Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2083-934/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-28
Bylos Nr.: e2A-2083-934/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11291-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“

Kategorijos

2.6.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2083-934/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11291-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) 7 000,00 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019-07-19 sudarė savanoriškojo transporto priemonės JEEP COMPASS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) draudimo sutartį Nr. GJELT 2969751 (toliau – sutartis). Pagal sutartį draudiminiais įvykiais pripažįstami autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų veika ir plėšimas, draudžiamos transporto priemonės draudimo suma – jos rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną. 2019-08-09 automobilis pateko į autoavariją, kurios metu buvo nepataisomai sugadintas. Iš karto po autoįvykio ieškovas pranešė atsakovei apie autoavariją. Vėliau automobilis apžiūrėtas atsakovės darbuotojo, ieškovas patikintas, kad jam bus išmokėta draudimo išmoka ir leista automobilį realizuoti. Ieškovas, atsižvelgdamas į autoavarijos metu rinkoje buvusias kainas, automobilį įvertino 7 000,00 Eur suma ir mano, kad tokio dydžio draudimo išmoką turi sumokėti atsakovė jam kaip transporto priemonės savininkui. Ieškovas nerinko duomenų apie automobilio rinkos vertę autoįvykio dieną, nes manė, kad nereikės ginčytis su atsakove, todėl siekdamas pagrįsti transporto priemonės įvertinimą teikė duomenis apie panašių transporto priemonių vertę rinkoje – skelbimus www.mobile.de 2020-04-10. 2019-09-12 atsakovė raštu „Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju“ pranešė, kad žalos byloje (Nr. CLT1938392) dėl 2019-08-09 įvykio metu nukentėjusio automobilio, priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju bei draudimo išmokos nemokėjimo (toliau – sprendimas), kuriame nurodė, kad vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto išvada Nr. MV 2019-55 (toliau – išvada), priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nurodė, kad eismo įvykio dalyvis teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, taip siekdamas neteisėtai gauti draudimo išmoką, o tokiais atvejais, kaip numato Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau – taisyklės) 5.6 punktai, draudimo išmoka nemokama. Ieškovas, nesutikęs su išvadomis ir sprendimu nemokėti draudimo išmokos už automobilio sugadinimus, pateikė pretenziją. 2019-11-06 atsakymu į pretenziją atsakovė atsisakė tenkinti pretenziją, nurodė, kad nedraudžiamuoju įvykis pripažintas, kadangi eismo įvykis įvyko ne ieškovo parteiktomis aplinkybėmis, ne visi sugadinimai padaryti deklaruojamo įvykio metu. Sprendime nėra duomenų, kad ieškovas padarė veiksmus, kurie atitiktų taisyklių 5.6 punktai nurodytus požymius, t. y., kad jis patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ar suklastojo duomenis ar kitomis neteisėtomis priemonėmis siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Ieškovas, laikydamasis taisyklių reikalavimų ir bendradarbiaudamas su atsakove, pateikė jai visus turimus dokumentus, paaiškinimus. Atsakovė sprendimą grindžia tik eksperto išvada, kuri yra ginčytina. Eksperto išvadoje nurodyta: 1) automobilio sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų (2.3-2.4 punktai), t. y., ne tik atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje; 2) techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilį vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieš pat eismo įvykį (kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), nurodytų aplinkybių, kad visi automobilio sugadinimai susidarė atsitrenkus į medį (2.5 punktai). Išvadas ekspertas padarė įvertinęs tik dalį informacijos apie eismo įvykį – ekspertiniam tyrimui pateiktos atsakovės žalos bylos CLT 1938392 dėl 2019-08-09 eismo įvykio dokumentų kopijos bei skaitmeninės nuotraukos, galima daryti prielaidą, kad ekspertas disponavo tik viena eismo įvykio nuotrauka, kuri neinformatyvi, blogos kokybės, dalimi atsakovės paaiškinimų, ekspertui perduotos tirti nuotraukos medžio, į kurį galimai atsitrenkė automobilis, tačiau duomenų, kaip medis identifikuotas, nėra. Aplinkybės leidžia abejoti eksperto išvados patikimumu, o tai reiškia, kad atsakovė privalėjo tikrinti daugiau prieinamos informacijos (pvz., kelių policijos duomenys). Iš ieškovui perduotos susipažinti medžiagos neaišku, ar gautos visos eismo įvykio nuotraukos, kurias darė į eismo įvykį atvykę pareigūnai. Aplinkybės taip pat leidžia abejoti atsakovės sprendimo teisingumu. Eksperto išvadoje nurodyta, kad dėl kontakto su medžiu eismo įvykio vietoje galėjo susidaryti pažeidimai, detalizuoti 2.3.2 punktai, kuriame nurodyta, jog kitas poveikis veikė automobilį kryptimi iš priekio ir jo epicentras – ties priekinio bamperio tvirtinimu prie priekinio dešinio lonžerono, dėl to buvo deformuotos detalės (priekinio bamperio stiprintuvas ir priekinis dešinys lonžeronas), sulaužyta ir subraižyta priekinio bamperio apdaila, pažeisti variklio ir kiti priklausiniai (esantys po šia apdaila), poveikiu paaiškinamas radiatoriaus grotelių pažeidimas. Ekspertas pripažįsta, kad eismo įvykis buvo, todėl ieškovas turi teisę gauti draudimo išmoką. Ieškovas neklastojo duomenų apie įvykį, jo padarinius, nurodė tikrąsias, aplinkybes laiku pranešė apie įvykį ir nesiekė gauti draudimo išmokos nesąžiningais būdais, todėl atsakovė be pagrindo pripažino įvykį nedraudiminiu ir negali būti atleista nuo draudimo išmokos mokėjimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 9-12).

