Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio neveikimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos antstolių rūmai ir antstolis Saulius Užkuraitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnyje, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nurodyta tvarka yra pateikęs skundą antstoliui tiesiogiai. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ne bet kokie šalių prašymai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialiniai teisiniai reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo kokius nors veiksmus atlikti teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų (Nr. DOK-32389, Nr. CBP-5830) neaišku, kokio antstolio, kokie veiksmai skundžiami.

11. Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutikdamas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad nutartis melaginga, šališka, pareiškėjas aiškiai nurodė, jog skundą registravo antstolio biure, tačiau pastarasis nesilaikė proceso tvarkos ir pareiškėjui atsakė paprasta elektronine žinute.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra iš esmės pagrįstas. Tokia išvada daroma, remiantis žemiau nurodytais argumentais.

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti priimti skundą (ne)buvimo

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022).

15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas iš esmės siejamas su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali jam sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, tai bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

16. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje nurodęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, nes iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų (Nr. DOK-32389, Nr. CBP-5830) neaišku, kokio antstolio, kokie veiksmai skundžiami, nepagrindė savo išvados, kodėl toks skundas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas skunde dėl 2025 m. vasario 26 d. atsisakymo priimti pareiškėjo skundą (reg. Nr. CBP-5830), kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti antstolį priimti pinigų grąžinimo patvarkymą, abstrakčiai, nekonkrečiai nurodė, kad kreipėsi į antstolį, bet antstolis nepriėmė patvarkymo, o tik elektroniniu paštu pranešė, kad nenori nagrinėti pareiškėjo skundo, nes pareiškėjo paimtus pinigus jau išleido. Pareiškėjas nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Duomenų apie pareiškėjo antstolio kontorai pateikto skundo išnagrinėjimą byloje nėra. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų neaišku, kokiam antstoliui, kokioje vykdomojoje byloje (jei ji užvesta), dėl kokio antstolio veiksmo ir kokiu pagrindu pareiškėjo skundas buvo pateiktas, kokio konkretaus rezultato pareiškėjas siekė skundu, dėl kokių konkrečių priežasčių pareiškėjo skundas antstolio nebuvo nagrinėjamas, o jei buvo nagrinėjamas, kodėl nepersiųstas pirmosios instancijos teismui.

19. Kaip matyti iš skundo, apeliantas nurodė suinteresuotus asmenis ir savo reikalavimą, kuriuo siekė, kad teismas įpareigotų antstolį priimti pinigų grąžinimo patvarkymą, taip pat nurodė, jog antstolis atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kas iš esmės atitinka teisinę situaciją, nagrinėtiną CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pareiškėjas nurodė suinteresuotus asmenis ir savo reikalavimą, kuriuo siekė, kad teismas įpareigotų antstolį priimti pinigų grąžinimo patvarkymą, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo skundas neatitinka CPK nustatytų formos ir turinio reikalavimų, nėra pakankamas pagrindas skundo priėmimo stadijoje nuspręsti dėl jo akivaizdaus nepagrįstumo ar kitų aplinkybių, kurios pareiškėjui nesukeltų teisinių padarinių

20. Kita vertus, kaip matyti iš pareiškėjo procesinių dokumentų, pareiškėjo skundas dėl antstolio neveikimo neatitinka CPK nustatytų turinio reikalavimų.

21. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

22. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

23. Įvertinus pareiškėjo skundo dėl antstolio neveikimo reikalavimo turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo dalykas – įpareigoti antstolį priimti pinigų grąžinimo patvarkymą, apibrėžtas, suformuluotas netinkamai – yra neaiškus, neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Netinkamai suformulavus skundo dėl antstolio neveikimo reikalavimą, lieka neaišku, kokio konkretaus materialiojo teisinio rezultato siekiama. Be to, įvertinus pareiškėjo skundo dėl antstolio neveikimo turinį, pripažintina, kad pareiškėjo skundas neatitinka CPK numatyto reikalavimo aiškiai suformuluoti procesinio dokumento pagrindą, t. y. nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas procesinio dokumento reikalavimas.

24. Atsižvelgiant į paminėtą, pripžintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio neveikimo priėmimo klausimą, nagrinėjamu atveju turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjui terminą aiškiai suformuluoti skundo dėl antstolio neveikimo reikalavimą ir faktinį pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, ir tik po to spręsti dėl pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (ne)buvimo.

Dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (ne)silaikymo

25. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

26. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

27. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui skunde dėl antstolio neveikimo nurodžius, kad šis kreipėsi į antstolį, bet antstolis nepriėmė patvarkymo, o tik elektroniniu paštu pranešė, kad nenori nagrinėti pareiškėjo skundo, pirmosios instancijos teismas, taikant trūkumų šalinimo institutą, turėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su pareiškėjo antstolio kontorai pateiktu skundu, pareikalauti pateikti patį pareiškėjo antstoliui pateiktą skundą dėl atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, taip pat įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad antstolis atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, o to nepadarius, šioje proceso stadijoje nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnio 2 dalyje, ir tuo pagrindu, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Minėta, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

29. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio neveikimo priėmimo klausimą, nagrinėjamu atveju turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjui terminą aiškiai suformuluoti skundo dėl antstolio neveikimo reikalavimą ir faktinį pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tame tarpe ir įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad jis laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ir tik po to spręsti dėl pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais (ne)buvimo.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; kt.).

31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio neveikimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka bei pareiškėjui nesilaikius CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, prieš tai nenustatęs skundo dėl antstolio neveikimo trūkumų ir neišsiaiškinęs dėl pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais (ne)buvimo. Šie procesiniai teisės normų pažeidimai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo L. K. skundo dėl antstolio neveikimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), nes tokio skundo priėmimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-12268-1088/2025, ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.