Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini), išsilavinimas pagrindinis, mechanikas, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 140 straipsnio 1 dalies, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. L. nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį, t. y. 2024 m. liepos 16 d. apie 01:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nemažiau kaip tris kartus tyčia spyrė lovoje gulinčiai savo motinai R. L. į kairį šoną ir šiais nusikalstamais veiksmais, dėl odos nubrozdinimo nugaros kairėje, kairiųjų IV, V-o šonkaulių lūžių nukentėjusiajai R. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Taip pat jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, t. y. 2024 m. liepos 16 d. apie 01:02 val. adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus žarstekliu sudavė lovoje gulinčiam A. D. į nugaros sritį ir šiais nusikalstamais veiksmais, mušdamas dėl kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje ties apatiniais šonkauliais, nukentėjusiajam A. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. L. pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, iš pradžių duoti parodymus atsisakė, tačiau vėliau vis dėlto pasakojo, jog atvažiavo ir supyko pamatęs motiną ir A. D. išgėrusius. Tuo metu jis buvo Vilniuje, paskambino kaimynas ir pranešė, kad jo motina su A. D. jau kurį laiką geria. Parodė, kad atvažiavo ir „trūktelėjo“ A. D. bei motinai. Visų smulkmenų neatsimena. Dėl sukelto fizinio skausmo motinai nurodė, kad tiksliai visko neatsimena, bet gal ir buvo taip, kaip pagarsino teisėja, dėl fizinio skausmo sukėlimo A. D. parodė, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jeigu byloje yra parašyta, vadinasi taip ir buvo. Šiuo metu jis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą planuoja atvykti per vasaros atostogas. Nurodė, kad po kaimyno skambučio su motina nekalbėjo, nes ji nekėlė ragelio. Pasakodamas apie įvykį papildė, kad buvo naktis, motina ir A. D. gulėjo atskiruose kambariuose, į namus užėjo pro verandos duris, jos buvo atrakintos. Ar motina tuo metu buvo pabudusi, neatsimena, kai spyrė, ji turbūt jau sėdėjo lovoje, motina kalbėjo nerišliai, nes buvo girta, A. D. jis surado „salione“, nieko jam nesakė, trenkė jam su žarstekliu, kurį buvo paėmęs iš virtuvės, vėliau nuėjo į virtuvę ir išvažiavo į Šalčininkus. Nurodė, kad smulkmenų neatsimena. Parodė, kad savo veiksmus vertina negerai, taip daryti negalima, gailisi. Sutiktų atlyginti žalą Valstybinei teritorinei ligonių kasai.

4. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padarytos veikos priskiriamos nusikaltimams, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisiamojo posėdžio metu būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 16 d. apklausta kaip liudytoja R. L. parodė, kad 2024 m. liepos 15 d. apie 20 val. į svečius (duomenys neskelbtini) atėjo kaimynas A. D., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo išgėrė vieną brendžio butelį 0,5 talpos. Išgėrę butelį, nuėjo miegoti į skirtingus kambarius. 2024 m. liepos 16 d. apie 01:00 val. jai miegant lovoje į jos kambarį staiga įėjo sūnus R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir, kažką pasakęs jai dar nepilnai prabudusiai, keturis kartus dešine koja spyrė jai į kairės pusės šoną, po ko ji jautė stiprų fizinį skausmą, o penktą smūgį sudavė spirdamas kulnu iš viršaus ir jai „užėmė kvapą“, ji negalėjo įkvėpti, baisiai skaudėjo šonkaulių sritį, negalėjo pajudėti. Tada jis nuėjo į kambarį, apvertė stalą, liepė jai keltis, bet ji negalėjo. Vėliau R. išėjo iš namo ir pasišalino, daugiau negrįžo, sėdėjo automobilyje, nes švietė automobilio šviesos į langus. Mano, kad paskui jis išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), nes tą dieną buvo jo sugyventinės J. L. dukros vestuvės. Kiek žino, jis turi artimiausiomis dienomis išvykti į (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi daiktus, ji pasigedo banko kortelės ir piniginės, kurioje buvo 80 Eur, bet dar gal ras namie, civilinio ieškinio dar nenori reikšti, banko kortelę užblokavo. Policijai iškart nenorėjo pranešti, nes galvojo skausmas praeis, bet skausmas nepraėjo, todėl ji paskambino 112. Sūnus prieš ją ir anksčiau buvo smurtavęs, buvo kvietusi policiją, pradėti buvo ikiteisminiai tyrimai. Į med. ekspertus ji nesikreips, nes ją apžiūrėjo Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje, kur ji, nesulaukusi diagnozės, pasišalino ir atvyko į policiją, kur sužinojo, kad jai nustatyti dviejų šonkaulių lūžiai, todėl galimai ją paguldys stacionariam gydymui (1 t., b. l. 18).