4. Atsakovė nurodė, kad 2019-07-19 šalys sudarė sutartį, kuria ieškovas apdraudė automobilį nuo įvairių rizikų, neatsiejama sutarties dalimi yra taisyklės. 2019-08-12 gautas ieškovo pranešimas telefonu dėl 2019-08-09 apgadinto automobilio, priklausančio ieškovui ir pradėtas žalos sureguliavimas (žalos bylos Nr. CLT1938392). 2019-08-13 klientas pranešimą apie įvykį patvirtino raštu, atlikta automobilio apžiūra. 2019-08-26 gauta Vilniaus apskrities VPK pažyma. 2019-08-27 ieškovas pateikė paaiškinimus susitikimo metu, nurodė įvykio vietą. 2019-08-28 įvertintas nuostolio dydis, apie tai informuotas draudėjas. 2019-08-28 iš Vilniaus apskrities VPK gauta įvykio vietos nuotrauka (fotografuota po įvykio). 2019-08-30 kilus abejonėms dėl deklaruoto įvykio tikrumo kreiptasi į UAB ,,Impulsana“ dėl eksperto išvados pateikimo, 2019-09-09 gauta išvada, kurioje specialistas nurodė, kad: 1) automobilio sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų, t. y., ne tik atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje; 2) techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilį vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieš pat eismo įvykį (kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį. 2019-09-12 vadovaujantis žalos bylos administravimo metu surinkta informacija ir išvada priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. 2019-12-03 ieškovas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui pateikė skundą dėl 2019-09-12 atsakovės sprendimo, 2020-01-15 sprendimu „Dėl A. B. ir ADB „Gjensidige“ ginčo nagrinėjimo“ Nr. 242-18 skundas atmestas. 2019-08-09 įvykis nedraudžiamasis. Taisyklių I dalies 5.6 punkte numatyta: „nemokėsime draudimo išmokos šiais atvejais: jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, Jūs ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką.“ Ieškovas nurodė, kad visi automobilio sugadinimai atsirado deklaruoto įvykio metu, nurodė, kad į medį atsitrenkė nestabdydamas, važiuodamas apie 45 km/h greičiu, tačiau šie parodymai paneigti išvada. Išvadoje specialistas nurodė, kad: automobilio sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų, t. y., ne tik šiam jam atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje; techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilį vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieš pat eismo įvykį (kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), aplinkybių, kad visi automobilio sugadinimai susidarė atsitrenkus į medį. Kadangi ieškovas nuslėpė reikšmingą informaciją dėl įvykio metu padarytų sugadinimų bei įvykio mechanizmo, tai atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, todėl draudimo išmoka negali būti priteista. Be to, draudimo liudijime eismo įvykiui numatyta 120,00 Eur dydžio besąlyginė išskaita. Taisyklių 11.2.1 punkte nustatyta, kad transporto priemonė (jos įranga) laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto išlaidos po draudžiamojo įvykio sudaro daugiau nei 75 procentus jos rinkos kainos draudžiamojo įvykio dieną arba daugiau nei 75 procentus sutartyje nurodytos draudimo sumos; 11.2.2 punkte nustatyta, kad nuostolio suma lygi transporto priemonės, jos įrangos rinkos kainai draudžiamojo įvykio dieną (arba sumai, nurodytai draudimo liudijime), sumažintai jos ir jos įrangos liekanų po draudžiamojo įvykio verte, bet padidintai žala dėl sugadinimų, kurie sąmoningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius, įvertinant kitas sutarties sąlygas; 11.2.3 punkte nustatyta, kad liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, skaičiuojama nuo transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną, draudžiamojo įvykio transporto priemonės, jos įrangos, liekanos lieka draudėjui, jei, draudiko sutikimu, liekanos perduodamos draudikui, nuostoliai liekanų verte nemažinami. Draudikas apskaičiavo, kad automobilio rinkos vertė Lietuvoje buvo 3 719,00 Eur, liekanų vertė 1 000,00 Eur, nuostolio suma – 2 719,00 Eur (3 719,00 Eur – 1 000,00 Eur). Atėmus 120,00 Eur besąlyginę išskaitą, draudimo išmoką sudarytų 2 599,00 Eur. Ieškovo pateikiamos palyginamųjų objektų kainos yra Vokietijoje, o ne Lietuvoje, todėl netaikomos.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-04 sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 94-101). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

5.1. Atsakovė, vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto išvada, įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė eksperto išvada. Specialisto išvados, kuriomis remiantis atsakovė pripažino eismo įvykį nedraudiminiu, parengtos specialiųjų žinių ir ilgametę eksperto darbo patirtį turinčio specialisto (ekspertas – technikos mokslų daktaras, turintis praktinę patirtį nuo 1993 m., tiriant eismo įvykius). Specialistas yra susipažinęs su atsakomybe už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Specialisto kvalifikacija byloje nenuginčyta. Nėra teisinio pagrindo abejoti specialisto kompetencija bei jo pateikta išvada, ją vertinti kritiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti specialisto pateikta išvada, neprašė skirti ekspertizės, todėl atsakovė įrodė savo pagrįstą atsisakymą išmokėti draudimo išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė skirti teismo kompleksinę autotechninę-trasologinę ekspertizę, kurią pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams ir atsakyti į klausimus: 1) ar visi automobilio sugadinimai padaryti jam atsitrenkus į medį eismo įvykio vietoje? 2) ar techniniu požiūriu yra pagristi automobilį vairavusio asmens parodymai? (b. l. 110-115).

7. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Teismas pažeidė reikalavimą, jog kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti byloje šalių pateiktus įrodymus, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla.

