Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dovilei Žilionytei, Simonai Peršinai, Aistei Žukauskaitei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos – hašišo, t.y. kanapių dervos kiekiu ir organizavo šios narkotinės medžiagos kontrabandą, o būtent:

V. K. veikdamas organizuotoje grupėje su A. I., kuris nuteistas už šio nusikaltimo padarymą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, E. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir A. B., kuris už šio nusikaltimo padarymą nuteistas Baltarusijos Respublikos Gardino rajono teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, būdamas nusikaltimo organizatoriumi ir vykdytoju, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 11 d., kartu su A. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį 22 672,59 g narkotinės medžiagos – hašišo, t. y. kanapių dervos, kurią pagal išankstinį susitarimą su A. B. ir E. A., 2010 m. gegužės 11 d. kartu su A. I. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu automobiliu, neteisėtai atgabeno iš Kauno į E. A. gyvenamojoje vietoje esantį garažą Šalčininkuose, (duomenys neskelbtini), kur jis, kartu su A. I. jas neteisėtai perdavė E. A. ir A. B. bei nurodė A. B. jas paslėpti jam priklausančio automobilio „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje - priekinėje automobilio panelėje ir kontrabandos būdu neteisėtai nugabenti į Baltarusijos Respubliką. E. A. ir A. B. priėmus jiems perduotas narkotines medžiagas, perpakavus jas bei A. B. jas paslėpus specialiai kontrabandos gabenimui paruoštame automobilyje „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje, 2010 m. gegužės 11 d., apie 18 val. A. B. šias narkotines medžiagas – 22672,59 g hašišo, t. y. kanapių dervos, automobiliu „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontrabandos būdu neteisėtai gabeno per Šalčininkų pasienio kontrolės postą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką kur buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų.

Šiais veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003m. gegužės 1 d. redakcija).

2011 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro įslaptintų dokumentų ir garso įrašų išslaptinimo aktu Nr. 38-3-A-15 išslaptintų dokumentų fragmentuose matyti, kad išslaptinti teikimų kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo procedūros, turint operatyvinių duomenų apie E. A., A. I. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, fragmentai, o taip pat išslaptinti telefoniniai pokalbiai ir garso įrašai bei SMS pranešimai (1 t., 131-134 b. l.).

2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 17.3-127 išslaptintų įslaptintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimų Kauno apygardos teismui dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka fragmentuose matyti, kad turint duomenų apie galimą neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą Lietuvoje ir jų kontrabandą, t. y. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, tikslinga teikti Kauno apygardos teismui sankcionavimui techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka E. A. a.k. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolei ir fiksavimui (1 t., 135-137, 169-171 b. l.).

2011 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Įslaptintų dokumentų ir garso įrašų išslaptinimo aktu Nr. 38-3-A-17 išslaptintų dokumentų fragmentuose matyti, kad išslaptinti teikimų kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo procedūros, turint operatyvinių duomenų apie A. I. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, fragmentai, o taip pat išslaptinti telefonų pokalbiai ir garso įrašai bei SMS pranešimai (11 t., 29-31 b. l.).

2012 m. spalio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. B. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino V. K. kaip asmenį, kuris kartu su A. I. buvo atvažiavęs pas E. A. tą dieną, kai A. B. perpakavo narkotines medžiagas (3 t. 9-12, 13-14 b. l.).

Pažymoje apie A. B. valstybių sienų kirtimą matyti, kad nuo 2010 m. kovo 13 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. A. B. 5 kartus atvyko iš Baltarusijos į Lietuvą ir išvyko iš jos, tame tarpe 2010 m. gegužės 11 d. 18.34 val. kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną „Beniakoni“ pasienio kontrolės punkte (3 t. 15, 16 b. l.).