7. R. L. liudytojo papildomos apklausos metu 2024 m. lapkričio 27 d. parodė, kad ji prisimena, kaip ją 2024 m. liepos 16 d. primušė sūnus. Apie 01:00 val. ji prabudo pajutusi smūgius, atsimerkė ir pamatė kambaryje degančią šviesą, tada pajuto, kad ją spardo. Pamatė savo sūnų. Jis jai įspyrė nemažiau kaip tris kartus į kairį šoną. Ji tuo metu gulėjo ant dešinio šono. Atsimena, kad jis jai spyrė iš kojos kulno, iš tokio baltos spalvos sportinio bato kulno. Jis spirdamas jai sakė „kam tu A. priėmei ir kam tu geri“. Tuo metu jos draugo jos namuose jau nebuvo. Kai jos sūnus išvažiavo praėjo kažkiek laiko ir į jos namus sugrįžo jos draugas A. Jis pradėjo sakyti, kad jam skauda, kad jos sūnus prieš jį smurtavo. Ji pati pargriūti ir susižaloti negalėjo. Niekas kitas negalėjo jos sužaloti. Policijos iš karto nekvietė dėl to, kad buvo girta, nes buvo gėda. Sūnui pretenzijų ji neturi. Su juo nebendrauja. Iš jo pasipelnyti nesiekia. Ji iš jo nieko nenori. Kiek žino po to įvykio jis išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą grįžęs nebuvo, nes yra išnaudojęs laisvas dienas (apklausos vaizdo įrašas skaitmeninėje laikmenoje (1 diskas) (1 t., b. l. 43–46.)

8. 2024 m. liepos 16 d. A. D. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2024 m. liepos 15 d. apie 16:00 val. jis iš savo namų (duomenys neskelbtini) atvyko pas draugę R. L., gyv. (duomenys neskelbtini) gerti alkoholio. Atsivežė brendžio butelį 0,7 l talpos, kurį išgėrus dar parduotuvėje nusipirko du butelius alaus 1 l talpos, kurį išgėrę nuėjo miegoti į skirtingus kambarius. Apie 01.00 val. jis išgirdo, kad kitame kambaryje šaukia R. „Baik, baik, R., baik mušt, jam skauda“, jis gulėjo kitam kambaryje, nieko nedarė (toliau pasakojama apie A. D. patirtą fizinį skausmą) (1 t. b. l. 112.)

9. 2024 m. spalio 23 d. A. D. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad jis su R. L. tai gyveno, tai negyveno. Ir dabar tai gyvena tai negyvena, bet dažnai ateidavo pas ją į svečius. Šiuo metu pas ją gyvena. Tą dieną, dėl kurios pradėta šita byla, buvo pas ją svečiuose. Jie abu išgėrė alkoholio ir nuėjo miegoti. Nuėjo miegoti į skirtingus kambarius. Atsimena, kad pamiegojo gal dvi valandas, kai išgirdo beldimą į namo langus ir R. sūnaus keliamą triukšmą. Tada matė, kaip jis sudaužė langelį verandos, kuri yra prie kambario kuriame jis miegojo langą, ir atsidaręs duris įėjo į namo vidų. Jis praėjo pro kambarį, kuriame jis miegojo, ir nuėjo į kambarį, kuriame miegojo R.. Tada iš R. kambario girdėjo triukšmą, riksmus, bet nesikėlė, pasižiūrėti, kodėl ten triukšmauja, nėjo. Prieš išeidamas iš R. namo, jos nematė, su ja nebendravo. Išeidamas matė, kad R. sūnus atvažiavo ne vienas, o su žmona. Ar jis buvo blaivus ar ne, nesureagavo. Kitą rytą atėjo pas R. ir ji pasipasakojo, ką jai padarė sūnus. Jie abu nusprendė apie įvykį pranešti policijai. Dabar mano pyktis jau yra atlėgęs ir pretenzijų L. dėl to, kad mane mušė neturiu. Ko jis ten atvažiavo tokiu laiku, neįsivaizduoju. Tą dieną iki kol atvažiavo R. sūnus, su juo nesipykau (1 t., b. l. 139–142).