7.2. Sprendime nėra duomenų, kad ieškovas padarė veiksmus, kurie atitiktų taisyklių 5.6 p. nurodytus požymius, t. y., kad jis patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ar suklastojo duomenis ar kitomis neteisėtomis priemonėmis siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Ieškovas, laikydamasis taisyklių reikalavimų ir bendradarbiaudamas su atsakove, pateikė turimus dokumentus, paaiškinimus.

7.3. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti išvada, o atsakovė įrodė atsisakymą išmokėti draudimo išmoką. Darydamas išvadą ir neįvertinęs kitų byloje pateiktų įrodymų teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

7.4. Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tada, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsakovės eksperto išvada nelaikoma eksperto išvada, nes ekspertizė nebuvo skirta teismo, klausimus ekspertui formulavo ir dokumentą surašiusį specialistą pasirinko viena iš ginčo šalių – atsakovė, savo iniciatyva. Išvados kelia pagrįstų abejonių dėl patikimumo, todėl nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės poziciją, dokumentas negali būti laikomas pakankamu, sprendžiant dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumo.

7.5. Teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti specialisto pateikta išvada, nes apie tokius prieštaringus ir nepatikimus įrodymus ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, baigiamosiose kalbose bei užduodant klausimus specialisto apklausos metu. Teismas netyrė, neanalizavo ieškovo paaiškinimų ir jo pateiktų įrodymų, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei bylos aplinkybes, įvertino tik atsakovės pateiktus argumentus, neatsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą.

7.6. Specialisto apklausa parodė, kad jis vertino tik dalį informacijos apie eismo įvykį. Ekspertiniam tyrimui pateiktos atsakovės žalos bylos CLT 1938392 dėl 2019-08-09 eismo įvykio dokumentų kopijos, skaitmeninės nuotraukos. Paskaičiavimai, remiantis kuriais buvo padarytos išvados dėl automobilio variklio dangčio ir priekinio dešiniojo sparno deformacijos, atlikti specialistui įvertinus atsakovės pateiktą vienintelę nuotrauką iš įvykio vietos. Ekspertas patvirtino, kad jam perduota tirti nuotrauka medžio, į kurį galimai atsitrenkė automobilis, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip nustatyta, kad tai buvo medis, į kurį atsitrenkė automobilis.

7.7. Ekspertas apklausos metu paaiškino, kad išvados 1 atsakyme minimi sugadinimai (2.3.1 ir 2.4 p.) galėjo atsirasti automobiliui atsitrenkus į medžio šaką, tačiau, pasak jo nuotraukoje šakos nesimato. Medis nufotografuotas tokiu rakursu, iš kurio nėra galimybės nustatyti, kokioje padėtyje jis yra kelio atžvilgiu, todėl galima tik spėlioti, į kokią medžio dalį atsitrenkė automobilis. Byloje nėra atsakovės pateiktų medžio nuotraukų kitokiu rakursu, iš kurio galima būtų spręsti, jog jis neturi šakų apatinėje kamieno dalyje. Neaišku, kada nuotrauka daryta.

7.8. Išvadoje 2.3.1 p. detalizavime nenurodyta, kokio senumo užfiksuoti sugadinimai, o kadangi automobilis įsigytas ne naujas, jis galėjo būti nupirktas su paslėptais apgadinimais, kurie kosmetiškai buvo sutvarkyti ir aprašyto eismo įvykio metu išryškėjo.

7.9. Ekspertas apklausos metu sutiko su tuo, kad automobilio apgadinimas, kurio detalizavimas nurodytas 2.3.3 p., galėjo atsirasti ir dėl to, kad automobilis po įvykio buvo traukiamas atbulai ir priekinio bamperio apdailos kairiąja apatinę dalimi galėjo kliudyti po juo buvusius daiktus.

7.10. Ekspertas patvirtino, jog dėl kontakto su medžiu eismo įvykio vietoje galėjo susidaryti pažeidimai, detalizuoti 2.3.2 p., kuriame nurodyta, jog kitas poveikis veikė automobilį kryptimi iš priekio ir jo epicentras – ties priekinio bamperio tvirtinimu prie priekinio dešinio lonžerono: dėl šio poveikio deformuotos detalės (priekinio bamperio stiprintuvas ir priekinis dešinys lonžeronas), sulaužyta ir subraižyta priekinio bamperio apdaila bei buvo pažeisti variklio ir kiti priklausiniai (esantys po šia apdaila), poveikiu paaiškinamas radiatoriaus grotelių pažeidimas, t. y., ekspertas pripažįsta, kad eismo įvykis buvo.

7.11. Palaikydamas išvadą dėl automobilio judėjimo režimo prieš eismo įvykį, ekspertas paaiškino, kad išvadoje nurodytus matematinius paskaičiavimus dėl automobilio judėjimo greičio prieš eismo įvykį atliko įvertinęs automobilio sugadinimus ir tai, kad automobilis važiavo asfaltuotu keliu. Medžiai neauga ant asfalto, prieš susidūrimą su medžiu atkarpą automobilis važiavo neasfaltuota, danga, dėl to galėjo pasikeisti judėjimo greitis, kas galėjo turėti įtakos ir galutiniam atliktų matematinių paskaičiavimų rezultatui, su tuo sutiko specialistas apklausos metu.

7.12. Faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, ir išvada, teismo turėjo būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, nes yra akivaizdžių duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo, be to, išvados turinys prieštaringas, tyrimas atliktas neišsamiai.

7.13. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant bylos išnagrinėjimo išsamumo bei objektyvumo turi būti paskirta nagrinėjamo eismo įvykio teismo kompleksinė autotechninė-trasologinė ekspertizė. Pirmosios instancijos teisme ieškovas neprieštaravo tokios ekspertizės paskyrimui, tačiau neprašė jos skirti, nes manė, kad teismas nelaikys įrodymu atsakovės iniciatyva atliktos, nepatikimos, abejones keliančios eksperto išvados.