Iš teisinės pagalbos metu gauto 2013 m. gruodžio 6 d. Baltarusijos Respublikos teismo nuosprendžio matyti, kad A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šių medžiagų kontrabanda į Baltarusijos Respubliką, o būtent, kad jis 2010 m. gegužės mėnesį „Peugeot Partner“ markės automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką, Kauno miestą, kur nenustatytas asmuo jam perdavė krepšį su narkotine medžiaga – hašišu. Išvažiavus iš Kauno miesto link valstybės sienos, pakeliui A. B. pats susidėjo narkotinę medžiagą į automobilyje esančią slėptuvę. 2010 m. gegužės 11 d. 18 val. 32 min. A. B. vyko iš Lietuvos Respublikos „Šalčininkų“ muitinės PP, per Baltarusijos Respublikos muitinės sieną, vairuodamas nurodytą transporto priemonę, atvyko į Ašmenos muitinės „Beniakonių“ PP, kuris yra netoli Voronovo rajono Beniakonių kaimo, kur atliekant muitinį patikrinimą, kuris buvo pradėtas 2010 m. gegužės 11 d. 19.00 val. ir baigtas 2010 m. gegužės 12 d. 01.15 val., Ašmenos muitinės pareigūnai automobilyje esančioje slėptuvėje surado narkotinę medžiagą – hašišą, kurios bendra masė 22 672,59 gramų, kurią A. B. gabeno per Baltarusijos Respublikos muitinės sieną, nuslėpdamas nuo muitinės kontrolės (11 t., 144-146 b. l.).

Pažymoje dėl asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną nurodyta, kad 2009 kovo 8 d. 22 val. 38 min. E. A. kartu su V. K. per Šalčininkų tarptautinį pasienio kontrolės postą atvyko į Lietuvos Respubliką automobiliu A6 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. A. (3 t., 115 b. l.; 12 t., 171-172 b. l.).

2014 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. I. pripažintas kaltu dėl 2010 m. gegužės 11 d. disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir narkotikų kontrabandos veikiant bendrininkų grupe (11 t., 153-170 b. l.), jam už šias dvi veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. 2016 m. sausio 25 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupe (nes nustatyta organizuota grupė), bei paskirta griežtesnė bausmė už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas (12 t., 20-34 b. l.).

2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu atmestas A. I. kasacinis skundas ir paliktas galioti 2016 m. sausio 25 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendis (12 t., 36-47 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, motyvai ir teismo išvados

Ši byla specifinė tuo, kad dalis itin svarbių faktų jau nustatyti įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (11 t.,153-170 b. l.), peržiūrėtu kasacine tvarka. Nagrinėdamas šią bylą V. K. atžvilgiu teismas jų iš naujo netikrino, bet tiek, kiek jie susiję su kaltinamojo V. K. veiksmais, rėmėsi analizuodamas šioje byloje surinktus duomenis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės, jog A. I., veikdamas organizuotoje grupėje su E. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, A. B., kuris už šio nusikaltimo padarymą nuteistas 2013 m. gruodžio 6 d. Baltarusijos Respublikos Gardino rajono teismo nuosprendžiu, ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, 2010 m. gegužės 11 d. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, juodos spalvos automobiliu „Land Rover“ (valstybiniai numeriai nenustatyti) iš Kauno miesto neteisėtai atgabeno labai didelį, t. y. 22 182,91 g, narkotinės medžiagos – hašišo, kiekį į E. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Šalčininkų mieste esantį garažą, kur kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, perdavė šias narkotines medžiagas E. A. ir A. B. bei nurodė A. B. jas paslėpti jam priklausančio automobilio „Peugeot Partner“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje - priekinėje automobilio panelėje, kontrabandos būdu nugabenti šią narkotinę medžiagą į Baltarusijos Respubliką ir ten laukti jo tolimesnių nurodymų. Tą pačią dieną E. A. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Šalčininkų mieste esančiame garaže A. B., vykdydamas A. I. nurodymus, iš A. I. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, gautą narkotinę medžiagą perpakavo ir paslėpė savo automobilyje „Peugeot Partner“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, o 2010 m. gegužės 11 d., apie 18 val. minėtą narkotinę medžiagą kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos sieną į Baltarusijos Respubliką, Šalčininkų pasienio kontrolės postą, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų (12 t., 36-47 b. l.).

