- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2S-736-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03930-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- E. U., A. U.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. U. ir A. U. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai Pajūrio kredito unijai, Klaipėdos kredito unijai, Lietuvos centrinei kredito unijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, antstolei R. V., Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarei A. K. dėl reikalavimo perleidimo pripažinimo neteisėtu ir prievolės pripažinimo įvykdyta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti neteisėtu kreditinio reikalavimo perleidimą Lietuvos centrinei kredito unijai pagal 2019 m. kovo 29 d. kredito sutartį Nr. 16-0002; pripažinti, kad Pajūrio kredito unija neteisėtai praturtėjo pasisavindama E. U. priklausantį 8 627,10 Eur papildomą pajų; pripažinti, kad E. U. įvykdė savo kreditinius įsipareigojimus pagal 2016 m kovo 16 d. kredito sutartį Nr. 16-0002, pasirašytą su Pajūrio kredito unija, ir ieškovo prievolė bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto Pajūrio kredito unijai pagal 2016 m. kovo 16 d. paskolos sutartį Nr. 16-0002 pasibaigė 2017 m. balandžio 18 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0074/20/01195, kurią vykdo antstolė R. V., vykdymą, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, jog vykdomosios bylos vykdymą sustabdyti būtina, kad nebūtų pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai ir nebūtų parduotas ieškovams priklausantis turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas, įvertinęs ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pažymėjo, jog vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir ieškinio reikalavimų suformulavimo nepakanka spręsti, kad ieškovų ieškinys yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą. Ieškovai turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Deklaratyvaus pobūdžio ieškovų teiginiai, kad bus pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai ir bus parduotas ieškovams priklausantis turtas, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kol byla neišnagrinėta iš esmės, nėra pagrindo abejoti vykstančio išieškojimo proceso teisėtumu.
3.2. Teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisės normos negali ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teisių, negali būti ignoruojami priešingi kitos šalies interesai.
3.3. Įvertinęs bylos aplinkybes, ieškinio dalyką, turinį, pateiktus duomenis ir įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovas E. U. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Ieškovas nurodo, jog teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į Pajūrio kredito uniją tam, kad ieškovo turimu pajumi būtų padengtas kredito likutis. Po tokio pareiškimo iš ieškovo trejus metus nebuvo reikalaujama jokių mokėjimų, tai jam leido manyti, jog įsiskolinimas padengtas. Ieškovai laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti ne tik dėl to, jog, priėmus palankų teismo sprendimą, gali būti apsunkintas sprendimas atgręžimas: viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie ieškovus kenkia jų reputacijai, trukdo vystyti veiklą.
4.2. Mano, kad Klaipėdos kredito unija pati elgėsi neatsakingai ir rizikingai, kai įsigijo jau perparduotą pajų ir nesiaiškino, kodėl nėra papildomo pajaus, nors pati vykdo tokią veiklą.
4.3. Ieškovas neatlieka mokėjimų daugiau nei trejus metus, tačiau prieš trejus metus nebuvo kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo, o buvo tik sudaromi sandoriai, kuriais, ieškovo nuomone, buvo siekiama jį suklaidinti. Ieškovas nenori pakenkti išieškotojos interesams – tik nori apsaugoti savo teisėtus interesus ir įpareigoti pradinį kreditorių įskaityti skolą, įvertinus pas jį likusio papildomo pajaus dydį.
4.4. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos siekiant išvengti ieškovams priklausančio turto priverstinio pardavimo. Kad tokie veiksmai bus atlikti, liudija antstolės 2021 m. vasario 4 d. raštas dėl atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus. Kadangi ieškovai nėra skolingi, išduotas vykdomasis dokumentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Klaipėdos kredito unija prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovė pažymi, kad neturi jokių duomenų, jog ieškovai būtų atsiskaitę su Pajūrio kredito unija prieš bankroto bylos iškėlimą. Pradinė kreditorė Pajūrio kredito unija patvirtino, kad ieškovas E. U. yra unijos pajininkas, todėl ieškovo argumentai, kad jis yra atsiskaitęs su pradine kreditore, yra nepagrįsti, ir nėra jokio pagrindo abejoti vykstančio išieškojimo proceso teisėtumu.
5.2. Argumentai dėl išieškojimo proceso sukeltų nepatogumų ar ribojimų vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdomąją bylą.
5.3. Ieškovai nepagrindė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl nėra pagrindo jas taikyti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taigi priėmė teisingą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Šioje byloje ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą.
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai E. U. ir A. U. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti neteisėtu kreditinio reikalavimo perleidimą Lietuvos centrinei kredito unijai pagal 2019 m. kovo 29 d. kredito sutartį Nr. 16-0002; pripažinti, kad Pajūrio kredito unija neteisėtai praturtėjo pasisavindama E. U. priklausantį 8 627,10 Eur papildomą pajų; pripažinti, kad E. U. įvykdė savo kreditinius įsipareigojimus pagal 2016 m kovo 16 d. kredito sutartį Nr. 16-0002, pasirašytą su Pajūrio kredito unija, ir ieškovo prievolė bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto Pajūrio kredito unijai pagal 2016 m. kovo 16 d. paskolos sutartį Nr. 16-0002 pasibaigė 2017 m. balandžio 18 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. kovo 16 d. Vartojimo kredito (paskolos) sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, jog paskolos grąžinimas užtikrinamas ieškovams priklausančių transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įkeitimu. Antstolės R. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0074/20/01195 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. U. ir E. U. Klaipėdos kredito unijos naudai vykdomojo dokumento, kurį išdavė Klaipėdos 1-ojo notaro biuro notarė dėl hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo, pagrindu. Antstolė 2021 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-21-74-695 areštavo skolininkams priklausančias transporto priemones, kurių įkeitimu buvo užtikrintas paskolos grąžinimas. Reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0074/20/01195 vykdymą, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti riziką (grėsmę), kad teismo priimtas sprendimas bus neįvykdytas. Tam, kad būtų galima jas taikyti, būtina nustatyti kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
10. Sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymo klausimą yra aktualūs tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymas, galimos tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018) Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
11. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.
12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas, kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
13. Šioje byloje ieškovai prašo pripažinti prievolę pagal paskolos sutartį įvykdyta. Atsakovai laikosi priešingos pozicijos. Vykdomojoje byloje antstolė vykdo skolos iš ieškovų išieškojimą. Ieškovai prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog vykdomosios bylos vykdymą sustabdyti būtina, kad nebūtų pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai ir nebūtų parduotas ieškovams priklausantis turtas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priverstinio vykdymo pasekmes ir šioje byloje reiškiamo reikalavimo pobūdį (ieškovai reiškia reikalavimą dėl pripažinimo), daro išvadą, jog ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nebūtinos, siekiant užtikrinto ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovams palankus procesinis sprendimas, galimybė atgręžti jo įvykdymą, nepritaikius šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, išliktų (pavyzdžiui, ieškovams galėtų būti išmokėta kompensacija). Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas nei kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovai neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti. Vien tai, kad ieškovai siekia išvengti vykdymo proceso sukeliamų nepatogumų, nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant būtinybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą.
15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovai turi procesinę pareigą įrodyti, jog egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai iš esmės nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad bus pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai ir parduotas ieškovams priklausantis turtas, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.