7.14. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas klastojo duomenis apie įvykį ir jo padarinius, ieškovas nurodė tikrąsias, o neišgalvotas, ar jam palankias įvykio aplinkybes, laiku pranešė apie įvykį ir nesiekė gauti draudimo išmokos nesąžiningais būdais, todėl atsakovė be pagrindo pripažino įvykį nedraudiminiu, todėl negali būti atleista nuo draudimo išmokos mokėjimo.

Atsiliepimas

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmesti ieškovo prašymą skirti teismo ekspertizę, (b. l. 119-130).

9. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

9.1. Po to, kai ieškovas telefonu pranešė apie įvykį, atsakovė paprašė užpildyti Eismo įvykio dalyvio anketą, joje atsakyti į klausimus, ieškovas anketą užpildė ir parašais patvirtino, jog anketoje nurodyta informacija atitinka tikrovę. Ieškovas nurodė, kad anksčiau įvykių ir defektų nebuvo; automobilį naudojo kasdien, iki deklaruojamo įvykio tik jis pats vairavo automobilį; automobilis techniškai tvarkingas, defektų neturėjo; dėl eismo įvykio automobilis patyrė apgadinimus: dužo priekis, sparnas dešinys priekinis, bamperis, žibintas, kapotas; ieškovas važiavo 45 km/h greičiu; pastebėjęs, kad susidūrimas neišvengiamas, nusuko vairą į dešinę pusę, nestabdydamas. 2019-08-27 ieškovas raštu patvirtino, kad važiavo 45 km/h greičiu ir nestabdydamas pasuko į dešinę. Policijos medžiagoje nurodyta, kad ieškovas teigia, kad automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į medį. Policija konstatavo, kad deklaruojamo įvykio metu medis neapgadintas, apgadinimai likę iš ankstesnių įvykių. Po deklaruojamo įvykio apžiūrėjus automobilį, atsakovės partnerio darbuotojas L. M. 2019-08-13 surašė Automobilio apžiūros-defektų aktą, kuriame užfiksuota daugybė apgadinimų. Ieškovas taip pat pasirašė šį defektinį aktą taip dar kartą patvirtindamas, kad visi užfiksuoti sugadinimai yra deklaruojamo įvykio pasekmė. Kilus abejonių dėl aplinkybių atitikimo tikrovei nuspręsta kreiptis į eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos kvalifikaciją turinį ekspertą V. M., kuris susipažino su žalos bylos medžiaga, betarpiškai apžiūrėjo automobilį bei atliko kitus būtinus veiksmus ir surašė eksperto ataskaitą.

9.2. Ekspertas konstatavo, kad automobilio pažeidimai susidarė bent dėl trijų atskirų deformuojančių poveikių: vienas poveikis veikė automobilį kryptimi iš priekio ir jo epicentras – ties variklio dangčio priekine dešine dalimi: dėl poveikio deformuotas variklio dangtis ir priekinis dešinys sparnas, abi detalės pastumtos atgal, dėl to įvyko dangčio kontaktas su abejais priekiniais statramsčiais, o sparnas kliudė priekines dešinės pusės dureles. Dėl šio sparno poslinkio buvo pažeistas dešinio slenksčio apdailos tvirtinimas, poveikio metu sudaužytas priekinis dešinys žibintas ir pažeistas priekinio dešinio posūkių žibinto ir priekinio dešinio rūko žibinto tvirtinimas (2.3.1 p.); kitas poveikis veikė automobilį kryptimi iš priekio ir jo epicentras - ties priekinio bamperio tvirtinimu prie priekinio dešinio lonžerono: dėl poveikio buvo deformuotos detalės (priekinio bamperio stiprintuvas ir priekinis dešinys lonžeronas), sulaužyta ir subraižyta priekinio bamperio apdaila bei buvo pažeisti variklio ir kiti priklausiniai (esantys po apdaila), poveikiu paaiškinamas radiatoriaus grotelių pažeidimas (2.3.2 p.); trečias poveikis veikė automobilio priekinio bamperio apdailos kairę apatinę dalį, dėl ko susidarė apdailos pažeidimas, apdailai besideformavus buvo pažeistas priekinis kairys posūkių žibintas, o priekinis kairys sparnas pastumtas atgal (2.3.3 p.).

9.3. Ekspertas nustatė, kad medžio, į kurį atsitrenkė automobilis, skersmuo apie 50 cm. Ekspertas nurodė, kad apdorojus automobilio JEEP variklio dangčio pažeidimo nuotrauką nustatyta, kad dangčio įlinkimas susidarė su apvaliu daugiau vertikaliu objektu, kurio skersmuo buvo apie 20 cm, nuotraukoje matyti, kad tiriamasis medis 90+100 cm aukštyje neturi tokio (apie 20 cm skersmens) išgaubtumo (pvz., stambios šakos), kad kontaktuojant su juo būtų susidaręs būdingas variklio dangčio pažeidimas – apvalios formos deformacija. Eksperto nuomone, yra pagrindas teigti, kad būdingas variklio dangčio pažeidimas – apvalios formos deformacija šio dangčio priekinėje dešinėje dalyje ir kiti susieti sugadinimai (priekinio dešinio sparno, abejų priekinių statramsčių, priekinių dešinės pusės durelių, priekinio dešinio žibinto, dešinio slenksčio apdailos ir priekinio dešinio posūkių žibinto bei priekinio dešinio rūko žibinto tvirtinimo) susidarė ne dėl susidūrimo su medžiu 2019-08-09 įvykio metu (2.3.1 p.), ne dėl kontakto su medžiu susidarė priekinio bamperio apdailos kairės apatinės dalies, priekinio kairio posūkių žibinto ir priekinio kairio sparno pažeidimai (2.3.3 p.).