10. 2024 m. rugpjūčio 21 d. J. L. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji yra R. L. sugyventinė jau 3 metus. Kai ji ją (R. L.) matė sėdinčią lovoje ir virtuvėje, ant jos veido smurto žymių nematė. Ant jos veido buvo jos nešiojami paprasti akiniai. Matėsi, kad ji kelias dienas geria alkoholį. „(duomenys neskelbtini)“ atrodė girtas, bet orientavosi. Ant jo kūno smurto žymių nematė. Jis buvo su „maike“. Kai ji užėjo į tą kambarį, kur jis buvo, jis jai nieko nesakė, kad jį kas būtų mušęs. 2024 m. liepos 17 d. jie išvažiavo iš Lietuvos ir 2024 m. liepos 18 d. vakare jau buvo (duomenys neskelbtini). Ji nematė, kad jos sugyventinis smurtautų prieš savo mamą ar jos „(duomenys neskelbtini)“. Kažkada, kai R. buvo pasiėmęs savo motiną pas mus, ji yra pasakojusi, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra ją skriaudęs, smurtavo prieš ją, kad pavogė jos pinigus ir t. t. (1 t., b. l. 173–179.)

11. 2024 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl veikos, padarytos R. L., nustatyta: atvykus į įvykio vietą, nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) apie 30 m. matomas gyvenamasis namas, dviejų aukštų, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Dešiniau gyvenamo namo yra ūkinis pastatas. Iš kiemo puses pro pagrindines įėjimo duris patenkame į koridorių, iš kurio tiesiai yra durys į virtuvę. To pačio koridoriaus dešinėje yra durys į patalpą Nr. 1, iš kurios tiesiai yra durys į patalpą Nr. 2, kurioje palei dešinę sieną yra du foteliai, palei langą spintelė, staliukas, ant kurio stovi puodukas, toliau sofa-lova su užklota patalyne, priešais sofą-lovą yra televizorius. Iš minėtos patalpos Nr. 1 kairiau yra praėjimas į patalpą Nr. 3, iš kurios dešiniau yra praėjimas į patalpą Nr. 4, kurioje palei kairę sieną yra ant sofos-lovos sujaukta patalynė, priešais lovą spintelė. Dešiniau sofos-lovos, viduryje kambario yra stalas, šalia du foteliai ant kurių suversti rūbai. Priešais foteliais yra stalas, ant grindų čiužinys, šalia fotelis. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų ar kitų biologinių pėdsakų nerasta, neužfiksuota. Vaizdo kamerų įrengtų nėra (1 t., b. l. 19.).

12. 2024 m. liepos 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. Balčiūno tarnybinis pranešimas: pagal ikiteisminį tyrimą, 01-1-27201-24, nukentėjusioji R. L. nurodė, kad sūnus R. L. gyvena (duomenys neskelbtini), ir po įvykio jis galimai grįžo į namus, nes šiandieną jo sugyventinės dukros vestuvės, kur daugiau jis gali būti, ji nežinanti. Įvykio vietoje dėl sužalojimo šonkaulių srityje pasitikrinti blaivumo nesugebėjo, nes nepakankamai įpūtė į alkotesterį oro, įvykio vietoje buvusiam kaimynui A. D. nustatytas 3,13 prom. girtumas. Apie 09 val. 20 min. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) brigada R. iš įvykio vietos išvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. 12 val. gautas iš ligoninės priėmimo skyriaus gydytojos skambutis, kad R. iš priėmimo pasišalino, jai diagnozuoti dviejų šonkaulių lūžiai. Vyriausiajai patrulei Justinai Sargelytei nuvykus į priėmimo skyrių, gydytoja pasakė, kad reikia gražinti ją į priėmimo skyrių, nes R. reikalinga traumatologo apžiūra, stacionarus gydymas, statyti dreną, nes kaupiasi viduje skystis dėl šonkaulio lūžimo ir medikų apžiūros lapo neišduos. R. buvo surasta ir atlikus ikiteisminio procesinius veiksmus nuvežta atgal į priėmimo skyrių. Vėliau susisiekus mobiliu telefonu, ši paaiškino, kad ją paleido į namus, nurodė kreiptis į šeimos gydytoją (1 t., b. l 60–61.).

13. 2024 m. liepos 29 d. apžiūros protokolas. Apžiūros objektas - skambučio į bendrąjį pagalbos centrą įrašas, kuriame užfiksuotas vyriškas balsas, kuris praneša, kad moterį sumušė sūnus, kviečia greitąją pagalbą, į pokalbį įsiterpia ir pati nukentėjusioji, pranešdama, kad blogai jaučiasi (1 t., b. l. 83–85).

14. 2024 m. rugpjūčio 1 d. atlikta objektų apžiūra. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-2024071608520 4UTC+0300, jame užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, kai jau yra atvykusi greitosios medicinos pagalba, įėjus į namo vidų, namuose buvo moteris ir vyras. Bendraujama su vyru ir moterimi. Moteris paaiškino, kad ji yra sumušta sūnaus. Pareigūnui paklausus, kur buvo sumušta, moteris nusivedė pareigūną į kitą namo kambarį. Nurodė, kad jai buvo trenkta iš kulno į šoną, taip pat jog keturis kartus buvo spirta ir vieną kartą spirta su kulnu. Vyro buvo paklausta, ar jis viską matė, ir jis atsakė, kad taip. Vėliau vyras nurodė, kad ir jis buvo sumuštas, pasakojo įvykio aplinkybes. Vyras pūtė į alkotesterį, alkotesteris parodė 3,13 prom., moteris į alkotesterį neįpūtė. Kitas vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240716- 085212 UTC+0300, kuriame užfiksuotas pareigūnų atvykimas įvykio vietą, įėjus į namo vidų, buvo moteris ir vyras. Užfiksuotas moters paaiškinimas apie įvykio aplinkybes. Pareigūnui paklausus, kur buvo sumušta, ji nusivedė pareigūną į kitą kambarį ir nurodė, jog buvo sumušta gulėdama lovoje. Moters paklausta, kiek kartų jai spyrė, ir ji atsakė, kad daug ir paskutinį kartą spyrė iš kulno, vėliau pareigūnas dar kartą paklausia moters, kiek kartų jai buvo spirta ir ji atsako, kad kokius keturis jei ne šešis kartus. Vyras taip pat pasakojo, kad buvo sumuštas. (1 t., b. l. 89–91).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2595/2024 (01): 1. R. L. nustatytas odos nubrozdinimas nugaros kairėje, kairiųjų IV, V-o šonkaulių lūžiai; 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu; 3. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 4. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku ir būdu (1 t., b. l 100–102).

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies, padarymo

16. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 16 d. A. D. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2024 m. liepos 15 d. apie 16:00 val. jis iš savo namų (duomenys neskelbtini) atvyko pas draugę R. L., gyv. (duomenys neskelbtini) gerti alkoholio. Atsivežė brendžio butelį 0,7 l talpos, kurį išgėrus, parduotuvėje nusipirko dar du butelius alaus 1 l talpos, kurį išgėrę nuėjo miegoti į skirtingus kambarius. Apie 01.00 val. jis išgirdo, kad kitame kambaryje šaukia R.: „Baik, baik, R., baik mušt, jam skauda“, jis gulėjo kitam kambaryje, nieko nedarė. Taip begulint, į kambarį įėjo R. L., R. sūnus, sakydamas: „Tu čia drybsai, motiną girdai, eik iš čia“ ir du kartus žarsteklių jam gulint lovoje sudavė į nugarą, jis juto stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. Kambaryje buvo pakankamai šviesu, kad matytų, jog smūgius sudavė su žarstekliu, kurį jis išvažiuodamas paliko namuose. Jam sudavęs smūgius jis išėjo iš namų ir išvažiavo su automobiliu, kur šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) daugiau jo anketinių duomenų nežino. Kiek žino, jis žada išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jį apžiūrėjo GMP, išdavė apžiūros lapą, todėl į medicinos darbuotojos nesikreips. Atvykus policijai, jis parodė žarsteklį, kuriuo jam sudavė smūgius. R. L. taip pat pranešė policijai dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 112.)

17. 2024 m. spalio 23 d. A. D. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad jis su R. L. tai gyveno, tai negyveno. Ir dabar tai gyvena, tai negyvena, bet dažnai ateidavo pas ją į svečius. Šiuo metu pas ją gyvena. Tą dieną, dėl kurios pradėta šita byla, buvo pas ją svečiuose. Jie abu išgėrė alkoholio ir nuėjo miegoti. Nuėjo miegoti į skirtingus kambarius. Atsimena pamiegojo gal dvi valandas, kai išgirdo beldimą į namo langus ir R. sūnaus keliamą triukšmą. Tada pamatė, kaip jis sudaužė verandos, kuri yra prie kambario, kuriame jis miegojo, langą, ir, atsidaręs duris, įėjo į namo vidų. Jis praėjo pro kambarį, kuriame jis miegojo ir nuėjo į kambarį, kuriame miegojo R.. Tada iš R. kambario girdėjo triukšmą, riksmus, bet pasižiūrėti, ko ten triukšmauja, nėjo. Tada jos sūnus atėjo į kambarį, kuriame miegojo jis. Jis gulėjo lovoje ant pilvo, kai pajuto du smūgius „kačerga“ (žarstekliu) į nugarą. Ta „kačerga“, jam atrodo, prieš tai buvo prie jo lovos. Aplinkui kitų daiktų, kuriais būtų galima taip mušti nebuvo. Sudavęs du smūgius „kačerga“ į jo nugarą, jis liepė jam rengtis ir eiti iš namų. Jis taip ir padarė. Jis prieš išeidamas iš R. namo, jos nematė, su ja nebendravo. Išeidamas matė, kad R. sūnus atvažiavo ne vienas, o su žmona. Ar jis buvo blaivus, ar ne net nesureagavo. Kitą rytą nuėjo pas R. ir ji pasipasakojo, ką jai padarė sūnus. Jie abu nusprendė apie įvykį pranešti policijai. Dabar mano pyktis jau yra atlėgęs ir pretenzijų L. neturi. Ko jis ten atvažiavo tokiu laiku, neįsivaizduoja. Tą dieną iki tol, kol atvažiavo R. sūnus, su ja nesipyko (1 t., b. l. 139–142.)

18. 2024 m. rugpjūčio 21 d. J. L. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji yra R. L. sugyventinė jau 3 metus. Pasakodama įvykio aplinkybes, parodė, kad, kai ji ją (R. L.) matė sėdinčią lovoje ir virtuvėje, ant jos veido smurto žymių nematė. Ant jos veido buvo jos nešiojami paprasti akiniai. Matėsi, kad ji kelias dienas geria alkoholį. „(duomenys neskelbtini)“ atrodė girtas, bet orientavosi. Ant jo kūno smurto žymių nematė. Jis buvo su „maike“. Kai ji užėjo į tą kambarį, kur jis buvo, jis nieko nesakė, kad jį kas būtų mušęs. 2024 m. liepos 17 d. jie išvažiavo iš Lietuvos ir 2024 m. liepos 18 d. vakare jau buvo (duomenys neskelbtini). Ji nematė, kad jos sugyventinis smurtautų prieš savo mamą ar jos „(duomenys neskelbtini)“. Kažkada, kai R. buvo pasiėmęs savo motiną pas mus, ji yra pasakojusi, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra ją skriaudęs, smurtavo prieš ją, kad pavogė jos pinigus ir t. t. (1 t., b. l. 173–179.)