Šioje baudžiamojoje byloje V. K. nurodytomis aplinkybėmis taip pat kaltinamas dalyvavęs aukščiau teismų sprendimais nustatytų nusikalstamų veikų padaryme, t.y. tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe kartu su A. I., E. A. ir A. B. ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 11 d., kartu su A. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį (22 672,59 g) narkotinės medžiagos – hašišo, t. y. kanapių dervos, kurią pagal išankstinį susitarimą su A. B. ir E. A., 2010 m. gegužės 11 d. kartu su A. I. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu automobiliu, neteisėtai atgabeno iš Kauno į E. A. gyvenamojoje vietoje esantį garažą Šalčininkuose, (duomenys neskelbtini), kur jis, kartu su A. I. jas neteisėtai perdavė E. A. ir A. B. bei nurodė A. B. jas paslėpti jam priklausančio automobilio „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje - priekinėje automobilio panelėje, ir kontrabandos būdu neteisėtai nugabenti į Baltarusijos Respubliką. E. A. ir A. B. priėmus jiems perduotas narkotines medžiagas, perpakavus jas bei A. B. jas paslėpus specialiai kontrabandos gabenimui paruoštame automobilyje „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje, 2010 m. gegužės 11 d., apie 18 val. A. B. šias narkotines medžiagas – 22 672,59 g hašišo, t. y. kanapių dervos, automobiliu „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontrabandos būdu neteisėtai gabeno per Šalčininkų pasienio kontrolės postą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką kur buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų. Nors V. K. neigia savo dalyvavimą nusikalstamose veikose, visgi teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, laiko, jog surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaip jau paminėta aukščiau, tiek 2014 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (peržiūrėtu kasacine tvarka), tiek šioje byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, jog automobiliu „Peugeot Partner“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, 2010 m. gegužės 11 d., apie 18 val. A. B. gabeno narkotinę medžiagą - hašišą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną į Baltarusijos Respubliką, Šalčininkų pasienio kontrolės postą, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Tokias aplinkybes patvirtina tiek byloje apklaustų liudytojų E. A., A. I., pareigūnų T. S., A. N. parodymai, tiek paties nuteistojo A. B. parodymai, gauti vykdant teisinės pagalbos prašymus, tiek byloje ištirti aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai – specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog A. B. gabentų narkotinių medžiagų (hašišo) buvo daugiau nei 22 kg (22 672,59 g), telefoninių pokalbių išklotinės, kuriose užfiksuoti A. I. ir E. A. pokalbiai kalbant užmaskuotai apie susitikimus ir narkotinių medžiagų gabenimą, automobilio dangtelio remontą, A. I. ir V. K. telefoniniai pokalbiai apie jų tarimąsi dėl susitikimų ir automobilio remontą (dangtelio „bardačioke“ sutvarkymą), E. A., D. M., A. B. asmens parodyti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys. Nors Vilniaus apygardos teismui telefoninių pokalbių garso įrašai nebuvo pateikti (13 t., 95 b.l.), tačiau vykę telefoniniai pokalbiai tarp A. I. ir V. K. bei E. A. ir kitų asmenų buvo vertinti A. I. bylos nagrinėjimo metu (2014-04-04 paminėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka), be to abejonių dėl to, kad telefoniniai pokalbiai tarp asmenų buvo, nekilo, V. K., kaip ir A. I. bei E. A. to neneigė, tik subjektyviai interpretavo telefoninių pokalbių turinį. Tad teismas remiasi byloje pateiktų telefoninių pokalbių stenogramomis.

Ginčo dėl to, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis V. K. važiavo į Šalčininkus 2010 m. gegužės 10 d. pas E. A. kartu su A. I., byloje nėra, tačiau V. K. neigia dalyvavęs nusikalstamų veikų daryme. Teisminio nagrinėjimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš pradžių tvirtino, jog jis nieko nežinojo apie A. I. nusikalstamą veiką, apie slėptuvės įrengimą automobilyje „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad telefoniniuose pokalbiuose tarp jo ir A. I. užfiksuotos aplinkybės apie dangtelio keitimą automobilio daiktadėžėje (kaip nurodė „bardačioke“) buvo realiai vykusių aplinkybių aptarimas – sugedus mašinai A. I. to jo prašė, o jis turėjo automobilių servisą ir A. I. pasiūlė „anglišką“ variantą, tačiau jis netiko. Taip pat tvirtino nežinojęs apie A. I. vežamas narkotines medžiagas į Šalčininkus pas E. A., o nuvežęs A. I. į Šalčininkus pas E. A. nebuvo išlipęs iš mašinos ir nėjo į garažą bei nematė, ką A. I. veikė su E. A.. Vėlesnės apklausos metu, pasikeitus gynėjui savo poziciją V. K. pakeitė ir nurodė, kad gal ir buvo garaže pas E. A., kai nuvežė A. I., gal matė išardytą mašiną, tačiau jokių nurodymų dėl narkotinių medžiagų perpakavimo niekam nedavė ir pinigų nemokėjo, 50 Eur jis tiesiog paskolino A. I.. E. A. jokių pinigų už A. B. advokato paslaugas nedavė, negali paaiškinti kodėl E. A. jį apkalba; D. M. žino tik kaip automobilių meistrą, nėra jo prašęs dėl slėptuvių įrengimo.