9.4. Eksperto vertinimu, dėl kontakto su medžiu eismo įvykio vietoje galėjo susidaryti pažeidimai, detalizuoti 2.3.2 p.

9.5. Ekspertas atliko skaičiavimus ir nustatė, kad priekinės dešinės dalies sugadinimų intensyvumas, energetinis šių sugadinimų koeficientas EES yra apie 19 km/h. Eksperto vertinimu, kadangi po susidūrimo su medžiu automobilis sustojo prie medžio, jo greitis prieš susidūrimą buvo vos didesnis, nei apskaičiuotas pagal šio automobilio sugadinimų energetinį intensyvumą, t. y. neviršijo 25 km/h. Apskaičiavimas galioja atvejui, jei visi automobilio sugadinimai būtų susidarę vienu momentu, o kadangi automobilio priekinės dešinės pusės pažeidimai susidarė bent dvejų atskirų susidūrimų metu, atsitrenkiant į medį automobilio greitis buvo ne didesnis kaip 20 km/h. Automobilio vairuotojas nurodė, kad prieš susidūrimą su medžiu nestabdė, tik nusuko vairą, pagal objektyvius kriterijus (sugadinimų intensyvumas), greitis iki susidūrimo su medžiu turėjo būti sumažintas iki 20 km/h, todėl negalima pagrįsti automobilio vairuotojo parodymų dėl automobilio judėjimo režimo prieš susidūrimą su medžiu, automobilį vairavusio asmens parodymai, kad prieš 2019-08-09 eismo įvykį automobilis neturėjo jokių pažeidimų, techniniu požiūriu neįtikėtini, nes automobilis sugadintas bent dėl trijų atskirų kontaktų.

9.6. Kadangi ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (važiavimo greitis, įvykio mechanizmas, aplinkybės, kad visi sugadinimai atsirado įvykio (atsitrenkus į medį) metu), atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti išmoką. Ieškovas bandė klaidinti atsakovę siekdamas gauti draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

9.7. Priežiūros tarnyba, t. y. institucija, kuri nagrinėja specifinius vartotojų ir draudikų ginčus 2020-01-15 sprendimu Nr. 242-18 taip pat pripažino Draudiko sprendimą pagrįstu.

9.8. Atsižvelgiant į eksperto išvadas, neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir kada įvyko įvykis, kada atsirado sugadinimai, todėl nėra pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju. Jei teismas įpareigotų išmokėti išmoką, tai būtų nesąžininga atsakovės atžvilgiu, nes galbūt sugadinimai atsirado kai draudimo sutartis dar negaliojo ar aplinkybėmis, kurios pagal draudimo sutartį laikytinos nedraudžiamaisiais įvykiais.

9.9. Tyrimą atliko ir ekspertizės ataskaitą parengė ilgametę patirtį turintis asmuo, kurio kvalifikacija suteikia teisę atlikti eismo įvykių ir transporto trasologines ekspertizes. Ekspertas turi specialiųjų žinių, kurios leidžia spręsti, kokios informacijos reikia (užtenka) konkrečiam tyrimui atlikti ir objektyvioms išvadoms priimti, leidžia nuspręsti, kokius tyrimo metodus būtina pasirinkti kiekvienoje situacijoje, kokie metodai nepatikimi ar pertekliniai. Ekspertas tyrimo metu priėjo kategoriškų išvadų, todėl laikytina, kad jam užteko medžiagos joms pagrįsti. Ieškovas neturi specialiųjų žinių ir negali kvalifikuotai įvertinti tyrimo. Ieškovas, norėdamas paneigti išvadas, turėjo teisę pirmojoje instancijoje teikti alternatyvias specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadas, tačiau to nedarė. Ekspertui pateikti žalos bylos dokumentai, be to, ekspertas betarpiškai apžiūrėjo automobilį, padarė jo fotonuotraukas, medžio nuotrauką padarė atsakovės žalų ekspertai, medis matomas nuotraukoje, nuotrauka geros kokybės. Ieškovas nepagrindė, kodėl tyrimas pagal metodiką turėjo būti atliekamas turint daugiau nei vieną nuotrauką, nepagrindė, jog nuotraukoje užfiksuotas ne deklaruojamo įvykio medis. Medis nufotografuotas kryptimi nuo kelio, šakų nesimato, šonuose ir už jo matoma žalia paklotė (ne kelias), todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilis atsitrenkė į kitą medžio pusę, akivaizdu, kad medžio šakos aukščiau nei automobilio aukštis, nes kamienas yra plikas, todėl laikytina, kad nurodyti sugadinimai atsirado kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieškovas. Ekspertas atliko trasologinį tyrimą, t. y. vertino, ar užfiksuoti sugadinimai yra konkretaus deklaruojamo įvykio pasekmė, atlikus tyrimą konstatuota, kad apgadinimai nesusiję su įvykiu, todėl laikytina, kad atsirado kitomis aplinkybėmis. Nėra informacijos, kad įvykio vietoje buvo šakų ar akmenų, iš nuotraukos matyti, kad aplink nėra daiktų, be to, esminiai yra sugadinimai, kurie susidarė dėl deformuojančių poveikių į automobilio priekinę dešinę pusę, o toks poveikis negalėjo būti deklaruojamomis įvykio aplinkybėmis. Neturi reikšmės, kokia danga važiuojama, jei prieš atsitrenkiant nebuvo stabdoma.