19. 2024 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl veikos padarytos A. D. nustatyta: atvykus į įvykio vietą, nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) apie 30 m. matomas gyvenamasis namas, dviejų aukštų, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Dešiniau gyvenamo namo yra ūkinis pastatas, kurio šalia ant žolės yra žarsteklis, kuris nufotografuotas, paimtas įvykio vietoje. Iš kiemo puses pro pagrindines įėjimo duris patenkama į koridorių, iš kurio tiesiai yra durys į virtuvę. To pačio koridoriaus dešinėje yra durys į patalpą Nr. 1, iš kurios tiesiai yra durys į patalpą Nr. 2, kurioje palei dešinę sieną yra du foteliai, palei langą spintelė, staliukas ant kurio stovi puodukas, toliau sofa-lova su užklota patalyne, priešais sofą-lovą yra televizorius. Iš minėtos patalpos Nr. 1 kairiau yra praėjimas į patalpą Nr. 3, iš kurios dešiniau yra praėjimas į patalpą Nr. 4, kurioje palei kairę sieną yra ant sofos-lovos sujaukta patalynė, priešais lovą spintelė. Dešiniau sofos-lovos, viduryje kambario yra stalas, šalia du foteliai ant kurių suversti rūbai. Priešais foteliais yra stalas, ant grindų čiužinys, šalia fotelis. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų ar kitų biologinių pėdsakų nerasta, neužfiksuota. Vaizdo kamerų įrengtų nėra (1 t., b. l. 113.)

20. 2024 m. rugpjūčio 1 d. atliktas objektų apžiūra. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-2024071608520 4UTC+0300, jame užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, kai jau yra atvykusi greitosios medicinos pagalba, įėjus į namo vidų, namuose buvo moteris ir vyras. Bendraujama su vyru ir moterimi. Moteris pasakojo įvykio aplinkybes, kaip buvo sumušta sūnaus. Vyras taip pat nurodė, kad ir jis buvo sumuštas, vyro buvo paklausta, kiek kartų vyras buvo sumuštas ir šis papasakojo, jog moters sūnus atėjo su „kačialke“ ir kelis kartus trenkė jam, kol šis gulėjo lovoje. Vyras paliudijo, jog skaudėjo. Vėliau girdima kaip pareigūnas paklausia, kas jam trenkė ir šis atsako, jog R. L.. Vyras pūtė į alkotesterį, alkotesteris parodė 3,13 promilės, moteris į alkotesterį neįpūtė. Kitas vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240716- 085212 UTC+0300, kuriame užfiksuotas pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, įėjus į namo vidų, buvo moteris ir vyras. Užfiksuotas moters paaiškinimas apie įvykio aplinkybes. Vyras taip pat pasakojo, kad buvo sumuštas, nurodė, kad buvo sumuštas su „kačiarga“ kol gulėjo lovoje, vėliau pareigūnui pasakojo, jog jam buvo trenkta du kartus (1 t., b. l. 89–91).

21. 2024 m. liepos 24 d. atliktas objektų apžiūros protokolas. Apžiūros objektas - A. D. GMP kvietimo kortelė. Apžiūroje dalyvaujančio - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Rimanto Laurinavičiaus išvada: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta kraujosruva nugaros dešinėje pusėje ties apatiniais šonkauliais, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l 163–164).

22. 2024 m. liepos 29 d. atliktas apžiūros protokolas. Apžiūros objektas – žarsteklis. Žarsteklis pagamintas iš šviesios spalvos metalo su juodomis naudojimo žymėmis. Bendras žarsteklio ilgosios dalies ilgis su žiedine rankena yra 78,5 cm. Ši dalis nelygi per visą ilgį. Žarsteklio darbinio paviršiaus skirto žarstyti ilgis yra 9 cm. Žarsteklio skersmuo yra 1 cm. Apžiūros metu nieko nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 180–184).

23. 2024 m. rugpjūčio 1 d. aktu žarsteklis perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų ir sandėlių skyriui (1 t. b. l. 185).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

32. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. L. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2024 m. liepos 16 d. apie 01:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu nemažiau kaip tris kartus tyčia spyrė lovoje gulinčiai savo motinai R. L. į kairį šoną, jis pripažintinas kaltu dėl šio jo įvykdyto nusikaltimo. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto nusikaltimo požymius, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo motinai ir dėl jo sukelto fizinio skausmo motinai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl šonkaulių kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

37. Be to, byloje nustatyta, kad R. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog, du kartus žarstekliu suduodamas lovoje gulinčiam A. D. į nugaros sritį, nukentėjusiojo atžvilgiu gali sukelti pastarajam fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

38. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. L. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2024 m. liepos 16 d. apie 01:02 val. adresu (duomenys neskelbtini) tyčia du kartus žarstekliu sudavė lovoje gulinčiam A. D. į nugaros sritį, jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius, nes R. L. savo nusikalstamais veiksmais, mušdamas kitą asmenį, dėl kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje ties apatiniais šonkauliais, nukentėjusiajam A. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

39. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

41. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

43. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį R. L. charakterizuojančius, duomenis – padarė du administracinius nusižengimus penkių metų laikotarpyje (2 t., b. l. 17–20); teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Byloje nėra duomenų apie R. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis nėra atlyginęs turtinės žalos pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė sutinkantis su pareikštu civiliniu ieškiniu ir žadą jį atlyginti. Nukentėjusieji R. L. ir A. D. atsisakė teikti civilinius ieškinius. Kaltinamasis darbingo amžiaus, dirbantis. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir gailisi, todėl tai pripažintina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

45. Pažymėtina, kad bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

46. Įvertinęs pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai, kad kaltinamasis pasižada ateityje atlyginti civilinį ieškinį, dirba, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. L. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 30 parų arešto bausmę.

47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės yra apimamos, t. y. griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taigi, atsižvelgus į minėtą straipsnį ir apėmus bausmes, paskirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

48. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, teisinga ir proporcinga įvykdytiems nusikaltimams.

49. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

50. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (t .y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda). Atsižvelgiant į tai, R. L. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos bausmė.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

52. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).??? ???

53. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam R. L. pirmą kartą skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, kaltinamojo padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su jo emocijų valdymu, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, taip pat ir į kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – gailisi dėl padarytų nusikaltimų, žada atlyginti žalą pateiktą civiliame ieškinyje, šiuo metu dirba. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros.

54. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu R. L. skirtini šie įpareigojimai: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 12 mėnesių sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 punktai).

55. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šioje byloje R. L. pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdęs savo šeimos narės (motinos) sveikatą bei padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui, tačiau, įvertinus tai, kad kaltinamajam skirtinas savo turiniu platesnis BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatytas įpareigojimas, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam papildomai neskiriama.

Dėl civilinio ieškinio

56. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies ir 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnyje reglamentuojama, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

57. Ikiteisminio tyrimo metu biudžetinė įstaiga Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 92,95 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl R. L. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, nukentėjusiajai R. L. teikiant gydymo paslaugas (1 t., b. l. 68–76), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo neginčijo.

58. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai – iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisiamas 92,95 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl kitų procesinių klausimų

59. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklis, kuris perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, o GMP kvietimo kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos Nr. 1-173-1246/2025.

60. Byloje esanti CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos Nr. 1-173-1246/2025.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, R. L. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šias bausmes subendrinti tarpusavyje visiško bausmių sudėjimo būdu prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo ir 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 6 dalies 5, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, R. L. paskirti šias pareigas: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 12 mėnesių sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį, pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai priteisti 92,95 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 95 ct) žalą dėl nukentėjusiosios gydymo bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – GMP kvietimo kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos Nr. 1-173-1246/2025.

Byloje esančią CD laikmeną, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos Nr. 1-173-1246/2025.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. L., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.