Tokius kaltinamojo V. K. parodymus paneigia teismo posėdžio metu apklausto E. A. parodymai, jog nors jis visada daugiausiai bendraudavo su A. I., tačiau šiuo konkrečiu atveju, kai V. K. su A. I. 2010 m. gegužės 10 d. buvo atvažiavę pas jį į Šalčininkus V. K. mašina ir atvežė narkotikus, V. K. su A. I. buvo pas jį garaže, kur kartu buvo ir A. B., ir pastarajam pasakius, kad taip supakuotos medžiagos į slėptuvę netilps, jas reikia perpakuoti, V. K. davė 50 Eur A. B. už šių medžiagų perpakavimą, ką A. B. ir padarė; po A. B. sulaikymo jis buvo susitikęs su A. I. ir V. K. kavinėje Elektrėnuose, kur A. I. pasakė, jog tai buvo V. K. narkotikai, o V. K. domėjosi apie situaciją ir davė ar tai 300 ar 500 Eur tam, kad nusamdyti A. B. gynėją. Nors posėdžio metu iš pradžių E. A. tvirtino neprisimenantis, jog sakė apie tai, kad V. K. dalyvavo nusikalstamų veikų daryme, tačiau teismui pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 40-41; 42-44; 45-47; 62-78; 79; 89-92 b. l.), bei bylos nagrinėjimo metu (11 t., 104-111 b. l.), kuomet buvo teisiamas A. I., E. A. patvirtino, jog jo parodymai buvo teisingi. Pažymėtina, jog 2013 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu E. A. parodė, kad kai jis grįžo į namus (bylos duomenimis nustatyta, jog tai buvo 2010 m. gegužės 10 d. išvakarėse prieš A. B. sulaikymą) netrukus atvažiavo A. I. su V., V. mašina, „jie išlipo ir pasakė, kad reikia pervežti narkotikus. Narkotikai buvo kažkaip ne taip sufasuoti. Narkotikai buvo sufasuoti didele apimtimi ir netilpo į automobilio slėptuvę<...>už perpakavimą V. sumokėjo B. apie 100 ar 150 Eur“ (paskutinė pastraipa 11 t., 106 b. l.). E. A. tokias pačias aplinkybes tvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. K. kaip asmenį, kuris buvo pas jį Šalčininkuose kartu su A. I. ir perdavė narkotikus A. B. (3 t., 53-55 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus bei nurodė garažą Kaune, kur buvo remontuojamas narkotikų gabenimui skirtas automobilis (3 t., 80-85 b. l.), taip pat atpažino D. M., kaip asmenį, remontavusį automobilius ir įrengusį juose slėptuves (3 t., 59-60 b. l.). Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nenustatyta, jog tarp E. A. ir V. K. būtų priešiški, konfliktiški santykiai, kad E. A. turėtų pretekstą nepagrįstai apkalbėti V. K.; nenustatyta, jog E. A. kas nors būtų liepęs apkalbėti V. K.. Nors posėdžio metu V. K. ir nurodė, jog galbūt E. A. taip kalbėjo dėl to, jog pareigūnams reikėjo įrodyti organizuotą grupę ir trūko žmogaus, tačiau tokių V. K. keliamų versijų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

BPK nuostatos nedraudžia asmenį, apklaustą įtariamuoju, pasikeitus aplinkybėms – šiuo atveju E. A. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, apklausti kaip liudytoją. Šio liudytojo parodymų vertinimui nesuteikiama prioritetinė reikšmė – jie įvertinami kartu su įrodymų visuma pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-545/2006, 2K-340/2006, 2K-7-107/2013).

Pažymėtina tai, kad V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų mechanizmas pasitvirtino ne vien tik E. A. parodymų apimtimi, bet ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Iš teisinės pagalbos metu gautų A. B. parodymų matyti, kad jis, patvirtino, jog su A. I. susipažino per E. A., kartu su E. A. vežiojo į Rusiją narkotines medžiagas, jog 2010 m. gegužės 10 d. atvažiavo į Lietuvą pas E. A., kartu su pastaruoju nuvažiavo į Kauną, kur susitiko su A. I., visi kartu važiavo pas A. I. pažįstamą meistrą, kuris taisė A. B. automobilį. 2010 m. gegužės 11 d. narkotines medžiagas jis paėmė E. A. namuose. Minėtą dieną, apie pietus A. B. atėjo į garažą, kur buvo A. I., E. A. ir anksčiau jam nematytas vyras, kurį jis vėliau atpažino kaip V. K. ir kuris buvo tuo metu, kai perpakavo narkotines medžiagas (3 t., 1-8, 9-14 b. l.). Nors vėlesnių apklausų metu A. B. ir keitė savo parodymus, tačiau akivaizdu, jog nurodyti tokias pačias detales kaip ir E. A. dėl buvusių susitikimų, dėl automobilio remonto, dėl asmenų buvimo perpakuojant narkotines medžiagas, dėl jų veiksmų derinimo, kurie be kita ko atitinka ir buvusiuose telefoniniuose pokalbiuose tarp V. K. ir A. I. užfiksuotas aplinkybes (dėl automobilio daiktadėžės dangtelio keitimo), pašalinis asmuo, nedalyvavęs šiuose veiksmuose, negalėjo.

Be viso to, tai, kad buvo duomenų apie A. I. ir V. K. galimai daromas nusikalstamas veikas, posėdžio metu patvirtino apklausti pareigūnai A. N. ir T. S.. A. N. patvirtino tai, jog klausantis telefoninių pokalbių buvo aišku, kad veikia grupuotė, kad įrenginėjamos slėptuvės automobiliuose, kad aplinkybes dėl dangtelio įrengimo mašinoje A. I. aptarinėjo su D. M. bei su V. K., kad asmenys tarėsi dėl susitikimo Šalčininkuose; jis pats nebuvo tikras ar 2010 m. gegužės 11 d. asmenys gabens narkotikus ar ne, todėl neorganizavo sulaikymo operacijos, tačiau jei būtų žinoję, būtų patys juos sulaikę; sulaikius A. I., V. K. pasislėpė ir slapstėsi nuo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška. A. N. nurodytas aplinkybes dėl V. K. paieškos paskelbimo patvirtina 2012 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas, kuriame užfiksuotos aplinkybės, jog po bendrininkų sulaikymo V. K. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (12 t., 48 b. l.), tai kad V. K. slapstėsi patvirtino ir jis pats, po to kai buvo sulaikytas ir apklaustas (12 t., 72-75 b. l.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta versija, jog A. B. gabentos medžiagos priklausė ne V. K., o A. I.. Tai yra, šios bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. I. nurodė, jog A. B. gabentos narkotinės medžiagos buvo jo, o ne V. K., bei tvirtino, jog dangtelį automobilyje įrengė D. M. būtent jo prašymu, o ne V. K., pokalbis dėl dangtelio buvo tik dėl to, jog V. K. turėjo automobilių servisą, taip pat tvirtino, jog tą rytą (2010 m. gegužės 10 d.), kai V. K. jį nuvežė pas E. A. į namus Šalčininkuose, apie narkotines medžiagas jis nieko V. K. nesakė, nuvažiavus V. K. net nebuvo nuėjęs į garažą ir nematė bei negirdėjo apie ką jis kalbėjosi su E. A., po A. B. sulaikymo jis ir V. K. buvo susitikę su E. A., tačiau pastarajam jis nesakė, kad narkotinės medžiagos V. K.. Visgi teismas tokia A. I. pozicija nesiremia, nes jo parodymai nebuvo nuoseklūs ir yra prieštaringi. Tai yra, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis iš pradžių tvirtino, jog iš viso nieko nežinojo apie narkotinių medžiagų gabenimą; kai byla jo atžvilgiu buvo nagrinėjama teisme (11 t., 112-115 b. l.), jis taip pat tvirtino, jog nieko nežinojo apie narkotinių medžiagų gabenimą, nežinojo kieno jos buvo, jis pats užsiėmė tik kontrabandinių cigarečių gabenimu ir slėptuvės, įrengtos mašinose jo prašymu, buvo skirtos tik cigaretėms. A. I. parodymai (jog narkotinės medžiagos buvo tik jo, jog V. K. su jais nesusijęs ir nieko nežinojo) pasikeitė jau šios bylos nagrinėjimo metu po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties Nr. 2K-275-677/2016 (12 t., 36-47 b. l.) priėmimo jo byloje ir neatmetama, jog tokius parodymus A. I. duoda norėdamas padėti draugui V. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pažymėtina ir tai, jog dalį jo parodymų paneigė pats V. K., patvirtindamas, jog pas E. A. tuo metu, kai atvežė A. I. su „taše“, jis pats garaže buvo, ten kalbėjosi su buvusiais asmenimis ir A. I. paskolino 50 Eur.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. M. patvirtino tai, kad A. I. prašymu įrenginėjo automobiliuose slėptuves, taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jo garaže, kur jis tvarkydavo automobilius, A. I. yra buvęs kartu su V. K., tačiau neigė nurodytas aplinkybes, jog V. K. matė, kaip įrenginėjamos automobiliuose slėptuvės, nurodė, jog jis pats asmeniškai su V. K. jokių reikalų nesprendė. Nepaisant to, jog byloje tiek A. I., tiek D. M. bei A. B., kurio parodymai taip pat keitėsi, duoda V. K. teisinančius parodymus, visgi teismas kitų įrodymų kontekste daro išvadą, jog V. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis disponavo narkotinėmis medžiagomis, jas įgijo, kartu su A. I. gabeno į Šalčininkus pas E. A., kur davė tolimesnius nurodymus A. B. dėl jų perpakavimo ir gabenimo į Baltarusiją, ką A. B. ir padarė.