9.10. Paskyrus ekspertizę apeliacinėje instancijoje būtų pažeistos atsakovės teisės, susijusios su šalių lygiateisiškumu, procesinio rungtyniškumo principo įgyvendinimu. Kadangi apeliacinėje instancijoje posėdžiai paprastai vyksta rašytinio proceso tvarka, atsakovė neturėtų teisės užduoti klausimų teismo ekspertizę atlikusiam ekspertui, ieškovė negalėtų pateikti naujų ekspertizės aktą paneigiančių įrodymų, atsakovė nepalankaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju neturėtų apeliacijos teisės, nepaisant ieškovo pasyvumo pirmojoje instancijoje, jam būtų suteikta antroji galimybė. Automobilis parduotas, todėl nėra galimybės jo betarpiškai apžiūrėti, to atliktos teismo ekspertizės išvados gali būti nepatikimos.

Šalies argumentai

9.11. Ieškovas pateikė tris panašių automobilių pardavimo skelbimus ir teigia, kad vertinant šiuose skelbimuose nurodytas kainas, vidutinė rinkos vertė yra 7 000,00 Eur, po deklaruojamo įvykio nustatyta, kad automobilio rida yra 200 000 km, tačiau ieškovas pateikė 2 skelbimus, kuriuose nurodomi automobiliai, kurių ridos beveik dvigubai mažesnės: 99 355 ir 116 882 km, dėl to automobilio vidutinės rinkos vertės nustatyti pagal pateiktus skelbimus nėra galimybės. Vidutinė rinkos kaina skaičiuotina pagal atsakovės pateiktus skelbimus, pagal kuriuos automobilio vertė iki įvykio buvo 3 719,00 Eur. Rinkos vertė apskaičiuota taip: 4 skelbimuose nurodytos kainos padalintos iš 4 (2 950 + 3 950 + 3 980 + 3 996 / 4 = 3 719,00 Eur). Taisyklių 11.2.1 punkte nustatyta, kad transporto priemonė (jos įranga) laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto išlaidos po draudžiamojo įvykio sudaro daugiau nei 75 procentus jos rinkos kainos draudžiamojo įvykio dieną arba daugiau nei procentus sutartyje nurodytos draudimo sumos, draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo suma lygi automobilio rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną. Automobilio remonto kaina yra 3 159,84 Eur, t. y. sudaro daugiau nei 75 procentus rinkos vertės (3 719,00 Eur), todėl automobilis laikytinas sunaikintu. Atsakovė apskaičiavo transporto priemonės liekanų vertę, kuri sudaro 1 000,00 Eur, todėl draudimo išmoka atsižvelgiant į draudimo liudijime nustatytą 120,00 Eur franšizę sudarytų 2 599,00 Eur (3 719,00 - 1 000,00 - 120,00). Jei ieškovo nurodoma 7 000,00 Eur suma atitinka vertę, automobilis laikytinas sugadintu, nes remonto kaštai neviršija 75 procentus vertės. Taisyklių 11.1.2. p. nurodyta, kad transporto priemonės sugadinimo atveju nuostoliu laikomos išlaidos, būtinos suremontuoti transporto priemonę iki jos būklės prieš pat draudžiamąjį įvykį. Transporto priemonė turi būti remontuojama vienoje iš atsakovės nurodytų remonto įmonių, nuostolių suma už keičiamas detales mažinama taikant nusidėvėjimo koeficientą pagal lentelę Nr. 1. Remonto sąmatoje nurodyta, jog būtini remonto kaštai (įvertinus nusidėvėjimą) yra 3 159,84 Eur. Jei automobilis sugadintas, o ne sunaikintas, draudimo išmoka būtų lygi 3 039,84 Eur (3 159,84 Eur – 120,00 Eur franšizė).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo A. B. ieškinys atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prašymo skirti teismo kompleksinę autotechninę-trasologinę ekspertizę

12. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė teismo skirti teismo kompleksinę autotechninę-trasologinę ekspertizę, ją pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams ir atsakyti į klausimus: 1) ar visi automobilio sugadinimai padaryti jam atsitrenkus į medį eismo įvykio vietoje? 2) ar techniniu požiūriu yra pagristi automobilį vairavusio asmens parodymai? (b. l. 115). Nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant bylos išnagrinėjimo išsamumo bei objektyvumo, turi būti paskirta ekspertizė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas neprieštaravo ekspertizės paskyrimui, tačiau neprašė jos skirti, nes manė, kad teismas nelaikys įrodymu atsakovės iniciatyva atlikus ekspertizę gautos nepatikimos, abejonės keliančios eksperto išvados.

13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovo prašymą skirti teismo ekspertizę atmesti, jeigu būtų nuspręsta skirti teismo ekspertizę, suteikti laiko pateikti teismo eksperto kandidatūrą ir suformuluoti klausimus (b. l. 129). Nurodė, kad prašymas turėjo būti pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; ieškovas suprato arba negalėjo nesuprasti, kad iš esmės vienintelė galimybė įvykdyti savo įrodinėjimo pareigą buvo pateikti alternatyvią specialisto išvadą arba prašyti teismo skirti teismo ekspertizę; paskyrus teismo ekspertizę būtų pažeistas principas, kad nauji įrodymai priimami tik jei pateikimo būtinybė atsirado vėliau arba pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įrodymą priimti; paskyrus ekspertizę apeliacinėje instancijoje būtų pažeistos atsakovės teisės, susijusios su šalių lygiateisiškumu, procesinio rungtyniškumo principo įgyvendinimu; automobilis parduotas, todėl nėra galimybės jo betarpiškai apžiūrėti, todėl teismo ekspertizės išvados būtų nepatikimos.

14. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą skirti teismo kompleksinę autotechninę-trasologinę ekspertizę iš esmės grindžia tuo, kad ekspertizė turi būti paskirta siekiant bylos išnagrinėjimo išsamumo ir objektyvumo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ekspertizės skirti neprašė, nes manė, kad teismas nelaikys įrodymu atsakovės iniciatyva atlikus ekspertizę gautos išvados.

16. Viena vertus, iš dalies sutiktina su apeliantu, jog sprendžiant tokio pobūdžio ginčą yra reikšmingos ekspertų (specialistų), turinčių specialių žinių, išvados. Kita vertus, nemažiau svarbu, jog prašymas dėl ekspertizės skyrimo būtų pateiktas savalaikiai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 251 straipsnis). Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), įskaitant ir spręsti klausimus dėl ekspertizės skyrimo. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nenurodė jokių objektyviai pateisinamų priežasčių, dėl kurių negalėjo būti pateiktas prašymas pirmosios instancijos teisme, juo labiau, kad ieškovas buvo atstovaujamas advokato. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai suvaržęs ieškovo teisę pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, būtų pažeidęs rungimosi, lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepateikimą sąlygojo paties ieškovo pasyvumas. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius sąlygų, kurioms esant galėtų būti taikomos CPK 314 straipsnio išimtys, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Priešingai, prašymo tenkinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą bei neatitiktų sąžiningumo reikalavimų.

17. Be to, ieškovo abstraktūs teiginiai, kad teismo ekspertizė turi būti paskirta siekiant bylos išnagrinėjimo patikimumo, išsamumo ir objektyvumo, nepagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, įrodančiomis, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2019-09-09 UAB „Impulsana“ eksperto dr. V. M. išvada Nr. MV 2019-55 (toliau – išvada), negalėjo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai pagrįstų duomenų, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamu draudžiamuoju įvykiu, todėl apeliantei tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje ekspertizę, taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumo

18. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės į bylą pateikta eksperto išvada, kadangi ekspertizė nebuvo paskirta CPK nustatyta tvarka, toks dokumentas negali būti laikomas pakankamu; nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti išvada, neanalizavo atsakovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų; ekspertas vertino tik dalį informacijos apie įvykį; eksperto išvados turinys prieštaringas; dėl nurodytų aplinkybių atsakovė nepagrįstai pripažino įvykį nedraudiminiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką.

19. Vienas iš draudimo teisinių santykių atsiradimo pagrindų – draudimo sutartis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama draudžiamojo įvykio sąvoka – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).

21. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2017-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017, 22 punktas).

22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

23. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008). Teismas, nustatęs, jog išvadoje gali būti žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes, turi vertinti ją kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010; 2015-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė sudarė 2019-07-19 savanoriškojo transporto priemonės JEEP COMPASS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį Nr. GJELT 2969751, kurioje nurodyta, kad draudimo sutartį sudaro draudimo liudijimas ir Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 6, CBP-11250). Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 1 dalies 5.6 punkte numatyta: „nemokėsime draudimo išmokos šiais atvejais: <..> jei žala susijusi su teisėto valdytojo veikla, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, Jūs ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 13, DOK-87267). Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas surašė 2019-08-09 įvykio fiksavimo protokolą; ieškovas 2019-08-13 pranešimu apie įvykį Nr. CLT1938392 pranešė atsakovei apie 2019-08-09 įvykį; 2019-08-13 atsakovės atstovas ir ieškovas pasirašė transporto priemonės techninės apžiūros defektų aktą; 2019-08-27 ieškovas užpildė Eismo įvykio dalyvio anketą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 13, DOK-87267). Išvadoje nurodyta, kad: „1) automobilio sugadinimai padaryti bent dėl trijų atskirų kontaktų, t. y., ne tik atsitrenkus į medį 2019-08-09 eismo įvykio vietoje; 2) techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilį vairavusio asmens parodymų dėl jo vairuojamo automobilio judėjimo režimo prieš pat eismo įvykį (kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis judėjo apie 45 km/h greičiu ir vairuotojas nestabdė), taipogi nurodytų aplinkybių, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė jam atsitrenkus į medį“. Atsakovė 2019-09-12 rašte „Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju“ nurodė, kad vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir eksperto išvada Nr. MV 2019-55 priėmė sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, kadangi eismo įvykis įvyko ne pateiktomis aplinkybėmis, o kitomis, ir ne visi sugadinimai buvo padaryti deklaruojamo įvykio metu. Ieškovas pateikė atsakovui 2019-10-25 pretenziją dėl sprendimo, atsakovė 2019-11-06 atsakymu į pretenziją nurodė, kad sprendimą keisti nėra pagrindo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 6, CBP-11250).

25. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovės pateikta išvada, kurios pagrindu įvykis pripažintas nedraudiminiu, negali būti laikoma eksperto išvada, kadangi ekspertizė nebuvo skirta CPK nustatyta tvarka, klausimus formulavo ir specialistą pasirinko atsakovė savo iniciatyva, išvados kelia abejonių dėl patikimumo, išvada nėra pakankamas įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, jog pateikta išvada nelaikytina eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme, o laikytina rašytiniu įrodymu (CPK 197-203 straipsniai), kuris vertintinas kartu su visomis kitomis byloje esančiomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau aplinkybė, kad į bylą pateikta išvada nėra teismo ekspertizės išvada CPK 212-224 straipsniai), savaime nesudaro pagrindo abejoti jos patikimumu. Eksperto išvadoje nurodyta, kad tyrimą atliko ekspertas technikos mokslų daktaras V. M., turintis praktinę darbo patirtį nuo 1993 m. tiriant eismo įvykius, į bylą nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto kompetencija. Tai, kad ekspertizė atlikta atsakovės iniciatyva, savaime nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvados objektyvumu, be to, eksperto išvadoje nurodyta, kad ekspertas yra susipažinęs su atsakomybe už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės į bylą pateikta išvada yra tinkamas ir patikimas rašytinis įrodymas, kurio pagrindu gali būti daromos išvados dėl fakto buvimo ar nebuvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

26. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad ekspertas vertino tik dalį informacijos apie įvykį, neaišku, kokius dokumentus jam perdavė atsakovė, skaičiavimai atlikti remiantis tik viena nuotrauka iš eismo įvykio vietos, neaišku, ar ekspertui pateiktoje medžio nuotraukoje yra tas medis, į kurį atsitrenkė automobilis, iš nuotraukos neaišku, į kurią medžio dalį atsitrenkė automobilis, išvadoje nenurodyta, kokio senumo yra joje nurodyti sugadinimai, jie galėjo būti iki automobilio įsigijimo, galėjo atsirasti traukiant automobilį po įvykio, be to, ekspertas pripažįsta, kad įvykis buvo. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo argumentais nesutinka. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ekspertas rėmėsi atsakovės žalos bylos CLT1938392 kopijomis bei skaitmeninėmis nuotraukomis (Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato draudikui 2019-08-26 rašte pateikta informacija, eismo įvykio vietoje policijos pareigūnų daryta nuotrauka, pareiškėjo pranešimu apie įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktu, šios apžiūros metu draudiko darbuotojo darytomis nuotraukomis, anketoje pareiškėjo papildomai nurodyta informacija), be to, nurodyta, kad 2019-09-03 ekspertas apžiūrėjo automobilį, automobilio būklė buvo analogiška užfiksuotai draudimo bendrovei pateiktose nuotraukose („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 6, CBP-11250). Ieškovas nenurodė, kokia informacija apie įvykį nebuvo pateikta ekspertui, kokios konkrečios informacijos pateikimas būtų galėjęs lemti kitokią eksperto išvadą, išvadoje esančios nuotraukos yra geros kokybės, jei ekspertizei atlikti būtų trūkę duomenų, ekspertas, kaip savo srities profesionalas, būtų nustatęs, kad tyrimui atlikti trūksta duomenų, būtų prašęs pateikti daugiau nuotraukų ar kitų įrodymų. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ekspertizė atlikta įvertinus tik dalį informacijos apie įvykį. Ieškovo nurodyti argumentai, kad automobilio apgadinimai galėjo atsirasti traukiant automobilį atbulai po įvykio, arba automobilis galėjo būti nupirktas su paslėptais trūkumais, yra abstraktūs ieškovo pasvarstymai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad įvykio vietoje esanti danga yra nelygi, joje buvo akmenų ar kitų kliūčių, galinčių sukelti automobilio apgadinimus tempiant automobilį iš įvykio vietos, neįrodinėjo, kad automobilis buvo įsigytas su paslėptais trūkumais. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad eksperto išvadoje esančioje medžio nuotraukoje esantis medis nėra tas pats, į kurį įvykio metu atsitrenkė automobilis (nepateikė kito medžio nuotraukos ar kitokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti, ar ekspertui pateiktoje nuotraukoje yra medis, į kurį įvykio metu atsitrenkė automobilis). Tai, kad ekspertas patvirtino, kad įvykis buvo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad visi ieškovo nurodyti automobilio sugadinimai atsirado 2019-08-09 įvykio metu, kadangi, kaip išvadoje nurodė ekspertas, automobilio sugadinimai atsirado dėl trijų skirtingų kontaktų, t. y. trijų skirtingų įvykių.

27. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ekspertas išvadoje nurodytus matematinius paskaičiavimus dėl judėjimo greičio prieš eismo įvykį atliko įvertinęs automobilio sugadinimus ir tai, kad jis važiavo asfaltuotu keliu, neįvertinęs to, kad prieš susidūrimą su medžiu automobilis važiavo ir kitokia danga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie ieškovo argumentai nepagrįsti, ieškovas nenurodė, kokios įtakos eksperto paskaičiavimams turi kelio, kuriuo prieš įvykį važiavo automobilis, danga, nepateikė įrodymų apie tai, kokia ir kokio ilgio atkarpą sudaro danga, esanti tarp kelio ir medžio.

28. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti abstraktūs teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovas nepateikė prieštaringų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pateikta išvada, neanalizavo ieškovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, nesudaro pagrindo ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad teismas įrodymus vertina atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visetą. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodyti visi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir nepasisakyta dėl kiekvieno iš jų vertinimo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nevertintina kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog teismas neįvertino šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų.

29. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepaneigė atsakovės pateiktoje išvadoje nurodytų aplinkybių pagrįstumo bei nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti išvados pagrįstumu bei patikimumu. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie įvykį, tarp jų ir atsakovės pateiktą eksperto išvadą, spręstina, kad ieškovas atsakovei nurodė neteisingus duomenis apie įvykį, 2019-08-13 Pranešime apie įvykį ir 2019-08-27 Eismo įvykio dalyvio anketoje nurodydamas įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad iki 2019-08-09 įvykio buvo techniškai tvarkingas, defektų neturėjo, anksčiau įvykių nebuvo, todėl 2019-08-09 įvykis atsakovės pagrįstai buvo pripažintas nedraudiminiu Taisyklių 1 dalie 5.6 punkto pagrindu ir dėl to pagrįstai buvo atsisakyta ieškovui išmokėti draudimo išmoką. Apelianto argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti.

30. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skunde taip pat nesutiko su ieškovo nurodyto draudimo išmokos dydžiu, tačiau teismui pripažinus įvykį nedraudiminiu, plačiau nepasiakytina dėl draudimo išmokos dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias civilinės teisės normas, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovė į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo prašymo skirti teismo kompleksinę autotechninę-trasologinę ekspertizę netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus