiškia pretenzijų į sutuoktinei likusį bendrą kilnojamąjį turtą, kuris neįtrauktas į remonto vertinimo ataskaitą ir kurio vertė yra pakankamai didelė, teismas ją apibrėžė kaip 16 000 Lt, be to atsakovas nereiškė pretenzijų dėl banko palūkanų priteisimo iš ieškovės, kurias atsakovas turi mokėti už sutuoktinės buto remontui paimtą ir panaudotą paskolą, taip pat neatsižvelgiant į atsakovo panaudotas asmenines lėšas ieškovės turto pagerinimui, pagerinimų vertę atsakovas dalino lygiomis dalimis;
5) pagal teismo sprendimą, atsakovas investavęs į ieškovės turtą 20 600 Lt asmeninių lėšų, 47 000 Lt skolintų lėšų, bei uždirbtų santuokos metu lėšų, įgijo teisę susigrąžinti tik 40 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) atsakovas nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl neįskaičiuotos16 000 Lt sumos, kadangi jis pats teismui nurodė, kad buto remontui buvo panaudota 103 000 Lt lėšų tame terpe ir už 16 000 Lt nupirktas kilnojamasis turtas, į kurį jis pretenzijų nereiškia;
2) teismas nepagrįstai į 157 000 Lt santuokos metu sukauptą sumą neįtraukė dalies šalių darbinių pajamų ir sprendė, kad sutuoktiniai neturėjo jokių galimybių sutaupyti dalies darbinių pajamų, be to, teismas nepagrįstai į šią sumą įtraukė 40 000 Lt atsakovo neva panaudotų asmeninių lėšų, nors jis nepateikė jokių įrodymų, kad tos lėšos buvo panaudotos;
3) UAB „Kauno komprojektas" vertinimu buvo siekiama nustatyti ne sutuoktinių sukurto turto vertę santuokos pabaigoje, o turto sukūrimo vertę, be to vertinimas atliktas ne 2006 m. kainomis kai remontas buvo atlikdamas, o 2009 m. kainomis, sąmata sudaryta remiantis vien atsakovo parodymais, nesiremiant jokiais dokumentais, dėl ko atliktas vertinimas neturėtų būti laikomas įrodymu byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Motyvuose nurodo:
1) teismas padarė pagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi jokių atsakovo kaltės aplinkybių nenustatė;
Atsiliepimas
2) tiek šalių skolintos lėšos, tiek darbinės lėšos, tiek atsakovo asmeninės lėšos (piniginis indėlis sukaupta iki santuokos) buvo panaudotos ieškovei priklausančio buto pagerinimui, buvo atliktas žymus remontas, nupirkti baldai, buitinė technika, kuriais dabar išimtinai naudojasi tik ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl sutuoktinių kaltės.
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, prašo pripažinti, jog santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės.
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo ieškovė padavė 2008 m. balandžio 9 d.(1 t., b. l. 3). Vaikas su kitu vyru ieškovei gimė 2009 m. spalio 9 d. Taigi, teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo buvo ta, jog ji gyveno su kitu vyru ir susilaukė vaiko (buvo neištikima), nes vaikas gimė daug vėliau po to, kai šalys jau negyveno bendro santuokinio gyvenimo ir netgi daug vėliau, negu buvo paduotas ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei. Be to pats atsakovas savo priešieškinėje (paduotas 2009-06-05) nesirėmė šiomis aplinkybėmis, įrodinėdamas ieškovės kaltę. Atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. ir CK 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, pareiškęs reikalavimus pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus (ieškovė nurodo, kad atsakovas netinkamai elgėsi su ja, terorizavo, vertė ją būti tarnaite, nenorėjo vaikų, nesiskaitė su jos nuomone, išeidavo nakvoti pas motina, savaitėmis negrįždavo namo, jai buvo rekomenduojama psichoterapija; atsakovas nurodo, kad ieškovė nenorėjo susilaukti vaikų, 2007 m. rugpjūčio mėnesį išėjo iš namų, buvo neištikima, jis bandė taikyti, bet ieškovė nesutiko), byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nurodant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.
Dėl kompensacijos priteisimo.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 40 000 Lt kompensacija už pagerinimus, o atsakovas apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistą kompensaciją iki 57 229 Lt.
Šioje dalyje apeliaciniai skundai atmestini.
Nustatyta, kad 2005 m. spalio – 2007 m. vasario mėnesiais buvo atliktas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 3 kambarių buto, esančio Prancūzų g. 77-23, Kaune (toliau - butas), remontas. Pagal UAB „Kauno komprojektas“ ataskaitą, kurioje remtasi atsakovo pateiktais duomenimis, paskaičiuota, kad šio buto remonto darbų atlikta už 144 302 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad remonto darbai buvo atliekami ūkio būdu, nustatė, kad remonto darbų vertė yra apie 85 000 Lt. Atsakovas į sąskaitą, kuri buvo skirta apmokėti buto remonto darbams, pervedė 67 643 Lt (47 000 Lt paskola skirta jo buto remontui ir 20 643 kaupiamasis indėlis sukauptas iki santuokos), ieškovė į šią sąskaitą pervedė 70 000 Lt paskolos, kuri buvo skirta šio buto remontui; pinigai išleisti. Teismo sprendimu kiekvienai iš šalių palikti jų prisiimti įsipareigojimai grąžinti paimtus kreditus (asmeninės prievolės).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės asmeninis nekilnojamasis turtas – butas – buvo pagerintas panaudojant tiek ieškovės, tiek atsakovo lėšas. Nors atsakovas nekėlė ir nekelia klausimo dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 str.), o prašo priteisti kompensaciją, pažymėtina, kad atsakovo prisidėjimas prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo savo lėšomis nėra esminis ir negali nulemti šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į turto, atliktų darbų pobūdį, jo vertės padidėjimą, t. y. buvo daromas einamasis 3 kambarių buto remontas, po kurio buto plotas nepadidėjo, paskirtis nepasikeitė, o pagerėjo tik gyvenimo kokybė. Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo lėšomis, prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją. Kai vienas sutuoktinis iš savo lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.
Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo. Vykdydamas bendrąją teisės subjektų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai asmuo, kuris daro svetimo daikto pagerinimus, turi įvertinti galimų turtinių praradimų riziką tuo atveju, jeigu įdedamos lėšos yra neadekvačios paties daikto vertės padidėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-154/2008).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buto vertė iki remonto buvo apie 120 707 Lt (1 t., b. l. 17 – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), o po remonto – apie 163 000 Lt (prie 1 t. pridėta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad buto vertė dėl atliktų remonto darbų padidėjo 42 293 Lt ir tik į tokio dydžio kompensaciją gali pretenduoti atsakovas, nepriklausomai nuo to, kiek savo lėšų investavo. Esant šiai aplinkybei, teisėjų kolegija išsamiau dėl investuotų atsakovo lėšų nepasisako, nes jos viršija buto vertės padidėjimą. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, vykdydami pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, turėjo suprasti, kad tokių didelių lėšų investavimas į buto einamąjį remontą nėra adekvatus paties buto vertės padidėjimui ir galimybei susigrąžinti šias lėšas. Šiuo atveju šalys veikė savo rizika, gerindami savo gerbūvį, gyvenimo kokybę.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iki buto remonto bute buvo pakeisti langai ir lauko durys (tą pripažįsta abi šalys), sprendžia, kad ir dėl šių aplinkybių padidėjo buto vertė (kokia verte padidėjo - įrodymų nepateikta), todėl keisti priteistos kompensacijos dydį (40 000 Lt) nėra pagrindo.
Nepagrįstu laikytinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad buto vertės padidėjimas dėl remonto darbų turėtų būti nustatytas palyginant ieškovei priklausančio pagerinto buto (Prancūzų g. 77-23) ir nepagerinto buto (Prancūzų g. 77-19) verčių skirtumą (prie 1 t. pridėtos įvertinimo ataskaitos). Teisėjų kolegija šį argumentą laiko nepagrįstu, nes nėra pagrindo pripažinti, jog lyginamas nepagerintas butas iki remonto darbų atlikimo buvo tokio paties stovio, kaip ir pagerintas ieškovės butas, be to šių butų vertės nustatytos jau praėjus daugiau kaip 3 metams po remonto darbų, o ne po atlikto remonto (pagerinimo).
Nepagrįstu laikytinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad asmuo atlikęs pagerinimus turi teisę susigrąžinti visas tam skirtas lėšas, nepriklausomai nuo turto vertės padidėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks aiškinimas prieštarauja tiek teismų praktikai, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Remiantis tokiu atsakovo aiškinimų galima situacija, kad atlikus buto einamąjį remontą ir investavus į jį 200 000 Lt savo lėšų, buto vertė būtų tik 150 000 Lt. Taigi, buto savininkas, tokiu atveju, dėl atliktų pagerinimų prarastų butą (pardavus) ir dar liktų skolingas 50 000 Lt už šio buto atliktus pagerinimus.
Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinių skundų, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliaciniai skundai šioje dalyje atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl priteistų automobilių skirtingos vertės ir tokiu būdu priskyrimo atsakovui didesnės turto dalies, yra nepagrįsti, dėl šių aplinkybių: 1) ieškovė pirmosios instancijos teisme sutiko ir prašė, kad automobiliai būtų paskirstyti, kaip tai ir padarė pirmosios instancijos teismas, kompensacijos dėl verčių skirtumo priteisti neprašė, 2) pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad automobiliai panašios vertės, 3) atsakovas pateikė savo skaičiavimus (3 t., b. l. 111), pagal kuriuos ieškovei atitenkantis automobilis iki į pradedant eksploatuoti kainavo brangiau, 4) ieškovo nepateikė jokių įrodymų, kad automobilių vertės skiriasi ir kiek (CPK 178 str.).
Bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas nekeičia ir nepriteisinėja, nes iš esmės apeliaciniai skundai yra atmetami (išskyrus dalyje, kurioje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog santuoka iširo ir dėl atsakovo kaltės).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškovės A. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2005 06 25 (įrašo Nr. 903), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.