Sugretinus E. A., pareigūnų T. S., A. N., D. M. bei iš dalies liudytojo A. I., liudytojo A. B. parodymus bei paties kaltinamojo V. K. parodymus su byloje užfiksuotais vykusiais telefoniniais pokalbiais bei kitais ištirtais rašytiniais įrodymais, matyti, jog šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų gabenimo tiek susitikimuose su D. M. dėl automobilio dangtelio sutvarkymo mašinoje „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek narkotinių medžiagų atvežimo į Šalčininkus pas E. A. metu bei buvimo pas jį garaže metu, kuomet buvo nuspręsta narkotines medžiagas perpakuoti, bei po A. B. sulaikymo su šiomis narkotinėmis medžiagomis vykusio susitikimo metu su E. A. ir A. I., dalyvavo V. K. ir teismo vertinimu būtent jis kartu su A. I. gabeno narkotines medžiagas į Šalčininkus pas E. A. ir organizavo šių narkotinių medžiagų gabenimą į Baltarusijos Respubliką.

Bylos nagrinėjimo metu V. K. gynėjas nurodė, jog netinkamai nustatytas nusikaltimo dalykas – kanapių derva (hašišas), Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybinio ekspertizių ir kriminalistikos centro specialisto išvadoje nenurodytas veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio - koncentracija kanapių dervoje, kad „hašišas“ Baltarusijos Respublikos terminologijoje yra ne tas pats kas „hašišas“ Europos sąjungos valstybės narėse. Anot jo, kanapių dervą kaip produktą įmanoma išgauti ir iš pluoštinių kanapių, dėl to nagrinėjamu atveju buvo būtina atlikti specialų tyrimą, siekiant nustatyti joje esančio tetrahidrokanabinolio kiekį. Tačiau ši gynybos pateikta pozicija paneigta byloje esančia specialisto išvada bei ekspertės S. K. teisme duotais parodymais, jog tetrahidrokanabinoidų kiekis hašiše nenustatinėjamas, nes yra netikslinga nustatyti, kadangi kanapių derva, kitaip vadinama hašišu, savaime yra narkotinė medžiaga, kuri yra įtraukta į sąrašą; tarp hašišio ir pluoštinių kanapių skirtumas tas, kad hašišas - tai kanapių derva, gaminama iš kanapių žiedynų, kadangi turi daug dervos, o derva savyje turi tetrahidrokanabinoidų; iš pluoštinių kanapių nėra gaminama kanapių derva. Pažymėtina ir tai, kad analogiškas klausimas buvo keliamas nagrinėjant baudžiamąją bylą A. I. atžvilgiu, tačiau ši gynybos keliama versija taip pat buvo paneigta jau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Nr. 2K-275-677/2016.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo keliamas klausimas dėl to, jog V. K. neaiškiai buvo suformuluotas kaltinimas ir jam nebuvo aišku, nuo ko gintis. Pažymėtina tai, kad V. K. veiksmai dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nurodyti kaip organizatoriaus ir bendravykdytojo. Kaip jau paminėta, teismas laiko įrodyta, jog V. K. su A. I. veikdami organizuota grupe kartu su E. A. ir A. B. disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei V. K. su A. I. organizavo kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų kontrabandą į Baltarusijos Respubliką. Kaltinime aiškiai nurodyta, jog V. K. 2010 m. gegužės 11 d., kartu su A. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį (22 672,59 g) narkotinės medžiagos – hašišo, t. y. kanapių dervos, kurią pagal išankstinį susitarimą su A. B. ir E. A., 2010 m. gegužės 11 d. kartu su A. I. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu automobiliu, neteisėtai atgabeno iš Kauno į E. A. gyvenamojoje vietoje esantį garažą Šalčininkuose, (duomenys neskelbtini), kur jis, kartu su A. I. jas neteisėtai perdavė E. A. ir A. B. bei nurodė A. B. jas paslėpti jam priklausančio automobilio „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje - priekinėje automobilio panelėje ir kontrabandos būdu neteisėtai nugabenti į Baltarusijos Respubliką. E. A. ir A. B. priėmus jiems perduotas narkotines medžiagas, perpakavus jas bei A. B. jas paslėpus specialiai kontrabandos gabenimui paruoštame automobilyje „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje, 2010 m. gegužės 11 d., apie 18 val. A. B. šias narkotines medžiagas – 22 672,59 g hašišo, t. y. kanapių dervos, automobiliu „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontrabandos būdu neteisėtai gabeno per Šalčininkų pasienio kontrolės postą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką kur buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų. Nustatant asmenų veikimą organizuota grupe organizatoriaus veiksmai papildomai pagal BK 24 straipsnio nuostatas nekvalifikuojami, organizatorius atsako ir už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju V. K. buvo ne tik jam inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatorius, tačiau ir pats atliko dalį nusikalstamų veiksmų – įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų, jomis disponavo, jas gabeno A. B. ir E. A., o A. B., vykdydamas jo nurodymus narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos sieną į Baltarusijos Respubliką.

Tai, kad dvi nusikalstamos veikos (BK 25 str. 3 d. ir BK 260 str. 3d., BK 25 str. 3 d. ir BK 199 str. 2 d. 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.), kurių padarymu kaltinamas V. K., aprašytos viename kaltinime, šiuo konkrečiu atveju nelaikytinos neaiškiu kaltinimu, nes iš pačios veikos aprašymo yra aiškiai nurodyta, kuo konkrečiai kaltinamas V. K..

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ yra nurodyta psichotropinių ir narkotinių medžiagų masė, sudaranti nedidelį, didelį ir labai didelį kiekį. Remiantis šiomis rekomendacijomis, galiojusiomis veikų padarymo metu, nustatyta, jog pagal pateiktą kaltinimą 22 672,59 g hašišo sudarė labai didelį kiekį minėtų medžiagų.

Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, jų gabenimo bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. I-1495 redakcija galiojusi iki 2015-12-31) dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos. Jau aukščiau aptarta tai, jog nustatyta, kad V. K. buvo šių nusikalstamų veikų organizatoriumi. Jo veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia - V. K. suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, jų siekė ir norėjo.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 88/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę V. K. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, veikų mastą – V. K. padarė vieną labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir vieną sunkų (BK 199 straipsnio 2 dalis veikos redakcija, galiojusi iki 2015-12-31) nusikaltimą, nusikaltimai tyčiniai, V. K. veikė tiesiogine tyčia. Praeityje yra neteistas (12 t., 173 b. l.), nebaustas administracine tvarka (12 t., 174 b. l.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip pats nurodo yra dirbantis ir augina mažametę dukrą.

BK 260 straipsnio 3 dalis numato itin griežtą laivės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. BK 199 straipsnio 2 dalies sankcija (baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-12-31) taip pat numato tik laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmę. Šių straipsnių sankcijos nenumato alternatyvių bausmių.

Prokuroras prašė skirti subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minimaliam bausmės dydžiui, skirtinam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Vertinant V. K. padarytas veikas, jo kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, nusikaltimo dalyką - į Baltarusijos Respubliką gabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, kuris net 177 kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą 125 g labai didelį kiekį, tai kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje (baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-12-31) padarymą, paskyrus šiek tiek didesnės trukmės laisvės atėmimo bausmes, nei numatyti šių straipsnių sankcijose minimalūs dydžiai. Bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nes nustatyta, jog disponavimas labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis (BK 260 str. 3 d.) buvo padaryta netrukus iki šių medžiagų kontrabandos, be šių narkotinių medžiagų įgijimo ir disponavimo jomis, nebūtų buvę įmanoma įvykdyti jų kontrabandos. Galutinė subendrinta bausmė už visas nusikalstamas veikas – skirtina laisvės atėmimas, ir kadangi už labai sunkaus nusikaltimo padarymą negali būti atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas (BK 75 str. 1 d.), bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose.

Teismas, vertindamas V. K. asmenybę, taip pat svarstė galimybę taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau šiuo konkrečiu atveju nesant nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, esant sunkinančiai aplinkybei, kaip jau paminėta – esant ypatingai dideliam narkotinių medžiagų kiekio gabenimui, jam esant nusikalstamų veikų organizatoriui, nenustatė tokių pagrindų, dėl kurių V. K. turėtų būti skirtina švelnesnė nei baudžiamajame įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Šioje situacijoje švelnesnės bausmės paskyrimas už tokio pobūdžio veiką V. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kaltinamasis V. K. buvo sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 18 d. (12 t., 56 b. l.), 2017 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 14 dienų, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. (12 t., 86-90 b. l.).

2017 m. rugpjūčio 31 d. prokuroro nutarimu kardomoji priemonė suėmimas pakeista į 40 000 Eur užstatą. V. K. paleistas į laisvę 2017 m. rugpjūčio 31 d. (12 t., 116-118, 129 b. l.) bei 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 3 mėn. (12 t., 124 -126 b. l.), kuri vėlesniais teismų sprendimais pratęsta iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. (13 t., 144-146 b. l.).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu V. K. į bausmės laiką įskaitytinas aukščiau nurodytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Kardomosios priemonės – užstatas ir intensyvi priežiūra paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte išaiškinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar pramoninės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti tokių rūšių ginklais, o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus sumokama gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas (minėto įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kadangi V. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir turėti šaunamųjų ginklų ar šaudmenų. Todėl V. K. reikalaujamų daiktų protokolu paimtas ginklas – pistoletas „KEVIN“ Nr. D 04035, dvi šovinių dėtuvės, 196 vienetai šovinių 9 mm 380 AUTO, leidimas laikyti ir nešioti ginklus Nr. 1995, kurie persiųsti saugojimui į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriui (12 t., 162-168 b. l.) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamai leidimas laikyti ir nešiotis ginklus perduotinas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305, 307 str., teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme;BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) ir nuteisti jį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Kardomąsias priemones – užstatą ir intensyvią priežiūrą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

V. K. reikalaujamų daiktų protokolu paimtą ginklą – pistoletą „KEVIN“ Nr. D 04035, dvi šovinių dėtuves, 196 vienetus šovinių 9 mm 380 AUTO nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Leidimą laikyti ir nešioti ginklus Nr. 1995, kurie persiųsti saugojimui Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.